|
|
|
KuprinėSavo talentą gludina atkakliu darbu
Iš Kretingos kilęs 25 metų Vilius Trakys šiuo metu gyvena uostamiestyje ir Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirba choro dainininku. Šiandien be muzikos savo gyvenimo negalintis įsivaizduoti V. Trakys už paskatinimą siekti dainininko karjeros jaučiasi dėkingas tėvams ir muzikos mokytojams – tai jie neleido suabejoti savo talentu ir palaikė sunkiais momentais. – Kas Jums sutelpa į sąvoką „muzika“? Ką ji jums reiškia? – Muzika – tai tarsi gyvybės šaltinis, be kurio aš negalėčiau gyventi. Didžioji mano gyvenimo dalis praleista su muzika, kartais net pats nepajunti, kaip muzika tave supa, tiesiog jau esi prie to pripratęs, ir jei ji dingsta – atsiranda tuštuma. – Kokios muzikos mėgstate klausytis pats? – Klausau labai įvairių stilių. Muzika yra nuotaika, todėl pagal nuotaiką ir pasirenku stilių. RnB, House, pop rock, net sunku įvardinti mėgstamiausią. – Ar be operinio dainavimo, mėgstate atlikti ir kitokių muzikos stiliaus kūrinius? – Stodamas į universitetą net nenumaniau, jog teks dainuoti operas. Iš pradžių šis muzikos žanras buvo ganėtinai keistas, tiesiog buvau nepripratęs dainuoti šiuo stiliumi. Tačiau laikui bėgant vis labiau pradėjau domėtis operos solistais ir šį muzikos žanrą labai pamilau. Tačiau įvairiuose renginiuose mėgstu padainuoti ir populiariąsias dainas.
Kviečia rinkti geriausiuosius
Iki vasario 28 dienos dar galima balsuoti už geriausius 2017 metų Kretingos rajono jaunus lyderius, darbuotojus, organizacijas, iniciatyvas, renginius ir jaunimo draugus. O kas surinks daugiausiai visuomenės simpatijų ir bus labiausiai įvertintas Savivaldybės jaunimo reikalų tarybos, paaiškės per apdovanojimų vakarą kovo 7 dieną.
Kad kūnas būtų ne tik gražus, bet ir sveikas
Statistika skelbia, kad Lietuvoje vis daugėja mokinių, kurių kūno svoris yra per didelis, kad mokiniai per daug valgo nesveiko maisto ir per mažai juda, laisvalaikį praleisdami prie kompiuterių ar su išmaniaisiais telefonais rankose. Kaip suvaldyti kūno svorį, kuris paauglystėje bręstant neretai staiga pasikeičia, patarė asmeninė trenerė ir mitybos specialistė Rūta Beišytė-Aminova. R. Beišytė-Aminova pasakojo vaikystėje buvusi „apvalus vaikas“, o paauglystėje gimęs noras pakeisti savo kūno formas vėliau ją ir paskatino pasirinkti trenerio profesiją. Tad ne iš vadovėlių žinanti, ką reiškia būti apkūniam, šiandien R. Beišytė-Aminova padeda kitiems pakeisti savo gyvenimo būdą, kad būtų galima džiaugtis ne tik gražėjančia figūra, bet ir geresne sveikata bei energija. Būtinas suaugusiojo palaikymas Paklausta, kokių patarimų duotų paaugliams, norintiems pagražinti savo kūno formas, R. Beišytė-Aminova akcentavo, kad visų pirma jų pagalbininkai ir padėjėjai turėtų būti tėvai – tai jie turėtų padėti atsirinkti, koks treneris ar mitybos specialistas galėtų padėti, kieno parašytais straipsniais, patarimais verta tikėti, o kam trūksta kompetencijos. „Tėvai turi žinoti, ką vaikas valgo ir kaip jis sportuoja, kad nepadarytų klaidų ir nesužalotų savo sveikatos“, – perspėjo R. Beišytė-Aminova. Jei tėvai nepalaiko noro labiau rūpintis savo kūnu, galbūt paauglys rastų kitą žmogų, kuriuo pasitikėtų ir su kuriuo galėtų pasitarti, tačiau, pasak R. Beišytės-Aminovos, suaugusio žmogaus žvilgsnis į mitybos ir sporto programas, kurių imamasi, – būtinas. Atsirenkant sporto ir mitybos specialistą, kurių internete reklamuojasi labai daug, R. Beišytė-Aminova patarė atkreipti dėmesį ne tik į tai, ar jis – šarminga asmenybė, bet kokius mokslus yra baigęs, kokius kursus išklausęs, kokie jo paties asmeniniai pasiekimai. „Jei reklamoje yra tokie žodžiai kaip „sparčiausias“, „greičiausias“ būdas sulieknėti ir pan., tai yra pirmas pavojaus ženklas, kad mitybos specialistas nėra patikimas ir jam trumpalaikis efektas svarbiau už sveikatą“, – perspėjo R. Beišytė-Aminova.
Mano mokytojo pažymių knygelė
Pakalbinome Kretingos meno mokyklos ir Kretingos Simono Daukanto progimnazijos dailės mokytoją Živilę Sabaliauskaitę apie tai, kaip jai sekėsi tada, kai ji buvo mokinė.
PAŽYMIAI.Mokykloje man gautas geras pažymys nebuvo vertybė ir neteikė tiek laimės ir pasitenkinimo kaip įkvepiantys ir motyvuojantys mokytojų žodžiai. Visi dalykai sekėsi vienodai, gal tikslieji mokslai šiek tiek geriau.
PAŽYMIŲ KNYGELĖJE – DAUGIAU PAGYRIMŲ AR PASTABŲ?Per visą savo laiką mokykloje nesu gavusi nei pastabos, nei pagyrimo.
PAŽYMIŲ „TAISYMAS“.Pažymių netaisydavau, nes niekada nesvajojau turėti vien 10 ar 9, nelabai suprasdavau, kodėl mano draugai stengdavosi gauti kuo geresnį pažymį.
ĮSIMINTINIAUSIAS ĮVYKIS.Dabar konkretaus įvykio neprisimenu, bet visada kelia šypseną įgytos naujos patirtys ilgų kelionių metu, naktiniai žygiai, ilgi vakariniai pokalbiai prie laužo su draugais. Mokyklai esu dėkinga už geras drauges, kurias ten suradau ir labai branginu jų draugystę iki šiol.
Užrašė Dovilė URNIKIENĖ
Artimiau susipažino su Europos Parlamento narių darbu
Dar neišblėso Pranciškonų gimnazijos moksleivių ir mokytojų patirti įspūdžiai vasario mėnesį apsilankius Europos Parlamente Strasbūro mieste Prancūzijoje. Ši kelionė – laimėto „Euroscolos“ konkurso pagrindinis prizas. „Euroscolos“ programa suteikia galimybę aplankyti Europos Parlamento (EP) būstinę Strasbūre, dalyvauti jaunimo debatuose ir balsavime Europos Sąjungos (ES) klausimais. Programos tikslas yra supažindinti jaunimą su EP darbu, skatinti domėjimąsi ES vykstančiais procesais ir pateikti gilesnį Europos, kaip visumos, vaizdą. Debatai vyksta anglų ir prancūzų kalbomis. „Euroscolos“ dienoje dalyvavo apie penki šimtai 16–18 metų mokinių iš devyniolikos Europos Sąjungos valstybių. Šiame renginyje Lietuvai atstovavo dvidešimt keturi Pranciškonų gimnazijos mokiniai ir du mokytojai.
Veikla savivaldoje – neįkainojama
Mūsų mokinių tarybą sudaro po 3–4 atstovus iš kiekvienos V–VIII klasės, taigi iš viso taryboje yra 21 mokinys. Būdami tokia komanda, mes organizuojame renginius. Pavyzdžiui, šįmet išradingai ir kūrybiškai paminėjome 100 metų valstybės atkūrimo sukaktį, tad renginių, akcijų mokykloje tikrai netrūko. Be to, keletą kartų per metus mokykloje rengiame diskotekas, kurias veda patys mokiniai, jos visiems labai patinka ir yra laukiamos. Ką įdomaus galėtume nuveikti ir suorganizuoti, pasiūlo patys mokiniai. Man dalyvavimas mokinių savivaldoje yra labai įdomi veikla, patinka organizuoti ir vesti renginius.
Savo gyvenimo be veiklos mokinių taryboje dabar net neįsivaizduoju – ji man duoda neįkainojamos patirties. Išmokė įveikti scenos baimę, suteikė žinių, kurių neišmoksi per pamokas, leido susipažinti su naujais žmonėmis. Be to, kadangi priklausome Lietuvos moksleivių sąjungai, kiekvieną mėnesį su jos nariais aptariame moksleiviško gyvenimo aktualijas.
Manau, kad šiuolaikiniams mokiniams yra daug galimybių įdomiai parleisti savo laisvalaikį ir susirasti mėgstamos veiklos. Pavyzdžiui, Simono Daukanto progimnazijoje yra labai daug įvairių būrelių – dailės, keramikos, sporto, šokio ir kt., tereikia išsirinkti. Aš pats dar lankau Kretingos meno mokyklą, kur mokausi groti birbyne. Tad stengdamasis suderinti muzikos pamokas, darbą mokinių savivaldoje ir mokslus – šiuo metu esu aštuntokas – turiu planuoti laiką ir užduotis atlikti, nelaukdamas paskutinės dienos. Man tikrai labai patinka mokytis Simono Daukanto progimnazijoje, kurioje vis atsiranda naujovių – pavyzdžiui, ne taip seniai įrengtas žaidimų kambarys, kur per pertraukas žaidžiame stalo tenisą, biliardą, stalo futbolą. Jau dabar galiu pasakyti, kad bus gaila baigti mokyklą, nes joje daug ko atradau.
Mano senelio atsiminimai: šaltuose Sibiro sniegynuose
Jau pasitikę Vasario 16-ąją ir laukdami Kovo 11-osios, išdrįskime pakalbėti apie ne tokią jau smagią Lietuvos praeitį, kurioje – daugybė skaudžių įvykių. Atrodo, tokia maža šalis, o iškentė labai daug. Vienas niūrus ir daugybę gyvybių atėmęs įvykis – tremtis. Ją patyrė ir mano senelis Antanas Slušnys, gimęs 1936 metais gruodžio 3 dieną, Rubulių kaime, Kretingos rajone. Ir jam teko paragauti, ką reiškia būti išvarytam iš namų ir ištremtam į tolimą kraštą, garsėjantį savo šalčiu ir vargiai tinkamomis gyventi sąlygomis.
Po humoro rūbu – aktualiausios temos
Kretingiškė Ieva Barkauskaitė, kuri baigė Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnaziją, o šiuo metu studijuoja Londone, kuria vlogus – trumpus video, kuriuos talpina internete. Savo „YouTube“ kanale mergina šiuo metu turi beveik 16,5 tūkst. prenumeratorių ir pasižymi puikiu humoro jausmu, todėl sužavi daugelį ją stebinčių žiūrovų. – Kada pradėjai kurti vlogus? – Viskas prasidėjo daugiau negu prieš dešimt metų, kai mes su broliu pradėjome įrašinėti trumpas audio laidas. Paskui tėvai mums nupirko pirmą skaitmeninį fotoaparatą ir mūsų kūryba persikėlė į žydruosius kompiuterių ekranus. – Kas Tave įkvėpė kurti? – Vienas iš pagrindinių įkvėpimo šaltinių buvo anksčiau transliuotas „Šapro šou“ ir pagrindinis šios laidos vedėjas Vytautas Šapranauskas. Viena šios laidos dalių vadinosi „Radijo stotis „Puikioji“, kurioje Šapras juokindavo publiką kartu su humoristu Cololo. Manau, V. Šapranausko laidos paskatino mus su broliu pradėti juokauti ir žiūrėti į gyvenimą per juoko prizmę. – Kokia buvo tėvų nuomonė apie tavo video kūrimą? – Tėvams patinka, ką aš kuriu – visuomet sulaukiu jų palaikymo. Tiesa, ilgą laiką mano tėvai nežinojo, kad esu vlogerė, tačiau dabar tėvai laukia kiekvieno video, o mano mama yra entuziastingiausia mano fanė. – Ar turi autoritetą iš vlogerių, į kurį ar kurią nori lygiuotis ar tiesiog iš jo ar jos pasisemi įkvėpimo? – Mėgstu žiūrėti Liza Koshy kūrybą, kadangi jos video – labai nuoširdūs, ji nebijo juoktis iš savęs. Iš jos mokausi jaustis atsipalaidavusi prieš publiką ir išpildyti idėją šimtu procentu. Be to, Lizos video gali žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji, tačiau jos humoras išlieka subtilus, tarsi pritaikytas kiekvienai amžiaus grupei.
Kokios temos lieka užnugary
Patyčios. Kiekvienas bent kartą gyvenime esame jų patyrę. Priežastys būna labai įvairios – plaukų spalva, ūgis, svoris, apranga. Kartais patyčios palieka labai skaudžią žymę atminty, kuri neišsitrina net užaugus. Retas kada išdrįsta prabilti apie tai, ką jam teko išgirsti iš bendraamžių, nes galbūt gėdijasi ar bijo būti nesuprastas. Tokias problemas atskleidžia serialas „Trylika priežasčių kodėl“. Serialo scenarijus – sukrečianti merginos istorija „Trylika priežasčių kodėl“ – tai amerikiečių serialas, kurio pagrindinė veikėja – Hana Beiker. Paauglė, su tėvais persikrausčiusi į kitą miestą ir pradėjusi lankyti naują mokyklą. Viskas klostosi gerai. Mergina jaučiasi laiminga, kol jos gyvenimas nepavirsta pragaru. Viskas prasideda nuo nekaltos vaikino šypsenos. Pirmiausia yra išsiuntinėjamos nuotraukos, kuriose matosi jos kelnaitės, kai ji čiuožia nuo čiuožyklos, kas pamažu veda ją iki „lengvai pasiekiamos“ merginos statuso. Jai yra labai skaudu, tačiau ji nežino, kad tai – tik baisesnių dalykų pradžia. Atrasti draugai paįvairina jos gyvenimą, tarp jų – ir Klėjus Džensenas, kuris slapta yra įsimylėjęs paauglę, tačiau bijo atskleisti savo jausmus. Pamažu mažas draugų būrelis suskyla, kai visi atranda kitų draugų, o Hana lieka viena. Palūžusi ir viena. Į jos gyvenimą atsibeldžia vis naujų žmonių, kurie vis tiek galiausiai įskaudina Haną ir palieka ją sugniuždytą. Apkalbos, seksualinis priekabiavimas, netikri draugai lydi ją iki minčių apie savižudybę. Negana to, ji dar ir išprievartaujama. Bet mergina suteikia gyvenimui paskutinį šansą. Ji nueina pas mokyklos pavaduotoją. Tačiau šis, nors ir pasiūlydamas jai išsikalbėti, neišgelbsti merginos nuo tragiško likimo.
Mano mokytojo pažymių knygelė
Pakalbinome Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorę Astą Burbienę apie tai, kaip jai sekėsi tada, kai ji buvo mokinė. GERIAUSI PAŽYMIAI. Tokius gaudavau iš gamtos mokslų. Labai patiko matematika, fizika, buvo įdomios astronomijos pamokos. PRASČIAUSI PAŽYMIAI. Nebuvo pamokų, kurios sekėsi prastai, tačiau buvo tų, kurios nepatiko. Labai nepatiko visuomenės mokslas, nes mokytoja visada reikalaudavo „sausai iškalti“ žinias. Taip pat nepatikdavo piešti, nes niekada neišeidavo taip, kaip norėdavau. PAŽYMIŲ KNYGELĖJE – DAUGIAU PAGYRIMŲ AR PASTABŲ? Gaudavau pagyrimus už mokslą, visuomeninę veiklą, nes buvau aktyvi mokinė, organizuodavau renginius. O pastabą esu gavusi kartu su bendraklasiais už bėgimą iš pamokų. PAŽYMIŲ „TAISYMAS“. Būdavo, kad slėpdavau pažymių knygelę ir nenorėdavau rodyti jos tėvams, bet niekada neteko pačiai „taisyti“ pažymių. Net nebuvo kilusi tokia mintis. ĮSIMINTINIAUSIAS ĮVYKIS. Labiausiai įsiminė klasės filmas, kurį filmavome su bendraklasiais, o tada dar tai nebuvo taip įprasta kaip dabar. Dar vienas iš labiausiai įsimintinų nuotykių mokykliniais laikais buvo klasės kelionės, kurias organizuodavo mūsų klasės auklėtojas. Šios kelionės trukdavo kelias dienas, keliaudavome po Lietuvą su nakvynėmis palapinėse.
Užrašė Inga VAIŠVILAITĖ
„P. n.“ akademijos narė
|
|
