![]() |
![]() |
![]()
|
KuprinėKūryba prilygsta stebuklui
Kretingiškė 29-erių menininkė Rasa Lazdauskaitė neįsivaizduoja nė vienos dienos be kūrybos. Praėjusių metų spalį ji surengė jau ketvirtą savo darbų parodą „Diena po lietaus“. Nors mergina meno studijų nėra baigusi, tačiau kūryba yra jos gyvenimo dalis bei Dievo suteikta dovana, skatinanti kasdien bent kelias akimirkas skirti menui. Kūrybą atrado mokykloje Rasa prisiminė, jog mokykloje mokinių mėgstamuose atminimuose dažnai rašydavo, jog nori piešti ir būti menininke. Ji pasakojo, kad būdama penkiolikos susižavėjo grafika. Šioje srityje Rasa atrado save, todėl mėgstamiausios jos priemonės – plunksna ir tušas. Pirmieji kūrybiniai bandymai – grafiniai krikščioniški simboliai – buvo publikuoti Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos laikraštėlyje „Kelyje“ bei Lietuvos Pranciškoniškojo jaunimo tarnybos leidiniuose. Savo kūryba su bendraminčiais Rasa dalinosi ir Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijoje veikusiame jaunųjų kūrėjų klube „Strėlė“ bei dizaino mokytojos Valdonijos Karaliūnienės dizaino būrelyje. Popierius – dykuma Rasa atskleidė, kad įkvėpimas ją dažniausiai aplanko kuriant. „Dievas – Kūrėjas tarsi išveda į dykumą, kur prakalbina širdį ir teikia įkvėpimą. Kūryba – tai žvilgsniai į baltą popieriaus dykumą, kuri pražysta“, – sakė Rasa. Anot jos, savo talentu svarbu dalintis ir kurti grožį kitiems. Rasai labiausiai patinka sukurti ką nors naujo ir įdomaus. Menininkė mano, kad kūryba prilygsta stebuklui. Vienas naujausių jos kūrinių – rankų darbo škaplierius. Šios idėjos įgyvendinimas susijęs su šv. Terese Aviliete. Rasa pasakojo, kad su šia šventąja susipažino 2013 metais rašydama magistro darbą. „Baigusi studijas maniau, kad pažintis su šv. Terese Aviliete baigta, tačiau 2015 metais su piligrimų grupe keliavau šv. Teresės Avilietės keliais. Iš šios piligrimystės troškau parsivežti škaplierių, bet neradau tokio, kuris man patiktų“, – pasakojo Rasa. Praėjus pusmečiui, Rasa su drauge sukūrė kvalifikacinį seminarą tikybos mokytojams „Šv. Teresė Avilietė – Dievo gailestingumo giedotoja“. Vedant seminarus visoje Lietuvoje, brendo ir mintis sukurti škaplierių. Pradėti kurti škaplierius ją paskatino draugės parvežtas škaplierius iš Karmelio kalno esančio Šventoje Žemėje. „Daugiau nebekilo klausimų, kaip kurti ir nuo ko pradėti, – sakė Rasa, tikinti, kad visa tai vyko per šv. Teresės Avilietės užtarimą. – Šios šventosios gyvenimo istorija ir knyga „Vidinės pilies buveinės“ yra naujas įkvėpimas kūrybai ir gyvenimui.“
Konkursas – tai šventė sau
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos abiturientas Simas Kavarza jau 10 metų lanko šokius Kretingos meno mokykloje ir tai dar ne viskas – jis taip pat puikiai dainuoja. Kartu su šokių kolektyvu „Ratilėlis“ S. Kavarza skina laurus Europos konkursuose, o savo puikų balsą rodo dainavimo konkursuose bei mokyklos renginiuose. – Kas tave pastūmėjo šokių link? – Istorija tikrai įdomi. Kai buvau mažas, labai mėgdavau lipdyti iš plastilino, tai aš ir tėvai sugalvojome nueiti į Kretingos meno mokyklą ir paklausti, kokiu panašiu kūrybiniu darbu galėčiau užsiimti. Taigi ten man pasiūlė dirbti su moliu, bet pajutau, kad tai man nėra taip įdomu. Tada gavau pasiūlymą lankyti šokius, nes šokių grupėje trūko berniukų – jų buvo tik 3, o mergaičių buvo 12 ar 13. Mane užrašė ir pradėjau lankyti šokius. Iš pradžių buvo labai sunku. – O kaip buvo su talentu dainuoti? Ar dainuoti pats turėjai noro ar kažkas paskatino, pastebėjo Tave? – Dainuoti norėjau, bet jeigu nebūtų mokytojas Stasys Stončius man pasiūlęs, pastūmėjęs, tai nieko nebūčiau pradėjęs.
Išbandė žinių vedėjo darbą
Šią savaitę „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai lankėsi Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Medijų laboratorijoje. Čia „kupriniečius“ maloniai pasitiko Medijų laboratorijos vedėjas Vidas Valinčius, kuris papasakojo, kad žurnalistikos studentai yra mokomi ne tik teorinių žinių – didelis dėmesys kreipiamas ir praktiniams įgūdžiams išugdyti. Kokią įtampą patiria žurnalistai, pranešdami naujienas prieš videokamerą, teko pajusti ir patiems „kupriniečiams“ – tarsi žinių vedėjai jie skaitė naujienas, stengdamiesi jas pateikti aiškiai, suprantamai, tiksliai perteikiant prasmę ir neužmirštant kontroliuoti kūno judesių, palaikyti akių kontakto su žiūrovais. Įdomu buvo pamatyti save ekrane, išgirsti pastabas ir rekomendacijas, ką būtų galima patobulinti. Jaunieji žurnalistai turėjo progos išbandyti ir radijo žurnalisto kėdę – skaityti naujienas simuliacinėje radijo stotyje.
„Kuprinės“ informacija
Jaunimas pasigenda vietų, kur galėtų susiburti
Jauni žmonės neturi, kur eiti – tai faktas. Jaunimas daugiausiai laiko praleidžia lauke, bet kur būti, kai lyja? Esant blogam orui, jaunimas neturi, kur burtis, o tokia situacija priveda prie rimtesnių problemų.
Ar įstatymas blaivina
Jau penktą mėnesį galioja prekybos alkoholiniais gėrimais įstatymo pakeitimai, kuriais buvo sutrumpintos pardavimo valandos ir pakeistas amžiaus cenzas. Tačiau ar Vyriausybė nepersistengė, nusprendusi alkoholį parduoti tik asmenims jau sulaukusiems 20-ies metų?
Teatro festivaliai – džiaugsmas bendrauti ir kurti
Pavasaris – festivalių sezonas, tad nieko nuostabaus, kad jaunimo teatras „Atžalynas“ spėjo ne tik suorganizuoti savo festivalį „Atžalyno scena XIX“, kuris įvyko gegužės 3–5 dienomis, bet ir sudalyvauti 11–ajame teatrų festivalyje „Mažoji Melpomenė“, kuris šurmuliavo gegužės 10–12 dienomis Plungėje. Abiejuose festivaliuose dalyvavo po daugiau negu 150 teatralų, čia buvo galima pasisemti įkvėpimo iš įvairaus žanrų spektaklių, o kūrybinėse laboratorijose – geriau pažinti save ir kitus.
Teatre gali mirti ir prisikelti
Teatras – tai 17-metės Pranciškonų gimnazijos mokinės Giedrės Šakalytės gyvenimo dalis. Nuo mažens G. Šakalytė yra labai aktyvi, ji vaidindavo pradinėse klasėse mokytojos kuriamose pjesėse, o dabar save pristato kaip kalbėtrošką, kuri neįsivaizduoja lėto ir nesuplanuoto gyvenimo ritmo. Į teatrą atvedė Dievas Jaunoji aktorė turi labai stiprų ryšį su Dievu, būtent Dievas ją ir atvedė į teatrą. Mergina, prieš ateidama į teatrą, 3-4 metus lankė gatvės šokius, tačiau tai nebuvo jos aistra, širdyje ji jautė, kad trokšta kažko kito, jos gyvenime vis dar kažko trūko. Ir nedrąsiai svajojo apie teatrą. G. Šakalytė prašė, kad Dievas parodytų, kokį kelią jai pasirinkti, ir kas yra jos tikrasis pašaukimas. Ir visi Dievo siųsti, ženklai rodė, kad Giedrė sutverta teatrui. Tada mergina nedvejodama metė šokius ir įstojo į „Atžalyną“ – Kretingos vaikų ir jaunimo teatrą, pelniusį ne vieną apdovanojimą tarptautiniuose konkursuose. G. Šakalytė gailėjosi, kad prašvaistė laiką veltui, lankydama šokius, nes atėjusi į teatrą pajautė, kad tai ir yra jos tikrasis pašaukimas. Scena – antri namai Merginai vaidinti scenoje nėra baisu, tuomet jaučiasi labai gerai, lyg savo namuose. Stengiasi į kiekvieną personažą įsikūnyti kuo geriau ir visa širdimi pasinerti į veikėjo išgyvenimus. G. Šakalytei yra įdomu eksperimentuoti, ji bando ieškoti įvairiausių savybių savyje, jas pritaikyti skirtingiems personažams, taip pat atidžiai klauso režisierės Auksės Antulienės pastabų ir stengiasi parodyti kuo geriausią rezultatą. Labai vertina tai, kad žiūrovai ateina pasidžiaugti spektakliais, pamatyti aktorių, o ne vertinti ir teisti jų. G. Šakalytė teigė, kad jai vaidinti geriau sekasi, kai mato, kiek daug žmonių yra atėjusių pažiūrėti spektaklio. Žiūrovų gausi minia suteikia drąsos ir pasitikėjimo, leidžia atiduoti visą save.
Užkandžiai į mokyklą – kelias sveiko gyvenimo link
,,Pajūrio naujienų“ jaunieji žurnalistai turėjo susitikimą su Viktorija Balsyte, sveikos mitybos specialiste, dirbančia Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure. Kiekvienas jaunųjų žurnalistų atsinešė po užkandį, kurį dažniausiai renkasi priešpiečiams, nesvarbu, ar tai yra sveikas maistas, ar ne. V. Balsytė papasakojo apie kiekvieną užkandį – kiek iš tiesų jame yra gėrio ir kiek dažnai juo galima mėgautis.
Atskleidė žurnalisto darbo subtilybes
Šį mėnesį „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai galėjo iš arčiau pažvelgti į žurnalisto darbą ir suprasti, su kokiais iššūkiais kasdien susiduria žurnalistai. Šia patirtimi pasidalino buvusi kuprinietė, Klaipėdos universiteto žurnalistikos studijų programos ketvirtakursė Edita Starkovaitė. Edita teigė, kad studijų pradžioje dauguma studentų buvo susikaustę, tačiau dėstytojai ragino atsisakyti savo kompleksų ir į pateiktas užduotis pažvelgti kūrybiškai. Ji prisiminė, kad nuolat kėlė sau naujus tikslus: studijų pradžioje pristatymų metu jai buvo reikalingi lapai, kuriuose buvo visa pranešimui reikalinga informacija, o šiandien jai pakanka tik pateikčių, kuriose išdėstyta svarbiausia informacija. Žurnalistikos studijos teikia daug netikėtumų: kasdien pateikiamos naujos situacijos, todėl niekada nežinosi, kada ir kur reikės nuvažiuoti, ką pakalbinti ir parengti išsamų tiriamąjį straipsnį ar reportažą. Svarbu drąsiai elgtis ir nebijoti naujų patirčių. Jaudulys kyla tik iš pradžių. Mergina prisiminė, kad studijų pradžioje kalbindama pašnekovus ji kruopščiai susiplanuodavo, ko norės paklausti, tačiau dabar šie klausimai jai yra orientaciniai, gelbstintys, kai stinga argumentų. Šiandien vis daugiau žmonių rašo straipsnius, tačiau kai kurie nėra baigę žurnalistikos studijų. Edita mano, kad tie, kurie baigia žurnalistiką, turi geresnį suvokimą apie tai, koks yra žurnalisto darbas. Ji teigė, kad žmogus turėtų įgyti žurnalisto išsilavinimą, o vėliau papildomą specialybę, kuri leistų koncentruotis į vieną sritį.
Orientaciniame sporte kaskart tenka įveikti vis naujus iššūkius
Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos antraklasis Dominykas Skripkauskas nė už ką nepraleistų orientavimosi sporto treniruočių, per kurias jis mokosi, vadovaudamasis žemėlapiu ir kompasu, kuo greičiau surasti ir pasižymėti punktuose, išdėliotuose vis kitose vietose. Nors berniukas treniruojasi dar tik vienerius metus ir dalyvaudamas varžybose apie laimėjimus negalvoja, tačiau jis jau gali pasigirti tarptautinėse varžybose „Kurzemes pavasaris“, kurios prieš tris savaites įvyko Latvijoje, finišo liniją kirtęs ketvirtas. Puikiai D. Skripkauskui sekėsi ir pernykštėse orientavimosi sporto varžybose „Klaipėdos taurė“, kuriose jis pelnė II vietą. Be to, pernai bėgimo varžybose „Ekomaratonas“ jis gavo medalį, nes sėkmingai įveikė 4,2 km ilgio trasą. Vietovės – vis kitos D. Skripkauskui – dar tik 8-eri, tad orientavimosi sporto varžybose jis būna vienas jauniausiųjų dalyvių ir neretai jam tenka rungtyniauti vienoje amžiaus grupėje su dešimtmečiais. Tačiau D. Skripkauskas yra užsidegęs orientavimosi sportu, per kurį jis ne tik gali pademonstruoti greitą bėgimą, bet ir lavinti pastabumą, atidumą, gebėjimą planuoti savo maršrutą. Anot D. Skripkausko, bėgioti stadione jam net nebūtų įdomu, nes per treniruotes, kurias jis lanko pas klubo „O! Klaipėda“ trenerį Ričardą Tėvelį, jam tenka įveikti įvairius iššūkius. Per treniruotes jis turi surasti punktus, išdėliotus vis kitose vietose Palangos botanikos parke, tačiau būna, kad šie užsiėmimai perkeliami į kitas erdves – pavyzdžiui, Palangos ar Klaipėdos miestą, įvairias miškingas pajūrio vietoves, žiemos metu – netgi į kokią nors mokyklą, kur, lakstant koridoriais, reikia greitai susiorientuoti, kaip pasiekti reikalingą patalpą, išsisukti, jei tiesiausias kelias į ją yra užtvertas ir t.t. Be to, esama ir treniruočių salėje bei baseine – tuomet siekiama sustiprinti kūno raumenis. Orientavimosi sportu užsiiminėjančių vaikų beveik kiekvieną savaitgalį laukia kokia nors stovykla ar varžybos, o šiuo metu klubas „O! Klaipėda“ rengia ir „Orientavimosi sporto ketvirtadienius“, kurie vyksta kiekvieną ketvirtadienį. Juose organizatoriai būna numatę 4 skirtingo sudėtingumo trasas, kurių viena yra skirta tiems, kurie norėtų orientavimosi sportą išbandyti pirmą kartą.
|