Paskutinė spalio savaitė visame pasaulyje žinoma kaip Medijų ir informacinio raštingumo savaitė (MIRKT), skirta skatinti kritinį mąstymą, atsakingą informacijos vartojimą bei aktyvų pilietiškumą. Kretingos rajono savivaldybės

M. Valančiaus viešoji biblioteka prisideda prie šios iniciatyvos ir kviečia į renginius.

Lietuvoje šią savaitę jau trečią kartą organizuoja viešosios bibliotekos, kviesdamos visuomenę prisijungti prie įvairiausių renginių. Nuo spalio 24 iki 31 dienos kviečiama į paskaitas, diskusijas, mokymus bei konsultacijas, orientavimosi žygį, protmūšius, žaidimus ir konkursus, padedančius gilinti medijų ir informacinio raštingumo įgūdžius.

Jaunimą galėtų sudominti virtualus pabėgimo kambarys. Pasaulinei medijų ir informacinio raštingumo savaitei sukurtas virtualus pabėgimo kambarys-užduočių ruožas, skirtas išbandyti medijų ir informacinio raštingumo žinias, o dar galima laimėti ir prizų.

Virtualiame pabėgimo kambaryje reikės įsijausti į veikėjo Ąžuolo vaidmenį ir pasistengti, jog į piktavalių rankas nepatektų asmeniniai vartotojų duomenys. Tam, kad taip neatsitiktų, reikės išspręsti užduotis, kurios slypi trijose virtualų pabėgimo kambarį sudarančiose erdvėse.

Žaisti galima kompiuteriu, planšete ar mobiliuoju telefonu svetainės adresu mirkt.bibliotekavisiems.lt.

Medijų ir informacinio raštingumo šūkis„Žinanti, laiminga ir sumani visuomenė“ kviečia visus būti aktyviais šios iniciatyvos dalyviais.

„Kuprinės“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Ieva nuo mažens labai mėgsta piešti, šiuo metu jai itin įdomios „Formulės 1“ lenktynės, ką atskleidžia ir piešiniuose.

Pranciškonų gimnazijos aštuntokė Ieva Konstantinavičiūtė – savo tikslo siekianti tikra jaunoji kovotoja. Tą ji kasdien įrodo mokyklos suole, nes siekia geriausių rezultatų. Šiemet ji jau spėjo įrodyti, kad yra puiki gamtos mokslų žinovė: Ieva 16-ojoje Gamtos mokslų olimpiadoje laimėjo aukso medalį. Bet ji atskleidė, kad turi ir kitokių pomėgių.

Patinka visi gamtos mokslai

Ieva pripažino, kad jai visada patiko gamtos mokslai ir ji mielai keliauja į visas tokio pobūdžio pamokas. Jai puikiai sekasi ir biologija, ir chemija, ir fizika: „Man visose pamokose neblogai sekasi. Aišku, būna sunkiau, būna lengviau, labai priklauso nuo to, kokią temą mokomės.“

Bet, kai jau pajaučiu, kad vienoks dalykas patinka, tai įdomu įvairiomis temomis pasidomėti. Jaunoji kretingiškė atskleidė, kad ir ilsėtis gamtoje jai patinka. Atranda ramybę ji miške, džiaugėsi, kad netoli jūra.

Ir nors ji aiškiai jaučia kryptį, kuria mieliausiai eitų, visgi dar nedrįsta prognozuoti, kokią profesiją pasirinktų ateityje. „Dar kol kas anksti nuspręsti. Manau, kad svarbiausia gyventi dabartimi, o dėl ateities spėsiu nuspręsti, turiu dar laiko“, – pasvarstė Ieva.

Po pirmojo laimėjimo norisi daugiau

Pašnekovė pripažino, kad jai smagu dalyvauti olimpiadose, konkursuose, atrodo, taip galima save išbandyti, bet ji, kaip prisiminė, pati niekur nesiveržė. Tai buvo jos biologijos mokytojos Linos Jucytės įtaka, kuri pastebėjo Ievos potencialą ir paskatino mokinę dalyvauti olimpiadoje.

„Biologija man visada labai sekėsi, mokiausi geriausiais pažymiais, tad mokytoja pasiūlė man dalyvauti biologijos olimpiadoje. Aš ir sutikau. Pagalvojau, kad pabandysiu. Ir man pasisekė“, – Ieva prisiminė, kad atėjo tiesiog „švaria galva“ ir parašė tai, ką mokėjo, pagalvojusi, kad bus kaip bus. Ir buvo labai gerai – olimpiadoje ji laimėjo.

Pasiteiravus, ar po pirmojo laimėjimo ėmė augti pergalių apetitas, ji pripažino, kad tikrai norisi pasirodyti geriau, bet nieko baisaus, jei ir nepasisektų.

„Kai pajauti, kad gali laimėti, jau tą patyrei, vadinasi, ir vėl gali tą padaryti. Kažkaip norisi „prasimušti“ ir toliau tuos laurus skinti“, – atskleidė Ieva, papasakojusi, kad su nekantrumu laukė ir šios Gamtos mokslų olimpiados rezultatų. „Visi šeimos nariai laukėme naujienų, o, kai sužinojau, kad laimėjau, tai labai geras jausmas širdyje aplankė, kaip saldainis“, – šypsojosi Pranciškonų gimnazijos aštuntokė, pasidžiaugusi, kad didelę motyvaciją siekti geriausių rezultatų jai teikia ir šeima.

Pavasarį Ievos vėl laukia biologijos olimpiada, tad ji dar turi laiko pasimokyti ir vėl parodyti geriausius rezultatus.

O pasimokyti Ieva vis atranda motyvacijos. Pavyzdžiui, mokytoja nusivežė grupę mokinių į Gyvybės mokslų centrą Vilniuje, kur atliko praktinį darbą, klausėsi paskaitos. „Tuomet supratau, kad man dar reikia labai daug mokytis. Po praktinio darbo norisi daugiau sužinoti. Mes tyrinėjome insuliną, buvo labai įdomu“, – papasakojo Ieva.

Ir nors pati veikla ją sužavėjo, bet savęs laboratorijoje mokinė savęs neįsivaizduoja. Ji pripažino, kad jai labiau patiktų dinamiškesnis darbas, kuriame galėtų keliauti.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Vaiva ir Ugnė (kairėje) – geriausios draugės, pasirinkusios studijuoti retą studijų kryptį. Merginos tikisi, kad taip jos atvers sau duris į kitokį pasaulį.

Palangiškės Vaiva Getnerytė ir Ugnė Grigas nuo rugsėjo pajūrį iškeitė į Vilnių ir ten ėmėsi studijuoti japonologiją. Kaip pripažino merginos, kai kam šių studijų kryptis nei girdėta, nei matyta, tad tenka paaiškinti. Bet pačios šiomis studijomis mėgaujasi ir svajoja vieną dieną nukeliauti į Japoniją, kur praktiškai pritaikys savo jau pradėtas kaupti žinias.

Draugystė – nuo mokyklos suolo

Pasiteiravus merginų, kada užsimezgė jų draugystė, jos papasakojo, kad ėmė draugauti kiek vėliau negu pradėjo kartu mokytis.

„Bendraklasės buvome nuo pirmos klasės, tačiau susidraugavome tik aštuntoje. O turbūt tai nutiko todėl, kad tuo metu buvo nutrūkusi kita ilga draugystė – man trūko tos geriausios draugės gyvenime. Pomėgiai pradėjo formuotis po truputį, mane Ugnė įtraukė į jos jau žinomus dalykus, ir aš ją taip pat“, – pasakojo Vaiva.

Ugnė pripažino, kad tai įvyko jau senokai. „Nelabai atsimenam pačios, tiesiog kažkokią dieną kažkaip pradėjom kalbėti ir mūsų asmenybių bruožai labai sutiko. Kadangi asmenybės panašios, turėjom ir sutampančių pomėgių“, – patvirtino ji.

Draugystės neišskyrė ir skirtingos studijos, nes dėl panašių pomėgių jos abi patraukė ta pačia kryptimi.

Paklausus, ar visada svajojo rinktis tą pačią specialybę, jos patikino, kad iš anksto apie tai negalvojo.

„Net nežinojau, kad tokia egzistuoja, buvo galvota apie keletą sričių, tačiau po kiek laiko jos vis atkrisdavo, iki kol 9-oje klasėje mama pranešė apie Azijos studijas“. – pasakojo Ugnė.

Vaiva taip pat patikino, kad ilgą laiką negalėjo apsispręsti, ką studijuoti. „Ir visos mano idėjos nesutapo su Ugnės. Bet kai sužinojau, kad Ugnė studijuos japonologiją, ir aš panorau labiau įsigilinti į tą sritį“, – šypsojosi mergina.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Nors Virgilijus yra ėmęsis įvairių scenos darbų, mieliausias jam yra dainuoti.

Iš Šeduvos prieš dešimtmetį į pajūrį persikraustęs 29-erių Virgilijus Butkus neseniai pasirodė talentų ieškančioje televizijos laidoje „X faktorius“ ir užtraukė taip, jog atrodė, kad atkeliavo pats garsusis atlikėjas Rag‘n‘Bone Man. Virgilijus dainuoja jau seniai, išbandė save ir kituose projektuose, veda renginius, o kai buvo užklupęs kovido virusas, įgyvendino ir naują projektą – ėmėsi gyvų vaizdo transliacijų.

Save pristato atlikėju

„Save labiau laikau atlikėju, renginius galiu vesti, bet toji veikla nėra tokia miela kaip dainavimas. Gyvenime teko dalyvauti ne viename projekte, pradėjau dar gyvendamas Šeduvoje“, – sakė kurorte prieš dešimtmetį apsigyvenęs šeduviškis.

Pirmasis Virgilijaus televizinis pasirodymas įvyko laidoje „Talentų ringas“, taip pat dalyvavo laidoje „Mes – vieno kraujo“, dar būdamas moksleivis jis pademonstravo savo talentą karaokės konkurse ir laimėjo „Karaokės karaliaus“ titulą. Šiemet, Virgilijus džiaugėsi, teko sudalyvauti ne vienoje daug žmonių subūrusioje šventėje, kur jis pats lipo į sceną.

„Veiklos yra daug, kartais norisi ir pailsėti“, – šypsojosi Virgilijus.

O dar visi puikiai atsimena, jog atlikėjams per karantiną apie tai tik svajoti buvo galima. Bet ir tada pašnekovas surado ką veikti. „Viskas baigėsi – pardaviau techniką, nusipirkau studijinę techniką, išsinuomojau patalpas vienoje kavinėje Šventojoje ir pagalvojau, kad užsidarysiu ir kursiu kažką. Ir taip gavosi, kad uždirbau daugiau negu renginiuose. Iš gyvų transliacijų padarėme pseudoradijo stotį. Principas buvo toks: ar žmonėms pateikus ką nors gero, be keiksmažodžių, normalų turinį, galim sulaukti palaikymo. Pasirodė, kad žmonėms tai įdomu ir labai to reikėjo“, – prisiminė V. Butkus.

Ir dabar Virgilijus dar tęsia šį pomėgį socialiniuose tinkluose, pripažinęs, kad jam asmeniškai tas uždarasis laikotarpis buvo naudingas, nes pamatė, kad daug ką galima padaryti, peržengė įskiepytas ribas.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Meilę fotografijai Kristijonas pajuto pamažu, kai dar vaikystėje žaisdavo su šviesaus atiminimo senelio fotoaparatu, o dabar jam dažnai patikima fotografuoti įvairius renginius.

Palangos senosios gimnazijos trečios klasės mokinys Kristijonas Karačionka žinomas dėl savo veiklumo, nes jis – ir fotoreporteris, ir didžėjus, ir renginių įgarsintojas, taip pat mėgėjas videografas. Veiklos nepabūgstantis vaikinas vis nori išmokti ko nors naujo, jau yra kviečiamas į masinius renginius, kur pagelbsti organizatoriams.

Nuo fortepijono iki didžėjaus pulto

Kristijono kelias prasidėjo nuo fortepijono, kuriuo mokėsi groti, o nusitęsė iki didžėjaus vietos. Jis nuo pat pradinės mokyklos, lankydamas pirmąją klasę, pradėjo lankyti meno mokyklą, joje grojo fortepijonu penkerius metus. Po penkerių metų grojimo fortepijonu Kristijonas suprato, kad šis instrumentas nėra jo „kibirkštėlė“. Nusprendė mesti fortepijono pamokas.

K. Karačionka sužinojo, jog Palangos moksleivių klubas organizuoja naują būrelį – DJ garso studiją. Kai Kristijonas apsilankė tame būrelyje, pajautė puikią atmosferą, jam labai patiko mokytojas, kolektyvas. Kristijonas jau septynerius metus lanko DJ garso studijos būrelį ir nesigaili dėl savo pasirinkimo.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Ieva Andrijauskaitė – ambicinga mergina, žinanti, ko nori iš gyvenimo ir to tikslingai siekianti.

Gimnazistė palangiškė Ieva Andrijauskaitė, šiemet pradėjusi lankyti antrąją gimnazijos klasę, – ambicinga mergina. Ji dirba nuosekliai ir kryptingai, kad pasiektų užsibrėžtų tikslų pramoginių šokių pasaulyje.

Dėkinga mamai

Savo šokėjos karjerą pradėjo būdama vos ketverių metų, tačiau meilė šokiui pasireiškė tik po kiek laiko: „Mano mama mane į šokius užrašė, kai man buvo 4 metai. Jai labai patiko šokiai, todėl norėjo, kad aš mokėčiau šokti“. Ji papasakojo, kad buvo momentų, kai ji dar mažytė nenorėjo šokti, bet su mama po kiekvienos treniruotės važiuodavo į parduotuvę, kad jai nupirktų kokį nors žurnaliuką, žaisliuką ar saldainį – kad tik eitų į šokių treniruotes. Ir dabar, prisipažino Ieva, ji yra dėkinga mamai, kad pamilo šį sportą.

„Rezultatas neatsiras be pastangų, – toks būtent gimnazistę motyvuojantis moto. – Mane motyvuoja šokti tas faktas, kad, norėdamas gauti gerą produktą, turi įdėti daug pastangų pagaminti jį. Tai yra, norint pasiekti gerų rezultatų šokiuose, turi įdėti pastangų, dirbti ir ištaisyti visas pastabas, kurias gauni.“

Kad šokių pora pasiektų norimų rezultatų, svarbu, kad sutaptų ir ambicijos sporte. „Kai šoki poroje, labai svarbu tavo partnerio ar partnerės tikslai, jie turi sutapti arba bent eiti ta linkme. Jeigu vienas šoka, kad tik šoktų, o kitas nori pasiekti aukštų rezultatų, tai nei vienas, nei kitas nebus patenkintas“, – pasakojo sportininkė.

Turi taip pat sutapti ir charakteriai: „Labai svarbu ir jūsų kaip draugų ryšys, kadangi jūs labai daug laiko praleidžiate kartu ir kartais galite vienas kitą motyvuoti. Bet, jeigu tarp jūsų vyksta kažkokie konfliktai ar kyla kažkokie ginčai, tai nemanau, kad ir į šokius norisi eiti, nes žinai, kad tavo treniruočių laikas bus praleistas labai nekokybiškai.“

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Agnė Račkauskaitė pradėjo skautauti būdama pradinėje mokykloje ir jau tęsia veiklą kaip vadovė, taip galėdama matyti jaunųjų skautų augimą.

Žemaitijos skautų organizacijos Kretingos tunto vadovė Agnė Račkauskaitė – entuziastinga skautė jau beveik du dešimtmečius. Ji taip pat yra ir vadovė, burianti jaunuosius skautus. Ko labiausiai reikia jaunam žmogui, norinčiam pabandyti skauto batus? Agnės žodžiais, reikia tik noro, o paskui laukia naudingos patirtys ir smagūs nuotykiai.

Tikėti tuo, ką darai

Kaip papasakojo Agnė, jos pirmoji pažintis su skautais įvyko 2007 metais, kai ji dar buvo 4 klasės mokinė. „Skautauti pradėjau Ventoje Akmenės rajone. Tuo metu ten veikusios Žemaitijos skautų organizacijos vadovai pakvietė ir jaunesnius naujus narius. Matydama savo vyresnio pusbrolio pavyzdį, net neabejojau, kad turiu pabandyti. Nusprendėme su drauge dalyvauti pirmojoje skautų sueigoje. Kelionę Žemaitijos skautų organizacijoje tęsiame iki šiol“, – šypsojosi 27-erių mergina, kuri skautauja jau 17 metų.

Šiuo metu Agnė jau ir pati vadovauja Kretingos skautams. Pasiteiravus, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti tokios veiklos vadovas, Agnė atviravo, kad jai pačiai viskas atėjo pamažu, besimokant iš kitų.

„Savanorystė jaunimo organizacijoje, kai užėmiau vaikų vadovės pareigas, man tapo artima nepastebimai. Joje užaugau, tobulėjau pati, įgydama ne tik vadovavimo patirties, bet susiformavau kaip suaugusi moteris. Vadovui svarbiausia yra tikėti tuo, ką darai, tikėti skautybės idėja ir per tarnystę dalintis savo patirtimi su kitais. Mano nuomone, vadovui būtina gebėti išklausyti, sutelkti skautų būrį, motyvuoti skautus. Atsakingumas, meilė vaikams, noras ugdyti geresnius jaunuolius, kūrybiškumas, organizuotumas – taip pat svarbu esant skautų vadovu“, – įsitikinusi Agnė.

Ar juo būti lengva? Pašnekovė patikino, kad būna visko. „Lengva nėra, bet nauda didžiulė. Kartais pristinga motyvacijos, tačiau žinojimas, kokia bus vaikų emocija po renginio, kiek jiems tai suteiks naudos, leidžia į viską pažiūrėti lengviau. Tarnystė vyresniesiems skautams yra viena pagrindinių vertybių. O kai turimas šalia bendraminčių ratas, kurie visi drauge gyvename šia tarnystės idėja, tai viskas tampa daug paprasčiau“, – šypsojosi aktyvi mergina.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Aleksandra Medutė – meniškos sielos mergina, kuri mėgsta piešti, kurti molio dirbinius.

Pranciškonų gimnazijos mokinė 16-metė Aleksandra Medutė – meniškos sielos mergina, kuri mėgsta piešti, kurti molio dirbinius. O įkvėpimo ji semiasi iš to, kas ją supa. Padeda ir internetas, pateikiantis nemažai idėjų, kaip įveiklinti savo meninius gebėjimus ir kas šiuo metu yra madinga.

Šeimos nariai irgi piešia

„Pasirinkau piešimą, nes daugelis iš mano šeimos nuo pat jaunystes mėgo piešti“, – sakė Aleksandra, tačiau pridūrė, kad didžiausia postūmį padarė jos sesė, kadangi jos sesuo taip pat lankė Kretingos meno mokyklą.

Pasiteiravus, ką labiausiai mėgsta piešti, ji atsakė, kad žmones ir juos supančią aplinką, tačiau ją taip pat žavi molio dirbiniai ir jų formavimas, tad jos rankose gimsta įvairūs indai ir kitokios figūros.

Idėjų mergina ieško visiems prieinamuose šaltiniuose. „Dažniausiai pasisemiu idėjų iš interneto ir socialinių tinklų, žinoma, neatsilieku ir bandau daryti tai, kas šiuo metu yra populiaru““, – teigė Aleksandra.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Nuo dešimties metų parodas rengiantis palangiškis Kasparas Jasas, kuris šiemet bus jau devintokas, atkreipė į save dėmesį dėl savo amžiui nebūdingų meninių darbų. Iki šiol jis kuria, jo darbai sulaukia pripažinimo, tik, kaip pats sakė, kaupiamos žinios kiek koreguoja jo požiūrį į įvairius dalykus, taip pat ir kūrybą.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Itin iškalbingas ir kūrybingas Palangos senosios gimnazijos būsimasis abiturientas Linas Daukšas mėgsta kurti poeziją, imasi ir kitokio žanro kūrybos, bet, kaip pats sako, dar pats ieško, kas jam tinka ir patinka. Svarbiausia, kad rašymas jam padeda išsakyti susikaupusias emocijas.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

1 / 139 2 / 139 3 / 139 4 / 139 5 / 139 6 / 139 7 / 139 8 / 139 9 / 139 10 / 139 11 / 139 12 / 139 13 / 139 14 / 139 15 / 139 16 / 139 17 / 139 18 / 139 19 / 139 20 / 139 21 / 139 22 / 139 23 / 139 24 / 139 25 / 139 26 / 139 27 / 139 28 / 139 29 / 139 30 / 139 31 / 139 32 / 139 33 / 139 34 / 139 35 / 139 36 / 139 37 / 139 38 / 139 39 / 139 40 / 139 41 / 139 42 / 139 43 / 139 44 / 139 45 / 139 46 / 139 47 / 139 48 / 139 49 / 139 50 / 139 51 / 139 52 / 139 53 / 139 54 / 139 55 / 139 56 / 139 57 / 139 58 / 139 59 / 139 60 / 139 61 / 139 62 / 139 63 / 139 64 / 139 65 / 139 66 / 139 67 / 139 68 / 139 69 / 139 70 / 139 71 / 139 72 / 139 73 / 139 74 / 139 75 / 139 76 / 139 77 / 139 78 / 139 79 / 139 80 / 139 81 / 139 82 / 139 83 / 139 84 / 139 85 / 139 86 / 139 87 / 139 88 / 139 89 / 139 90 / 139 91 / 139 92 / 139 93 / 139 94 / 139 95 / 139 96 / 139 97 / 139 98 / 139 99 / 139 100 / 139 101 / 139 102 / 139 103 / 139 104 / 139 105 / 139 106 / 139 107 / 139 108 / 139 109 / 139 110 / 139 111 / 139 112 / 139 113 / 139 114 / 139 115 / 139 116 / 139 117 / 139 118 / 139 119 / 139 120 / 139 121 / 139 122 / 139 123 / 139 124 / 139 125 / 139 126 / 139 127 / 139 128 / 139 129 / 139 130 / 139 131 / 139 132 / 139 133 / 139 134 / 139 135 / 139 136 / 139 137 / 139 138 / 139 139 / 139