|
|
|
KuprinėJauryklos parko fone skleidėsi šokančios nuotraukos
Groti kartu paskatino draugystė ir meilė muzikai
Prieš dvejus metus suspindėjęs šešiolikmetės smuikininkės Kotrynos Dimgailaitės ir septyniolikmetės pianistės Beatričės Žiubrytės duetas džiugina klausytojus klasikine muzika, kurią merginos iki šiol atliko Kretingos meno mokyklos koncertuose, Pranciškonų gimnazijos renginiuose, pačių rengtuose rečitaliuose ir, be abejo konkursuose, festivaliuose. Plungėje įvykusiame konkurse merginos laimėjo II vietą, o konkurse Liepojoje tapo diplomantėmis. Reikia sutarti tarpusavyje K. Dimgailaitė ir B. Žiubrytė pasakojo, kad jų draugystė užsimezgė prieš šešerius metus, tapus klasės draugėmis, tačiau pirmą kartą į sceną merginos žengė prieš dvejus metus Kretingos meno mokyklos rengtame kalėdiniame koncerte – jis ir žymi dueto atsiradimo pradžią. Pašnekovių nuomone, koncertuoti kartu merginas suvedė draugystė ir meilė muzikai. „Kadangi esame geros draugės, muzikuoti kartu yra lengviau ir smagiau. Esame bendramintės, turime panašų muzikos supratimą ir pojūtį”, – kalbėjo Kotryna ir Beatričė. Jaunosios muzikantės, dažnai stebėdamos muzikantų įrašus arba apsilankydamos įvairių atlikėjų koncertuose, išsirenka patikusius kūrinius ir rengia naują koncertinę programą. Paklausus kretingiškių, kaip vyksta repeticijos, jos pasakojo, kad repeticijos vyksta laisvai – jos netampa darbu, į kurį nesinori eiti, ir yra lyg dar vienas laisvalaikio praleidimo būdas. Dažniausiai joms tenka repetuoti pas kurią nors namuose arba meno mokykloje. ,,Norint, kad kolektyvinis darbas sektųsi, reikia tarpusavyje gerai sutarti, muzikuojant jausti vienas kitą, išklausyti kito idėjų ir priimti kompromisus”, – patirtimi ir nuomone dalijosi Kotryna ir Beatričė, pridurdamos, kad, be sklandaus ir gražaus bendravimo, jos nori, kad klausytojai po jų koncerto jaustųsi laimingesni, atsipalaidavę, pailsėję nuo kasdienių rūpesčių. Kretingiškės atskleidė ketinimus kartu groti iki gimnazijos baigimo, o apie ateities planus moksleivės dar negalvoja.
Kotryna smuiku groja aštuonerius metus. Šis instrumentas iš pradžių Kotrynos nesužavėjo, nes ji norėjo mokytis groti fortepijonu, tačiau nepavyko įstoti į šio instrumento klasę.
Pasakojo, kad po metų stojo į smuiko klasę turėdama tikslą, kad vėliau papildomai galės mokytis fortepijono. Dabar jaunoji smuikininkė kurią mokė Nijolė Narkutė džiaugiasi, kad nebuvo priimta į fortepijono klasę, nes laikui bėgant ji suprato, kad grojimas fortepijonu neteikia jai tiek malonumo ir džiaugsmo, kiek smuikas.
Lankyti meno mokyklą Kotryną skatino noras muzikuoti, artimųjų palaikymas bei nuostabus jausmas, kaskart apimantis po koncertų.
|
,,Muzikos paleisti niekada nenorėjau. Nuo pat vaikystės ji buvo šalia, ir nematau savo gyvenimo be jos”, – mintimis dalijosi K. Dimgailaitė, kuri vaikystėje neretai pasvajodavo apie galimybę tapti muzikante, tačiau ilgainiui ją sudomino kitos veiklos, todėl ši svajonė pamažu blėso.
Šiuo metu Kotryna turi galimybę groti Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos simfoniniame orkestre. Kretingiškė be galo džiaugiasi, kad yra kviečiama groti drauge su kitais gerais muzikantais ir įgyti vertingos patirties, grojant simfoniniame orkestre.
Nežada nustoti
Beatričė fortepijonu groja devynerius metus. Stojant į meno mokyklą B. Žiubrytė jau tvirtai žinojo, kad nori groti būtent fortepijonu.
Nuo pat pirmų dienų merginą labai skatino tėvai ir mokytoja Kilnutė Skripkauskienė. „Mama visus devynerius metus mane palaikė, vežė į konkursus, rūpinosi, kad niekada nedingtų motyvacija, tačiau šalia to, ji buvo ir mano kritikė”, – sakė B. Žiubrytė.
Jaunoji pianistė teigė, kad mintis mesti muziką niekada neaplankydavo, tačiau staiga dingus norui muzikuoti, užteko vieno konkurso, kad jaunajai pianistei iš naujo atsivertų akys ir įvyktų ,,lūžis”, kuris ją įkvėptų groti toliau.
Mergina yra nusprendusi, kad pianistės karjeros nesieks, tačiau groti fortepijonu savo malonumui ji tikrai nežada nustoti.
Pasibaigus karantinui, abiturientams reikia įveikti dar vieną iššūkį – laikyti brandos egzaminus. Nuotolinis mokymas vieniems sukėlė sunkumų, kitiems tai buvo galimybė į mokymosi medžiagą pasigilinti savarankiškai. Vis dėlto „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai nusprendė išsiaiškinti, kaip abiturientai jaučiasi prasidėjus brandos egzaminams.
– Per anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalį iš pradžių buvo nejauku, bet pavyko gauti tinkamą temą. Sunkiausia išgyventi stresą, įtampa egzaminų metu kenkia sveikatai. Daugiausia sunkumų kelia matematikos egzaminas, nes tikslieji mokslai – ne mano sritis. Nuotolinis mokymasis nebuvo itin palankus, bet, pasitikint savimi, galima pasimokyti ir savarankiškai, be to, galima mokytis savo tempu.
– Anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalis sekėsi vidutiniškai, nes pasitaikė nepalanki tema. Egzaminų periodas – išbandymas. Daugiausia sunkumų kelia matematikos egzaminas – nuotoliniu būdu buvo gana sudėtinga jam pasirengti, nes reikia daugiau praktinių užduočių ir konsultacijų gyvai.
– Sunkiausia yra laukti prieš įeinant į egzamino patalpą, nes tuomet patiriu daug streso. Daugiausia įtampos kelia biologijos egzaminas, nes sunku žinoti, kaip tiksliai suformuluoti atsakymą, kad jis būtų įskaitytas. Nuotolinis mokymas daug įtakos neturėjo, mokslui skyriau tiek pat laiko.
– Anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalis sukėlė daug jaudulio. Egzaminų laikotarpį išgyventi nelengva, tarsi sukyla adrenalinas, bet reikia stengtis viską išgyventi ramiai, nepasiduoti stresui. Daugiausia įtampos kelia matematikos egzaminas, nes reikia daug loginio mąstymo. Nuotolinis mokymasis kėlė sunkumų, nes namuose stinga motyvacijos mokytis, o, norint gerai pasirengti egzaminams, būtina ne tik atlikti privalomus darbus, bet ir mokytis papildomai.
– Anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalis sekėsi gerai, nes pasitaikė nesunki tema. Galbūt padėjo tai, kad nuosekliai rengiausi egzaminui. Egzaminų sesija kelia iššūkių, bet tikiuosi, kad viskas bus gerai. Daugiausia sunkumų kelia matematika, nes egzamino metu reikia ne tik įgūdžių, bet ir loginio mąstymo. Nesu matematikė, tad turiu įdėti daug darbo. O nuotolinis mokymasis daug įtakos neturėjo, nes stengiausi laiką išnaudoti prasmingai.
Pasaulyje netikėtai įsivyravus koronaviruso pandemijai, atrodė, kad nieko, išskyrus namų sienas, kurį laiką nebepamatysime. Per karantiną buvo atšaukti renginiai, įvairūs užsiėmimai ir kitos suaugusiųjų bei jaunimo mėgstamos veiklos. Kai kurios jų buvo perkeltos į socialinių tinklų erdvę, o kitos – neįvyko iš viso.
Nori smagiai praleisti laiką
Būsima dešimtokė Raminta Petrikaitė atviravo, kad karantinas sugadino vasaros planus, kadangi moksleivė planavo kelionę į užsienį, tačiau šios idėjos teko atsisakyti. Šią vasarą R. Petrikaitė planuoja dirbti ir praleisti laiką su draugais. „Darbą rasti buvo sunkiau negu įprastai, reikėjo ieškoti variantų“, – kalbėjo pašnekovė.
Merginos nuomone, jaunimas šią vasarą į įvairias veiklas įsitrauks mažiau, nes karantino metu nebuvo planuojama tiek daug užsiėmimų jaunimui. Raminta sakė, kad jaunimui skirtuose renginiuose lankydavosi ir anksčiau, ji taip pat nepamiršdavo ir miesto šventės renginių bei retkarčiais užsukdavo į vykstančias muges. Merginos manymu, jaunimas jau pasiilgo įvairių veiklų, renginių, nes per juos galima linksmai leisti savo laiką. „Šią vasarą Kretingoje norėčiau tokių renginių, kaip diskoteka, filmų naktis“, – įvardijo Raminta.
Karantinas vasaros planų būsimai vienuoliktokei Agnei Irkinaitei nesugadino, nes vasaros ji dažniausiai neplanuoja, tačiau šiek tiek idėjų mergina vis dėlto turėjo. „Važiuosiu pas senelius, dar žadame vykti su palapinėmis prie ežero. Taip pat, jeigu pavyks, važiuosime į kelis koncertus“, – kalbėjo pašnekovė. Šią vasarą ji neketino dirbti, kadangi nori šiek tiek paatostogauti.
Mokinės nuomone, jaunimo planai šią vasarą neturėtų labai pasikeisti, bet gali sumažėti renginių, tačiau jaunuoliai, kurie yra veiklūs, suras, ką veikti ar kur dirbti.
A. Irkinaitė visada dalyvaudavo Kretingoje organizuojamame jaunimo muzikos vakare „Kreatyvas“. Anot merginos, tai nuostabus, jaukus renginys, kurio labai pasiilgo. Žinoma, nepamirštama ir miesto šventės mugė, vakaro renginiai, kuriuose dalyvauti – tradicija. Su tėvais Agnė vykdavo į mugę, o vakarą praleisdavo su draugais. „Manau, kad jaunimas tikrai pasiilgo įvairių veiklų. Labai sunku ilgai sėdėti vienoje vietoje, nieko neveikti. Mums visiems reikia bendravimo“, – savo nuomonę išsakė mokinė.
Šią vasarą Kretingoje mergina norėtų įvairių renginių lauke, koncertų. Ji mano, kad bendraamžius taip pat domina tai, kas susiję su muzika, nes tada galima susirasti naujų draugų, jaukiai praleisti vakarus kitokioje aplinkoje.
Veiklos organizuojamos
Kretingos rajono jaunimo NVO asociacijos „Apskritasis stalas“ prezidentas Mindaugas Orlovas sakė, kad šiuo metu jau gali daryti tai, ką suplanavo šios vasaros pramogoms. Birželio 15–19 dienomis Kretingos miesto paplūdimyje, prie tvenkinio, vyko „Erdvė kitaip jaunimui #BibliotekaBeSienų“. Kiekvieną dieną jaunimui buvo organizuojamos įvairios pramogos.
Jaunimas nuo 15–16 metų dažniausiai dirba, o kas gali nedirbti, tie poilsiauja prie vandens, todėl ir veiklos šiemet perkeliamos ten, kad jaunimo darbuotojai galėtų laiką leisti su jaunuoliais, nes vasarą išsiskirti su jaunimu jiems būna liūdna.
„Dėl karantino neturėjome glaudžių santykių su jaunimu nuo kovo mėnesio. Veiklų būtų daugiau, jei būtume galėję jas planuoti, tačiau ir finansavimas buvo šiek tiek mažinamas, – situaciją dėl renginių pakomentavo ir buvusi „Apskritojo stalo“ prezidentė Brigita Barkauskaitė. – Renginiams dažniausiai reikia tam tikrų žmogiškųjų ar finansinių išteklių.“
Jeigu veiklos prie tvenkinio pasiteisins, planuojama tai organizuoti ir kitais metais, tik galbūt ten praleisti daugiau laiko. B. Barkauskaitė pasakojo, jog buvo rašomas projektas, kad prie tvenkinio statytų didelę palapinę su stogu, stalais, kėdėmis, ir taip būtų sudaroma tinkama darbo aplinka. Vis dėlto nebuvo gautas finansavimas, tačiau planuojama kitais metais vėl rašyti projektą, bandyti bibliotekos erdves įkurti ir ten.
Deja, dėl karantino negalėjo įvykti „Kreatyvo“ renginys, kuriame jaunimas susirenka pademonstruoti talentų, padainuoti, pagroti, tačiau M. Orlovas atskleidė, kad planuoja renginį organizuoti rugpjūčio 29-ąją.
Praėjusius mokslo metus kretinigiškis Nojus Žiubrys praleido už Atlanto – septyniolikmetis dalyvavo mainų programoje ir ilgiau negu pusmetį gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Mičigane. Jo teigimu, šis laikotarpis suteikė daug naujų patirčių ir suvokimą, kurioje srityje jis norėtų realizuoti save, baigęs mokyklą.
Galimybė išvažiuoti – 4 procentams
Pašnekovas prisiminė, kad apie galimybę praleisti vienus mokslo metus JAV sužinojo 2017 metų vasarą, dalyvaudamas gabiems vaikams skirtoje koučingo (sveikatingumo mokymas, pagrįstas neuromoksliniais tyrimais, supažindinama su meditacija, psichoterapija) stovykloje. „Susipažinau su mergina, kuri buvo ką tik sugrįžusi iš JAV. Susižavėjau jos pasakojimu ir nutariau pats dalyvauti atrankoje“, – teigė N. Žiubrys.
Padrąsintas stovykloje dėsčiusio neuromokslininko, neurochirurgo ir lektoriaus Kęstučio Skaumino, grįžęs iš stovyklos, jaunuolis užsiregistravo 15–17 metų moksleiviams skirtoje mainų programos FLEX (Future Leaders – Exchange program) atrankoje. Šį projektą remia JAV ambasada Lietuvoje ir Amerikos Tarptautinio švietimo taryba, gabiems paaugliams suteikiama galimybė gyventi amerikiečių šeimose ir vienerius mokslo metus mokytis šioje šalyje, programą remia ir stipendijas teikia JAV vyriausybė.
Pasak N. Žiubrio, patekti tarp finalininkų – labai sudėtinga: „Užsiregistravusiųjų į atranką buvo per 600 moksleivių iš visos Lietuvos, vyko trys atrankos etapai, galimybė mokytis JAV teko 25 finalininkams, tai yra tik 4 proc. visų dalyvavusiųjų. Šansas būti tarp atrinktųjų mažesnis negu įstoti į Harvardo universitetą.“
Programos išskirtinumas – kad moksleivis, net ir patekęs tarp 25 atrinktųjų, dar tiksliai nežino, kokioje valstijoje jis gyvens, nes finalininkus renkasi savanorių šeimos iš visų valstijų.
„Programos tikslas – mainų moksleiviams užtikrinti tikrą ir tipinį amerikiečiams būdingą gyvenimą, labai retai atrankos finalininkai mokslo metus praleidžia didmiesčiuose, todėl nereikėtų nusiminti, jei mainų dalyvis nepateks į Los Andželą ar Niujorką“, – su šypsena kalbėjo N. Žiubrys.
Jaunuolis, baigęs 10 klasių Pranciškonų gimnazijoje, išvyko į JAV, Mičigano valstijoje esantį Ortonville miestelį, kuris mažesnis už gimtąją Kretingą, todėl vaikinui teko patirti daugiau kaimiško gyvenimo subtilybių.
„Teatras – vaizdinė knyga – ji žmogui leidžia išgyventi visas emocijas, kurias atskleidžia kūrinys, turtina žmogaus moralę“, – teigė ilgus metus „Atžalyno“ teatrą lankanti devyniolikmetė Elzė Momgaudytė. Taip pat mergina baigusi mokyklą keliavo, dirbo Anglijoje, mokėsi Australijoje, šiuo metu ketina studijuoti psichologiją Vilniaus universitete.
Lanko „Atžalyną“
E. Momgaudytė Kretingos rajono kultūros centro „Atžalyno“ teatrą lanko daugiau negu 12 metų. Dalyvauti teatro veikloje paskatino šeima: teatrą lankė jos mama, brolis, sesuo, pusseserė. Ji nuo mažens stebėdavo spektaklius. Tuomet įspūdį jaunajai žiūrovei paliko spektaklis „Nulis trys“, kuriame vaidino jos brolis. „Matyti savus žmones ant scenos išties džiugina“, – sakė pašnekovė.
Mergina ir pati pradėjo dalyvauti „Atžalyno“ teatro veikloje, taip pat į ją įtraukė ir draugų. „Užkrėčiau juos teatro „bacila“, – šmaikštavo mergina.
Vienas įsimintiniausių spektaklių, kuriuose Elzė vaidino, buvo „Bulvinė pasaka“. „Tuomet dar buvome maži, jautėme scenos baimę, buvo neįprasta vaidinti ne savo asmenybės tipo charakterius“, – prisiminė Elzė, akcentuodama, kad scenos baimę vėliau pavyko nugalėti. Taip pat jai teko vaidinti spektakliuose „Arklio Dominyko meilė“, „Pienių vynas“, „Pabėgimas į Akropolį“.
Tinkamai pasirinkti vaidmenis „Atžalyno“ teatre padeda įvairių vaidmenų išmėginimai. Teatro nariai pasiskirsto grupelėmis, vėliau bando improvizuoti, suvaidinti pasirinktus vaidmenis. Vėliau nariai balsuoja, koks vaidmuo kuriam tinka, o lemiamą žodį taria teatro vadovė režisierė Auksė Antulienė.
„Atžalyne“ visi turi labai stiprų ryšį. Net ir buvę atžalyniečiai tampa „šventinės grupės“ nariais, kartais jie taip pat vaidina spektakliuose. „Atžalynas“ skatina ateitį sieti su teatru“, – mąstė mergina, prisimindama, kad ir jos draugai rinkosi teatro studijas.
„Teatras man suteikė antrą šeimą“, – dalijosi pašnekovė, teigdama, kad daugelis jos geriausių draugų lankė teatrą. Taip pat dalyvavimas „Atžalyno“ veikloje ją labai praturtino, suteikė galimybę pažinti pasaulį, pakeliauti – su teatru mergina aplankė Rusiją, Belgiją, Vokietiją, Latviją, geriau pažino Lietuvą.
Ji dalyvavo PQ Prahos menų festivalyje. Prahos senamiestyje buvo atliekami įvairūs teatro pasirodymai. Belgijoje Elzę nustebino vietinių gyventojų svetingumas. Kiekviena vieta, kurioje ji lankėsi, paliko įspūdį.
Be to, kiekviena pjesė turi paslėptą mintį, skatina mąstyti apie gilius ir svarbius dalykus. „Pabėgimas į Akropolį“ skatino susimąstyti, kad dažnai nesuprantame vieni kitų, susikuriame savas vizijas, bet nesigiliname į kitą žmogų, o tikrovės dažnai neišgirstame“, – atkreipė dėmesį E. Momgaudytė.
Kaip teigė mergina, ši pjesė privertė susimąstyti ne tik aktorius, bet ir žiūrovus. „Kad galėtume spektakliu perteikti mintį, ją nagrinėjome iki pat šaknų, iki pat esybės“, – akcentavo Elzė. Taip pat teatras jai suteikė laisvumo, galimybę būti savimi ir save atskleisti.
Nori rašyti? O gal jau rašai, bet nežinai, kur save realizuoti? „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos komanda tam – puiki vieta. Čia, „Kuprinėje“, tu turėsi galimybę ne tik publikuoti savo parengtus straipsnius, bet ir bendraminčių komandoje galėsi įgyvendinti idėjas, išmokti žurnalistinio darbo pagrindų.
Kodėl verta dalyvauti „Kuprinės“ veikloje?
„Kuprinėje“ bendradarbiauju daugiau kaip 2 metus. Kiekvieną mėnesį skaitytojui bandau perteikti pašnekovo išgyvenimus ir vis skirtingas istorijas. Kas man patinka „Kuprinėje“? Čia yra nevaržoma laisvė – laisvė rašyti, galvoti ir kurti.
Ši kelionė „Kuprinėje“ – mano apsisprendimo laikotarpis. Apsisprendimo, ar norėčiau ateityje dirbti tokį darbą. Tiesa, žurnalistika patraukė jau senai, tad dabar vis pažindinuosi su „žurnalistikos virtuve“ ir tikiuosi, kad tai man padės lengviau pasirinkti specialybę.
Pastebėjau, kad dauguma buvusių kupriniečių yra daug pasiekę. Ne vieną straipsnį rengiau būtent apie „Kuprinės“ buvusius narius dėl įdomios jų veiklos, nebūtinai žurnalistikoje. Tai tarsi tas veiklusis Kretingos jaunimas, kuris nesėdi sudėjęs rankų. Bet tai tik parodo, kiek „Kuprinė“ suteikia laisvės, kūrybiškumo ir tikslų siekimo. Tad jei ir tau, kaip ir mums, patinka rašyti ir bendrauti su žmonėmis, nedelsdamas turi ateiti į mūsų kolektyvą.
---
Labas jaunimo priedo skaitytojau! Esu Vita, „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos narė. Rugsėjį bus dveji metai, kaip esu „Kuprinės” dalis. Jaunimo priede rašau straipsnius apie mūsų krašto asmenybes ir įvairiomis aktualiomis temomis. Šioje veikloje man ir patinka būtent tai, kad galiu domėtis įvykiais, žmonėmis, o vėliau apie tai papasakoti laikraščio skaitytojams. Manau, kad „Kuprinė” suteikia daugiau drąsos, lavina komunikacijos įgūdžius, raštingumą, kūrybingumą. Susirinkimuose visi draugiškai bendraujame, prireikus patariame vienas kitam ir stengiamės išlaikyti tik geras emocijas. Mums niekada nebūna nuobodu, nes žurnalistika visada yra naujienų sūkuryje! Jei norisi išbandyti savo jėgas naujoje veikloje ir pajausti, ką reiškia darbas žurnalistikoje, prisijunk prie mūsų ir galbūt čia atrasi net būsimą savo ateities profesiją!
Kretingiškė abiturientė Orinta Šlušnytė džiaugėsi, kad muzika nedingo iš jos gyvenimo net per karantiną. Tiesa, dainininkams ir atlikėjams šis laikotarpis buvo tikrai nelengvas.
Į koncertą, skirtą Gatvės muzikos dienai paminėti ir įvykusį gegužės 19 d. prie Kretingos rajono kultūros centro, kvietimo jaunoji atlikėja sulaukė gana netikėtai, likus kelioms dienoms iki renginio. Ilgai nedvejojusi O. Šlušnytė sutiko – turbūt ilgesys muzikai vis tiek daro savo.
O. Šlušnytė pripažino: karantino laikotarpis iškėlė iššūkių. Muzikai ji skirdavo vis mažiau laiko, didžiąją dalį užimdavo mokslai, pasirengimas egzaminams, tačiau abiturientė džiaugėsi, kad po dienos darbų galėdavo skirti laisvą minutę pianinui ir vienai kitai dainai. Per karantiną jaunoji atlikėja ypač pasiilgo koncertų, dainavimo repeticijų, per kurias ji išgirsta naudingų patarimų ir kasdien tobulėja.
Gatvės muzikos dienai skirto koncerto pagrindinės idėjos – skleisti muziką, dalintis ja su klausytojais, tam nesutrukdė net karantinas. Renginys buvo tiesiogiai transliuojamas Kretingos rajono kultūros centro socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje. Žmonės net neišeidami iš namų galėjo pasimėgauti puikiu koncertu.
Nors, O. Šlušnytė pripažino, dainuoti buvo keista ir neįprasta nematant žmonių, jų reakcijos, plojimų ir palaikymo, tačiau renginio atmosfera vis tiek buvo smagi su nauja ir neįprasta patirtimi.
Jaunoji vokalistė tikino, kad karantinas nesugadino Gatvės muzikos dienai skirto renginio, ir ji galėjo po ilgo laiko pasidalinti muzika su klausytojais, taip pat – pati išgirsti kitų pasirodymus.
„Šiemet, kai kasmentinė „Darom“ akcija neįvyko, žmonės patys inicijuoja talkas“, – teigė „Darom“ administratorė Dovilė Kuprytė. Šios akcijos savanoriai šiais metais turi užduotį žemėlapyje žymėti vietas, kuriose yra prišiukšlinta. Tai daro išmaniojo telefono programėlėje „Mes Darom“. Vėliau sužymėtos vietos bus tvarkomos savanorių.
Akcijos „Darom“ tikslas – švarinti aplinką, skatinti bendrystę, kurti švarią kasdienybę sau ir ateities kartoms. Prie šios akcijos žmonės noriai prisideda. „Per vienos dienos pavasarinę šiukšlių rinkimo ir aplinkos tvarkymo akciją surenkama apie 1 tūkst. tonų šiukšlių“, – įvardijo D. Kuprytė. Nors žmonės darosi sąmoningesni ir mažiau teršia aplinką, toks kiekis atliekų vis dar yra didelis. „Zero waste“ judėjimai skatina žmogų vartoti saikingiau, perdirbti turimas atliekas, tačiau tobulėti ir plėstis dar yra labai daug erdvės, kad visos šios idėjos pasiektų kiekvieną ir taptų ne mažumų judėjimais, o visos šalies kultūros dalimi“, – atkreipė dėmesį D. Kuprytė.
Atliekas palikti kur nors gamtoje skatina ir ne itin patraukli šiukšlių priėmimo tvarka. „Kadangi norint atsikratyti didesnių kiekių šiukšlių jas priimančios aikštelės nuo tam tikro svorio ar kiekio apmokestina priėmimą, žmonės, taupydami pinigus, pasirenka išmesti tas šiukšles į gamtą. Kita problema – nežinojimas, kur dėti, pavyzdžiui, baldus, buitinę techniką. Ji paliekama prie bendrų konteinerių arba vėlgi kažkur gamtoje“, – kalbėjo D. Kuprytė. „Darom“ savanoriai stengiasi sutvarkyti žmonių prišiukšlintas vietas, bet žmonėms patiems reikia būti sąmoningiems ir suprasti, kad nėra antros Žemės planetos.
Kretingos rajonui taip pat vis dar reikia „Darom“ savanorių – savo miestą galime paversti švariu. Juk savanorystė – tai toks procesas, kuriame dalyvaudamas gauni daugiau negu duodi. „Darom“ savanoriu galite tapti apsilankę mesdarom.lt internetiniame puslapyje. Paspaudę ant skilties „Mes Darom“, paspauskite „Darom 2020“. Ten galėsite užsiregistruoti kaip savanoris arba kaip tvarkytinų vietų žymėtojas. Išvalykime Kretingą kartu!
Kraštietę Liuciją Baltrūnaitę jau seniai lydi šokiai, muzika, taip pat kitos veiklos, padedančios jai atsiskleisti. Mergina baigė pramoninių biotechnologijų studijas, pagal „Erasmus“ programą buvo išvykusi į užsienį ir atliko praktiką Kipro universitete.
Šokiai – neatsiejami
Šokiai – neatsiejama Liucijos gyvenimo dalis, ją lydinti nuo vaikystės. Šokti liaudies ir klasikinius šokius ji pradėjo Kretingos meno mokykloje, vėliau susidomėjo hiphopu. Ilgainiui Liucija pamilo ir pramoginius šokius, nes jais domėjosi merginos sesuo, jos kartu dalyvaudavo įvairiuose renginiuose. „Svarbu išbandyti kažką naujo, kad gyvenimas netaptų rutina“, – patirtimi dalijosi mergina. L. Baltrūnaitė ne kartą yra dalyvavusi ir Dainų šventėje. „Šokant užplūsta euforija, bendrystė su kitais šokėjais, tai itin įkvepia, vis labiau norisi šokti“, – atviravo ji. Dabar L. Baltrūnaitė šoka salsą, bačatą, kitus Lotynų Amerikos šokius. Šokiai merginai padeda atsipalaiduoti, bent trumpam išsivaduoti iš rūpesčių, suteikia bendrystę, ypač šokant kolektyvuose, padeda pažinti naujų žmonių, kartais net suteikia energijos.
Mokydamasi mokykloje Liucija grojo gitara, lankė gitaros būrelį, kurį laiką net buvo sukūrusi muzikos grupę. L. Baltrūnaitę dažnai kviesdavo į renginius skambinti gitara, tad ji neretai prisidėdavo ir prie organizacinių dalykų. Taip pat mergina Klaipėdoje lankė vokalo pamokas, domėjosi muzika. „Jei ne šokiai, tai muzika“, – juokavo L. Baltrūnaitė. Šios veiklos jai suteikė patirties, džiaugsmo, padėjo atsiskleisti. Taip pat padėjo atrasti pažįstamų, draugų.
|
|
