|
|
|
KuprinėRudens įkvėpta kūryba
„Pajūrio naujienų“ jaunieji žurnalistai nenustoja kurti ir karantino metu. Nors susitikimai realybėje šiuo metu negalimi, moksleiviai virtualaus pokalbio metu pasidalino savo mintimis ir idėjomis, kas juos įkvepia šiuo lietingu ir kupinu pilkumos metų laiku. Lango išmintis
Lukrecija GABRĖNAITĖKiekvieną kartą, pažiūrėjus pro langą, matau pilką dangų, kaimynų stogus, kaminus ir langus, trečdalį šiltnamio, garažą ir daugybę žalios spalvos. Ir kiekvieną dieną tas pats, mat oras čia keičiasi ne itin dažnai. Nors visai neseniai pastebėjau, kad dvi dienas dangus būna apsiniaukęs, o trečiąją – išlenda ir saulė. Man visada labiau patiko trečioji diena, nes gelsvas kambarys yra daug mielesnis negu melsvas. Deja, kai šviečia saulė, jaučiu nostalgiją toms dienoms, kai jos nebuvo. Žinot, ką man labiausiai primena niūrus oras? Kalėdas! Jos niekada nebūna šviesios, šiltos ir baltos. Per jas lyja ir pučia vėjas. Jau seniai susitaikiau su faktu, kad nematysiu baltų Kalėdų. Visų pirma dėlto, kad čia Lietuva, pats pavadinimas reiškia – ten, kur daug lyja. Visų antra – klimato kaita. Liūdna, žinau, bet pernai buvo vos kelios dienos su sniegu ant žemės, ir kiekvienais metai tas skaičius mažės ir galiausiai jo nebeliks. Man nepatinka žiūrėti pro langą, nes viskas, ką matau, yra niūrus oras, bet jis priverčia mane susimąstyti apie vieną linksmiausių švenčių ir apie vieną didžiausių pasaulio problemų, tad gal nėra jis toks blogas? --- Nemokėti
Linas DAUGĖLAKažkodėl eidamas tuo pačiu taku nori sutikti kažką nepažįstama. Nori sutikti Jobą, Abraomą, bet giliai žinai, kad pabijosi juos užkalbinti, tik akimis nuseksi nueinančius siluetus dulksnojančiam lietaus molberte. Šiandien apgriuvęs namo kampas mokosi šypsotis. Kaip žmogus po ligos ar avarijos bepradedąs vaikščioti. Spinduliai bando atrakinti jo šypseną. Toli nuaidi traukinys, signalizuoja. „Matyt skruzdėles baido nuo bėgių“, – sumurma praeivis. Šypsena ima blukti. Lyg daug kartų girdėtos traukinio aimanos ar tas pats kelias, kurio taip gera nemokėti atmintinai. --- Lapkričio popietė
Vita MICKUTĖLietaus lašai barbena į palangę ir lenktyniauja, kuris greičiau nusileis šaltu lango stiklu. Netrukus viskas aprimsta. Lašeliai pakimba ant lango. Vėjas nustoja pūsti pasakas ilgas. O aš sėdžiu ir stebiu pasaulį pro uždarą langą. Lapkričio popietės vaizdai prigulė ant popieriaus lapelio ir dalinuosi jais su Tavimi. Kokia Tavo lapkričio popietė? ---
Rudens kryžkelė
Viltė KNIEŽAITĖŠaltis ir purvas – šiuo metu tai asocijuojasi man su rudeniu. Jeigu būčiau rašiusi savo mintis prieš keletą savaičių, būčiau buvusi banali ir naivi. Auksaspalviai lapai, gamtos gražumas, atgaivinantis lietus. Taip, tai yra gražu, ruduo yra gražus, bet tai tik jo išorė. Rudens vidus yra toks pat nešvarus, kaip ir visų žmonių. Visų, nes kiekvienas žmogus turi savo purvo viduje, bet ruduo jo žmogui atneša daugiausiai. Laikui bėgant ir dienoms trumpėjant, susimąstai, kas esi tu, ko tu iš tikro nori ir ko gyvenimas nori iš tavęs. Tikėtina, kad prieini kryžkelę ir ten sustoji, nebežinai, kur eiti, tik stovi ir nori šaukti. Šauki ir lieji savo emocijas tol, kol nieko nebelieka, o tada atsigręži atgal, apsižvalgai ir nueini ten, kur tave siunčia pats likimas. Argi nejuokinga? Kokie mes pažeidžiami. Bevaliai ir beviltiški. Bet toks žmogus ir iš jo geriausia nieko nesitikėti.
Jaunimo kova su nematoma liga
Būti jaunas, sveikas, energingas ir žvalus norėtų kiekvienas moksleivis, deja, daugelis jaunuolių koncentruojasi į savo problemas ir tai, kas jiems nesiseka – nerimas, depresija, nepabaigtos užduotys ar netikri draugai, yra dažnesni minčių palydovai. Viena klastingiausių paauglius aplankančių ligų – depresija kartais pernelyg nuvertinama aplinkinių dėl žinių stokos. Jų manymu, tokie žmonės yra pesimistai, negalintys sudėtingose situacijose įžvelgti šviesiosios pusės. Paaugliai, pripažinę šią ligą, dažnai būna apkaltinti simuliacija, vaidyba. Tai – viena priežasčių, kodėl daugelis bijo imtis konkrečių veiksmų, pajautę neigiamas emocijas.Vis dėlto, jei žmogus jaučia būtinybę „vaidinti“, kad serga, jam taip pat reikalinga pagalba. Keletas moksleivių sutiko anonimiškai pasidalinti savo asmenine patirtimi, susijusia su neigiamais jausmais ir depresija. Vienas jų teigė, kad mokykloje jis dažnai pastebintis neigiamas emocijas išgyvenančius jaunuolius, dažnai jas ir pats patiria. Kito respondento teigimu, tokius jaunuolius sunku pastebėti, nes kai kurie moksleiviai labiau bendrauja su artimiausiais draugais. Vis dėlto jaunuoliai depresijos sąvoką teigė suvokiantys ir ja nemanipuliuoja: „Nenoriu juokauti su liga ir nemanau, kad frazė „šią savaitę man buvo depresija“ turėtų būti taip lengvabūdiškai ištariama.“ Tokiai nuomonei prieštaravo antrasis respondentas, tvirtindamas, kad ši frazė tinkama apibūdinti ypač liūdną nuotaiką. Paklausti, kokie galėtų būti patarimai depresiją patiriantiems bendraamžiams, moksleiviai pasiūlė susirasti žmogų, kuriuo būtų galima pasitikėti ir pasikalbėti, išvardinti bent 5 gerus dalykus apie save ar savo gyvenimą, ieškoti naujų pomėgių, dalyvauti daugiau veiklų, kurios padėtų nukreipti dėmesį nuo negatyvių minčių, o jas pakeistų linksmesnė kasdienybė.
Ką veikti per karantiną?
Šiomis dienomis gyvenimas žmonėms nėra lengvas – vyraujant globalinei pandemijai, namie stinga veiklos. Uždarytos beveik visos pramogų vietos, maitinimo įstaigose maistas gaminamas tik išsinešti. Kadangi žmonės karantino metu daug laiko praleidžia namuose ir turi daugiau laiko apmąstymams, po pirmojo karantino padaugėjo vizitų pas psichologą ar psichiatrą. Siekiant išvengti gerokai padidėjusio tokių vizitų skaičiaus, pateikiu veiklų namuose per karantiną pasiūlymą. Namie veiklų spektras platus: lieka laiko iš pagrindų susitvarkyti namus, galbūt perstumdyti baldus ar atlikti renovaciją. Besitvarkant svarbu atsirinkti reikalingus daiktus, o nebereikalingus – išmesti ar atiduoti labdarai. Šis laikotarpis labai naudingas mokslams. Prieš tai buvo populiaru pasiteisinti dėl nepadarytų namų darbų ar neperskaitytų knygų, kad stigo laiko. Dabar jo yra į valias. Atlikite visus nepadarytus darbus, susijusius su mokslais, arba skaitykite knygas. Kada, jei ne dabar, pasisemsite senovės išminties ar perskaitysite knygas, kurias jums rekomenduoja draugai? Tiems, kurie niekaip nerasdavo laiko išmokti užsienio kalbos – metas suklusti. Dabar yra tinkamiausias laikas mokytis ir siekti savo svajonių. Per pirmąjį karantiną žmonės skundėsi negalintys susitikti su draugais. Tam yra alternatyva – žmonėms reikia bendravimo, todėl siūlau laiką praleisti plepant internetu ar net žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Tai yra puiki galimybė išbandyti kažką naujo, jei anksčiau žaidimai neatrodė labai įdomūs. Jeigu prieš karantiną nebuvo laisvo laiko apsilankyti sporto klube, dabar yra tinkamas metas sportuoti. Internete galima rasti gausybę pratimų. Visi norime puikaus kūno, tad kodėl jo nepradėjus tobulinti dabar? Pusmečio pakaks pasiekti norimų rezultatų.
Vidinį pasaulį padeda atskleisti eilėraščiai
Kurti dažnai įkvepia jausmai, neretai – ir slogūs. Tuomet kūryba tampa tarsi išsikalbėjimo forma. Aštuoniolikmetei palangiškei Miglei Sokolovaitei poezija jau tapo svarbia gyvenimo dalimi, skatinančia atskleisti jausmus. Neseniai įvykusiame konkurse „Moksleivių poezijos ruduo Palangoje“ mergina pelnė II vietą. Jaunoji kūrėja rašyti pradėjo aštuntoje klasėje. „Pavargusi nuo griežta struktūra nuobodžiomis temomis mokykloje rašomų rašinių, atradau, kad tekstu galima atskleisti daug emocijų“, – tikino pašnekovė. Mergina teigė, kad tuomet ji dažnai patirdavo nesusipratimų, išgyvendavo skausmą, jai atrodė, kad „gyvenimo tėkmė neteisinga, skaudi“, todėl įprato „išsikalbėti popieriaus lapui“. Dienoraščio Miglė nerašė, nes kasdieniai išgyvenimai neatrodė svarbūs, o eilėraščiai tapo jos sielos išsikalbėjimo forma. „Taip gimė mano pirmieji eilėraščiai, viena kita trumputė novelė“, – prisiminė mergina. Pašnekovei pradėjus lankyti Palangos senąją gimnaziją, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūratė Galinauskienė paragino ją dalyvauti poezijos šventėje, tad Miglė pradėjo kurti daugiau eilėraščių, kad jų užtektų konkursui. „Galbūt mokytoja mane paskatino kurti ir dėl to, kad mano sesuo Ieva taip pat rašo eilėraščius“, – mąstė mergina. M. Sokolovaitę kurti dažniausiai įkvepia koks nors netikėtai užplūstantis jausmas, kurį sunku apibūdinti žodžiais, bet nesinori užmiršti. „Būna, stoviu tarpdury pamiršusi, ko atėjau į kambarį, ir staiga toks déj? vu, tarsi kažkada jau užuodžiau būtent tą kvapą, kažkada jau jaučiau būtent tokią šilumą. Arba prieš užmiegant, antrą valandą nakties, galvoje kuriasi kokia istorija“, – atviravo mergina. Miglė pripažino, kad kartais jos eilėraščiai gimsta ir spaudžiant terminams. Kartais nusprendus dalyvauti kokiame nors konkurse, tenka paskubomis kurti. Moksleivė aprašo daiktus, užrašo kiekvieną keistesnę mintį. „Tokiu būdu stebuklingai per vieną vakarą sukuriu kokius septynis eilėraščius. Taip jau yra su poezija – kuo keistesnė mintis, tuo geriau ir meniškiau daugeliui atrodo“, – dalijosi jaunoji kūrėja.
Nuolatinės prasmės paieškos skatina asmeninį tobulėjimąi
Kretingiškė Gintarė Pociūtė teigia, kad, supratus, jog pasirinktos studijos neteikia džiaugsmo, reikėtų nebijoti pokyčių ir išdrįsti keisti savo gyvenimo būdą. Mergina keturis kartus buvo pirmakursė, o šiuo metu ji antrus metus studijuoja muzikos pedagogiką Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir džiaugiasi savo pasirinkimu. Mergina prisiminė, kad, besimokydama Pranciškonų gimnazijoje, ji neturėjo konkrečios vizijos, ką norėtų veikti baigusi mokyklą: „Žinojau, kad tai bus sritis, susijusi su muzika, ji visada buvo mano mintyse.“ Muzika pašnekovę lydi nuo mažens – ji yra baigusi Kretingos meno mokyklą, fortetpijono klasę pas Ritą Pukelytę-Retkienę, dalyvavo bažnyčios choro veikloje ir tapo grupės „Absurdas“ nare. Sustiprino pasitikėjimą savimi Mokykloje kelių vyresnių bičiulių – Monikos Jonauskaitės, Sandros Leliugaitės, Barboros Šiaulytės ir Karolio Marcevičiaus – G. Pociūtė buvo pakviesta grupėje „Absurdas“ groti klavišiniais. Pašnekovė prisiminė, kad grupė perdainuodavo ir kitų atlikėjų kūrinius, ir kūrė savo dainas, kelerius metus „Absurdas“ aktyviai dalyvavo įvairiuose Kretingos miesto ir rajono renginiuose, koncertuose. Mergina neslėpė, kad mokykloje jai teko patirti ir patyčių, o muzikos grupė ją sustiprino. „Ši patirtis – nuostabi. Visa grupė buvome neformalai, netradiciniai atlikėjai, dėl to sulaukdavome daug pagyrimų. Grodama grupėje pasikeičiau ir aš pati – pradėjau labiau pasitikėti savo jėgomis, pakilo mano savivertė. Ilgainiui sulaukiau daugybės komplimentų dėl to, ką darau“, – tikino kretingiškė.
„Kuprinėje“ įgytomis žiniomis vadovaujasi ir dabar
Buvusi „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos narė Nijolė Bertašiūtė šiuo metu yra politikos mokslų ketvirto kurso studentė Vytauto Didžiojo universitete Kaune, tačiau pašnekovė iki šiol puikiai prisimena veiklą „Kuprinėje“. „Redakcijoje ir jaunimo priede praleistas laikas – neįkainojamas. Visa tai buvo puikus pradžios taškas man, siejančiai savo ateitį su rašymu, ir suteikta nepaprasta galimybė sukaupti žinių apie komunikaciją bei rašymo subtilybes“, – prisiminimais dalijosi buvusi kuprinietė. Mėgo rašyti Jaunųjų žurnalistų akademijos veikloje mergina pradėjo dalyvauti prieš šešerius metus, kai dar mokėsi Vydmantų gimnazijoje. Šį sprendimą lėmė pašnekovės noras kurti daugiau nei vien mokyklos laikraštyje. Ji norėjo išbandyti savo aistrą rašymui aukštesniu lygiu. Trejus metus N. Bertašiūtė aktyviai kūrė priede, o čia, anot jos, pažino žurnalistikos grožį ir susidūrė su pirmaisiais iššūkiais. „Dar ir dabar prisimenu man vieno asmens pasakytus žodžius, kad tikras žurnalistas turi būti toks, kuris įlips pro langą, jei jam neatidarys durų, tačiau, manau, kad tai yra netiesa, kadangi tikram žurnalistui visada bus atvertos durys, nes pašnekovas supras būtinybę su juo tartis“, – teigė studentė. Pasak buvusios Jaunųjų žurnalistų akademijos narės, laikas, praleistas „Kuprinėje“, suteikė naudingos informacijos gramatikos, teksto struktūros atžvilgiu. Be to, tokiais pačiais principais, kaip ir pradėjus rašyti straipsnius, mergina vadovaujasi ir dabar. Ji teigė, kad svarbiausią naujieną reikia paminėti dar pačioje straipsnio pradžioje, o tekstą kurti geriau trumpesnį ir aiškesnį, tačiau jame turi išlikti būtini faktai ir reikiama informacija. Kraštietė akcentavo, kad bendradarbiavimas „Kuprinėje“ išugdė visada „įjungti“ naujienų lokatorius, laiku pristatyti darbus ir darbuotis net ekstremaliomis sąlygomis. Anot N. Bertašiūtės, kiekvienas jaunimo priede nuveiktas darbas, sutiktas žmogus yra įsimintinas. Ji tikino, kad apie pašnekovus ir interviu kontekstą galėtų kalbėti net dabar, praėjus nemažai laiko. „Kai rašai straipsnį, kiekvienas pašnekovas turi tapti tavo pasauliu – taip tavo rašomas kūrinys tampa svarbus ir tau, ir skaitytojui“, – tvirtino buvusi kuprinietė.
Ką palaikė Kretingos jaunimas Seimo rinkimuose?
Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai – vienas svarbiausių 2020 metų įvykių, kai žmonės renka naujus atstovus į valdžią, o šie ateinančius ketverius metus kuria ir leidžia naujus įstatymus. Aptardami, už ką balsuoja jaunimas, pasiteiravome jų nuomonės, kas turi daugiausia potencialo spręsti šalies problemas kitą Seimo kadenciją. Jaunimas nori permainų Vykdytoje apklausoje 70 balsavimo teisę turinčių jaunuolių, kurių amžius 18–30 metų, savo nuomonę pateikė dviem klausimais. Atsakymai į klausimą „Kokią partiją palaikote?“ pasiskirstė nevienodai, tačiau akivaizdžiai pastebima jaunimo partija favoritė – Laisvės partija. Už ją apklausoje balsavo net pusė visų apklaustųjų. Antroje vietoje liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), turintys 12 balsų, kurie sudaro 17,1 proc. nuo visų apklausos dalyvių, o trečioje pozicijoje liko Lietuvos žaliųjų partija su dešimtadaliu balsų – 10 proc. Kuršo apygardos, kuriai priklauso ir Kretinga, LR Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatai buvo kitokie negu atliktos apklausos. Daugiausiai – 23,60 proc., arba 3 tūkst. 926 – Kuršo apygardos rinkėjų balsavo už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS). Antroje vietoje – Tėvynes sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, surinkę 21,47% proc. – už šią partiją balsavo 3 tūkst. 573 rinkėjai. Trečioje vietoje liko Darbo partija su 12,81 proc., arba 2 tūkst. 131, balsų. Duomenys tarp atliktos jaunimo apklausos ir bendrų rezultatų nesutampa. Akivaizdu, kad jaunimo nuomonė ir interesai skiriasi nuo kitokio amžiaus rinkėjų, tačiau nuomonės sutampa dėl Tėvynes sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos – ji ir apklausoje, ir rinkimų pirmojo turo statistikoje yra antroje vietoje, tai parodo, kad partija yra aktuali kelioms amžių grupėms daugeliu atžvilgiu. Tikisi žmonių, skatinsiančių pokyčius Antrasis apklausos klausimas – „Kuris partijų kandidatas surinks daugiausia balsų?” Didelė dalis respondentų pasirinko Aušrinę Armonaitę, Laisvės partijos įkūrėją, motyvuodami, kad ši moteris imponuoja jaunyste, ryžtu, šiuolaikiškumu, taip pat gerai pasirodo debatuose. Į antrąją poziciją apklaustieji iškėlė Ingridą Šimonytę, kurios atstovaujama partija surinko daugiausiai balsų LR Seimo rinkimuose pirmajame ture. Apklaustuosius ši politikė pavergė savo iškalba, protu ir gebėjimu iškelti problemas. Salantų gimnazijos mokiniai turėjo galimybę dalyvauti nuotoliniuose debatuose „Mokiniai renka Seimą“, kuriuose I. Šimonytė pasirodė puikiai, o, atėjus metui balsuoti už labiausiai patikusią partiją, jos vedama TS-LKD surinkdavo kone dvigubai daugiau balsų už likusią antroje vietoje. Abi kandidatės – ir A. Armonaitė, ir I. Šimonytė – moksleivių teigimu, yra vertos vietos Seime, kadangi jos abi stengiasi dėl Lietuvos ir jos žmonių, tačiau ne vien šios politikės turi potencialio šių metų rinkimuose. Dauguma jaunimo nori, kad draudimų politika baigtųsi ir ateitų laikas naujovėms. Šią išvadą galima daryti ir iš apklausos rezultatų.
„Jaunųjų žurnalistų akademija“ lėmė studijų pasirinkimą
Buvusi kuprinietė, šiuo metu Vilniaus universiteto lietuvių filologijos trečiakursė Guoda Skripkauskaitė pripažino, kad rašymas „Kuprinėje“ ir lietuvių kalbos mokytojos Danutės Dunauskaitės laiku pastebėtas gebėjimas reikšti savo mintis popieriaus lape pastūmėjo pašnekovę rinktis būtent tokias studijas. Kilusi iš Vydmantų mergina teigė, kad jos pomėgis yra rašyti ir laikosi nuostatos, kad gyvenime viskas vyksta ne be priežasties. Nuo kūrybos iki sporto ir kelionių Pasak G. Skripkauskaitės, kitų autorių literatūra ją kūrybiškai išsemia, o ne įkvepia. „Visą savo energiją ir mintis atiduodu kitų kūrybai analizuoti“, – teigė studentė. Per lietuvių kalbos filologijos studijas būtina daug skaityti ir įtemptai mokytis, todėl mergina kol kas rašymą yra apleidusi. „Mane įkvepia gyvenimo lūžiai, skaudūs įvykiai ir, kai dabar gyvenimas teka gana įprasta vaga, rašymą esu pamiršusi“, – tikino pašnekovė. Šį menišką pomėgį mergina pakeitė bėgimu. Ji savo santykį su sportu prieš atrasdama bėgimą įvardijo kaip komplikuotą. Šis sportas reikalauja ir fizinės, ir moralinės ištvermės. Buvusi kuprinietė mano, kad sportas neturėtų būti pareiga, tai labiau veikla, skirta prasiblaškyti ir pabėgti nuo savo minčių. Keliaudama mergina mėgsta rinktis gilią istorinę praeitį turinčias vietas. Jos teigimu, architektūra padeda įsijausti į istorinę praeitį. Merginai patinka jausti miesto atmosferą, įsivaizduoti, kaip atrodė prieš šimtus metų čia gyvenusių žmonių kasdienybė: „Man reikia pažinimo džiaugsmo“, – būtent taip mergina įvardino pagrindinę keliavimo priežastį. „NE“ produktyvumo valandoms Savo ateities pašnekovė neįsivaizduoja dirbdama biure nuo aštuonių ryto iki penkių vakaro. „Aš neįsivaizduoju, kaip galima nustatyti žmogui valandas, kada jis turi būti produktyvus“, – svarstė mergina. Jos teigimu, jai patinka keltis anksti rytą, nes tada diena atrodo gerokai ilgesnė ir ji gali kur kas daugiau nuveikti. Studentės tikinimu, kartais reikia psichologinio spaudimo, kad darbas būtų padarytas – kai spaudžia laikas, darbas vyksta greičiau. Po intensyvaus darbo merginai labai patinka kurį laiką pabūti gamtoje. „Gamta žmogui duoda sielos ramybę, manau, kad žmogus, nuvažiavęs į gamtą, gali pabūti su savo mintimis ir pajusti, kas jis toks yra. Juk mieste esame apsupti šurmulio ir sudėtinga išgirsti savo vidinį balsą“, – apibūdino G. Skripkauskaitė. Merginos teigimu, žmogaus gyvenimui įtaką daro aplinkiniai žmonės, su kuriais nuolat esame kartu ir net negalime pabūti su savimi. „Tada tokia sumaištis kyla galvoje ir širdy, tačiau nuvykus į gamtą vėl išgirsti save ir viską tvarkingai susidėlioji“, – tvirtino buvusi kuprinietė.
Kurorto muziejuje nuaidėjo jaunųjų poetų posmai
Moksleivių poezijos ruduo Palangoje – renginys, kasmet suburiantis Žemaitijos jaunuosius kūrėjus, skatinantis dalintis asmenine kūryba. Ir šiemet spalio pabaigoje jau 22-ą kartą surengtas konkursas, kuriame dalyvavo jaunieji kūrėjai iš Palangos, Kretingos, Plungės, Skuodo, Klaipėdos. Kasmet Moksleivių poezijos ruduo Palangoje – tarsi mažas poezijos kristalas, ne tik skatinantis pasidalinti kūryba. Tai – galimybė sutikti bendraminčių, pasidalinti rūpimomis temomis, jausti kūrybinę bendrystę. Nors konkursas tetrunka kelias valandas, išties įdomu kaskart išgirsti naują, savitą požiūrį į pasaulį, pajusti kitiems rūpimus klausimus ar išgyvenimus. Itin įdomu išgirsti, kaip keičiasi jaunųjų poetų kūryba, kaip jų eilėraščiai tampa gilesni. Mokiniai varžosi dviejose srityse: 5–10 eilėraščių ir vieno eilėraščio konkurse. Šiemet eilėraščius vertino poetas Paulius Norvila. Jis pasidalijo mintimis apie poeziją, perskaitė keletą savų eilėraščių. Poetas teigė, kad poezijoje nėra laimėtojų, o vertinti kūrybą išties nelengva. P. Norvila akcentavo, kad Lietuvoje mažai žmonių domisi poezija, todėl itin svarbu atrasti savo skaitytoją. Pasak jo, daugelis kūrėjų stengiasi pakartoti pirmą tikrąjį savo eilėraštį, tačiau nepavyksta, nes ši patirtis itin autentiška. Po mokinių eilėraščių skaitymų buvo skelbiami rezultatai. Trečiąsias vietas pelnė Palangos senosios gimnazijos mokinė Ugnė Bertašiūtė ir Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokinys Kristupas Linas Bernotas, antrąsias – Palangos senosios gimnazijos mokinės Mūza Olimpija Svetickaitė ir Miglė Sokolovaitė. Pirmoji vieta skirta šių eilučių autoriui Linui Daugėlai. Vieno eilėraščio konkurso nugalėtoja – Ieva Modgabytė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokinė. Renginiui pasibaigus poetas P. Norvila skaitė paskaitą „Būtis ar buitis“, dalijosi kūryba ir kūrybinėmis įžvalgomis. Jo tikinimu, įvairūs kultūriniai renginiai itin svarbūs kuriantiems žmonėms, nes padeda atrasti kitų žvilgsnį į pasaulį, bendrystę, taip pat suformuoja požiūrio prizmę, per kurią kuriami pasaulio atspalviai.
Linas DAUGĖLA
„P. n.“ akamdeijos narys
Vėlinių ir Helovino ekologija
Nors daugelis žmonių ginčijasi, kad Helovino, kuris minimas spalio 31-ąją, nevalia švęsti prieš Visų šventųjų šventę, minima lapkričio 1-ąją, daugelis jaunimo vis dėlto švenčia Heloviną. Pagrindinis Helovino simbolis – išpjaustytas moliūgas, Vėlinių – žvakė. Kaip šie du simboliai gali pakenkti gamtai? Įvairus moliūgo panaudojimas Įprastai Helovino nuotaiką kuria išpjaustyti moliūgai. Vis dėlto per metus vien Didžiojoje Britanijoje 95 proc. išaugintų moliūgų nukeliauja į šiukšlinę, nes išpjausčius visa jų masė išmetama. Galiausiai, kai moliūgas supūva ir nebeteikia grožio, išmetamas ir jis. Kad taip nenutiktų ir Lietuvoje, moliūgą galima panaudoti keliais būdais. Moliūgų sėklose gausu proteino, cinko, taip pat jos yra turtingos įvairių vitaminų. Prekybos centruose galima išvysti pardavinėjamas moliūgų sėklas, jų galima pasidžiovinti ir namie: tereikia jas atskirti nuo moliūgo minkštimo, užberti druskos ir išmaišyti, įdėti į orkaitę, įkaitintą iki 150 laipsnių, ir kepti, kol jos gražiai paruduos. Dar vienu receptu pasidalino „Dvaro saldaininės“ konditeriai Lukas Jasinskas ir Justė Norvaišaitė, kviečiantys pasigaminti saldainių iš moliūgo. „Pirmiausia reikia susmulkinti moliūgus juostelėmis arba kubeliais, pagaminti cukraus sirupą iš cukraus, vandens, citrinų žievelių, apelsinų žievelių, cinamono. Tuomet reikia užmerkti smulkintus moliūgus į sirupą ir laikyti 10 valandų, praėjus laikui, moliūgus gerai nuvarvinti. Sirupą galima suvartoti prie blynų vietoj grietinės, uogienės arba cukraus. Nuvarvintus moliūgus dėti į elektrinę džiovyklę ir džiovinti, kol jie tampa kieti, sausi, kaip saldainiai arba guminukai“, – tikino konditeriai, teigiantys, kad skoniui išgauti reikia nemažai įdirbio. Kaip sumažinti taršą per Vėlines Vėlinių laikotarpis – sakralus metas, kai prisimename mirusiuosius, einame į kapus, jiems atminti uždegame žvakes. Deja, iš šios šventės, kaip ir iš kitų gražių tradicijų, verslininkai padarė komercinę šventę. Masiškai perkamos žvakės, dirbtinės gėlės nugula į sąvartynus, šimtams metų teršdamos mūsų planetą ir kenkdamos patiems žmonėms. Įprastai Kretingos kapinėse šiukšlės vežamos maždaug kartą per savaitę, tačiau Vėlinių laikotarpiu šiukšlės vežamos kasdien, kartais kelis kartus per dieną. Vis dėlto teisingai šiukšles išrūšiavus yra galimybė jas perdirbti. Ta pati medžiaga, kuri šimtus metų dūlėtų sąvartyne, perdirbta gali būti vėl naudinga žmogui. Keturi patarimai, kaip sumažinti gamtos taršą. Pirmasis – mažinti žvakių kiekį. Vėlinių esmė – atminti mirusįjį, o ne atnešti jam daugiau žvakių. Gyvas gėles, atskirtas nuo tekstilės, galima mesti į žaliųjų atliekų konteinerį, esantį netoli kapinių. Žaliosios atliekos greitai suyra ir irdamos nepalieka didelio taršos pėdsako. Daugkartinio naudojimo žvakės taip pat saugo gamtą, jose pakeičiama tik vidinė kapsulė. Tokiu atveju žvakės indas galės metų metus gaubti degančią žvakę. Neišvalytos ir parafinu užterštos plastikinės kapsulės negalima mesti į plastiko konteinerį. Tokiu atveju ji turi keliauti į mišrių atliekų konteinerį, tačiau, kapsulę išvalius, ją galima mesti į plastiko konteinerį ir taip jį panaudoti dar kartą. Galiausiai svarbu netingėti rūšiuoti. Stiklinę žvakę reiktų atskirti nuo metalinio dangtelio. Stiklinės žvakės indas be išdegusios žvakės likučių yra metamas į stiklo atliekų konteinerį, o metalas – į plastiko atliekų konteinerį. Plastikinės žvakės indą be išdegusio parafino likučių galima mesti kartu su metaliniu dangteliu, nes į plastiko konteinerį gali keliauti plastiko ir metalo atliekos. Plastikines gėles, atskirtas nuo tekstilės, taip pat galima mesti į plastiko konteinerį, tekstilę – į atskirą tekstilės konteinerį.
Aurelija PLOKŠTYTĖ
„P. n.“ akademijos narė
|
|
