Šią vasarą Kauno jachtklube vyko jaunimo fotografijos stovykla-pleneras „Stop frame 2021“. Jos metu dalyviai klausė paskaitų apie fotografiją, kūrė fotofilmus, daug fotografavo. Šiemet plenere dalyvavau ir aš.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Pasak V. Juodžio, Science Po Paris universitete tarpdisciplininės socialinių mokslų programos su Europos-Azijos kryptymi studijų pasirinkimą lėmė noras būti aktyviu ir informuotu piliečiu.

Praėjusiais metais Pranciškonų gimnaziją baigęs Vilius Juodys teigė, kad norą stebėti supančią aplinką ir analizuoti aktualius įvykius paskatino mokykla, o susidomėjimas socialiniais mokslais kilo natūraliai. Šiandien vaikinas – būsimasis Sciences Po Paris universiteto Prancūzijoje antrakursis, šią vasarą atlikęs praktiką Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje.

V. Juodys prisiminė, kad norą sekti kasdienius įvykius ir stebėti aktualijas paskatino mokykla: „Man visada patiko istorija, lietuvių kalba ir literatūra, tad puikių mokytojų dėka susiformavo mano interesų laukas ir naujų sričių pažinimo siekis.“

Anot studento, išskirtinio susidomėjimo politika nebuvo ir nėra, tačiau vaikinas nori būti aktyvus pilietis. „Noras būti aktyviu piliečiu kilo natūraliai, kiekvienas pasirenka būdą, kaip save išreikšti ir ieškoti prasmės, man tai – domėjimasis tuo, kas mane ir mano aplinką supa, tuo, kokie sprendimai priimami ir kaip jie veikia. Papildomai pastangų tam neskiriu, man tai atrodo natūralu, kad taip ir turi būti. Tai, ką kartais įvardijame esant politika, yra elementari kasdienybė. Ne visi dalykai yra politika, tačiau visi jie gali tapti politiniai tokiame poliarizuotame pasaulyje, kokiame gyvename šiandien“, – tikino kretingiškis.

Sciences Po Paris V. Juodys studijuoja tarpdisciplininę socialinių mokslų programą su Europos-Azijos kryptimi. „Mano studijų programa nėra vien politikos mokslai, tai – platus disciplinų laukas – nuo ekonomikos iki konstitucinės teisės, nuo sociologijos iki kiniškojo komunizmo. Studijos ir mokymasis tam ir skirtas – kad būtum informuotas pilietis“, – svarstė V. Juodys.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Vilniaus universiteto žurnalistikos studentė Iveta Gelumbickaitė džiaugiasi pasirinkusi komunikacijos krypties studijas.

Kai dar mokėsi dvyliktoje klasėje, iš Trakų kilusi Iveta Gelumbickaitė nusprendė, kad norėtų studijuoti Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete. Pildydama prašymą pirmoje vietoje ji nurodė kūrybos komunikaciją, tačiau, likus penkiolikai minučių iki prašymų keitimų pabaigos, studentė surizikavo ir pirmuoju numeriu įrašė žurnalistiką. Rudenį I. Gelumbickaitė bus trečio kurso žurnalistikos studentė, o praėjusiais metais mergina atliko praktiką laikraštyje „Pajūrio naujienos“.

Priimto sprendimo nesigaili

Mokantis Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje, I. Gelumbickaitės pomėgis žurnalistikai neatsiskleidė. Jai gerai sekėsi kalbos, istorija, geografija, o tikslieji mokslai, anot pašnekovės, – ne jos sritis.

„Kiek save atsimenu, buvau ta, kuri mėgsta kalbėti, tačiau niekada nemačiau savęs žurnalistikos srityje, nes neįsivaizdavau, kaip galėčiau eiti ir laisvai bendrauti su nepažįstamais žmonėmis. Man tai atrodė pernelyg sunku, tačiau dabar jaučiu, kad esu ten, kur ir turiu būti“, – atviravo studentė.

Socialiniuose tinkluose perskaičiusi apie prieš tai svarstytos kūrybos komunikacijos programos atsiliepimus, pašnekovė suprato, kad šios studijos susijusios su menu ir kultūra, o tai – ne visiškai Ivetos sfera, tad ji netikėtai atsidūrė žurnalistikos pasaulyje, nors anksčiau turėjo minčių ir apie italų filologiją.

Paklausta, ar, baigusi mokyklą ir prieš rinkdamasi studijas Vilniaus universitete mergina nesvarstė galimybės pasirinkti studijų užsienyje, pašnekovė teigė, kad svetimi kraštai jos neviliojo – mergina norėjo studijuoti gimtojoje šalyje.

„Girdėjau, kad žurnalistikos studijos užsienyje kitokios negu Lietuvoje, tačiau esu patenkinta pasirinkimu, nes studijuodama Lietuvoje susipažinau su naujais žmonėmis, taip pat ir Vilnius visada kažkuo traukė“, – pasirinkimą argumentavo mergina.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Buvusi „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos narė Justė Stonkutė tikino, kad rašyti tekstus „Kuprinei“ buvo vertinga patirtis, kurią ji vėliau panaudojo per skandinavistikos studijas. Vilniaus universiteto filologijos fakulteto absolventė tvirtino, kad Skandinavijos regiono ženklų Lietuvoje galima pastebėti vis daugiau, o mokytis vienos šio regiono kalbų – perspektyvu.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Birželio mėnesį tęsiasi Valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesija.

Abiturientai jau laikė lietuvių kalbos, matematikos, anglų kalbos, biologijos, geografijos ir kitus egzaminus. Mokiniai didžiąją metų dalį mokėsi nuotoliniu būdu, tad, anot jų, tinkamai pasiruošti egzaminams buvo sunkiau. Mintimis apie egzaminus pasidalijo Pranciškonų gimnazijos abiturientai.

---

Chemijos, anglų kalbos bei matematikos korepetitorius

• Rašyti komentarą (0)

Buvusi kuprinietė Gabrielė Malūkaitė (pirma iš kairės), studijuodama Klaipėdoje esančiame LCC tarptautiniame universitete, susipažino su daugybe žmonių iš skirtingų šalių, mergina draugystės ryšius užmezgė su latve Anna, lietuve Raminta ir amerikiete Jessica.

Visai atsitiktinai į „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademiją atėjusi Gabrielė Malūkaitė joje praleido dvejus metus. Šiuo metu mergina studijuoja šiuolaikinės komunikacijos studijų programą LCC tarptautiniame universitete ir rugsėjo mėnesį bus ketvirto kurso studentė.

„Kuprinė“ suteikė naudos

G. Malūkaitė prisiminė, kad „Kuprinės“ dalimi tapo, kai viena iš tuometinės Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos mokytojų paprašė pašnekovės nueiti į „Pajūrio naujienas“ ir paklausti, ar jos galėtų parašyti apie šiuo metu jau progimnazija vadinamos mokyklos renginį „Naktinė filmų peržiūra“. Tačiau redakcijoje buvusi kuprinietė gavo pasiūlymą pati parašyti tekstą, kadangi tame renginyje dalyvavo. Parašiusi ir išsiuntusi pirmąjį straipsnį, mergina gavo pasiūlymą tapti „Kuprinės“ bendraautore, ir, ilgai nesvarsčiusi, pasiūlymą priėmė.

„Jaunųjų žurnalistų akademijoje išmokau imti interviu, ieškoti temų straipsniams, nenusiminti išgirdus neigiamą atsakymą iš žmonių, galiausiai – išdrąsėjau. Prieš priimant sprendimą dalyvauti šioje veikloje, buvo gana nejauku pakalbinti nepažįstamus žmones, tartis dėl interviu ar kitų situacijų metu“, – patirtimi dalijosi studentė.

Pašnekovė džiaugėsi, jog Jaunųjų žurnalistų akademijoje ji išmoko rašyti straipsnius, laikytis struktūros, o, prieš publikuojant tekste viešinamus faktus, visada juos patikrinti.

Buvusi kuprinietė vis dar prisimena, kai Kretingoje lankėsi aktorė Skaistė Anusevičiūtė ir teko paimti iš jos interviu. „Tai buvo pirmasis mano interviu su aktore. Šaunu, kad ji atvyko į Kretingą ir sutiko atsakyti į mano klausimus“, – prisiminė G. Malūkaitė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Jaunimo muzikos vakaro vedėjas Gvidas Juozaitis ir Kretingalės kultūros centro pop muzikos klubo vadovė Violeta Lisovaitė ragino negailėti aplodismentų ir palaikymo „Kreatyvo“ dalyviams.

Penktąjį kartą įvykęs jaunimo muzikos vakaras „Kreatyvas“ sulaukė gausaus kretingiškių dėmesio.

Praėjusį savaitgalį kretingiškiai tradiciškai kelių šimtų lempučių apsuptyje galėjo mėgautis muzika – penktąjį kartą įvyko „Kreatyvas“, rengiamas Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ ir sulaukęs rekordinio dalyvių skaičiaus bei svečių iš aplinkinių miestų.

Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ prezidentas Mindaugas Orlovas tikino, kad šiemet jaunimo muzikos vakaro „Kreatyvas“ temos idėja kilo atsitiktinai ir ją lėmė aplinka.

„Pagrindinė „Kreatyvo“ tema visada yra muzikinis jaunimo vakaras. Kasmet temą, kuri bus renginio akcentas, renkamės pagal tai, kas, mūsų nuomone, pritrauks daugiau žiūrovų ir klausytojų dėmesio. Šiemet tai buvo savotiškas pandemijos šaržavimas, kuris prasidėjo nuo kaukių baliaus idėjos ir išsivystė iki savotiško post-apokaliptinio, černobiliško apipavidalinimo“, – apibūdino M. Orlovas.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Moderniame pasaulyje dažnas jaunuolis gyvena greitu ir įtemptu ritmu. Vieniems patiems susidoroti su įvairiomis užduotimis, priimti gyvenimą lemiančius sprendimus yra nelengva, tai jaunuoliai suprato ir karantino metu, kai kilo streso ir nerimo lygis, užmarštis, valgymo ar miego sutrikimai. Atslūgus pandemijai – puikus metas atsigauti, įgyti naujų, sveikesnių kasdieninių įpročių. Palangiškė Milda Daukšaitė kviečia šiuo metu pradėti medituoti.

Meditacijos pranašumai

Viena jų – sąmoningumo meditacija, kurios metu svarbiausia yra sutelkti dėmesį į savo mintis ir jas stebėti, tačiau nevertinti. Ši praktika susieja koncentraciją su susitelkimu. Medituojančiajam lengviau susikoncentruoti į savo kvėpavimą, mintis ar jausmus. Šis meditacijos būdas yra puikus, jei nemedituojama su mokytoju, kuris galėtų vesti per meditaciją.

Progresyvus atsipalaidavimas padeda sumažinti įtampą kūne. Atliekant šią praktiką patariama įsivaizduoti švelnią bangą, keliaujančią per kūną, leidžiančią paleisti visą sukauptą įtampą. Ši meditacijos atmaina praktikuojama, norint numalšinti stresą prieš einant miegoti.

Meilės ir gerumo meditacijos praktikavimas yra dažnai naudojamas norint padidinti užuojautos, tolerancijos, gerumo ir priėmimo jausmus kitų ir savęs link. Ši meditacijos forma skirta tiems, kurie kaupia daug pykčio, nepasitenkinimo, apmaudo, nes ji skatina gerumą, užuojautą, atveria mintis, kad būtų galima priimti meilę iš kitų.

Rado vidinę ramybę

Savo meditacine patirtimi ir jos poveikiu žmogui pasidalino septyniolikmetė palangiškė Milda Daukšaitė. Mergina pradėjo medituoti prieš dvejus metus, dėl šios patirties ji labai džiaugiasi: „Palyginus laikotarpius prieš pradėjus medituoti ir po to, kai pradėjau medituoti, buvo akivaizdus mano psichinės būsenos skirtumas.“

Pašnekovė tikino dabar besijaučianti gerokai ramesnė, jautresnė, jai lengviau susikoncentruoti. „Į tuos dalykus, dėl kurių anksčiau būčiau ilgai stresavusi, dabar žvelgiu paprasčiau, racionaliau randu problemos sprendimus. Po ilgo laiko vėl jaučiuosi gyvenanti dabartyje, šiame momente, o ne egzistuojanti“, – pasakojo Milda.

Mergina stengiasi medituoti keletą kartų per mėnesį. „Kartais sunku padaryti tai, kas tau patinka, net jei to ir nori. Man taip yra su meditacija, tačiau mane motyvuoja būsima savijauta.Žinau – jei savaitės pradžioje pamedituoju, visą savaitę ir jaučiuosi ramesnė, laimingesnė“, – apibūdino palangiškė. M. Daukšaitė rekomenduoja visiems bent kartą pamėginti medituoti: „Kai kuriems žmonėms tai nepatiks, netiks, bet ar jūs turite, ką prarasti?“

Lukrecija GABRĖNAITĖ

„P. n.“ akademijos narė

• Rašyti komentarą (2)

Darbėnų gimnazijos šeštokai ir septintokai savo žinias įtvirtino patyriminėje stovykloje „Eureka“.

Darbėnų gimnazijoje buvo surengta patyriminė stovykla „Eureka“, kurioje dalyvavo VI–VII klasių mokiniai, mokytojai, klasių vadovai, socialiniai partneriai.

Mokiniai turėjo atlikti geografijos, istorijos, matematikos ir gamtos mokslų užduotis, kuriose reikėjo pritaikyti per šiuos mokslo metus įgytas žinias. Daug dėmesio stovyklos metu buvo skiriama mokinių emocinei savijautai, socializacijai ir fiziniam aktyvumui. Pirmą dieną mokiniai dalyvavo žygyje. Keliaudami nuo Kalnalio apžvalgos bokšto iki Imbarės piliakalnio atliko užduotis, kurių metu reikėjo praktiškai pritaikyti fizikos teorines žinias. Vaikai matavo savo šešėlį ir žiūrėjo, kaip pasikeitė jo ilgis žygio pabaigoje, matavo upelio tėkmės greitį, iš surinktų smulkių gamtinių daiktų dėliojo molekulių modelius. Tik atlikę daugybę fizikos užduočių pasiekė Imbarės piliakalnį. Ant jo mokiniai iliustravo padavimus apie Imbarės piliakalnį ir juos pristatė, kūrė kryžiažodžius, iš gamtinės medžiagos konstravo piliakalnio maketus. Šios patyriminės veiklos metu praktiškai pritaikytos fizikos ir istorijos žinios. Po vakarienės mokiniai dalyvavo prevencinio vakaro programoje „Mano emocijos“, o dieną vainikavo muzikinės improvizacijos „Saulę palydint“, palikusios neišdildomų emocijų ir pažadinusios bendrystės jausmą.

Antra stovyklos diena buvo skirta matematinių žinių praktiniam pritaikymui. Mokiniai atliko įvairias veiklas, o įgytas žinias galės panaudoti savo kasdienybėje. Vakare vaikų laukė staigmena – į stovyklą atvyko trenerė Birutė Grikpėdytė, kuri supažindino su šokių pasauliu, stilių įvairove, mokė tinkamos laikysenos, o vėliau vaikai rungėsi šokių kovose.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Iš Kretingos kilusi menininkė Milda Joskaudaitė-Šopė tikino, kad iliustruoti knygą, skirtą vaikams, buvo sena jos svajonė, kurią pavyko realizuoti atsitiktinai.

Šiuo metu Klaipėdoje gyvenanti kretingiškė Milda Joskaudaitė-Šopė, dar žinoma slapyvardžiu Mijošo, vaizduojamuoju menu susidomėjo dar vaikystėje. Šiandien ji – tatuiruočių meistrė, neseniai iliustravusi pirmąją knygą „Pabėgęs sapnas“, skirtą vaikams.

Moteris prisiminė, kad jau pirmaisiais gyvenimo metais jai patiko piešti: „Kai buvau dvejų, išmokau laikyti pieštuką rankoje – nuo to laiko pradėjau piešti ir nesustojau.“ Baigusi Pranciškonų gimnaziją pašnekovė ilgai nedvejojo, kurią studijų kryptį rinktis – ji pradėjo studijuoti Vilniaus Dailės akademijoje architektūrą ir vizualinį dizainą.

Tatuiruotės – saviraiškos dalis

Tatuiruotės ir jų kūrimas M. Joskaudaitę-Šopę sužavėjo studijų metais: „Teko pabandyti senovine technika padaryti tatuiruotę vienam pankui, man ši veikla visai patiko, galbūt dėl to, kad tai irgi yra piešimo forma ir darbas rankomis. Iki nuolatinės veiklos, susijusios su tatuiruočių darymu, ėjau dar ilgai – apie penkerius ar septynerius metus, kol pradėjau nuolatos daryti jas.“

Pašnekovė tikino ir pati turinti tatuiruočių, pirmąją ji pasidarė pati, sulaukusi dvidešimt dvejų, būdama dvidešimt šešerių – pirmą didesnę tatuiruotę. Pradėti tatuiruoti pačiai moterį skatino ir kiti meistrai.

„Vienas menininkas, man daręs tatuiruotę, skatino pradėti šią veiklą, jis žinojo, kad piešiu. Stebėjau jo pavyzdį ir mane tai motyvavo. Vėliau sutikau kitą meistrą, pas kurį pradėjau mokytis, tačiau daugiausia yra savarankiško darbo, o praktika ir patirtis – geriausi mokytojai“, – apibūdino menininkė.

Prieš kurį laiką M. Joskaudaitė-Šopė sukūrė savo meninį slapyvardį. „Visada galvojau, kad noriu savo slapyvardžio – anksčiau jis buvo MG – pirmos mano vardo ir pavardės raidės, tačiau ištekėjusi nutariau jį pakeisti – dabartinis slapyvardis Mijošo yra sudarytas iš pirmų dviejų mano vardo ir abiejų pavardžių raidžių“, – paaiškino pašnekovė.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

1 / 142 2 / 142 3 / 142 4 / 142 5 / 142 6 / 142 7 / 142 8 / 142 9 / 142 10 / 142 11 / 142 12 / 142 13 / 142 14 / 142 15 / 142 16 / 142 17 / 142 18 / 142 19 / 142 20 / 142 21 / 142 22 / 142 23 / 142 24 / 142 25 / 142 26 / 142 27 / 142 28 / 142 29 / 142 30 / 142 31 / 142 32 / 142 33 / 142 34 / 142 35 / 142 36 / 142 37 / 142 38 / 142 39 / 142 40 / 142 41 / 142 42 / 142 43 / 142 44 / 142 45 / 142 46 / 142 47 / 142 48 / 142 49 / 142 50 / 142 51 / 142 52 / 142 53 / 142 54 / 142 55 / 142 56 / 142 57 / 142 58 / 142 59 / 142 60 / 142 61 / 142 62 / 142 63 / 142 64 / 142 65 / 142 66 / 142 67 / 142 68 / 142 69 / 142 70 / 142 71 / 142 72 / 142 73 / 142 74 / 142 75 / 142 76 / 142 77 / 142 78 / 142 79 / 142 80 / 142 81 / 142 82 / 142 83 / 142 84 / 142 85 / 142 86 / 142 87 / 142 88 / 142 89 / 142 90 / 142 91 / 142 92 / 142 93 / 142 94 / 142 95 / 142 96 / 142 97 / 142 98 / 142 99 / 142 100 / 142 101 / 142 102 / 142 103 / 142 104 / 142 105 / 142 106 / 142 107 / 142 108 / 142 109 / 142 110 / 142 111 / 142 112 / 142 113 / 142 114 / 142 115 / 142 116 / 142 117 / 142 118 / 142 119 / 142 120 / 142 121 / 142 122 / 142 123 / 142 124 / 142 125 / 142 126 / 142 127 / 142 128 / 142 129 / 142 130 / 142 131 / 142 132 / 142 133 / 142 134 / 142 135 / 142 136 / 142 137 / 142 138 / 142 139 / 142 140 / 142 141 / 142 142 / 142