|
|
|
KuprinėMokykloje – nemalonūs potyriai
Ne visi mokytojai, tėvai ar net mokiniai nori tai pripažinti, bet mokykla sukelia tikrai daug nemalonių emocijų. Kiekvieno mokinio patirtis yra skirtinga, tačiau dauguma jums pasakys, kad mokykla priverčia juos pajausti nerimą, stresą, baimę, nuovargį ar pyktį sau. Mokykla – vieta, kurioje mes, moksleiviai, turėtumėme jaustis saugiai, pakrauti energijos, noro pažinti pasaulį, sužinoti savo galimybes ir jas dar labiau praplėsti, o ne privesti iki tokių situacijų, kuriose mes mieliau nejaustumėme nieko. Keletas Palangos Senosios gimnazijos moksleivių pasidalino savo patirtimi ir papasakojo savo įspūdžius, susijusius su mokykla. Patiria stresą Kalbant apie nuotaikos pokyčius vėl pradėjus lankyti mokyklą galima sulaukti labai daug skirtingų atsakymų, nes vis dėlto visi patiriame skirtingas emocijas. „Nuotaika pablogėjo. Labiau pavargstu, nors miegu dar daugiau negu vasarą. Manau, tam daugiausia įtakos daro stresas, kylantis mokykloje“, – sakė Patricija Andrijauskaitė. Jai antrino Gustas Vieversys: „Pastebėjau pokyčius: padaugėjo streso, nes reikia stengtis suprasti dalykus, kurių tu taip puikiai neišmanai, tai sunku ir priverčia jaustis neprotingu ir kartais net prisideda prie neapykantos sau. Šiuos jausmus stiprina blogi pažymiai, sudėtingos pamokos ir artėjantys kontroliniai.“ Kiti taip pat tikino, kad patiria stresą mokykloje, tačiau jaučiasi kiek kitaip. „Pirmąją savaitę tikrai jaučiausi gerai tarp žmonių, bet dabar, atrodo, viskas aplinkui spaudžia ir jaučiu įtampą dėl namų darbų, kontrolinių, savo produktyvumo, ateities ir panašiai“, – kalbėjo Gabija Vaitkutė. Po vasaros atėjus į mokyklą, kai kurie jaučiasi ir pozityviau. „Esu linksmesnė, pozityvesnė, nes – apsupta žmonių, bet tuo pačiu jaučiu daug streso prasidėjus priešpaskutiniams metams mokykloje, sunku žinoti, ar gerai pasirinkau mokomuosius dalykus, ką norėsiu studijuoti. Tad nuotaika – per vidurį: streso, nežinojimo, pozityvumo, linksmumo ir vilties balansas“, – atviravo Beatričė Motijauskaitė.
Jaunimo apdovanojimuose – nauji veidai
Šiemet Kretingos rajono Jaunimo apdovanojimuose beveik visi apdovanojimai buvo įteikti tiems, kurie iki šiol dar nebuvo pelnę šių apdovanojimų: kone daugiausia nominacijų pelnė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos auklėtiniai ir absolventai. Stebėjo jaunimą Šiais metais per Jaunimo apdovanojimus ant scenos lipo daug naujų veidų. Organizatorių tikinimu, jie visus metus intensyviai stebėjo Kretingos jaunimą ir stengėsi neužmiršti nė vieno atlikto darbo. „Visus metus stebėjome jaunus, aktyvius žmones, kurie mus stebino savo veikla, nuveiktais darbais“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos narė Vaida Jakumienė. Jai pritarė ir apdovanojimų ceremoniją atidaręs Kretingos rajono mero pavaduotojas Dangiras Samalius. „Džiaugiamės, turėdami daug aktyvaus jaunimo, stengiamės jį pastebėti“, – sakė jis, pakvietęs jaunimą skatinti valdžios atstovus dar daugiau dirbti. Iš viso buvo įsteigtos 8 nominacijos, 4-ioms jų buvo pasiūlyta ne po vieną kandidatą. „Nominacijas, kaip ir pernai, paviešinome internete, tad, kas norėjo, siūlė kandidatus. Tik šiemet niekas nepasiūlė metų šeimos. Surengėme viešą balsavimą tose nominacijose, kurioms buvo pasiūlyti keli kandidatai, o gautus rezultatus paskelbėme per apdovanojimus“, – paaiškino Jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Ručinskė.
Jaunimo knygų klubas – vieta pamilti knygas
Skaityti knygas – vienas laisvalaikio leidimo būdų, kurį gali rinktis jaunuoliai. Knygos vis dar yra vienas jaunimą dominančių užsiėmimų, o tai įrodo ir Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje įkurtas Jaunimo knygų klubas, skatinantis 15–18 metų moksleivius pajausti skaitymo džiaugsmą. Kviečia skaityti Šiais metais įkurtas Jaunimo knygų klubas – Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkės Paulinos Sutkutės idėja. Pati kretingiškė mėgsta jaunimo literatūrą, nes joje atranda daug įdomių dalykų, pailsi skaitydama, o kita priežastis, dėl kurios įkūrė knygų klubą jaunimui – tikėjimas, kad Kretingoje yra skaityti mėgstančio jaunimo, kuris neturi erdvės literatūrinėms diskusijoms. Klube laukiami 15–18 metų jaunuoliai, kadangi, anot P. Sutkutės, tokiame amžiuje yra itin stiprus noras priklausyti kokiai nors bendruomenei, o tai gali būti ir skaitančių žmonių ratas. „Klubo tikslas – jog jaunimas pajustų, kad skaityti įdomu, ir tai yra veikla, teikianti džiaugsmą. Perskaičius gerą knygą norisi su kuo nors apie ją pasikalbėti, pasidalinti mintimis. Tikslas yra sukurti saugią skaitančiųjų bendruomenę, kurioje galima išreikšti savo nuomonę, žinoti, kad būsi išgirstas, mokytis argumentuotai diskutuoti ir be išankstinio nusistatymo priimti kito mintis“, – teigė pašnekovė. Per susitikimus knygų klube nariai išsirenka kito mėnesio knygą, kurią kaskart pasiūlo vis kitas klubo narys. Taip pat aptariama perskaityta knyga, kartais peržiūrima jos ekranizacija. Be viso to, pasikalbama ir apie tai, ką klubo nariai nuveikė.
Kūryba – stimulas matyti ryškias gyvenimo spalvas
Ilgametė kretingiškė pedagogė Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė 64-erių Marija Buškienė, išleidusi 8 kūrybos knygas – 6 poezijos ir apysakų, šiemet kūrybos kraitį papildė eilėraščių ir miniatiūrų rinktine „Kai juodais erškėčiais lijo“. „Naujojoje knygoje autorė atskleidžia sudėtingus jausmų vingius, sąžinės maištą prieš pilką tuštumą. Knygos lyrinis subjektas žadina tikėjimą, meilę ir viltį. Jis laužo kasdienybės plutą, atsiskleisdamas būties spalvota mozaika“, – knygos „Kai juodais erškėčiais lijo“ anotacijoje rašo Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos pirmininkas Kostas Federavičius. „Federavičius mums, krašto kūrėjams, yra lyg tėvas, griežtai pamoko, bet ir skatina – pirmyn: rašyk, negalvok apie ligas – visi sergame ir turime bėdų“, – atviravo M. Bučkienė, neslėpdama, kad pastarojo meto sveikatos problemos ir vienatvė per pandemiją savotiškai išmušė ją iš kūrybos vėžių. Kūrėja neslėpė, kad buvo metas, kai aplinkui – tyla ir tuštuma: „Atrodo, niekam nebesi reikalingas. Ne liga įkalina, o vienatvės pojūtis. Neseniai išsikrausčiau „rakandus“ – fotografijas, aprašus, rankraščius, susikaupusius per 40 mano pedagoginio darbo metų: šitiek būta, keliauta, susitikta. Visur – tarp žmonių, ir staiga – lyg niekas nieko niekam... Nebereikalingas. Bet ar tikrai? Viduje pradėjo kirbėti – rašyk.“ Vėl pajutusi fatališką norą būti išgirstai, nesijausti išmestai už gyvenimo borto, M. Bučkienė sakė sugrįžusi į kūrybą, kuri vėl naujai nuspalvino jos kasdienybę.
Veiklą pradėjo nauja „Apskritojo stalo“ prezidentė
Rugpjūčio viduryje Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis Stalas“ pirmininke tapo ilgametė šios organizacijos savanorė Viltė Joknytė. Mergina kartu su pavaduotoja, taip pat didelę savanorystės patirtį sukaupusia Agne Buivydaite tikisi galėsiančios dar labiau įsiklausyti į Kretingos jaunimą ir realizuoti naujas idėjas. Merginos prisiminė, kokiomis aplinkybėmis ir kada prisijungė prie „Apskritojo stalo“ savanorių. „Apskritojo stalo“ veikloje pradėjau dalyvauti 2015 metais, savanoriaudama „Color run“ renginyje. Sunku patikėti, kad esu šios organizacijos narė jau šešerius metus“, – teigė A. Buivydaitė. Viltė Joknytė „Apskritojo stalo“ savanore tapo 2018-aisiais, pradėjusi savanorystę per jaunimo muzikos vakarą „Kreatyvas“. „Man tokia veikla patiko ir buvo artima, tad sulaukusi pakvietimo, nutariau dalyvauti ir kitose „Apskritojo stalo“ veiklose“, – pradžią prisiminė V. Joknytė. Anot pašnekovių, naujose pareigose jos turės galimybę pritaikyti ir savų studijų metu įgytas žinias, kompetencijas. A. Buivydaitė šią vasarą Kauno kolegijoje baigė anglų kalbą ryšiams su visuomene, buvo aktyvi studentų atstovybės narė ryšiams su visuomene komitete. V. Joknytė Vilniaus universitete rudenį tęs praėjusiais metais pradėtas verslo informacijos vadybos studijas. Paklausus, kaip pavyks suderinti pirmininkės pareigas ir studijas, V. Joknytė teigė, kad pirmiausia reikės dar labiau išmokti racionaliai planuotis savo laiką. „Pasitelkus šiuolaikines technologijas daugybę klausimų galima išspręsti ir nuotoliniu būdu, tačiau į Kretingą tikrai sugrįšiu dažnai. Jau darėme kelis nuotolinius susitikimus, tad šis modelis kol kas veikia. Savanoriai tikrai neliks be priežiūros – organizacijoje lieka ir buvęs pirmininkas Mindaugas Orlovas, tad kilus klausimams jis savanoriams tikrai padės“, – tikino pašnekovė.
„Kuprinė“ išmokė pažinti žurnalistikos žavesį
22-jų Šarūnė Sriebaliūtė dar mokykloje mėgo meną, analizuoti, skaityti kūrinius, rašyti rašinius ir laikė save kūrybingu žmogumi. Jos lietuvių kalbos mokytoja Danutė Dunauskaitė pastebėjo merginos pomėgį kurti, tad pasiūlė jai prisijungti prie „Pajūrio naujienų“ priedo jaunimui „Kuprinė“ rašančių narių, arba Jaunųjų žurnalistų akademijos. Nors iš pradžių dvejojo dėl baimės neturėti pakankamai laiko ar nesugebėti atlikti užduočių, mergina pasiryžo ir labai džiaugėsi, kad tuo metu išdrįso tai padaryti.
Vasaros darbo patirtis paskatino asmenybės augimą
Vasara – metų laikas, per kurį moksleiviai ir studentai turi daugiausia atostogų. Įprastai vasaras moksleiviai leidžia poilsiaudami, ne išimtis buvau ir aš. Vis dėlto po daugybės vasaros atostogų sėdint namie nusprendžiau šiemet situaciją pakeisti – šių metų vasarą praleidau kaupdama darbo patirtį.
Muziejaus verandoje skambėjo džiazo muzika
Rugpjūčio 17-ąją Kretingos muziejaus verandoje vyko grupės „Music chairs“ koncertas, per kurį skambėjo džiazo muzika. Atlikėjai, vykdydami projektą „Atrask save“, ne tik organizuoja renginius, bet ir veda edukacinius užsiėmimus mokyklose. Šią veiklą organizatoriai – Kretingos meno mokykla ir draugija „Sandora“ – ketina plėtoti ir ateityje. Pasak projekto vadovės Rūtos Šulskienės, po pandemijos norėjosi sukurti projektą, kuris skatintų jaunimo bendravimą ir bendradarbiavimą. Jos teigimu, jaunimas noriai dalyvauja organizuodami koncertus, plėtodami edukacinius užsiėmimus. Įkvėpti projekto atlikėjai susibūrė į grupę „Music chairs“. Projekto metu ketinama vykdyti edukacinius užsiėmimus su vaikais ir jaunimu įvairiose erdvėse, rengti seminarus ir koncertus. Praėjusią savaitę atlikėjai vedė užsiėmimą Marijos Tiškevičiūtės mokyklos darželinukams, juos supažindino su muzikos instrumentais ir muzikavo. R. Šulskienės tikinimu, projekte taip pat dalyvauja ir Vokietijos Blankenfelde Malow savivaldybė, su kuria Kretingos savivaldybė bendradarbiauja nuo 2015 metų. Spalį grupės nariai ketina vykti į Vokietiją, kur drauge rengs koncertą.
Praleistų valandų laboratorijoje neskaičiuoja
Kretingiškis Karolis Sabutis džiaugiasi radęs sritį, kurioje gali save realizuoti. Būsimasis Vilniaus universiteto (VU) biochemijos studijų programos ketvirtakursis teigia, kad šios studijos – tarpdiciplininės. Prieš pusmetį pašnekovas įgytas žinias pradėjo taikyti ne tik per studijų praktiką, bet ir komandos „Vilnius iGEM“ projekte.
Pradėtą muzikos kelią tęsia Vilniuje
Kretingiškė pianistė Marija Guščiūtė savo muzikinę karjerą mamos dėka pradėjo sulaukusi vos trijų Kretingos meno mokykloje. Gana jauna supratusi savo talentą ir aistrą, mergina visą dėmesį skyrė muzikai ir fortepijonui. Pašnekovė neseniai dalyvavo prestižinėje Klaipėdos pianistų stovykloje ir rudenį pradės antrą kursą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA).
|
|
