|
|
|
KuprinėŽinias gilino patyriminėje stovykloje
Darbėnų gimnazijoje buvo surengta patyriminė stovykla „Eureka“, kurioje dalyvavo VI–VII klasių mokiniai, mokytojai, klasių vadovai, socialiniai partneriai. Mokiniai turėjo atlikti geografijos, istorijos, matematikos ir gamtos mokslų užduotis, kuriose reikėjo pritaikyti per šiuos mokslo metus įgytas žinias. Daug dėmesio stovyklos metu buvo skiriama mokinių emocinei savijautai, socializacijai ir fiziniam aktyvumui. Pirmą dieną mokiniai dalyvavo žygyje. Keliaudami nuo Kalnalio apžvalgos bokšto iki Imbarės piliakalnio atliko užduotis, kurių metu reikėjo praktiškai pritaikyti fizikos teorines žinias. Vaikai matavo savo šešėlį ir žiūrėjo, kaip pasikeitė jo ilgis žygio pabaigoje, matavo upelio tėkmės greitį, iš surinktų smulkių gamtinių daiktų dėliojo molekulių modelius. Tik atlikę daugybę fizikos užduočių pasiekė Imbarės piliakalnį. Ant jo mokiniai iliustravo padavimus apie Imbarės piliakalnį ir juos pristatė, kūrė kryžiažodžius, iš gamtinės medžiagos konstravo piliakalnio maketus. Šios patyriminės veiklos metu praktiškai pritaikytos fizikos ir istorijos žinios. Po vakarienės mokiniai dalyvavo prevencinio vakaro programoje „Mano emocijos“, o dieną vainikavo muzikinės improvizacijos „Saulę palydint“, palikusios neišdildomų emocijų ir pažadinusios bendrystės jausmą. Antra stovyklos diena buvo skirta matematinių žinių praktiniam pritaikymui. Mokiniai atliko įvairias veiklas, o įgytas žinias galės panaudoti savo kasdienybėje. Vakare vaikų laukė staigmena – į stovyklą atvyko trenerė Birutė Grikpėdytė, kuri supažindino su šokių pasauliu, stilių įvairove, mokė tinkamos laikysenos, o vėliau vaikai rungėsi šokių kovose.
Išpildė ilgai brandintą svajonę
Šiuo metu Klaipėdoje gyvenanti kretingiškė Milda Joskaudaitė-Šopė, dar žinoma slapyvardžiu Mijošo, vaizduojamuoju menu susidomėjo dar vaikystėje. Šiandien ji – tatuiruočių meistrė, neseniai iliustravusi pirmąją knygą „Pabėgęs sapnas“, skirtą vaikams. Moteris prisiminė, kad jau pirmaisiais gyvenimo metais jai patiko piešti: „Kai buvau dvejų, išmokau laikyti pieštuką rankoje – nuo to laiko pradėjau piešti ir nesustojau.“ Baigusi Pranciškonų gimnaziją pašnekovė ilgai nedvejojo, kurią studijų kryptį rinktis – ji pradėjo studijuoti Vilniaus Dailės akademijoje architektūrą ir vizualinį dizainą. Tatuiruotės – saviraiškos dalis Tatuiruotės ir jų kūrimas M. Joskaudaitę-Šopę sužavėjo studijų metais: „Teko pabandyti senovine technika padaryti tatuiruotę vienam pankui, man ši veikla visai patiko, galbūt dėl to, kad tai irgi yra piešimo forma ir darbas rankomis. Iki nuolatinės veiklos, susijusios su tatuiruočių darymu, ėjau dar ilgai – apie penkerius ar septynerius metus, kol pradėjau nuolatos daryti jas.“ Pašnekovė tikino ir pati turinti tatuiruočių, pirmąją ji pasidarė pati, sulaukusi dvidešimt dvejų, būdama dvidešimt šešerių – pirmą didesnę tatuiruotę. Pradėti tatuiruoti pačiai moterį skatino ir kiti meistrai. „Vienas menininkas, man daręs tatuiruotę, skatino pradėti šią veiklą, jis žinojo, kad piešiu. Stebėjau jo pavyzdį ir mane tai motyvavo. Vėliau sutikau kitą meistrą, pas kurį pradėjau mokytis, tačiau daugiausia yra savarankiško darbo, o praktika ir patirtis – geriausi mokytojai“, – apibūdino menininkė.
Prieš kurį laiką M. Joskaudaitė-Šopė sukūrė savo meninį slapyvardį. „Visada galvojau, kad noriu savo slapyvardžio – anksčiau jis buvo MG – pirmos mano vardo ir pavardės raidės, tačiau ištekėjusi nutariau jį pakeisti – dabartinis slapyvardis Mijošo yra sudarytas iš pirmų dviejų mano vardo ir abiejų pavardžių raidžių“, – paaiškino pašnekovė.
Muzika – galimybė mokyti kitus
Buvusi „Pajūrio naujienų“ Jaunųjų žurnalistų akademijos narė Kristina Burškytė savo kasdienybės neįsivaizduoja be pedagogikos. Kretingiškė šiuo metu baigia muzikos pedagogikos ir psichologijos gretutines studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete ir tikina, kad pasitelkus muziką galima efektyviau mokyti ir kitų disciplinų, o įgytos žinios „Jaunųjų žurnalistų akademijoje“ keičia ir jos pasaulėžiūrą. Mergina prisiminė, kad „Kuprinėje“ pradėjo rašyti 2013-aisiais: „Su bendraklase pagalvojome, kad reikėtų pasinaudoti šia galimybe, kad vėliau nesigailėtume nenuėjusios. Buvome tuo metu labai iniciatyvios – ir Marijono Daujoto mokykloje priklausėme mokinių tarybai, ir renginius organizuodavome, ir mokyklos parduotuvėlėje dirbome. Veiklų buvo daug, bet manėme, kad pravers ir dar viena.“ Ugdė kritiškumą Pašnekovei atminty išliko atliktas socialinis eksperimentas, kai kartu su vienos Kretingos rajono mokyklų jaunaisiais žurnalistais kupriniečiai klausė vyresnių žmonių, ar šie jiems nupirktų alkoholio. Anot kretingiškės, tokie eksperimentai ir diskusijos apie žmonių reakcijas ir straipsnių rašymą išmokė stebėti aplinką ir matyti, kas vyksta artimoje aplinkoje – mokykloje, būreliuose, tarp draugų, ir gvildenti įsišaknijusias problemas.
Pasitikrino žinias apie Lietuvos kariuomenę
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos vienuoliktokas Tomas Perkumas gegužės mėnesį vykusiame konkurse „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę?“ respublikiniame etape pelnė kariuomenės vado atminimo monetą.
Moksleivių darbas vasarą
Vasara – ilgiausias atostogų laikotarpis moksleiviams ir studentams. Šiuo laiku yra tinkamiausias metas užsidirbti pinigų. Žinoma, darbo paieškų procesas ne visada vystosi palankiai. Keletas moksleivių pasidalino savo nuomone, mintimis apie uždarbiavimą vasarą.
Kad egzaminų sesija nekeltų streso
Netrukus prasidėsianti valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesija abiturientams kelia daug jaudulio. Baimė suklysti, netinkami įpročiai besirengiant egzaminams ir kylantis stresas egzamine – apie šiuos abiturientams kylančius iššūkius ir kaip juos prisijaukinti mintimis pasidalino Kretingos rajono švietimo centro psichologė Vika Gridiajeva. Anot jos, stresas yra normali organizmo reakcija, kurią sukelia ne situacijos, šiuo atveju, egzaminai, o mintys, požiūris ir asociacijos. Abituriento streso lygį lemia keletas veiksnių. Pirmiausia, kiek pats abiturientas yra atsparus stresui – ar iki VBE jis gebėjo susidoroti su įtampa: „Dalis žmonių nepakelia įtampos ir rodo tai savo elgesiu – nusikramto nagus, nebemiega, valgo per daug arba nebevalgo visai ar net suserga.“ Supanti aplinka lemia motyvaciją Taip pat svarbu, ką abiturientas galvoja apie save. „Jeigu jis arba ji nepasitiki savimi, mano, kad daug dalykų nesiseka ir egzaminai nebus išimtis, jiems pernelyg nesiruošiama, o ir pats egzaminas kels įtampą – nes iš anksto bus suvokiamas kaip kažkas, į ką einu pralaimėti. Jei asmuo vertina save gerai, žino, jog daug metų rašė kontrolinius, kurie sekėsi ir buvo įdėta daug pastangų – stresas nebus toks baisus“, – apibūdino psichologė.
Kūryba padeda pažinti pasaulį
Kretingiškė Pranciškonų gimnazijos dešimtokė Guoda Mėčiūtė jau antrus metus dalyvauja Jaunųjų filologų konkurse, taip pat domisi biologija, gamta ir mėgsta kurti įvairius rankdarbius. Šiemet G. Mėčiūtė Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurse vertimų sekcijoje iš prancūzų kalbos, taip pat Lietuvos mokinių biologijos olimpiadoje pelnė pagyrimo raštus, o Lietuvos mokinių technologijų olimpiadoje – I laipsnio diplomą ir aukso medalį.
Džiaugiasi galimybe padėti spręsti odos problemas
Vaikystėje mėgusi skaičiuoti, vėliau norėjusi tapti pardavėja, galiausiai susižavėjusi kosmetologija, kretingiškė 22-jų Dominyka Anužytė mintis nukreipė į biomedicinos srities studijas. Merginą sužavėjo žmonės, kurie padeda kitiems, ir tai tapo jos didžiausiu prioritetu.
„Akli“ siela – kretingiškis
Nesenai įvykusiuose skandalinguose M.A.M.A apdovanojimuose nuskambėjo ir grupės „Akli“ pavadinimas – jie buvo nominuoti metų roko grupės nominacijoje. Nors „Akli“ apdovanojimo ir nelaimėjo, grupė verta dėmesio dėl savo savitumo ir išskirtinumo, o grupės vokalistas ir įkūrėjas yra mūsų kraštietis kretingiškis Kristijonas Valančius. „Akli“ įkvėpė aplinka Grupė „Akli“, praėjusiais metais išleidusi savo debiutinį albumą „Taika“, greitai pasiekė klausytojų ausis. Joje groja trys vaikinai: Kristijonas Valančius – muzikos kūrėjas, prodiuseris, vokalistas ir groja gitara, Benas Kalinauskas groja bosine arba elektrine gitara, Jokūbas Andriulis – būgnais ir perkusija. Grupės vokalistas K. Valančius tvirtino, kad grupė susikūrė pakvietus ankstesnės grupės narius: „Ilgą laiką drauge turėjome kitą grupę – „Gizzah“. Laikui bėgant tos grupės kūryba pradėjo stagnuoti, panašiu metu aš įnikau į tamsesnę post punk muzikos žanro pusę. Mano kūryba pasuko būtent šia linkme, vienas pradėjau daryti įrašus, juos miksuoti. Taip gimė albumas „Taika“. Žinojau, kad albumo kūriniams atlikti gyvai reikės muzikantų, tad pasiūliau kolegoms iš „Gizzah“ dalyvauti šiame projekte. Taip gimė grupė „Akli“. Paklausus grupės pavadinimo istorijos reikšmės, pašnekovas atsakė: „Pavadinimas, kaip ir muzika, gimė iš aplinkos. Dažnai gyvenime sutinku žmonių, kurie įsispyrę laikosi savo požiūrio ir nesugeba į situaciją pažiūrėti iš kitos perspektyvos. Mano nuomone, tokie žmonės gali būt vadinami aklais.“ Jo teigimu, muziką ir albumą „Taika“ sukurti įkvėpė neigiamos emocijos. „Pyktis ir frustracija yra gera paskata kurti, kūryba padeda su šiais jausmais susitaikyti, išlieti juos ne tiesiogiai, o menine forma. Manau, kad kuriant reikia būti atviram, muzika mano kūryboje visada buvo savireflektyvi“, – savo kūrybos įkvėpimo šaltinį įvardijo vaikinas. Suvienijo roko muzika K. Valančius pasidalino savo įžvalgomis apie roko muzikos žanrą ir kodėl jis pasirinko būtent jį: „Rokas – labai plati sąvoka. Po ja slepiasi labai daug subtilių žanrų su savais niuansais. Man patinka šitos muzikos laisvė, jos galimybė per gyvus pasirodymus perteikt stiprias emocijas. Ši muzika gyva.“ Vaikinas neslėpė, kad grupę vienija noras groti sunkiai, agresyviai: „Visi grupės nariai klausosi įvairios muzikos, mus vienija tai, kad visi mėgstame groti sunkiai, agresyviai. Dabartinėje muzikoje radome nišą, kuri patinka visai grupei. Jei vardinčiau visus muzikos atlikėjus, kurie man padarė įtaką, tikriausiai trukčiau visą dieną, jų buvo labai daug. „Akli“ kūrybai daug įtakos turėjo grupės „The Cure“ albumai „Pornography“, „Faith“ ir „Disintegration“, grupės „Interpol“, „Failure“, „Soft Moon“, „Joy Division“, „Kino“, „Molchat Doma“. Rašydamas šį albumą pašnekovas į jį sudėjo visas savo negatyvias emocijas, ieškojo vidinės ramybės. „Todėl ir pavadinau jį „Taika“, nors tai yra visiška antitezė albume skambančiai muzikai. Čia slepiasi graži mintis, kad ir pyktyje galima rasti savo taiką“, – teigė dainų kūrėjas. K. Valančius atskleidė, kad dar besimokydamas Pranciškonų gimnazijoje žinojo, jog savo ateitį sies su muzika. „Pradėjau groti gitara ir rašyti dainas būdamas maždaug 15 metų, prieš tai baigiau Kretingos meno mokyklą. Gimnazijoje su draugais turėjome kelias grupes, dalyvaudavome gimnazijos talentų konkursuose. Būtent tuo metu ir atsirado noras muzika užsiimti rimčiau – baigęs mokyklą, Vytauto Didžiojo universitete studijavau muzikos produkciją“, – prisiminė muzikantas. Vaikinas taip pat pridėjo, kad be muzikos nežinotų, ką veikti gyvenime: „Paskutinius 6 metus nematau jokių kitų alternatyvų. Muzika yra mano gyvenimo centrinis taškas, aplink kurį sukasi visos kitos veiklos.“
Žmonės, sutikti Palangos pajūryje
Šilta pavasario diena. Palangos pajūrys, ir du atsipalaidavę žmonės, grojantys keistu instrumentu. Toks vaizdas tikrai patraukia akį, šiuo atveju – ir ausį, bei sukelia norą pažinti šiuos žmones. Sužinoti, iš kur jie? Ką veikia Palangoje? Kas juos daro laimingus? Kas tas keistas, į būgnus panašus, instrumentas? Tą aš ir padariau. Agnė ir Justinas atvyko į Palangą iš Vilniaus paatostogauti tol, kol neprasidėjo sezonas, nes tuo laiku Palanga jiems nemiela. Man iškart parūpo sužinoti, kuo jie verčiasi, ir netrukus sužinojau, jog Agnė dirba anglų kalbos vertėja, o Justinas – filosofijos doktorantas Vilniaus universitete. Ir Agnė, ir Justinas yra ateistai, tik Justinas praktikuoja budizmą ir mėgsta medituoti. Agnė stengiasi gyventi be tikslo, nekeldama lūkesčių sau ir aplinkiniams, nes taip išvengia nusivylimo ar nerimo, jog nepadarė pakankamai. Justinas sutinka su tokia Agnės filosofija ir gyvenimas be tikslo jam skamba labai patraukliai, bet jis turi keletą profesinių ambicijų, tačiau jų neatskleidė. Į klausimą, ko jie tikisi iš aplinkinių, pašnekovai atsakė: „Stengėmės nekelti jokių reikalavimų aplinkiniams, bet visada malonu sulaukti atvirumo, skirtumų priėmimo, paprastumo ir autentiškumo. Žmonių skirtingumas yra tai, kas daro juos įdomius.“ Iš pat pradžių ši pora patraukė mano dėmesį dėl jų grojamo keisto instrumento, tad paklausiau, koks muzikos žanras yra jų mėgstamiausiais. Sužinojau, kad jie dažniausiai klausosi sunkesnės muzikos, tai yra metalo. Galiausiai pasidomėjau, kaip vadinamas šis instrumentas ir kokia jo istorija. Justinas paaiškino, kad tai yra džiambė (angl. k. „djembe“). ,,Aš jau vaikystėje išmokau groti būgnais, po to Agnė man padovanojo mažą džiambę ir man labai patiko jos garsas, tad po kiek laiko nusipirkau ir didesnę. Ja groti yra labai paprasta ir malonu. Ji turi raminamąjį poveikį“, – teigė keliautojas. Tokios akimirkos paskatina susimąstyti apie žmonių laimę ir kiek nedaug reikia, kad ją pasiektume. Man pakako šilto oro, raminančios džiambės muzikos ir naujos pažinties.
Lukrecija GABRĖNAITĖ
„P. n.“ akademijos narė
|
|
