|
|
|
KuprinėPraleistų valandų laboratorijoje neskaičiuoja
Kretingiškis Karolis Sabutis džiaugiasi radęs sritį, kurioje gali save realizuoti. Būsimasis Vilniaus universiteto (VU) biochemijos studijų programos ketvirtakursis teigia, kad šios studijos – tarpdiciplininės. Prieš pusmetį pašnekovas įgytas žinias pradėjo taikyti ne tik per studijų praktiką, bet ir komandos „Vilnius iGEM“ projekte.
Pradėtą muzikos kelią tęsia Vilniuje
Kretingiškė pianistė Marija Guščiūtė savo muzikinę karjerą mamos dėka pradėjo sulaukusi vos trijų Kretingos meno mokykloje. Gana jauna supratusi savo talentą ir aistrą, mergina visą dėmesį skyrė muzikai ir fortepijonui. Pašnekovė neseniai dalyvavo prestižinėje Klaipėdos pianistų stovykloje ir rudenį pradės antrą kursą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA).
Piešė šviesa
Šią vasarą Kauno jachtklube vyko jaunimo fotografijos stovykla-pleneras „Stop frame 2021“. Jos metu dalyviai klausė paskaitų apie fotografiją, kūrė fotofilmus, daug fotografavo. Šiemet plenere dalyvavau ir aš.
Studijos Prancūzijoje plečia akiratį
Praėjusiais metais Pranciškonų gimnaziją baigęs Vilius Juodys teigė, kad norą stebėti supančią aplinką ir analizuoti aktualius įvykius paskatino mokykla, o susidomėjimas socialiniais mokslais kilo natūraliai. Šiandien vaikinas – būsimasis Sciences Po Paris universiteto Prancūzijoje antrakursis, šią vasarą atlikęs praktiką Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje. V. Juodys prisiminė, kad norą sekti kasdienius įvykius ir stebėti aktualijas paskatino mokykla: „Man visada patiko istorija, lietuvių kalba ir literatūra, tad puikių mokytojų dėka susiformavo mano interesų laukas ir naujų sričių pažinimo siekis.“ Anot studento, išskirtinio susidomėjimo politika nebuvo ir nėra, tačiau vaikinas nori būti aktyvus pilietis. „Noras būti aktyviu piliečiu kilo natūraliai, kiekvienas pasirenka būdą, kaip save išreikšti ir ieškoti prasmės, man tai – domėjimasis tuo, kas mane ir mano aplinką supa, tuo, kokie sprendimai priimami ir kaip jie veikia. Papildomai pastangų tam neskiriu, man tai atrodo natūralu, kad taip ir turi būti. Tai, ką kartais įvardijame esant politika, yra elementari kasdienybė. Ne visi dalykai yra politika, tačiau visi jie gali tapti politiniai tokiame poliarizuotame pasaulyje, kokiame gyvename šiandien“, – tikino kretingiškis. Sciences Po Paris V. Juodys studijuoja tarpdisciplininę socialinių mokslų programą su Europos-Azijos kryptimi. „Mano studijų programa nėra vien politikos mokslai, tai – platus disciplinų laukas – nuo ekonomikos iki konstitucinės teisės, nuo sociologijos iki kiniškojo komunizmo. Studijos ir mokymasis tam ir skirtas – kad būtum informuotas pilietis“, – svarstė V. Juodys.
Paskutinės minutės pokytis atvedė į sužavėjusią sritį
Kai dar mokėsi dvyliktoje klasėje, iš Trakų kilusi Iveta Gelumbickaitė nusprendė, kad norėtų studijuoti Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete. Pildydama prašymą pirmoje vietoje ji nurodė kūrybos komunikaciją, tačiau, likus penkiolikai minučių iki prašymų keitimų pabaigos, studentė surizikavo ir pirmuoju numeriu įrašė žurnalistiką. Rudenį I. Gelumbickaitė bus trečio kurso žurnalistikos studentė, o praėjusiais metais mergina atliko praktiką laikraštyje „Pajūrio naujienos“. Priimto sprendimo nesigaili Mokantis Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje, I. Gelumbickaitės pomėgis žurnalistikai neatsiskleidė. Jai gerai sekėsi kalbos, istorija, geografija, o tikslieji mokslai, anot pašnekovės, – ne jos sritis. „Kiek save atsimenu, buvau ta, kuri mėgsta kalbėti, tačiau niekada nemačiau savęs žurnalistikos srityje, nes neįsivaizdavau, kaip galėčiau eiti ir laisvai bendrauti su nepažįstamais žmonėmis. Man tai atrodė pernelyg sunku, tačiau dabar jaučiu, kad esu ten, kur ir turiu būti“, – atviravo studentė. Socialiniuose tinkluose perskaičiusi apie prieš tai svarstytos kūrybos komunikacijos programos atsiliepimus, pašnekovė suprato, kad šios studijos susijusios su menu ir kultūra, o tai – ne visiškai Ivetos sfera, tad ji netikėtai atsidūrė žurnalistikos pasaulyje, nors anksčiau turėjo minčių ir apie italų filologiją. Paklausta, ar, baigusi mokyklą ir prieš rinkdamasi studijas Vilniaus universitete mergina nesvarstė galimybės pasirinkti studijų užsienyje, pašnekovė teigė, kad svetimi kraštai jos neviliojo – mergina norėjo studijuoti gimtojoje šalyje. „Girdėjau, kad žurnalistikos studijos užsienyje kitokios negu Lietuvoje, tačiau esu patenkinta pasirinkimu, nes studijuodama Lietuvoje susipažinau su naujais žmonėmis, taip pat ir Vilnius visada kažkuo traukė“, – pasirinkimą argumentavo mergina.
Skandinavijos atspindžių Lietuvoje – vis daugiau
Buvusi „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos narė Justė Stonkutė tikino, kad rašyti tekstus „Kuprinei“ buvo vertinga patirtis, kurią ji vėliau panaudojo per skandinavistikos studijas. Vilniaus universiteto filologijos fakulteto absolventė tvirtino, kad Skandinavijos regiono ženklų Lietuvoje galima pastebėti vis daugiau, o mokytis vienos šio regiono kalbų – perspektyvu.
Valstybiniai brandos egzaminai pateikė staigmenų
Birželio mėnesį tęsiasi Valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesija. Abiturientai jau laikė lietuvių kalbos, matematikos, anglų kalbos, biologijos, geografijos ir kitus egzaminus. Mokiniai didžiąją metų dalį mokėsi nuotoliniu būdu, tad, anot jų, tinkamai pasiruošti egzaminams buvo sunkiau. Mintimis apie egzaminus pasidalijo Pranciškonų gimnazijos abiturientai. ---
Chemijos, anglų kalbos bei matematikos korepetitorius „Kuprinės“ narė – šiuolaikinės komunikacijos studentė
Visai atsitiktinai į „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademiją atėjusi Gabrielė Malūkaitė joje praleido dvejus metus. Šiuo metu mergina studijuoja šiuolaikinės komunikacijos studijų programą LCC tarptautiniame universitete ir rugsėjo mėnesį bus ketvirto kurso studentė. „Kuprinė“ suteikė naudos G. Malūkaitė prisiminė, kad „Kuprinės“ dalimi tapo, kai viena iš tuometinės Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos mokytojų paprašė pašnekovės nueiti į „Pajūrio naujienas“ ir paklausti, ar jos galėtų parašyti apie šiuo metu jau progimnazija vadinamos mokyklos renginį „Naktinė filmų peržiūra“. Tačiau redakcijoje buvusi kuprinietė gavo pasiūlymą pati parašyti tekstą, kadangi tame renginyje dalyvavo. Parašiusi ir išsiuntusi pirmąjį straipsnį, mergina gavo pasiūlymą tapti „Kuprinės“ bendraautore, ir, ilgai nesvarsčiusi, pasiūlymą priėmė. „Jaunųjų žurnalistų akademijoje išmokau imti interviu, ieškoti temų straipsniams, nenusiminti išgirdus neigiamą atsakymą iš žmonių, galiausiai – išdrąsėjau. Prieš priimant sprendimą dalyvauti šioje veikloje, buvo gana nejauku pakalbinti nepažįstamus žmones, tartis dėl interviu ar kitų situacijų metu“, – patirtimi dalijosi studentė. Pašnekovė džiaugėsi, jog Jaunųjų žurnalistų akademijoje ji išmoko rašyti straipsnius, laikytis struktūros, o, prieš publikuojant tekste viešinamus faktus, visada juos patikrinti. Buvusi kuprinietė vis dar prisimena, kai Kretingoje lankėsi aktorė Skaistė Anusevičiūtė ir teko paimti iš jos interviu. „Tai buvo pirmasis mano interviu su aktore. Šaunu, kad ji atvyko į Kretingą ir sutiko atsakyti į mano klausimus“, – prisiminė G. Malūkaitė.
„Kreatyve“ – rekordinis dalyvių skaičius
Praėjusį savaitgalį kretingiškiai tradiciškai kelių šimtų lempučių apsuptyje galėjo mėgautis muzika – penktąjį kartą įvyko „Kreatyvas“, rengiamas Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ ir sulaukęs rekordinio dalyvių skaičiaus bei svečių iš aplinkinių miestų. Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ prezidentas Mindaugas Orlovas tikino, kad šiemet jaunimo muzikos vakaro „Kreatyvas“ temos idėja kilo atsitiktinai ir ją lėmė aplinka. „Pagrindinė „Kreatyvo“ tema visada yra muzikinis jaunimo vakaras. Kasmet temą, kuri bus renginio akcentas, renkamės pagal tai, kas, mūsų nuomone, pritrauks daugiau žiūrovų ir klausytojų dėmesio. Šiemet tai buvo savotiškas pandemijos šaržavimas, kuris prasidėjo nuo kaukių baliaus idėjos ir išsivystė iki savotiško post-apokaliptinio, černobiliško apipavidalinimo“, – apibūdino M. Orlovas.
Meditacija ir jos įtaka žmogaus organizmui
Moderniame pasaulyje dažnas jaunuolis gyvena greitu ir įtemptu ritmu. Vieniems patiems susidoroti su įvairiomis užduotimis, priimti gyvenimą lemiančius sprendimus yra nelengva, tai jaunuoliai suprato ir karantino metu, kai kilo streso ir nerimo lygis, užmarštis, valgymo ar miego sutrikimai. Atslūgus pandemijai – puikus metas atsigauti, įgyti naujų, sveikesnių kasdieninių įpročių. Palangiškė Milda Daukšaitė kviečia šiuo metu pradėti medituoti. Meditacijos pranašumai Viena jų – sąmoningumo meditacija, kurios metu svarbiausia yra sutelkti dėmesį į savo mintis ir jas stebėti, tačiau nevertinti. Ši praktika susieja koncentraciją su susitelkimu. Medituojančiajam lengviau susikoncentruoti į savo kvėpavimą, mintis ar jausmus. Šis meditacijos būdas yra puikus, jei nemedituojama su mokytoju, kuris galėtų vesti per meditaciją. Progresyvus atsipalaidavimas padeda sumažinti įtampą kūne. Atliekant šią praktiką patariama įsivaizduoti švelnią bangą, keliaujančią per kūną, leidžiančią paleisti visą sukauptą įtampą. Ši meditacijos atmaina praktikuojama, norint numalšinti stresą prieš einant miegoti. Meilės ir gerumo meditacijos praktikavimas yra dažnai naudojamas norint padidinti užuojautos, tolerancijos, gerumo ir priėmimo jausmus kitų ir savęs link. Ši meditacijos forma skirta tiems, kurie kaupia daug pykčio, nepasitenkinimo, apmaudo, nes ji skatina gerumą, užuojautą, atveria mintis, kad būtų galima priimti meilę iš kitų. Rado vidinę ramybę Savo meditacine patirtimi ir jos poveikiu žmogui pasidalino septyniolikmetė palangiškė Milda Daukšaitė. Mergina pradėjo medituoti prieš dvejus metus, dėl šios patirties ji labai džiaugiasi: „Palyginus laikotarpius prieš pradėjus medituoti ir po to, kai pradėjau medituoti, buvo akivaizdus mano psichinės būsenos skirtumas.“ Pašnekovė tikino dabar besijaučianti gerokai ramesnė, jautresnė, jai lengviau susikoncentruoti. „Į tuos dalykus, dėl kurių anksčiau būčiau ilgai stresavusi, dabar žvelgiu paprasčiau, racionaliau randu problemos sprendimus. Po ilgo laiko vėl jaučiuosi gyvenanti dabartyje, šiame momente, o ne egzistuojanti“, – pasakojo Milda. Mergina stengiasi medituoti keletą kartų per mėnesį. „Kartais sunku padaryti tai, kas tau patinka, net jei to ir nori. Man taip yra su meditacija, tačiau mane motyvuoja būsima savijauta.Žinau – jei savaitės pradžioje pamedituoju, visą savaitę ir jaučiuosi ramesnė, laimingesnė“, – apibūdino palangiškė. M. Daukšaitė rekomenduoja visiems bent kartą pamėginti medituoti: „Kai kuriems žmonėms tai nepatiks, netiks, bet ar jūs turite, ką prarasti?“
Lukrecija GABRĖNAITĖ
„P. n.“ akademijos narė
|
|
