Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kuprinė

Mėta Visminaitė puikiai geba derinti mokslus su savo svajone – ji ir puikiai mokosi, ir spėja dalyvauti konkursuose.

Palangiškė Mėta Visminaitė, žengusi ant „Lietuvos talentų“ scenos, sužavėjo visus komisijos narius ir jie nedvejodami jai tarė „taip“, negailėdami gražių komplimentų. Bet ir be šios scenos Mėta jau ne kartą žibėjo kitur. Ji pripažįsta, kad savo ateities be dainavimo jau ir neįsivaizduoja.

Mokytis pradėjo nuo trečios klasės

Mėta šiemet pradėjo lankyti Palangos senąją gimnaziją, ji devintos klasės mokinė, ir vos žengusi į mokyklą, ji netruko parodyti savo balso gabumus, kai buvo pakviesta pasveikinti mokytojus jų profesinės dienos proga.

„Dainuoju dar nuo tada, kai lankiau darželį, bet rimčiau ėmiau mokytis dainuoti nuo trečios klasės Vlado Jurgučio progimnazijoje. Į Palangą iš Mažeikių persikraustėme, kai buvau pradinukė. Būtent kurorte ir ėmiau mokytis dainuoti su muzikos mokytoja Diana Beržanskiene“, – pasakojo Mėta.

Mergina pripažino, kad kai reikia rinktis, kokios muzikos klausyti, ar kas daro didžiausią įtaką jos pačios muzikiniams sprendimams, būna sunku išsirinkti. „Vis dėlto mane labiausiai traukia žymių dainininkių kūryba. Man labai patinka Beyonce ir tai, kaip ji save išreiškia scenoje. Anksčiau man patiko Ariana Grande, bet dabar šiek tiek mažiau, nes ji pastaruoju metu mažiau dainuoja, bet vis tiek jos kūryba man patinka. Bet šiaip keičiasi mėgstamų dainininkų sąrašas”, – sakė ji.


Patricija Pipiraitė pastebėjo, jog rinkdamiesi papuošalus žmonės intuityviai pasirenka sau labiausiai tinkančius akmenukus, ji domisi ir jų savybėmis.

Kretingiškė Patricija Pipiraitė – dar tik šeštos klasės mokinė Simono Daukanto progimnazijoje, bet ji jau geba pati užsidirbti iš savo kūrybos. Ji kuria gražius papuošalus, kuriais panorsta pasipuošti ir vyresnės moterys, ir jos bendraamžės. Be to, spėja mokytis ir keramikos, ir teatro subtilybių. „Bandžiau lankyti sporto būrelius, kaip brolis, bet supratau, kad tai ne man. Man labiau patinka menas“, – šypsojosi jaunoji menininkė.

Jei nori pradžiuginti – nupirk karoliukų

Pašnekovė sakė, jog mėgstamos veiklos tiesiog atėjo į jos gyvenimą. „Nors pradžioje, kai dar nežinojau, ką norėčiau veikti, rinkausi iš sporto šakų. Mano brolis Rokas – sportininkas, tai ir aš norėjau sportuoti. Galiausiai supratau, kad sportas – ne man, nors išbandžiau labai daug sporto šakų. Mano dėmesį patraukė karoliukai. Nuėjusi į parduotuvę išsirinkau jų rinkinį. Taip džiaugiausi, kai suvėriau pirmąją apyrankę. Mama ir tėtis pagyrė, kad labai graži ir taip mane paskatino toliau kurti apyrankes“, – apie prieš trejus metus savo atrastą pomėgį pasakojo Patricija.

Taip ji ėmėsi šios veiklos ir jos neapleido, tobulėja iki šiol, mokosi iš labiau patyrusių. Ir jau visi artimieji žino, ko reikia Patricijai, kaip ją gali pradžiuginti. „Mano teta gyvena Austrijoje, Vienoje, tad man atsiunčia karoliukų iš ten arba pati atveža, kai atvyksta pas mus. Taip pat gaunu tokių dovanų savo gimtadienio proga. O kai patys atostogaujame kitose šalyse, tai būtiniausiai parsivežame karoliukų“, – šypsojosi P. Pipiraitė.

Jaunoji kūrėja savo papuošalais paviliojo ir ne vieną pirkėją. Pasiteiravus, kas dažniausiai perka, mergaitė atskleidė, jog mokiniai iš jos mokyklos, taip pat ji sulaukia pirkėjų ir internetinėje erdvėje. Mielai jos papuošalais pasidabina ir mama Gitana. Viską, ką uždirba, ji vėl išleidžia papuošalų gamybos reikmėms. Patricija pripažino, kad visuomet matė savo tėvus sunkiai dirbančius ir žino, kad pinigų taip lengvai neuždirbsi, tad ir pati stengiasi kuo mažiau prašyti iš tėvų, gali savo pirkiniams panaudoti ir savo uždirbtus pinigus.

„Mano geriausia draugė Simona taip pat yra kūrėja, gamina šilkinius segtukus ir gumytes į plaukus, tad turim kuo pasidalinti“, – pasakojo pašnekovė apie nuo mažumės ugdomą verslumą.


Amanda Indrišiūnaitė – itin veikli ir aktyvi gimnazistė, kuri spėja ir mokslų vaisiais, ir savo pomėgiais, kurių netrūksta, pasimėgauti.

Tam, kad sektųsi mokslai, paslaptingos formulės nėra, – tereikia nuolat kruopščiai mokytis, skirti tam pakankamai laiko ir neieškoti būdų išsisukti. „Mokymasis nėra tradicinis pomėgis, bet man patinka mokytis“, – šypsojosi Pranciškonų gimnazijos devintos klasės mokinė Amanda Indrišiūnaitė, už pasiekimus neliekanti nepastebėta.

Smagu sužinoti naujų dalykų

Amanda – dažna įvairių konkursų, olimpiadų dalyvė, mat ji tikslingai mokosi ir siekia pademonstruoti savo žinias. Šiemet ji taip pat buvo viena mokinių, gavusių Juozo Giedraičio vardo Lietuvos moksleivių fondo stipendiją, teikiamą siekiant remti patriotišką ir katalikišką švietimą, skiriant lėšų Lietuvoje gyvenančių pavyzdingų moksleivių mokymuisi katalikiškose mokyklose ir gimnazijose. Tam, kad nusipelnytum šios stipendijos, reikėjo pademonstruoti savo įgūdžius rašant istorine tema.

Kaip pripažino gimnazistė, stropiai mokytis ją skatina ateities tikslai. „Stengiuosi dabar, kad ateityje, siekiant karjeros aukštumų, būčiau jau susikūrusi tvirtą pagrindą“, – sakė ji.

Ir čia pat atviravo, kad ją labiausiai domina tikslieji mokslai, pavyzdžiui, chemija. „O mano svajonių sritis, į kurią norėčiau pakliūti, – kardiologija“, – sakė mergina.

Amanda supranta, kad kruopščiai mokytis ir mielai tai daryti nėra įprasta tarp šiuolaikinių mokinių. Priešingai, dažnas siekia išvengti mokymosi, nes tingi ar nori kitaip leisti savo laisvalaikį, pavyzdžiui, panirti į žaidimus. „Mokymasis – netradicinis pomėgis, tačiau jis man patinka. Man labai patinka sužinoti ką nors naujo. Mokslai mane netgi nuramina. Prisėsti ir išmokti kokios nors pamokos teoriją man labai lengva, netgi smagu, tikiu, kad visi taip gali, reikia tik noro“, – patirtimi pasidalino mergina.


28-erių kretingiškis Vilius Stonkus džiaugėsi pasirinkęs policijos pareigūno profesiją, nes taip gali padėti žmonėms, apie ką ir svajojo rinkdamasis mokymosi kryptį.

Kokią profesiją pasirinkti – kiekvieno jaunuolio galvosūkis, bet, ko gero, geriausia paklausyti savo širdies balso. Taip nutiko ir 28-erių kretingiškiui Viliui Stonkui, kuris, supratęs, kad nori padėti žmonėms, nusprendė tapti policijos pareigūnu, o per šešerius savo darbo metus jau sugebėjo ir pakilti karjeros laiptais: jis dabar – Palangos policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas. „Noriu paskatinti ir kitus pasirinkti šį kelią, nes tai prasmingas, reikalingas bendruomenei darbas“, – sakė jis.

Mokymai praeina itin greitai

Policijos pareigūnas atviravo, kad pasirinkti būtent šią specialybę paskatino toks itin paprastas dalykas – noras būti naudingam savo bendruomenės žmonėms.

„Nors ir gali pasirodyti banalu, bet noras padaryti kažką prasmingo, padėti kitiems žmonėms buvo pagrindinė jėga, stumianti šitos profesijos link“, – prisipažino V. Stonkus.

Kaip atrodo tas pirminis kelias, kurį reikia nueiti kiekvienam būsimam policijos pareigūnui? Vilius atskleidė – didelio vargo jis pats nepatyrė.

„Mokymai trunka devynis mėnesius. Mokiausi Lietuvos policijos mokykloje. Kadangi mokymai ten labai aktyvūs, nespėji pajusti, kaip laikas ima ir praeina. Galiu patikinti, kad mokymai praėjo greičiau negu akies mirksnis. Po to jau policijos pareigūnai išsiunčiami savo žinias pritaikyti praktiškai, dirbant paskirtuose miestuose“, – pasakojo pareigūnas.

Teorinės žinios skiriasi nuo praktinių

Vilius, pradėjęs dirbti nuo 2017 metų rugpjūčio mėnesio, pastebėjo, kad didžiausias sunkumas, su kuriuo susiduria jauni pareigūnai, yra tai, jog teorinės žinios nuo praktinių labai skiriasi.

„Kai mokaisi, atrodo, kad viską sužinai ir jau esi pasiruošęs, bet nieko panašaus, nes išėjęs į gatvę patruliuoti, susiduri su tiek situacijų, kurių net įsivaizduoti negalėtum“, – juokėsi pareigūnas.

Pasak jo, tarp išmoktos teorinės dalies ir realaus įgūdžių įgyvendinimo slypi didžiulė patirties bedugnė. „Nėra taip paprasta susieti išmoktas taisykles, užrašytas ant lapo, su realybe, ir tai parodo tikrąjį tavo meistriškumą ir gebėjimą pritaikyti žinias“, – sakė Vilius.

Tačiau galiausiai tas patirčių krepšelis pildosi ir viskas darosi aiškiau. Tik atsakomybės našta gal auga. „Juk esi atsakingas ne tik už save, bet ir už savo partnerį ar kitus kolegas. Kiekvieną situaciją reikia įvertinti individualiai“, – pastebėjimą išsakė V. Stonkus.


Jurgio Pabrėžos universitetinei gimnazijai atstovavo jaunoji poetė Jolita Mačiulskytė.

Spalio 20-ąją Palangos senojoje gimnazijoje nuvilnijo tradicinė, šiemet jubiliejinė – 25-oji – šventė „Moksleivių poezijos ruduo Palangoje“, vienijanti kuriančius jaunuolius iš viso Žemaitijos regiono. Šiemet puikiai sekėsi kretingiškiams – net trys Pranciškonų gimnazijos ugdytiniai užėmė prizines vietas.

Pirmoji vieta – Pranciškonų gimnazijos mokinei

Šiemetinėje moksleivių poezijos šventėje, kurią kuruoja lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Jūratė Galinauskienė, dalyvavo ne tik moksleiviai, kurie kuria dabar, bet ir buvę mokiniai, pirmieji poezijos šventės dalyviai. Vienas jų šiemet vertino jaunųjų poetų kūrybą – tai vaikų rašytojas Tomas Dirgėla, pats pradėjęs savo kūrybinį kelią Palangos senojoje gimnazijoje.

Poetai galėjo rinktis, kiek savo poezijos pristatys – vieni skaitė po kelis savo eilėraščius, o kiti – po vieną. Tad ir apdovanojimai buvo paskirstyti į dvi kategorijas.

Vieno eilėraščio kategorijoje trečiąsias vietas užėmė Palangos senosios gimnazijos mokinė Beata Volkovaitė (mokytoja J. Galinauskienė) ir Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinys Benediktas Motuzas, antrosiomis vietomis dalinosi palangiškės Smiltė Šiurkutė (mokytoja A. Šeštokienė) ir Ugnė Stirbytė (N. Šakinienė), o pirmoji vieta atiteko Kretingos pranciškonų gimnazijos ugdytinei Dominykai Viršilaitei, kurią parengė lietuvių kalbos mokytoja Irma Šedienė.

„Aš poeziją naudoju vidinei refleksijai. Poezija atsirado mano gyvenime neplanuotai, negalvojant, kad norėčiau tuo užsiimti, ir pasiliko. Tai atsitiko visai neseniai, praėjusiais metais. Nežinau, kaip bus ateityje, ar vis dar norėsis kalbėti tokia kalba, bet tikiu, kad poezija jau manęs neapleis. Norėčiau būti rašytoja, bet nesu tikra, ar ant to pastatyčiau visą savo gyvenimą. Kūryba dažnai būna įnoringa ir nelinkusi tavimi dalintis su kitomis veiklomis“, – sakė Dominyka, parsivežusi ąžuolo lapų vainiką už savo kūrybinius ieškojimus.

Per menišką žodį gali būti atviresnis

Kitoje kategorijoje trečiosiomis vietomis pasidalino Pranciškonų gimnazijos mokinys Sidas Čepelevas, kurį taip pat ruošė mokytoja I. Šedienė, bei Palangos senosios gimnazijos mokinė Elsė Uršulė Stanelytė (mokytoja J. Galinauskienė).

„Poezija man yra priemonė, padedanti išreikšti mintį, neatskleidžiant paslapties. Per menišką žodį galima pasakyti daug labiau atviriau. Paprastu žodžiu negali tiek pasakyti, kiek kūryba“, – sakė Sidas.

Įkvėpimas, anot Sido, aplanko netikėčiausiose vietose ir visiškai neplanuotai. „Kartais būna tokių dienų, kai gali nieko neparašyti, o būna tokių, kai per vakarą parašai net kelis. Pavyzdžiui, tokiuose renginiuose būnant gali kilti nemažai minčių“, – atskleidė jaunasis poetas, kuris papasakojo, kad jau yra išleidęs savo kūrybos knygelę mažu tiražu.


Kaip sakė parodos autorius Astijus Zastartas, lipdyti iš plastilino ir piešti jis galėtų nors ir visą dieną, nes tai yra veiklos, kurias jis labai mėgsta.

Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje visą spalį parodų erdvėje eksponuojama Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos mokinio Astijaus Zastarto lipdinių iš plastilino paroda. Šios parodos keliavimo po Lietuvą iniciatyvos ėmėsi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programos „Stipri šeima“ savanorė Neringa Užomeckienė. Ji ir papasakojo apie šią iniciatyvą.

Kūryboje atrado džiaugsmą ir nusiraminimą

Astijaus lipdiniai – itin spalvingi jo mėgstamiausi animacinių filmukų veikėjai. Kaip pats sakė, lipdyti iš plastilino ir piešti jis galėtų nors ir visą dieną, nes tai yra veiklos, kurias jis labai mėgsta. O jo mėgstamiausias personažas – ežiukas Sonikas.

Astijus turi autizmo spektro sutrikimą, todėl jis džiaugėsi radęs veiklą, kuri jam padeda nusiraminti, ir gali tuo tiesiog mėgautis.

Neringa ir parodą parengti padėjusi mokytoja Monika Bušmaitė akcentavo, kad paroda siekiama atkreipti dėmesį į autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko ypatingus gabumus kurti.

Pomėgis lipdyti – nuo ankstyvos vaikystės

Su parodos autoriumi Neringa susipažino būtent mokykloje, pradėjusi dirbti mokytojos padėjėja. „Tai buvo pats pirmasis mokinys, kuriam aš suteikiau pagalbą per pamokas ir su kuriuo artimai susidraugavome“, – teigė N. Užomeckienė.

Taip ji sužinojo ir apie jo pomėgį. Paaiškėjo, kad Astijus iš plastilino lipdo nuo ankstyvos vaikystės, o lankymas darželį laisvalaikiu mėgo žiūrėti įvairius animacinius filmukus ir įdėmiai įsiminė visus jų personažus.

„Vieną dieną, pasibaigus pamokoms, Astijus atsinešė plastilino ir savo noru, niekieno neprašomas pradėjo lipdyti ežiuko Soniko personažą. Aš, sėdėdama šalia jo, žavėjausi kaip kruopščiai yra lipdomos kiekvienos, net ir pačios smulkiausios detalės – rankos, pirštai, batai, batų raišteliai, plaukai, – apie kurias dažnas kurdamas nė nesusimąstome, – pasakojo Neringa. – Bėgant laikui, kiekvieną dieną stebėdama Astijų, lipdantį įvairius Soniko personažus, mačiau, kad lipdymas – neatskiriama Astijaus dienos dalis, ir paklausiau jo, ar jis galėtų nulipdyti ir kitų personažų? Astijus atsakė „taip“. Tuomet pradėjo lipdyti kitus, parodoje eksponuojamus personažus.“


Pranciškonų gimnazijos mokinukams pasitikrinti savo kuprines padėjo sveikatos priežiūros specialistė Irena Vaitkevičienė.

Kasmet mokslo metų pradžioje pasitikrinama, ar mažieji į mokyklą nesineša per sunkių kuprinių. Ir sulaukia patarimų, kokios kuprinės turėtų būti, kad būtų patogu. Tokias akcijas pradinių klasių mokiniams kasmet organizuoja visuomenės sveikatos priežiūros specialistai.

Kaip papasakojo visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Irena Vaitkevičienė, kuruojanti Pranciškonų gimnaziją, kuprinių svėrimo akcija: „Kiek sveria mano kuprinė?“ buvo vykdoma pirmose klasėse.

Akcijos tikslas – atkreipti dėmesį į mokinių nugaros sveikatą ir nustatyti, ar ne per sunkios mokinių kuprinės. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė padėjo mokiniams išsiaiškinti, ar tinkamo svorio vaikų kuprinės, priminė kuprinių nešiojimo taisykles.

„Džiugu, kad iš akcijoje dalyvavusių mokinių, dauguma nešioja kuprines, kurių svoris neviršija 10 proc. moksleivio svorio. Taip pat visi mokiniai turi kuprines su dviem diržais ir nešioja jas taisyklingai ant abiejų pečių“, – rezultatais pasidalino I. Vaitkevičienė.

Specialistė akcentavo, kad pradinių klasių mokinių tuščių kuprinių svoris neturi viršyti 700 g, o vyresniems neturi būti didesnis nei 1 kg. Pilnos kuprinės svoris turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. mokinuko kūno svorio. Patogiausia kuprinė, kurios diržai 3,5–4 cm pločio ir paminkštinti pečių juostoj. Kad mokiniui kuprinę patogu būtų nešioti, sunki

„Kuprinės“ informacija


Sterre (kairėje) ir Mari Kretingoje savanoriaus vienerius metus, per kuriuos sieks pažinti mūsų jaunuomenę ir pačios patobulėti.

Pirmasis įspūdis – puikus

Kaip pasakojo Sterre, pats pirmasis įspūdis, atvykus į Kretingą, buvo puikus. „Visi labai draugiški. Kai tik atvykau, manimi labai rūpinosi nuo pat atvykimo pradžios, net ir apie smulkmenas pagalvojo, ko man galėtų prireikti. Ir tokie atviri, šilti pasirodė, atvėrė savo namų duris visapusiškai. Bet, žinoma, kaip ir esu kalbėjusi su kitais tarptautiniais savanoriais, suprantama, kad yra ir gerų emocijų antplūdžio, bet esama ir prastesnių. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę (kalbėjomės spalio 17-ąją – aut. past.) švenčiau savo gimtadienį, mane aplankė toks jausmų mišinys. Galvojau, taip, visi labai mieli, atnešė man tortą, buvau apsupta dėmesiu, bet tą akimirką supratau, kad ilgiuosi namų. Būtent tada pirmą kartą pajutau namų ilgesį“, – atviravo tarptautinė savanorė Sterre, Kretingoje atšventusi 23-iąjį gimtadienį.

Bendraamžė Mari, atvykusi vėliau nei Sterre, pripažino, kad jai susidarė toks pat malonus įspūdis, kad yra laukiama, maloniai buvo sutikta, nepatiko tik vienintelis dalykas – mūsų šalti orai. „Čia tikrai šalta, pas mus taip pat visokių orų būna, bet tiek daug nelyja ir mažiau šaltų dienų, bet žmonės tikrai labai malonūs. Su jaunimu taip pat sekasi rasti bendrą kalbą, nors ir galima pastebėti, jog esama įvairių brendimo problemų. Man gal kiek lengviau, nes puikiai kalbu rusiškai, čia esama žmonių, kurie labiau supranta rusų kalbą“, – nusišypsojo ji.

Merginos pripažino, kad itin puikų įspūdį paliko aplankyta jūra, joms buvo staigmena, kad ji – visai šalia. „Toks grožis, kad net norėjosi verkti“, – nusišypsojo Mari.


Kretingos atvirajame jaunimo centre rugsėjo viduryje įvyko išvažiuojamasis Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos posėdis, per kurį suorganizuoti nauji tarybos rinkimai.

Kretingos atvirajame jaunimo centre įvyko išvažiuojamasis Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos posėdis, per kurį suorganizuoti nauji tarybos rinkimai – paskirtieji tarybos nariai Kretingos rajono jaunimui atstovaus dvejus metus.

Kaip pasakojo Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė, įprastai Jaunimo reikalų tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją išrenka Jaunimo reikalų tarybos nariai per pirmąjį naujos kadencijos tarybos posėdį. Jaunimo reikalų tarybos pirmininku išrinkus Savivaldybės tarybos ar Savivaldybės administracijos atstovą, Jaunimo reikalų tarybos pirmininko pavaduotoju turi būti išrinktas jaunimo atstovas, ir atvirkščiai.

Jaunimo reikalų tarybos nariui Vaidui Kupreliui pasiūlius, kad pirmininkės pareigas galėtų užimti Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Vaida Jakumienė, susirinkusieji neprieštaravo. Pavaduotoju išrinktas Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ atstovas Tomas Perkumas. Jaunimo reikalų tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Jaunimo reikalų tarybos narių balsų dauguma. Esant lygiam balsų skaičiui, sprendžiamąjį balsą turi pirmininkas.

Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybą taip pat sudaro Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ atstovai Živilė Bružaitė, Mykolas Daračius, Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai Mindaugas Černeckis, Vaidas Kuprelis, Vilma Preibienė, Kretingos jaunimo teatro „Atžalynas“ atstovė Ula Gaubė, Kretingos rajono savivaldybės švietimo skyriaus vyr. specialistė Lina Jadenkuvienė, Žemaitijos skautų organizacijos Kretingos Šv. Antano skautų draugovės draugininkė Agnė Račkauskaitė.

Per posėdį taip pat svarstyta dėl jaunimo apdovanojimų datos. Jie įprastai būdavo organizuojami rugpjūčio mėnesį, bet šiemet to padaryti nepavyko dėl Kretingos rajone įvykusios Jaunimo vasaros akademijos. Nuspręsta, jog jaunimo apdovanojimai vyks lapkričio mėnesį.

„Kuprinės“ informacija


Keturiems Pranciškonų gimnazijos mokiniams (priekyje) Tomui Valiūnui, Brigitai Pilybaitei, Amandai Indrišiūnaitei ir Karolinai Strakšaitei skirta metinė stipendija.

Viešoji įstaiga Pranciškonų gimnazija nuo 2013 m. bendradarbiauja su Juozo Giedraičio fondo steigėjais. Kaip ir kasmet, mokiniams pasiūlyta padirbėti – parašyti rašinį pateikta patriotine tema.

Šio fondo tikslas – remti patriotišką ir katalikišką švietimą skiriant lėšų Lietuvoje gyvenančių pavyzdingų moksleivių mokymuisi katalikiškose mokyklose ir gimnazijose.

Pranciškonų gimnazijos mokiniams, puoselėjantiems krikščioniškas ir patriotiškas vertybes, rugsėjį įteiktos Juozo Giedraičio vardo Lietuvos moksleivių fondo stipendijos.

Kaip pastebėta, šiais metais Juozo Giedraičio fondo organizuoto rašinio konkurso tema „Okupacinės sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 30 metų sukaktis“ buvo įdomi įvairaus amžiaus gimnazijos mokiniams.

Keturi gimnazijos mokiniai – ketvirtokas gimnazistas Tomas Valiūnas, trečiokė Brigita Pilybaitė, pirmokės Amanda Indrišiūnaitė, Karolina Strakšaitė – gavo JGF stipendijų pažymėjimus, liudijančius, kad Juozo Giedraičio fondo komitetas skiria jiems metinę stipendiją. Už geriausius rašinius I vieta atiteko Tomui Valiūnui, II vieta – Brigitai Pilybaitei. Mokiniams pasiruošti konkursui padėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Irma Šedienė ir Raimonda Gumbaragienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas