|
|
|
KuprinėNuo nedrąsaus vaiko – iki jaunimo
Lubių kaime gyvenantis Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos vienuoliktokas Mykolas Daračius savo gyvenimą pakeitė vos per vieną mėnesį: „Per karantiną sėdėdamas namuose supratau, kad daugiau nebenoriu tylėti ir turiu kažką veikti.“ Kažkada labai nedrąsus paauglys šiemet mieste įvykusiuose „Jaunimo apdovanojimuose“ pelnė metų jaunimo lyderio vardą. Dalyvavo rinkimuose Praėjusiais metais Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje buvo renkamas naujas parlamentas, į kurį pateko ir Mykolas. Tuomet kandidatavo 13 jaunuolių, iš kurių 9 buvo atrinkti atstovauti mokiniams parlamente. „Ankščiau į parlamentą mokinius paskirdavo mokytoja, tačiau pasikeitus vadovei buvo nuspręsta rengti demokratinius rinkimus“, – kalbėjo M. Daračius. Šiuo metu gimnazijos parlamentą kuruoja istorijos mokytoja Dalia Zibalienė. Kai buvo renkamas parlamentas, Mykolas mokykloje buvo naujokas. Prieš tai jaunuolis mokėsi Kartenos mokykloje-daugiafunkciniame centre. „Kai atėjau į gimnaziją, prasidėjo karantinas. Visus metus mokiausi iš namų. Iki tol buvau labai ramus ir tylus vaikas, tačiau tas karantinas mane pakeitė. Supratau, kad toliau taip sėdėti nebenoriu, turiu kažką veikti“, – kada ėmė galvoti apie aktyvesnį dalyvavimą gimnazijos veikloje atskleidė M. Daračius. Pirmas jaunuolio žingsnis – parlamento rinkimai. „Mokykloje manęs niekas nepažinojo, tad per mėnesį turėjau susipažinti su daugybe žmonių, dalyvauti bendruomenės veikloje, – sunkumus įvardijo jis. – Buvau nustebintas, kuomet sužinojau, kad rinkimuose surinkau daugiausiai balsų. Greičiausiai tai ir buvo mano lūžis pradėti judėti pirmyn.“
Be noro pasiduotų pusiaukelėje
Nuotoliniu būdu Italijoje, Aostos slėnyje, vykusioje 15-oje tarptautinėje geomokslų olimpiadoje „IESO2022“ Lietuvos mokiniai iškovojo ne vieną prizinę vietą, tarp jų – ir Pranciškonų gimnazijos abiturientas Jokūbas Baltūsis, laimėjęs bronzos medalį. Laureatu tapęs abiturientas ir jį ruošęs geografijos mokytojas Vilius Adomaitis pasidalino įspūdžiais apie šią džiuginančią pergalę ir papasakojo, ko reikia, kad pasiektum puikių rezultatų. – Kas skatina, motyvuoja siekti aukščiausių rezultatų? – Motyvuoja daug kas: šeima, brolis Simonas, kuris jau yra laimėjęs medalį geomokslų olimpiadoje. Mama, kuri taip pat skatina tobulėti. Turiu ir vidinės motyvacijos, nes gamtos mokslų sritis man įdomi, artima, tad ir pats laimėjimas įgyja visai kitokią reikšmę – būtent dėl to, mano nuomone, yra verta įdėti pastangų. – Ko labiausiai reikia, norint pasiekti tokių rezultatų? – Svarbiausia noras – be jo turbūt pasiduočiau pusiaukelėje. Taip pat reikia disciplinos, metodiško darbo, kuris padėtų užpildyti visas likusias spragas. Būtina nusiteikti sunkiai dirbti, būti susikaupusiam, nesiblaškyti. – Ką tau reiškia šis laimėjimas? – Visų pirma, galiu džiaugtis, kad esu vienas geriausių pasaulyje kaip tik toje srityje, kuri man asmeniškai svarbi. Dabar ateityje galėsiu jaustis drąsiau žinodamas, kad išbandžiau savo žinias su bendraamžiais ir pasiekiau puikių rezultatų.
Animatorė Graikijoje: „Reikia drąsos ir anglų kalbos“
Išgirdus sąvoką „animacija“ turbūt kiekvienam galvoje iškyla jų labiausiai mėgstami animaciniai filmukai. Tačiau nesuklyskite – animacija aprėpia visai kitą sritį. Kauno kolegijoje anglų kalbą viešiesiems ryšiams su visuomene studijas baigusi kretingiškė Agnė Buivydaitė pristatė savo unikalią animatorės profesiją. Praskaidrina nuotaiką Agnė animatore šią vasarą dirbo Graikijoje, Zakinto saloje. Tai buvusi jos pirmoji patirtis šioje srityje. „Pirmiausia, animatoriaus darbas neturi nieko bendro su animaciniais filmukais. Daugelis galvoja, kad tai yra susiję dalykai. O pats darbas yra tikrai labai platus ir įvairus, ir animatorių irgi būna įvairių. Gali būti fitneso instruktorė, vaikų animatorė, žmogus, atsakingas už veiklas ir žaidimus dienos metu, choreografas ir panašiai“, – paaiškino ji. Kretingiškės pagrindinė misija dirbant Graikijoje buvo suplanuoti ir įgyvendinti veiklas vaikams per dieną, taip pat pasistengti rasti būdą prieiti ir susidraugauti su kiekvienu. „Vakarais būdavau atsakinga už vaikų diskoteką“, – atskleidė mergina. Anot pašnekovės, šis darbas niekada nebus monotoniškas ir nuobodus. Čia yra galimybė realizuoti save ir savo idėjas. Kiekvieną dieną susipažįstama su daugybe skirtingų žmonių iš įvairiausių pasaulio vietų, galbūt net galima susirasti ilgalaikių draugų. „Tačiau vienas dalykas, kas man labiausiai patiko būnant animatore, tai, kad kiekvieną dieną turi galimybę kažkam praskaidrinti dieną, kažką prajuokinti ar bent priversti nusišypsoti. Geriausias jausmas – kai kažką prajuokindavau, ypač, jei tai būdavo vaikai“, – sakė Agnė.
Apdovanojimų ceremonijoje įvertino aktyvius jaunuolius
Nuaidėjus renginiui „Jaunimo apdovanojimai 2022“, paaiškėjo, kad Kretingoje yra daug aktyvaus jaunimo. Šiais metais iš viso buvo įsteigtos 9 nominacijos, į kurias pretendavo po kelis nominantus. „Turime aktyvaus jaunimo, bet norėtųsi, kad jo būtų dar daugiau“, – situaciją apibendrino Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė. Prisidėjo organizuojant Organizuojant renginį „Jaunimo apdovanojimai 2022“ kiekvienais metais galima pastebėti vis naujų aktyvių jaunuolių. Šiais metais jų ypač daug. „Jaunimas aktyviai dalyvauja įvairiuose mokymuose, renginiuose, padeda juos organizuoti, teikia iniciatyvas. Pavyzdžiui, Jaunimo dienai jie pasiūlė veiklų, patys vedė diskusiją su valdžios atstovais, kitaip prisidėjo prie šio renginio. Jaunimas pasiūlė koreguoti nominacijas – iš senųjų liko tik organizacijos, lyderio, savanorio nominacijos“, – tikino I. Biliūnaitė-Rušinskė.
Penkiolikmetę Pranciškonų gimnazijos mokinę Aistę Šimkutę nuo mažens domino veikla, susijusi su patriotizmu, pasiaukojimu savo šaliai. Šį rudenį bus jau treji metai, kai mergina yra jaunoji šaulė.
Nuo skautų iki šaulių
Aistė dar pradinėse klasėse dalyvavo Baltijos jūrų skautų veikloje. Bėgant laikui ji tapo nebe tiek patraukli: mergina panoro veiklos, kuri padėtų sustiprinti meilę Lietuvai. Sužinojusi, kad Kretingoje yra įsikūręs jaunųjų šaulių būrelis, panoro „pasimatuoti“ šią veiklą.
„Dvejojau, ar pradėti naują veiklą. Keliems draugams pasiūliau išbandyti ją kartu su manimi, bet, deja, visi atsisakė“, – pasakojo mergina. Galų gale, paskatinta tėvų, Aistė pasiryžo įstoti į jaunųjų šaulių gretas.
Jaunųjų šaulių veiklos skirtingos: nuo to, kaip suteikti pirmąją pagalbą, iki praktinių ir teorinių žinių apie gynybą. Būtent per šias veiklas jaunieji šauliai stengiasi tapti stipriu šalies gynybiniu rezervu.
Merginos nuomone, prasidėjęs karas Ukrainoje daugelį jaunuolių ir suaugusiųjų paskatino pasidomėti Šaulių sąjunga. Šiais metais iniciatyvus Kretingos jaunimas kartu su Kretingos rajono jaunimo reikalų taryba rugpjūčio viduryje nutarė paminėti Tarptautinę jaunimo dieną ir mūsų mieste. Tądien vyko įvairios veiklos, koncertavo grupė „303 kabinetas“, „Stand up“ pasirodymas su Vita Žiba ir Deividu Vizgirda.
Artėjantis ruduo ir vėl atneš naujų iššūkių, o ypač – moksleiviams ir studentams, kurių laukia nauji mokslo metai. Rubrikoje „Literatūros garsai“ šį mėnesį publikuojamos dvi knygų apžvalgos, kuriose vaizduojami žmonių gyvenimo išbandymai – tai amerikiečių rašytojos Colleen Hoover romanas „Mes dedame tašką“ ir tos pačios tautybės rašytojo Charles Martin romanas „Kalnas tarp mūsų“.
Kretingos rajono savivaldybėje veikia Jaunimo užimtumo ir integracijos į darbo rinką vasarą programa, skatinanti jaunimo užimtumą vasarą ir pagalbą jaunimui įgyjant praktinių įgūdžių. Šia galimybe nusprendė pasinaudoti ir kretingiškė Emilija Gotautaitė.
Šiais metais moksleivių iniciatyva jaunimo apdovanojimai įvyks paskutinėmis vasaros dienomis – rugpjūčio 30 dieną. „Dar vasario mėnesį įvykusioje diskusijoje jaunimas išsakė savo norą, kad apdovanojimai vyktų ne rudenį. Jiems norėjosi daugiau veiklų šiltuoju metų laiku, taip pat per mokslo metus daugiau dėmesio nori skirti kitoms, jiems patinkančioms veikloms, užsiėmimams“, – pasikeitimų priežastį įvardijo Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė.
Nemokantis groti iš natų, nebaigęs jokios muzikos mokyklos, penkiolikmetis Leonardas Vaišys griežia smuiku įvairiose šventėse, pasirodymuose, konkursuose, o prie viso to – dar tampa ir diplomantu.
Jo mokytojas Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyriaus meno vadovas Alvydas Vozgirdas, kuris ir išmokė berniuką groti smuiku, sakė, kad tokių atvejų labai mažai, o Leonardas – tikrai vienas iš nedaugelio, kuris, kaip savamokslis smuikininkas, sugeba puikiai muzikuoti. Sėkmė jį lydėjo ir Lietuvos vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis“ – vaikinas tapo jo diplomantu. „Tai – labai aukštas įvertinimas“, – mokinio laimėjimą prisiminė mokytojas.
Leonardas – gero mokinio pavyzdys
Leonardo mokytojas negailėjo gerų žodžių apie savo mokinį, pasakojo, kad tai toks mokinys, kurio turėtų pavydėti kiekvienas pedagogas: pats nori ir yra užsidegęs išmokti kažką naujo, pasiekti daugiau, užsispyręs ir siekia tikslo, o tai, kad neturi jokio muzikinio išsilavinimo ar vis dar negali groti kūrinių iš natų, jam visiškai netrukdo. „Alvydas parodydavo, kaip groti, patardavo. Jeigu dabar kas nors lieptų sugroti „re“ natą, sugročiau, bet popieriuje nemokėčiau jos atpažinti“, – trumpai, kaip jam sekasi, kalbėjo L. Vaišys.
|
|
