|
|
|
KuprinėJaunasis dirigentas: „Tai visiška mano laisvė“
Būdamas aštuntokas su nerimu labai svarbų sprendimą priėmęs kretingiškis Simas Martinkus šiandien tvirtino, kad yra ten, kur turi būti, – muzikos kelionėje. Joje jis ne tik pažįsta dirigavimo meną, bet jau turėjo galimybę diriguoti ir Palangos pučiamųjų instrumentų orkestrui. Įgijo patirties „Tai išskirtinė galimybė. Man buvo didelė garbė diriguoti tokiam orkestrui, mokytis iš jų, jų vadovo Vyganto Rekašiaus“, – kalbėjo S. Martinkus. Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos abiturientas jau debiutavo antrus metus iš eilės vykstančiame edukaciniame užsiėmime Palangoje „Skambantis miškas“. Programoje skamba 10 dalių specialiai edukacijai kompozitoriaus Tado Šileikos sukurtas kūrinys. „Kiekviena šio kūrinio dalis pristato vis skirtingą miško gyventoją, o juos imituoja atitinkami pučiamieji instrumentai“, – apie vaikų pažintį su orkestru pasakojo Simas. Tai – ne šiaip paprastas pasirodymas, tai – muzika, susieta su teatro elementais, kuriais rūpinasi taip pat kretingiškė jaunoji režisierė Aistė Šeštokaitė. „Aš buvau kaip skambančio miško vedlys. Į šį teatralizuotą pasirodymą buvo įtraukiami vaikai – tai per vaidybą darė Aistė“, – sakė S. Martinkus. Kretingiškis studijuoja choro dirigavimo specialybę, tačiau nepraleido galimybės pabandyti diriguoti orkestrui. „Esu dirigavęs mažajam konservatorijos simfoniniam orkestrui. Tokiam žinomam orkestrui, kaip Palangos, teko diriguoti pirmą kartą. Iš pradžių kiek nerimavau, nes dirigavimas orkestrui skiriasi nuo chorvedžio subtilybių. Taip pat buvo neramu dirbti su tokiais patyrusiais muzikantais, tačiau likau nustebęs, kai jie padėjo man, davė gerų patarimų, dirbome išties kaip komanda“, – patirtimi dalijosi jaunasis dirigentas.
Atvertomis akimis
Su jaunimu dirbs specialistai
Kretingos rajono taryboje vakar svarstyti klausimai, susiję su Atviro jaunimo centro Kretingoje atsiradimu: taryba pritarė dėl papildomų etatų Dienos veiklos centre. Reikia 7 etatų Dar birželį buvo pakeisti Dienos veiklos centro nuostatai, jame atsirado naujas padalinys – Kretingos atviras jaunimo centras (KAJC). Kadangi bus teikiamos naujos paslaugos, centrui reikia papildomų darbuotojų. Tarybos nariai patvirtino Dienos veiklos centro maksimalaus pareigybių skaičių – darbui su jaunimu reikia papildomų 7 etatų. Pagal jaunimo centrų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, KAJC turi būti užtikrinamas jaunimo užimtumas, darbuotojų pasiskirstymas darbui grupėse. Su jaunimu dirbs specialistai, taip pat ir psichologas. Jis teiktų rekomendacijas specialistams dėl veiklų pobūdžio ir asmeninių jaunuolių problemų sprendimo, nukreipimo konsultacijoms. Tokiuose centruose vienu metu su jaunimu tiesiogiai dirbti turi du darbuotojai – tiek išvykstant į seniūnijas, tiek dirbant jaunimo centro patalpose. Reikalingų darbuotojų skaičius nustatytas ir pagal kitų miestų patirtį. Lietuvoje efektyviai veikiantys jaunimo centrai turi 6–8 darbuotojų komandas, kurias sudaro tiesiogiai dirbantys su jaunimu, psichologai, ūkio dalies darbuotojai, mobilūs jaunimo darbuotojai, praktinių įgūdžių ugdymo, jaunimo informavimo specialistai. Pavyzdžiui, nuo 2020 metų Gargždų atvirame jaunimo centre dirba 10 darbuotojų. Planuojama, kad Atviras jaunimo centras dirbtų nuo vidurdienio iki 20 val. vakaro. Taip būtų atliepiami jaunimo poreikiai. Šį centrą planuojama įrengti dabartinėse Kretingos seniūnijos patalpose, esančiose Rotušės a. 1 trečiame aukšte. 2023 m. KAJC iš Savivaldybės biudžeto, manoma, reikėtų skirti apie 125 tūkst. eurų darbo užmokesčiui.
Siaubo naktis bibliotekoje
Šįvakar Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje organizuojamas Helovyno tematikos „Strangers things“ serialu paremtas renginys, kurio metu jaunimui teks įveikti nelengvus iššūkius. Pasak renginio organizatorės Kornelijos Stancikaitės, siaubo naktys bibliotekoje buvo rengiamos ir anksčiau. Šiemet nuspręsta suorganizuoti su siaubo mokslinės fantastikos serialu „Stranger Things“ susijusį renginį. Pasirinkti Helovyno laikotarpį paskatino serialo tematika. „Kretingos bibliotekoje, kiek domėjausi – ir Lietuvoje, toks renginys bus rengiamas pirmą kartą“, – tikino Kornelija. „Idėja renginiui gimė mano organizuojamo jaunimo kino klubo „Kino maršrutai“ metu. Dalindamiesi serialų rekomendacijomis, supratome, kad esame tikri „Stranger Things“ gerbėjai. Taip kilo mintis sukurti su tuo susijusį potyrį 15–19 m. jaunimui. Bibliotekoje jau ketverius metus itin sėkmingai vyksta Hario Poterio iššūkiai, tai taip pat padrąsino įtraukti dar vieną panašaus „kalibro“ renginį į repertuarą“, – teigė K. Stancikaitė. Kai paskelbė registraciją, dalyvių sąrašas užsipildė per parą. „Matydami didelį susidomėjimą padidinome galinčiųjų dalyvauti renginyje skaičių, taip pat ėmėme vesti norinčiųjų sąrašą, su kuriais bus susisiekta, jei atsilaisvintų vieta. Be to, atsirado, kas pasisiūlė renginyje vaidinti. Todėl labai džiaugiamės, kad įkūnyti tam tikrų serialo personažų į biblioteką atvyks svečių iš Klaipėdos, Kauno“, – tikino pašnekovė. Pasirinkti būtent Helovyno laikotarpį šiam renginiui paskatino serialo tematika, o ne pati šventė. Norėta atgaivinti Hawkins miestelį, mylimus serialo veikėjus, kuriems teks kovoti su mistiniais reiškiniais, tad, pasak Konelijos, logiškiausias ir artimiausias variantas pasirodė spalio pabaiga: „Sunku pasakyti, ar jaunimas renginiu susidomėjo tik dėl serialo, ar ir Helovyno, nors tai, kad visi dalyvausiantys jame turės persirengti 80-ųjų dvasios įkvėptu stiliumi, sulaukė teigiamo atsako.“ Merginai Helovyno šventė patinka, nes yra didelė siaubo filmų gerbėja, mėgsta tematinius susibūrimus. „Vieniems ši atklydusi šventė galbūt atrodo kičas, aš į tai žiūriu kaip į monotonijos nuspalvintą kasdienybę paįvairinantį reiškinį“, – nuomonę išsakė K. Stancikaitė.
Linas DAUGĖLA
Kuriant idėją kilo daug iššūkių
Džiaugėsi pasiekimu Savo pasiekimu labai džiaugiasi ir komandos narės: Austėja Rauktytė, Leila Kriukaitė, Živilė Bružaitė, Deimantė Jadenkutė, Aneta Meištinytė ir Eglė Sirutytė. Hakatone merginos pristatė idėją pagal iš anksto pasirinktą iššūkį ir temą: ar įrašysiu „problem-solving“ (problemos sprendimą) į savo ateities CV arba kokios būtų priemonės, skatinančios lavinti paauglių problemų sprendimo įgūdžius. „Mokytoja mums pristatė šį renginį ir galimas temas. Man pasidarė smalsu dalyvauti, tad pasiūliau ir kitoms klasės draugėms“, – pradžią prisiminė Leila, įvardijusi, kad hakatonui pasiūlė galvoti idėją klimato kaitos tematika. Prieš vykdamos į renginį, merginos jau turėjo sugalvojusios idėją, tačiau eigoje ji šiek tiek pasikeitė. Pagrindinė pirminė mintis buvo sukurti gyvą žaidimą, per kurį į komandas suskirstyti mokiniai diskutuotų globaliomis temomis, taip mokydamiesi ir viešojo kalbėjimo, ir įgydami žinių apie tuo metu vykstančius globalius reiškinius. „Prie mūsų prieidavo mentoriai, duodavo patarimų. Dažnai tekdavo viską keisti, labai pavargome. Kilo ir nemažai ginčų, bet sugebėjome viską išspręsti, – sunkumus apibendrino komanda, tikinusi, jog prieš išvykstant tikėjosi, kad viskas bus kur kas lengviau. – Iš pradžių atlikome kelias užduotis, darėme pratimus, linksmai leidome laiką. Sunkumai prasidėjo, kuomet reikėjo dirbti su savo idėjomis. Gavome sunkias užduotis, turėjome atsakyti į rimtus klausimus ir panašiai.“ Gavusios gausybę patarimų merginos nebežinojo, kokią galutinę idėją pateikti. „Kai prie mūsų priėjo viena mentorė ir pasakė, kad svarbiausia žaidimo neperkelti į skaitmeninę erdvę, nes mūsų vienintelė komanda kalba apie gyvą žaidimą, supratome, kad liksime prie tokio formato“, – atskleidė Austėja. Galutiniame rezultate kretingiškių komanda susirinkusiems pristatė savo idėją. „Mūsų idėja – klubas „Diskutuok“. Keliose mokyklose surengti debatus globalia tematika, vėliau geriausios komandos galėtų varžytis tarpusavyje“, – kaip viskas turėtų atrodyti, pasakojo L. Kriukaitė, kartu su draugėmis išsakiusi norą, kad tai galėtų vykti ir šalies mastu. „Mums reikia susisiekti su savo rėmėjais, kurie ir padėtų realizuoti šią idėją, surasti įgyvendinimui reikalingus specialistus, kitas priemones“, – papildė A. Rauktytė. Komandos teigimu, toks projektas paskatintų domėtis jaunimą pasauliniais įvykiais, mokytų tai daryti. „Radome informacijos, kad net 90 proc. jaunų žmonių nesidomi jokiais globaliais klausimais. Taip pat šalies jaunuoliai turi sunkumų dėl viešojo kalbėjimo. Tokios diskusijos pakeistų šią susidariusią situaciją“, – atkreipė dėmesį Leila. Iš viso renginyje dalyvavo 19 komandų, iš kurių buvo atrinktos trys geriausios.
Ant „X faktoriaus“ scenos pateko netikėtai
Kretingiškę 25-erių Gabrielę Kalniškytę galėjome išvysti sekmadienio televizijos projekte „X Faktorius“ . Mergina sulaukė didelių ovacijų, o komisija jai negailėjo komplimentų. Vykdama į projekto filmavimą kretingiškė nė neketino lipti ant scenos, tačiau netikėtai sutiktas draugas pakeitė jos planus. „Ant scenos patekau visai netikėtai. Tiesiog laukdama eilėje įeiti su žiūrovais į salę sutikau savo artimą draugą, kuris dirba šiame projekte. Jis paklausė, ar norėčiau pabandyt padainuoti. Draugai paskatino ir taip atsidūriau scenoje“, – netikėtą patirtį įvardijo G. Kalniškytė. Per pasirodymą Gabrielė atliko kūrinį „Strong enough“. „Šį kūrinį man išrinko su manim buvę draugai“, – tikino ji. Apie merginos dalyvavimą šiame projekte artimieji sužinojo tik pamatę ją per televiziją. „Dauguma sužinojo pamatę mane per laidos anonsą, o po filmavimo pasakiau tik mamai. Ji buvo nustebusi, bet ne per labiausiai, manau, jau yra pripratusi prie mano avantiūrų“, – kalbėjo G. Kalniškytė. Jausmas būti ant scenos, anot kretingiškės, yra nuostabus. „Manau, kiekvienas yra šį jausmą jutęs, kas yra daręs tai, ką mėgsta, kuo gyvena ir kvėpuoja. Kameros manęs nebaugina, nes buvau be akinių, tai nelabai ką ir mačiau“, – šmaikštavo Gabrielė, įvardijusi, kad be muzikos nepraeina nė viena diena.
Evelina STONKUTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Jauno muzikanto kelias
Kretinga yra tikras įvairiausių talentų miestas. Susipažinkite su Gabrieliumi Žiubriu, kuris profesionaliai groja fortepijonu ir kitais instrumentais nuo pat mažų dienų. Jo, kaip jauno muzikanto, istorija yra įkvepianti. Gyvenimas meno mokykloje Gabrieliaus tėvai visada pasakojo, kad, būdamas vos kelių mėnesių, berniukas įdėmiai klausydavosi klasikinės muzikos. Vaikinas taip pat prisimena, kad ketverių metų dar labai sunkiai kalbėjo. Jo šeimai pasisiūlė pagelbėti sesės fortepijono mokytoja, kadangi žinojo, jog pirštų galiukų treniravimas paskatina kalbos vystymąsi. „Vos po dviejų mėnesių ištariau savo pirmą žodį su „r“ raide, kuri buvo natos „re“ pavadinime“, – stebėjosi jaunuolis. Manoma, kad tai buvo tas įvykis, kuris paskatino jaunuolį atrasti muziką – tuomet pradėjo daug groti, ir viskas sekėsi kuo puikiausiai. Būdamas vos ketverių kūrinius jau atliko viešai. Tėvai užrašė sūnų į fortepijono pamokas, kurias jis lanko jau kone visą gyvenimą. Tuomet jaunuolis susidomėjo kitais instrumentais. Smuiko, gitaros ir daug kitų styginių instrumentų muzika padėjo G. Žiubriui praplėsti savo muzikos žinias ir gerinti klausą. Kalbėdamas apie Kretingos meno mokyklą Gabrielius ją įvardijo kaip „nepakartojamą kelionę“, per kurią jį visada lydėjo muzikos mokytoja Kilnutė Skripkauskienė. Jaunasis muzikantas gavo galimybę dalyvauti daugybėje konkursų, koncertų, susirasti naujų draugų, išmokti įvairių kūrinių.
Žinoma, buvo ir sunkumų. Scenos baimė ir nuolatinis muzikinių įgūdžių tobulinimas jaunuolį lydėjo nuolat. „Konkursų komisijose visuomet vaikus vertina įžymūs pianistai – jie viską girdi ir jaučia tavo jaudulį. Šiek tiek juokingai skamba, tačiau kiekvienais metais abejodavau, ar dar yra įmanoma būti geresniam negu vakar, ar dar galiu tobulėti. Visuomet galvodavau, kad na, jau šito kūrinio tai niekad neįveiksiu“, – patirtimi dalijosi G. Žiubrys. Meno mokykla stipriai išlavino Gabrieliaus atmintį, išmokė disciplinos ir skatino siekti tikslų. Vaikinas teigė, kad jo išlavintas muzikinis suvokimas yra tikrai geras. Jis geba atpažinti natas įvairiuose garsuose, atkartoti melodijas, atskirti instrumentus ir kartais net jais pagroti, jei žino jų pagrindus.
Pranciškonų gimnazija turi naują prezidentę
Pranciškonų gimnazijoje šią savaitę buvo išrinkta naujoji mokinių prezidentė. Ja tapo abiturientė Kamilė Venckutė. Dalyvavo antrą kartą Kamilė tikėjo, kad taps mokinių prezidente, tačiau iki galo užtikrinta nebuvo. „Pasakiau, kad kandidatuoju, išrinks ar neišrinks, net nemąsčiau. Galbūt giliai širdy jaučiau, kad būtų didžiulė garbė tapti gimnazijos prezidente, bet nesistengiau per daug mąstyti apie kitų žmonių sprendimą balsuoti už ar prieš“, – kalbėjo ji, pridūrusi, kad nustebo sužinojusi, kad ją išrinko. Prezidento rinkimuose abiturientė dalyvavo antrą kartą. Pirmą kartą savo sėkmę bandė praėjusiais metais, tačiau tuomet merginą mokiniai mažai pažinojo. „Nebuvau dar taip subrendusi tokiam postui, kaip šiemet. Vis dėlto per metus pasikeitė ir mano pačios požiūris į gyvenimą. Suvokiau, kad prezidentas gali būti tik toks asmuo, kuris savimi pasitiki, pasirengęs įveikti kliūtis, gerbia save ir aplinkinius, yra atsakingas. Taip pat turėjau didžiulį gimnazistų palaikymą ir netgi skatinimą, kad tik kandidatuočiau, nes šie metai paskutinieji, kai galėjau tai padaryti“, – patirtimi dalijosi K. Venckutė. Nenuleidusi rankų ji į rinkimus žengė ir šiais mokslo metais. „Prezidento rinkimuose nusprendžiau dalyvauti, kai atsakiau sau į klausimą: kas aš esu? O į jį atsakiau labai paprastai – kad esu Kamilė Venckutė ir puikiai žinau, ko noriu iš gyvenimo“, – tikino Kamilė. Kadangi mergina yra abiturientė ir kartu su prezidento pareigomis ji dar turi rengtis ir egzaminams, iškyla sunkumų norint tai suderinti. Vis dėlto Kamilė be aktyvios veiklos negali: „Sudėtingiausia buvo girdėti mokytojus, sakančius, kad nepersistengčiau dvyliktoje klasėje. Na, bet aš kitaip negaliu. Veikla, kuri mane „veža“, užima aukštą vietą gyvenime.“ Laimėti, anot gimnazistės, jai padėjo pastangos, kurias įdeda organizuodama įvairius renginius, dalijimasis idėjomis, pasitikėjimas savimi – nebijojimas pasirodyti kvailai ar keistai – laisvas viešasis kalbėjimas ir drąsa: „Mokyklos bendruomenė manimi pasitikėjo, nes, mano nuomone, ji mato, kad esu sąžininga ir, ką pradedu daryti, tą ir pabaigiu.“ Toks laimėjimas abiturientei labai svarbus, tačiau jis atneša ir daug atsakomybių. „Pirma, – atsakomybę atstovauti mokyklai respublikoje. Antra, – būtina įsiklausyti į kiekvieno mokinio norus, kad jie jaustųsi saugūs ir laimingi gimnazijoje. Trečia, – būti paprastu žmogumi ir savęs neišaukštinti“, – vardino K. Venckutė. Per savo kadenciją Kamilė norėtų sustiprinti gimnazijos bendruomenę – kad ji aktyviai dalyvautų renginiuose, projektuose ar įvairiose akcijose. Taip pat daugiau dėmesio skirti mandagumo, pagarbos puoselėjimui. „Toliau su mokinių savivalda tęsime temines dienas, turėsime savaičių, kurias norėsime skirti tam tikroms vertybėms puoselėti. Parlamente jau aptarėme, kokius tolimesnius renginius norėtume surengti, nes šiemet Pranciškonų gimnazijos 90-metis – išties ypatingi metai“, – planus atskleidė naujoji prezidentė.
Dviejų Kamilių savarankiška kelionė
Paskutinis vasaros mėnuo visada būna labiausiai spontaniškas. Ne vienas stengiasi išnaudoti likusias saulės ir laisvės dienas patiems geriausiems prisiminimams. Taip pat ir aš, Kamilė Pulokaitė, Vydmantų gimnazijos moksleivė, ir mano geriausia draugė iš Trakų Kamilė Agintavičiūtė. Vasarą užbaigėme su trenksmu – pirmąja savarankiška kelione į Jungtinę Karalystę. Pasiruošti visai paprasta Keliauti sugalvojome spontaniškai. Pavasarį, kartu leidžiant laiką, draugė iš niekur nieko pasiūlė kur nors keliauti. Nusprendėme, kad tikslas – Londonas. „Kodėl dabar? O kada vėliau? Dabar pats metas keliauti ir pažinti pasaulį“, – sakė ji. Niekada neskridau lėktuvu. Tačiau Kamilė jau yra turėjusi tokios patirties, taip pat ir Londonas jai – ne svetimas: „Londone esu buvusi vieną kartą būdama maža ir, galima sakyti, nieko iš savo kelionės nepamenu. Taip pat ten gyvena mano artimieji, norėjosi aplankyti ir juos. Londonas man – be galo gražus ir didingas miestas.“ Tik gavusios pirmuosius atlyginimus, iškart nusipirkome bilietus, kainavusius kiek daugiau negu 100 Eur. Neturėjau žalio supratimo, kaip pradėti ruoštis tokiai kelionei, ką pasiimti ir ko žūtbūt nepamiršti, tad šiais klausimais pasiklioviau drauge. Tėvai beveik visai neprisidėjo prie mūsų pasirengimo – pasiryžome būti savarankiškos. „Kadangi šeimoje nelabai kas keliauja, negavome jokių patarimų. Informacijos teko ieškoti internete, klausinėti draugų. Teta ir dėdė, kurie gyvena Londono priemiestyje, sutiko mus priimti kelioms dienoms savo namuose, padėjo mums susigaudyti svetimoje šalyje“, – gerą žodį giminaičiams skyrė Kamilė. Ruoštis kelionei pradėjome nuo planavimo, į kokį oro uostą skrisime, kokias vietas norime aplankyti. Man asmeniškai buvo labai svarbu, kokius drabužius vilkėsiu kiekvieną dieną, todėl mano apranga buvo suplanuota jau mėnesį prieš išvykstant. Tada nusipirkome bilietus ir susikrovėme lagaminus. Būnant nepilnamečiu keliauti savarankiškai yra drąsu, tačiau tai turi tam tikrų pranašumų. Kamilė mano, kad svarbiausia yra savarankiškumo įgūdžiai: „Viską turi daryti pats ir kelionė priklauso vien nuo tavęs.“
|
|
