![]() |
![]() |
|
KuprinėBe noro pasiduotų pusiaukelėje
Nuotoliniu būdu Italijoje, Aostos slėnyje, vykusioje 15-oje tarptautinėje geomokslų olimpiadoje „IESO2022“ Lietuvos mokiniai iškovojo ne vieną prizinę vietą, tarp jų – ir Pranciškonų gimnazijos abiturientas Jokūbas Baltūsis, laimėjęs bronzos medalį. Laureatu tapęs abiturientas ir jį ruošęs geografijos mokytojas Vilius Adomaitis pasidalino įspūdžiais apie šią džiuginančią pergalę ir papasakojo, ko reikia, kad pasiektum puikių rezultatų. – Kas skatina, motyvuoja siekti aukščiausių rezultatų? – Motyvuoja daug kas: šeima, brolis Simonas, kuris jau yra laimėjęs medalį geomokslų olimpiadoje. Mama, kuri taip pat skatina tobulėti. Turiu ir vidinės motyvacijos, nes gamtos mokslų sritis man įdomi, artima, tad ir pats laimėjimas įgyja visai kitokią reikšmę – būtent dėl to, mano nuomone, yra verta įdėti pastangų. – Ko labiausiai reikia, norint pasiekti tokių rezultatų? – Svarbiausia noras – be jo turbūt pasiduočiau pusiaukelėje. Taip pat reikia disciplinos, metodiško darbo, kuris padėtų užpildyti visas likusias spragas. Būtina nusiteikti sunkiai dirbti, būti susikaupusiam, nesiblaškyti. – Ką tau reiškia šis laimėjimas? – Visų pirma, galiu džiaugtis, kad esu vienas geriausių pasaulyje kaip tik toje srityje, kuri man asmeniškai svarbi. Dabar ateityje galėsiu jaustis drąsiau žinodamas, kad išbandžiau savo žinias su bendraamžiais ir pasiekiau puikių rezultatų.
Animatorė Graikijoje: „Reikia drąsos ir anglų kalbos“
Išgirdus sąvoką „animacija“ turbūt kiekvienam galvoje iškyla jų labiausiai mėgstami animaciniai filmukai. Tačiau nesuklyskite – animacija aprėpia visai kitą sritį. Kauno kolegijoje anglų kalbą viešiesiems ryšiams su visuomene studijas baigusi kretingiškė Agnė Buivydaitė pristatė savo unikalią animatorės profesiją. Praskaidrina nuotaiką Agnė animatore šią vasarą dirbo Graikijoje, Zakinto saloje. Tai buvusi jos pirmoji patirtis šioje srityje. „Pirmiausia, animatoriaus darbas neturi nieko bendro su animaciniais filmukais. Daugelis galvoja, kad tai yra susiję dalykai. O pats darbas yra tikrai labai platus ir įvairus, ir animatorių irgi būna įvairių. Gali būti fitneso instruktorė, vaikų animatorė, žmogus, atsakingas už veiklas ir žaidimus dienos metu, choreografas ir panašiai“, – paaiškino ji. Kretingiškės pagrindinė misija dirbant Graikijoje buvo suplanuoti ir įgyvendinti veiklas vaikams per dieną, taip pat pasistengti rasti būdą prieiti ir susidraugauti su kiekvienu. „Vakarais būdavau atsakinga už vaikų diskoteką“, – atskleidė mergina. Anot pašnekovės, šis darbas niekada nebus monotoniškas ir nuobodus. Čia yra galimybė realizuoti save ir savo idėjas. Kiekvieną dieną susipažįstama su daugybe skirtingų žmonių iš įvairiausių pasaulio vietų, galbūt net galima susirasti ilgalaikių draugų. „Tačiau vienas dalykas, kas man labiausiai patiko būnant animatore, tai, kad kiekvieną dieną turi galimybę kažkam praskaidrinti dieną, kažką prajuokinti ar bent priversti nusišypsoti. Geriausias jausmas – kai kažką prajuokindavau, ypač, jei tai būdavo vaikai“, – sakė Agnė.
Apdovanojimų ceremonijoje įvertino aktyvius jaunuolius
Nuaidėjus renginiui „Jaunimo apdovanojimai 2022“, paaiškėjo, kad Kretingoje yra daug aktyvaus jaunimo. Šiais metais iš viso buvo įsteigtos 9 nominacijos, į kurias pretendavo po kelis nominantus. „Turime aktyvaus jaunimo, bet norėtųsi, kad jo būtų dar daugiau“, – situaciją apibendrino Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė. Prisidėjo organizuojant Organizuojant renginį „Jaunimo apdovanojimai 2022“ kiekvienais metais galima pastebėti vis naujų aktyvių jaunuolių. Šiais metais jų ypač daug. „Jaunimas aktyviai dalyvauja įvairiuose mokymuose, renginiuose, padeda juos organizuoti, teikia iniciatyvas. Pavyzdžiui, Jaunimo dienai jie pasiūlė veiklų, patys vedė diskusiją su valdžios atstovais, kitaip prisidėjo prie šio renginio. Jaunimas pasiūlė koreguoti nominacijas – iš senųjų liko tik organizacijos, lyderio, savanorio nominacijos“, – tikino I. Biliūnaitė-Rušinskė.
Svajonių profesija – karo akademija
Penkiolikmetę Pranciškonų gimnazijos mokinę Aistę Šimkutę nuo mažens domino veikla, susijusi su patriotizmu, pasiaukojimu savo šaliai. Šį rudenį bus jau treji metai, kai mergina yra jaunoji šaulė. Nuo skautų iki šaulių Aistė dar pradinėse klasėse dalyvavo Baltijos jūrų skautų veikloje. Bėgant laikui ji tapo nebe tiek patraukli: mergina panoro veiklos, kuri padėtų sustiprinti meilę Lietuvai. Sužinojusi, kad Kretingoje yra įsikūręs jaunųjų šaulių būrelis, panoro „pasimatuoti“ šią veiklą. „Dvejojau, ar pradėti naują veiklą. Keliems draugams pasiūliau išbandyti ją kartu su manimi, bet, deja, visi atsisakė“, – pasakojo mergina. Galų gale, paskatinta tėvų, Aistė pasiryžo įstoti į jaunųjų šaulių gretas. Jaunųjų šaulių veiklos skirtingos: nuo to, kaip suteikti pirmąją pagalbą, iki praktinių ir teorinių žinių apie gynybą. Būtent per šias veiklas jaunieji šauliai stengiasi tapti stipriu šalies gynybiniu rezervu. Merginos nuomone, prasidėjęs karas Ukrainoje daugelį jaunuolių ir suaugusiųjų paskatino pasidomėti Šaulių sąjunga. Paminėjo Tarptautinę jaunimo dieną
Šiais metais iniciatyvus Kretingos jaunimas kartu su Kretingos rajono jaunimo reikalų taryba rugpjūčio viduryje nutarė paminėti Tarptautinę jaunimo dieną ir mūsų mieste. Tądien vyko įvairios veiklos, koncertavo grupė „303 kabinetas“, „Stand up“ pasirodymas su Vita Žiba ir Deividu Vizgirda.
Žmonių gyvenimo iššūkiai knygose
Artėjantis ruduo ir vėl atneš naujų iššūkių, o ypač – moksleiviams ir studentams, kurių laukia nauji mokslo metai. Rubrikoje „Literatūros garsai“ šį mėnesį publikuojamos dvi knygų apžvalgos, kuriose vaizduojami žmonių gyvenimo išbandymai – tai amerikiečių rašytojos Colleen Hoover romanas „Mes dedame tašką“ ir tos pačios tautybės rašytojo Charles Martin romanas „Kalnas tarp mūsų“.
Dirbo pagal jaunimo darbo programą
Kretingos rajono savivaldybėje veikia Jaunimo užimtumo ir integracijos į darbo rinką vasarą programa, skatinanti jaunimo užimtumą vasarą ir pagalbą jaunimui įgyjant praktinių įgūdžių. Šia galimybe nusprendė pasinaudoti ir kretingiškė Emilija Gotautaitė.
Jaunimo apdovanojimai šiemet užbaigs vasarą
Šiais metais moksleivių iniciatyva jaunimo apdovanojimai įvyks paskutinėmis vasaros dienomis – rugpjūčio 30 dieną. „Dar vasario mėnesį įvykusioje diskusijoje jaunimas išsakė savo norą, kad apdovanojimai vyktų ne rudenį. Jiems norėjosi daugiau veiklų šiltuoju metų laiku, taip pat per mokslo metus daugiau dėmesio nori skirti kitoms, jiems patinkančioms veikloms, užsiėmimams“, – pasikeitimų priežastį įvardijo Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė.
Savamokslis smuikininkas – konkursų laureatas ir diplomantas
Nemokantis groti iš natų, nebaigęs jokios muzikos mokyklos, penkiolikmetis Leonardas Vaišys griežia smuiku įvairiose šventėse, pasirodymuose, konkursuose, o prie viso to – dar tampa ir diplomantu. Jo mokytojas Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyriaus meno vadovas Alvydas Vozgirdas, kuris ir išmokė berniuką groti smuiku, sakė, kad tokių atvejų labai mažai, o Leonardas – tikrai vienas iš nedaugelio, kuris, kaip savamokslis smuikininkas, sugeba puikiai muzikuoti. Sėkmė jį lydėjo ir Lietuvos vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis“ – vaikinas tapo jo diplomantu. „Tai – labai aukštas įvertinimas“, – mokinio laimėjimą prisiminė mokytojas.
Leonardas – gero mokinio pavyzdys Leonardo mokytojas negailėjo gerų žodžių apie savo mokinį, pasakojo, kad tai toks mokinys, kurio turėtų pavydėti kiekvienas pedagogas: pats nori ir yra užsidegęs išmokti kažką naujo, pasiekti daugiau, užsispyręs ir siekia tikslo, o tai, kad neturi jokio muzikinio išsilavinimo ar vis dar negali groti kūrinių iš natų, jam visiškai netrukdo. „Alvydas parodydavo, kaip groti, patardavo. Jeigu dabar kas nors lieptų sugroti „re“ natą, sugročiau, bet popieriuje nemokėčiau jos atpažinti“, – trumpai, kaip jam sekasi, kalbėjo L. Vaišys.
Vaikščiojanti kūryba
„Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai savo rašymo įgūdžius lavina ir per kūrybinius užsiėmimus. Šįsyk užduotis jaunuoliams – savo miestą pamatyti kitomis akimis. Žurnalistika ir iššūkiai yra neatsiejami, tai jaunuolius ir paskatina savo kūrybos „neįrėminti“ į jokias taisykles. „Kupriniečiai“, vaikščiodami po Kretingos miestą, įrašė kilusias mintis ir parengė kūrybinius tekstus. Tad kviečiame kartu su jais pasivaikščioti po Kretingą. ---
Ar lengva būti žmogumi? Žmogus lyg vabalas. Jis gimsta, auga, užauga, dirba, atgyvena savo, kiek jam lemta, ir tada galiausiai – dingsta. Dingsta ir jo nebelieka. Vienus prisimena, kitų – ne. Vienus atmena, kaip reikalingus, kitus – kaip paprasčiausias šio pasaulio šiukšles. Dažnai man kyla klausimas, ar lengva būti žmogumi? O kas būtų, jeigu būčiau paprasčiausiu ne kiekvienam nematomu vabalu? Gal nebūtų taip sunku pritapti prie kasdien besikeičiančios kasdienybės ritmo? O galbūt būti vabalu yra taip pat sunku, kaip ir žmogumi... Vis dėlto gimstant vabalu, negali tapti kitos rūšies. Turiu mintyje, jeigu gimsti skruzde, tu negali kada panorėjęs tapti ir būti bite. Žmogus – gali. Jis turi galimybę keisti vos ne viską: nuo darbo iki lyties.
Evelina STONKUTĖ
|