|
|
|
KuprinėSavanorystei pasirinko Dienos veiklos centrą
Pranciškonų gimnazijos devintokė Fausta Gedrimaitė pusę metų nusprendė paskirti savanorystei Kretingos dienos veiklos centre. Sausio pabaigoje savanoriauti pradėjusi mergina tikino, kad tai jai buvo iššūkis, suteikęs daug žinių, išmokęs valdyti įvairias situacijas ir emocijas. Skiria daug laiko Įstaigą, kurioje šešiolikmetė norėtų išbandyti save savanoriaudama, pasirinkti nebuvo sudėtinga. „Ankščiau joje dirbo mano mama, kuri ir paskatino ateiti čia, – kalbėjo Fausta. – Taip pat rinktis savanorystę norėjosi ir dėl papildomo 0,25 balo stojant į aukštąsias Lietuvos mokyklas.“ Jauni žmonės, savanoriaujantys 6 mėnesius, vidutiniškai 40 valandų per mėnesį, pasirinktoje akredituotoje organizacijoje, kaip pavyzdžiui, Dienos veiklos centras, turi galimybę gauti 0,25 stojamojo balo. „Fausta apie tai pagalvojo tikrai anksti. Nėra žinoma, ar tuomet, kai ji stos, ši tvarka dar galios, tačiau šiuo metu tokia tvarka yra“, – atkreipė dėmesį centro socialinė darbuotoja savanorių kuratorė Ieva Bendikienė. Fausta išbandyti save Dienos veiklos centre panoro ne vien dėl papildomo balo, bet ir noro praplėsti savo akiratį: „Norėjau išmokti bendrauti su įvairiais žmonėmis, įgyti patirties, iš esmės tobulinti savo asmenybę, stiprinti save, sugebėti valdyti įvairias gyvenimiškas situacijas.“ Pirmieji žingsniai savanorystėje F. Gedrimaitei buvo nedrąsūs. „Man labai padėjo tarptautinis savanoris Yago, kuris mane palaikė, viską paaiškino, buvo šalia“, – patirtimi dalijosi ji, įvardinusi, kad priprasti prie naujos veiklos prireikė savaitės.
Drąsina jaunus kūrėjus
Kretingiškis atlikėjas Jokūbas Jankauskas pristatė nuotaikingą pavasarinę dainą „Pabandyk“ ir pasidalino keturiais žingsniais, kuriais padrąsina kitus jaunus kūrėjus nebijoti pabandyti. Daugelis pradedančiųjų vokalistų savo repertuarą linkę dėliotis iš kitų dainininkų kūrinių: jų tikisi publika, o kartu tai yra puiki treniruotė susipažįstant su skirtingais stiliais, tembrais, charakteriais ir ieškant artimiausio savajam. Vis dėlto, pats aktyviai dainas – tiek jų žodžius, tiek muziką, rašantis Jokūbas siūlo pabandyti ir kuo daugiau kurti patiems: nebūtinai iš karto siekiant pripažinimo, tačiau tiesiog nuoširdžiai atsiveriant bent jau sau. „Sėskite prie pianino ir išliekite širdį, niūniuokite, improvizuokite, užrašykite sukurtus fragmentus ir tada juos plėtokite“, – kalbėjo J. Jankauskas. Pats ne vieno muzikinio stiliaus paslaptis krimtęs ir galiausiai į klasikinio roko vandenis nuklydęs kretingiškis mano, kad neretai net gerus duomenis turintys talentai per ilgai neatranda savo didžiausių galimybių, nes bijo išbandyti kažką naujo, pakeisti muzikos mokytoją ar mokyklą. „Mano atveju irgi taip buvo: kad galiu gerai dainuoti, supratau tikrai ne iš karto, o tik po daugybės ieškojimų, kas tinka mano balsui“, – prisiminė jaunas atlikėjas.
Seserims šokti duete – įsimintina patirtis
Vydmantiškės seserys Ugnė ir Viltė Šiaulytės šoka nuo vaikystės, tačiau kartu šokti pradėjo tik prieš dvejus metus, kai Viltė lankė išplėstinį šokių kursą Kretingos meno mokykloje. Noras lankyti šokius merginom atsirado savaime, niekas jų to nevertė daryti. „Mūsų niekas nestumia šokti. Užsiimame tuo dėl savo malonumo ir nieko kito“, – tikino U. Šiaulytė. Šokių reikšmė Reikšmes rasti šokyje gerokai sudėtingiau negu meno kūriniuose ar muzikoje, kur reikšmė pažodžiui išdainuojama. Prasmę žiūrovas turi pajusti iš šokėjo judesių ir jo sinchronizavimo su muzikiniu takeliu. „Aš tiesiog šoku. Reikšmė pati atsiskleidžia šokio eigoje, bet ji visada atsiranda“, – sakė keturiolikmetė Viltė. Pasak pašnekovės Ugnės, šokių mokytoja Kristina Gudelytė visada išaiškina šokio esmę prieš jį kuriant: „Jai labai svarbu, kad mes žinotume, ką šokame.“ Šokis Ugnei ne tik pomėgis, bet ir aistra. „Kai šoku, jaučiu dar didesnį užsidegimą šokti. Norisi daugiau ir daugiau“, – patirtimi dalijosi ji. Viltei šokis – tai ir būdas atsikratyti įtampos kūne: „Man šokis – tai būdas pralinksmėti. Po šokių treniruotės visas stresas palieka kūną, ir jauti palengvėjimą, iškrovęs energiją.“ Dalyvavo Talentų vakare Seserys Ugnė ir Viltė taip pat dalyvavo Kretingos jaunimo talentų vakare „Tik aukštyn“ Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje. Jame jos pasidalino savo šokiu „Veidrodis“. Merginas parengė jų mokytoja K. Gudelytė. Šokis buvo sukurtas seserims. „Mokytoja sakė, kad šokyje turi atsiskleisti dvi pusės: šviesioji ir tamsioji. Turėjome atskleisti dvi asmenybės puses. Viena – užslėpta, o kita – kurią rodai žmonėms“, – atskleidė aštuoniolikmetė Ugnė. Renginyje dalyvavo beveik 150 dalyvių „Žinojau, kad smagus renginys skirtas jaunimui, bet dėl to buvo tik baisiau. Prieš bendraamžius šokti mažiau drąsu negu prieš vyresnius,“ – vieną iššūkių įvardino V. Šiaulytė. Urtė šoka nuo ketverių metų, Viltė – nuo šešerių, bet iki šio vakaro dar nebuvo pasirodžiusios dviese kaip duetas, todėl, pasak Urtės, tai buvo ypač įsimintina. „Labai smagi patirtis šokti duete su savo seserimi. Abi tiek daug laiko praleidžiame šokdamos, buvo ypatingas jausmas pasirodyti duetu“, – kalbėjo šokėja. Darbėnų gimnazijoje – ypatingas renginys
Darbėnų gimnazijoje įvyko renginys, skirtas stiprinti mokyklos bendruomenės vienybę. Per šį „Sniego gniūžtės“ stovyklos renginį mokinių tėvai galėjo susipažinti su veiklomis, kuriomis užsiima jų vaikai, ir geriau suprasti mokyklos gyvenimą. Ypatingas dėmesys buvo skirtas ilgametės tradicinės stovyklos „Sniego gniūžtė“ veikloms, su kuriomis tėvai galėjo susipažinti iš arčiau. Jie patys išbandė darbą grupėse, bendradarbiavimo pratimus, kūrybiškumo lavinimo užduotis, šokius, improvizuotus pasirodymus scenoje. Tačiau neapsiribota vien linksmybėmis – buvo nagrinėjamos ir rimtos temos, susijusios su bendruomenės problemų sprendimu, prevenciniais klausimais, psichologinės sveikatos ugdymu. Tėvai kartu su mokiniais savanoriais dirbo grupėse, aptarė gimnazijos ir miestelio problemas, svajonių projektus. Kalbėdami apie mokyklą, tėvai akcentavo, kad reikėtų didesnės aktų salės, atnaujinti stadioną, kokybiško maitinimo, dažnesnių diskotekų ir jaunimui, ir suaugusiesiems. Miestelyje pasigendama paštomato, stovėjimo aikštelės prie vaikų darželio. Susirinkusieji ne tik iškėlė problemas, bet ir aktyviai ieškojo sprendimų, kuriuos vėliau visiems ir pristatė. Tai sukėlė gyvas diskusijas apie tai, kaip būtų galima gerinti mokyklos ir bendruomenės aplinką. Vakaro susitikimo dalis buvo ypač emocinga – tėvai stebėjo mokinių meninius pasirodymus, kurie, kaip sakė gimnazijos mokinių prezidentas Edvinas Petrauskas, parodė tai, apie ką kalbėti yra labai svarbu. Vaidinimai be žodžių atskleidė gilią alkoholio ir narkotikų žalą, patyčių pasekmes, emocinį skausmą. Šokiu ir scenine kalba mokiniai sujaudino visus juos stebėjusiuosius. Vėliau tėvai dalijosi savo įspūdžiais, aptarė, kokį poveikį jiems padarė pasirodymai ir kaip jie privertė susimąstyti apie jaunimo išgyvenimus.
Stiprino domėjimąsi taikomuoju menu
Vydmantų gimnazija dalyvauja Lietuvos tūkstantmečio mokyklos pažangos programoje ir įgyvendina projektą „Mokinių domėjimosi taikomuoju menu stiprinimas“: antros gimnazinės klasės mokiniams dailės, lietuvių kalbos ir literatūros pamokos vyksta tautodailininkų dirbtuvėse, muziejuose, kur jie ne tik susipažįsta su taikomojo meno kūrimo principais, panaudojimo galimybėmis, bet ir vykdo integruotas veiklas. Vydmantų gimnazijos antrokai gimnazistai buvo išvykę į Keramikos muziejų Leliūnuose Utenos rajone. Gimnazistus pasitiko Vytautas Valiušis – Lietuvos puodžių karalius, muziejaus įkūrėjas, saugantis amžinąsias molio paslaptis. Šis titulas nėra vien tuščias skambesys – šio žmogaus rankose gimsta molio dirbiniai, kuriuose – gyva istorija, o jo gyvenimo kelias – tai tikras atsidavimo amatui pavyzdys. Keramikas supažindino su šia tautodailės šaka, muziejaus eksponatais, ne tik paties žiestais, bet ir rinktais, dovanotais iš viso pasaulio. Gimnazistai teorines žinias apie keramikos dirbinių gamybą pritaikė per praktinius užsiėmimus, patyrė prasmingą kūrybinį džiaugsmą – žiedė savo dirbinį. Jų rankose atgijęs molis pasakojo senąsias istorijas naujai kartai. Palangos gintaro muziejuje mokiniai aplankė pasaulinio garso menininko Marc’o Chagal’o (Marko Šagalo) parodą „Gimtinės ilgesys“. Marc’as Chagal’as – vienas garsiausių dailininkų, keramikų, formavusių XX a. meno raidą. Mokiniai žavėjosi ne tik keramikos dirbiniais, bet ir iš Prancūzijos atgabentais gobelenais, kurie nuausti pagal menininko paveikslus. Aplankyta paroda išsiskyrė ryškiais, sodriais tonais, kuriančiais pasakišką vaizdą, kuriame realybė susiduria su fantazija. Eksponuotuose gausu simbolikos, susijusios su menininko biografija – paukščiai, žuvys, augalai ir pan. Patyriminėje veikloje, praktinio užsiėmimo metu gimnazistai, panaudojant menininko simbolius, lipdė savo pirmąjį bareljefą.
Kretingos jaunimas kyla aukštyn
Pirmasis šių metų ketvirtis Kretingos rajone jaunimo iniciatyvų prasme – ypač aktyvus. Jau praūžė ne vienas sporto renginys, sušokta atgimstančiose diskotekose, prisidėta ir prie netikėtų iniciatyvų. O į naują ketvirtį rajono jaunuoliai raketa išlekia kūrybingai – savo talentus balandžio 4 d. kiekvienas galės pademonstruoti talentų vakare „Tik aukštyn“. Kretingos – Lietuvos jaunimo sostinės 2025 – projekto pirmo ketvirčio renginiai buvo skirti sportuojančiam jaunimui. „Stengėmės išjudinti kuo daugiau jaunimo. Atkreipėme dėmesį, kad labiausiai skatinti renginiuose dalyvauti reikia VIII–IX klasių mokinius, todėl Kretingos sporto mokykla organizavo tik jiems skirtas estafetes, kitus renginius. Vyresnieji patys noriai dalyvauja siūlomose veiklose“, – atkreipė dėmesį Kretingos rajono jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė. Per šį ketvirtį įgyvendinta apie 15 veiklų, sporto renginių, susitikimų. „Nors iš pradžių planavome per šiuos metus įvykdyti 80 veiklų, matome, kad šį skaičių viršysime, nes programą papildėme naujomis iniciatyvomis“, – tikino koordinatorė, įvardinusi, kad pirmą ketvirtį neplanuotai suorganizuotos rankų lenkimo varžybos ir skautų žygis.
Įvairus, intensyvus ir įdomus gimnazijos gyvenimas
urgio Pabrėžos universitetinė gimnazija – vieta, kurioje gimsta idėjos, auga talentai ir formuojasi ateities lyderiai. Mokytojai ir gimnazistai aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose, skatina mokymąsi per patirtį ir dalijasi žiniomis su bendruomene. Vasario pabaigoje tradiciškai į Gabių mokinių akademiją susirinko mokiniai iš viso Kretingos rajono: Marijono Daujoto, Simono Daukanto progimnazijų, Kartenos ir Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklų-daugiafunkcių centrų, Vydmantų, Darbėnų ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijų. Renginio dalyviai buvo supažindinti su įvairiomis sritimis – nuo tiksliųjų ir gamtos mokslų iki verslumo ir kūrybiškumo kompetencijų ugdymo. Pristatyti inovatyvūs projektai: išmanioji šiukšlinė, radiacijos matavimo prietaisas, mokinių įkurta bendrovė „Bee Cozy“, pažintinis stalo žaidimas anglų kalba ir daugelis kitų darbų. Be to, Klaipėdos Vitės progimnazijos prezidentė kartu su pavaduotoju ugdymui dalijosi įžvalgomis apie lyderystę ir įtraukiąją mokyklą. Gabių mokinių akademijoje Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos I gimnazinių klasių mokiniai taip pat aktyviai dalyvavo akademijos veiklose. Jie pristatė savo projektinius darbus: „Natūralūs antibakteriniai ekstraktai“ (Liepa Gedžiūtė, Eleonora Šidlauskaitė); „MMB „Bee Cozy“ veiklos ataskaita“ (Saulė Birškytė, Sofia Holland, Akvilė Žvinklytė); „Naujo gaminio kūrimas iš atliekų“ (Karina Kvecytė, Ugnė Puškoriūtė); „Stalo žaidimo EuCOpa kūrimas“ (Mantė Montvydaitė, Urtė Petrulytė); „Devyniasdešimtųjų motociklai“ (Aistė Petrulytė, Beata Visockaitė, Gabija Daugintytė); „Kūrybinės jungtys: draugystės juosta“ (Gabija Grigaitytė, Izabelė Butkutė, Agnė Baikauskaitė, Dovydas Leščiauskas, Matas Tiškus, Ugnė Lubytė); „Maisto atliekų susidarymo namų ūkyje tyrimas“ (Karolina Lukošiūtė); „Išmanioji šiukšlinė“ (Vytis Miliauskas); „Juodųjų skylių poveikis erdvėlaikiui“ (Elijus Maksimas Kriaučiūnas); „Radiacijos matavimo prietaiso projektavimas ir kūrimas“ (Rokas Petrokas, Markas Stuokus, Ernestas Viskontas). Gabių mokinių akademijos renginys suvienijo tiek mokytojus, tiek mokinius, skatindamas kūrybiškumą ir žinių troškimą. Bendradarbiavimas ir inovatyvios veiklos įkvėpė siekti tobulėjimo bei dalintis idėjomis. Skautai – Dievui, Tėvynei ir artimui
Skautai – tai daugiau negu laisvalaikio būrelis. Tai – bendruomenė, kurioje ugdomas savarankiškumas, atsakomybė, meilė ir pagarba gamtai, tėvynei ir visam tave supančiam pasauliui. Europos skautai veikia visoje Lietuvoje, o Klaipėdos krašte jų veikloje dalyvauja apie 70 vaikų ir jaunuolių. Vienas skautų vadų kretingiškis Algirdas Klovas sakė, kad skautai ne tik moko praktinių įgūdžių, bet ir padeda formuoti stiprias, doras asmenybes. Viso to jie mokosi žygiuose, stovyklose, edukacinėse veiklose. Kasdien – nauja pamoka Skautų veikla – tai ne tik žygiai ir stovyklos, bet ir nuolatinis mokymasis. Šešiolikmečiai kretingiškis Erikas Pocius ir klaipėdiškis Adomas Libikas akcentavo, kad kiekviena diena su skautais atneša naujų žinių ir įgūdžių. Per penkerius buvimo metus skautais jie išmoko savarankiškumo, išgyvenimo gamtoje pagrindų, net praktinių dalykų, pavyzdžiui, kaip panaudoti virvę kritinėje situacijoje. Vaikinai išmoko įvairių virvės rišimo būdų, kuriuos galėtų panaudoti nelaimei atsitikus. Jų teigimu, skautai ugdo ne tik techninius gebėjimus, čia mokomasi ir atsakomybės už savo sprendimus. Erikas tikino, kad skautai padėjo jam tapti atsakingesniu ir savarankiškesniu: „Skautai parodė, kad sprendimus reikia priimti pačiam, atitinkamai už juos prisiimti ir atsakomybę.“ Adomas papildė, kad ši veikla padėjo jam išmokti ne tik išgyventi gamtoje, bet ir geriau pažinti žmones, suprasti jų skirtingus charakterius. Anot jaunuolių, būnant skautu reikia nuolat peržengti savo ribas. Erikas ir Adomas sutinka, kad didžiausią įspūdį palieka stovyklos ir žygiai, kuriuose jie išbando savo ištvermę ir stiprybę. Ypač jiems įsiminė žygis Lenkijoje. Ten teko susidurti su netikėtomis situacijomis, priimti greitus sprendimus ir veikti kaip komanda. „Išmokau kūrybiškumo ir pamačiau, kaip augame kartu“, – prisiminė Erikas. Adomui svarbiausia buvo ne tik išbandyti save, bet ir sutikti naujų žmonių, plėsti akiratį. Kaip jis sakė, skautai padeda įveikti baimes ir patirti situacijas, kurių niekur kitur neišgyventum: „Labiausiai man patinka išbandyti save ekstremaliose situacijose. Skautų iššūkiai nėra tik fiziniai. Tai – ir vidinė kova su savimi, savęs pažinimas ir augimas, kuris vėliau praverčia kasdieniame gyvenime.“ Pašnekovų manymu, sudaromos skautų komandos yra didžiausia šios organizacijos stiprybė. „Svarbiausia skautų vertybė – gebėjimas suprasti vienas kitą. Nors tai gali būti sudėtinga, mes tampame kaip broliai“, – sakė Adomas. Erikas taip pat tikino, kad skautų veikloje komandinis darbas yra neatsiejama dalis: „Nesvarbu, ruoši maistą žygyje ar kartu įveiki sunkumus, svarbiausia – palaikymas ir pasitikėjimas vienas kitu. Šie ryšiai išlieka visam gyvenimui ir dažnai tampa stipresni už daugelį kitų draugysčių.“
Pamokos vyksta galerijoje ir muziejuje
Įgyvendinant Lietuvos tūkstantmečio mokyklų (TŪM) pažangos planą, V–VIII, IG, IIG klasių Darbėnų gimnazijos mokiniams rengiamos netradicinės technologijų ir dailės pamokos Klaipėdos Prano Domšaičio galerijoje ir Palangoje Antano Mončiaus meno muziejuje. Per jas mokiniai susipažįsta su ekspozicijomis, parodomis, išsamiau išanalizuoja menininkų biografijas, kūrybos aspektus, aptaria kūrinių atlikimo technikas. O gautas žinias įtvirtina atlikdami mokytojo parengtas praktines užduotis. Per dvejus metus visos V–X ir I–IVG klasės aplankė Prano Domšaičio galeriją. Mokiniai išvydo apie du šimtus dailininko kūrinių: aliejinius paveikslus, akvarelės ir pastelės technikomis sukurtus darbus, piešinius, siuvinėtas kompozicijas, specialiose konstrukcijose eksponuojamus dvipusius paveikslus. Nuolatinėje ekspozicijoje susipažino su dailininko kūryba, kuri pristatoma tiek chronologiškai, tiek pagal temas. Čia pamatė ne tik P. Domšaičio kūrinius, bet ir kitas šiuolaikinių menininkų ekspozicijas. Per edukaciją mokiniai turėjo galimybę praktiškai išbandyti naujas kūrybines technikas, kurias gali taikyti dailės ar technologijų pamokose. Reflektuojant daugelis mokinių džiaugėsi galėję ne tik pamatyti ar išgirsti, bet ir patys pabūti kūrėjais. Jie atviravo, kad tokios pamokos išlaisvino kūrybiškumą, paskatino aplankyti daugiau muziejų, išmokė nebandytų technikų. Su Antano Mončio kūryba vis dar susipažįstama. Mokiniai noriai važiuoja į muziejų, tačiau nedaugelis žino, kad menininkas kilęs iš mūsų krašto Mončių kaimo Darbėnų seniūnijoje. Tad šio muziejaus lankymas mokiniams leidžia plačiau susipažinti su menininko biografija, jo kūrybos ypatumais ir turi galimybę iš arti pamatyti jo gyvenimo ir kūrybos akimirkas. Muziejuje kiekvienas mokinys randa sau artimą kūrinį, techniką, garsą ar idėją, nes A. Mončio kūriniai – įvairių formų ir padaryti iš įvairių medžiagų: medžio, akmens, molio, metalo, popierius ir kt. Tokia įvairovė žadina kūrybiškumą, tad atlikti mokytojos pateiktą praktinę užduotį būna įdomu ir nenuobodu. Tokios netradicinės pamokos yra naudingos ne tik mokinių bendram meno suvokimui, gebėjimui analizuoti ir suprati kūrinio techniką ir idėją, rasti skirtumus ir panašumus, bet ir suvokti, kad menas gali būti įvairiapusis ir kiekvienas asmuo gali būti kūrėju. Netradicinės pamokos naudingos ir mokytojams, kurie įgyja papildomų žinių ir kompetencijų, kurias pritaiko darbe.
Darbėnų gimnazijos informacija
Naktinis IMK tinklinio turnyras Salantų gimnazijoje
Salantų gimnazijoje su džiaugsmu įgyvendinama iniciatyvių mokinių klubo (IMK) idėja – naktinis tinklinio turnyras. Pirmasis turnyras įvyko lapkričio mėnesį. Į jį susirinko 48 žaidėjai iš įvairiausių vietovių: Klaipėdos, Kūlupėnų, Darbėnų, Plungės, Rietavo. Kadangi šis turnyras susilaukė didžiulio susidomėjimo, vasarį gimnazijoje praūžė antrasis naktinio tinklinio turnyras, į kurį taip pat susirinko apie 50 žaidėjų iš įvairiausių miestų. Turėjome svečių net iš Naujosios Akmenės. Šie turnyrai įtemptai vyko iki paryčių. Žaidėjai iš visų jėgų kovojo dėl prizinių vietų ir dovanų: sporto aksesuarų, taurių, medalių ar saldumynų. Naktiniai tinklinio turnyrai yra viena labiausiai pasisekusių ir didžiausio susidomėjimo sulaukusių iniciatyvų mūsų gimnazijoje. Tinklinis kiekvienais metais tampa vis populiaresnė sporto šaka. Jos būrelį lanko įvairiausio amžiaus mokiniai, todėl turnyras tampa ne tik puiki proga susipažinti su kitais bendraamžiais, bet ir pagerinti savo įgūdžius, išmokti naujų žaidimo taktikų, nes susirinkę žaidėjai visada stengiasi vienas kitam ištiesti pagalbos ranką. Kiekviename turnyre mokosi ne tik žaidėjai, bet ir organizatoriai, todėl tikimės, kad trečiasis renginys bus dar smagesnis, įdomesnis ir pritrauks dar daugiau žaidėjų.
Vidmantė PETRULEVIČIŪTĖ
IVG klasės mokinė
|
|
