Pajūrio naujienos
Help
2020 Spalis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Orų prognozė
Dieną11°C debesuotumas 9 %
Naktį6°C debesuotumas 100 %
Apklausa

Ar renovuojamoje Vilniaus gatvėje reikalingas laikinas apšvietimas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Pirkdamas kosmetiką retas asmuo pasidomi, iš ko ji sudaryta ir kaip patikrinama, kad būtų tinkama naudoti žmogui. Labai daug kosmetikos prekių ženklų testuoja savo kosmetiką ant gyvūnų. Šis kosmetikos testavimo būdas gyvūnus sužeidžia, apakina ir neretai atima jiems gyvybę.


Kretingiškis 29-erių Haroldas Zenkovas socialiniuose tinkluose žinomas dėl motyvacinio vaizdo įrašo „Pirmyn, aš tikiu Tavimi!“. Be to, kretingiškis buvo sukūręs nuotaikingą vaizdo įrašą apie gimtąjį miestą. Šiuo metu H. Zenkovas dirba radijo stotyje „ZIP FM“ ir kartu su kolege Egle Kernagyte-Dambrauske klausytojams stengiasi pateikti naudingo turinio, pozityvumo ir juokelių.


Keturiolikmetė Justė Jocytė nuo mažens žaidžia krepšinį ir skina laurus šioje srityje. Ji Europos čempionate su Lietuvos jaunučių krepšinio rinktine iškovojo sidabrą, taip pat debiutavo moterų Eurolygoje, mokėsi Tony Parker įkurtoje akademijoje Prancūzijoje. Iš Palangos kilusi mergina ir toliau ateitį ketina sieti su krepšiniu.


Kretingiškiai 22-iejų Kotryna Vaitkutė ir 21-erių Gvidonas Navickas šiuo metu studijuoja Jungtinėje Karalystėje, Koventrio universitete. Pora džiaugiasi svetur suteikiamomis galimybėmis, ir pasakoja, kad čia studentai gali ne tik naudotis stipria universiteto mokslo baze, priemonėmis, save išbandyti praktiniuose užsiėmimuose, bet ir jaučia didžiulį palaikymą vystyti kūrybiškumą ir realizuoti save.


Devyniolikmetė Edita Miltakytė Didžiojoje Britanijoje studijuoja biomedicinos mokslus. Būsima Notingamo Trento universiteto antrakursė ateityje ketina dirbti su kriminalistika susijusį darbą, o šia sritimi susidomėjo paauglystėje skaitydama skandinaviškus detektyvus.


Nuotolinį mokymą Lietuvoje visi mokiniai išbandė nuo kovo mėnesio pabaigos, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, o ketvirtą klasę baigusi Rugilė nuotolinio mokymosi iššūkį priėmė dar anksčiau – ji tokiu būdu mokėsi nuo rugsėjo mėnesio, kai kartu su šeima išvyko į kelionę po Pietryčių Aziją.


Dvylikametis Domas Pinkauskas trečią vasarą važinėjantis triukiniu paspirtuku, arba „scooter‘iu“, teigė ant rampos praleidžiantis beveik visas vasaros dienas nuo pietų iki vėlyvo vakaro, mokindamasis naujų triukų. „Mačiau, kaip mano draugai darė triukus, ir pats norėjau jų išmokti. Jie man padėjo, pamokė, dabar aš kitus galiu mokyti. Stengiausi, progresavau, nebijojau ir taip išmokau“, – pasakojo Domas, kuris paspirtuku yra peršokęs net per šešis gulinčius žmones.



Praėjusių metų balandį Kotryna Dimgailaitė (kairėje) ir Beatričė Žiubrytė koncertavo Liepojos koncertų salėje „Lielais dzintars“. 

Prieš dvejus metus suspindėjęs šešiolikmetės smuikininkės Kotrynos Dimgailaitės ir septyniolikmetės pianistės Beatričės Žiubrytės duetas džiugina klausytojus klasikine muzika, kurią merginos iki šiol atliko Kretingos meno mokyklos koncertuose, Pranciškonų gimnazijos renginiuose, pačių rengtuose rečitaliuose ir, be abejo konkursuose, festivaliuose. Plungėje įvykusiame konkurse merginos laimėjo II vietą, o konkurse Liepojoje tapo diplomantėmis.

Reikia sutarti tarpusavyje

K. Dimgailaitė ir B. Žiubrytė pasakojo, kad jų draugystė užsimezgė prieš šešerius metus, tapus klasės draugėmis, tačiau pirmą kartą į sceną merginos žengė prieš dvejus metus Kretingos meno mokyklos rengtame kalėdiniame koncerte – jis ir žymi dueto atsiradimo pradžią. Pašnekovių nuomone, koncertuoti kartu merginas suvedė draugystė ir meilė muzikai. „Kadangi esame geros draugės, muzikuoti kartu yra lengviau ir smagiau. Esame bendramintės, turime panašų muzikos supratimą ir pojūtį”, – kalbėjo Kotryna ir Beatričė.

Jaunosios muzikantės, dažnai stebėdamos muzikantų įrašus arba apsilankydamos įvairių atlikėjų koncertuose, išsirenka patikusius kūrinius ir rengia naują koncertinę programą. Paklausus kretingiškių, kaip vyksta repeticijos, jos pasakojo, kad repeticijos vyksta laisvai – jos netampa darbu, į kurį nesinori eiti, ir yra lyg dar vienas laisvalaikio praleidimo būdas.

Dažniausiai joms tenka repetuoti pas kurią nors namuose arba meno mokykloje. ,,Norint, kad kolektyvinis darbas sektųsi, reikia tarpusavyje gerai sutarti, muzikuojant jausti vienas kitą, išklausyti kito idėjų ir priimti kompromisus”, – patirtimi ir nuomone dalijosi Kotryna ir Beatričė, pridurdamos, kad, be sklandaus ir gražaus bendravimo, jos nori, kad klausytojai po jų koncerto jaustųsi laimingesni, atsipalaidavę, pailsėję nuo kasdienių rūpesčių. Kretingiškės atskleidė ketinimus kartu groti iki gimnazijos baigimo, o apie ateities planus moksleivės dar negalvoja.

Kotryna smuiku groja aštuonerius metus. Šis instrumentas iš pradžių Kotrynos nesužavėjo, nes ji norėjo mokytis groti fortepijonu, tačiau nepavyko įstoti į šio instrumento klasę.

Pasakojo, kad po metų stojo į smuiko klasę turėdama tikslą, kad vėliau papildomai galės mokytis fortepijono. Dabar jaunoji smuikininkė kurią mokė Nijolė Narkutė džiaugiasi, kad nebuvo priimta į fortepijono klasę, nes laikui bėgant ji suprato, kad grojimas fortepijonu neteikia jai tiek malonumo ir džiaugsmo, kiek smuikas.

Lankyti meno mokyklą Kotryną skatino noras muzikuoti, artimųjų palaikymas bei nuostabus jausmas, kaskart apimantis po koncertų.

| ,,Muzikos paleisti niekada nenorėjau. Nuo pat vaikystės ji buvo šalia, ir nematau savo gyvenimo be jos”, – mintimis dalijosi K. Dimgailaitė, kuri vaikystėje neretai pasvajodavo apie galimybę tapti muzikante, tačiau ilgainiui ją sudomino kitos veiklos, todėl ši svajonė pamažu blėso.

Šiuo metu Kotryna turi galimybę groti Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos simfoniniame orkestre. Kretingiškė be galo džiaugiasi, kad yra kviečiama groti drauge su kitais gerais muzikantais ir įgyti vertingos patirties, grojant simfoniniame orkestre.

Nežada nustoti

Beatričė fortepijonu groja devynerius metus. Stojant į meno mokyklą B. Žiubrytė jau tvirtai žinojo, kad nori groti būtent fortepijonu. Nuo pat pirmų dienų merginą labai skatino tėvai ir mokytoja Kilnutė Skripkauskienė. „Mama visus devynerius metus mane palaikė, vežė į konkursus, rūpinosi, kad niekada nedingtų motyvacija, tačiau šalia to, ji buvo ir mano kritikė”, – sakė B. Žiubrytė.

Jaunoji pianistė teigė, kad mintis mesti muziką niekada neaplankydavo, tačiau staiga dingus norui muzikuoti, užteko vieno konkurso, kad jaunajai pianistei iš naujo atsivertų akys ir įvyktų ,,lūžis”, kuris ją įkvėptų groti toliau.

Mergina yra nusprendusi, kad pianistės karjeros nesieks, tačiau groti fortepijonu savo malonumui ji tikrai nežada nustoti.

Simas MARTINKUS

„P. n.“ akademijos narys


Pasibaigus karantinui, abiturientams reikia įveikti dar vieną iššūkį – laikyti brandos egzaminus. Nuotolinis mokymas vieniems sukėlė sunkumų, kitiems tai buvo galimybė į mokymosi medžiagą pasigilinti savarankiškai. Vis dėlto „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai nusprendė išsiaiškinti, kaip abiturientai jaučiasi prasidėjus brandos egzaminams.

Aistė BARASAITĖ:

– Per anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalį iš pradžių buvo nejauku, bet pavyko gauti tinkamą temą. Sunkiausia išgyventi stresą, įtampa egzaminų metu kenkia sveikatai. Daugiausia sunkumų kelia matematikos egzaminas, nes tikslieji mokslai – ne mano sritis. Nuotolinis mokymasis nebuvo itin palankus, bet, pasitikint savimi, galima pasimokyti ir savarankiškai, be to, galima mokytis savo tempu.

Dovydas ŽILINSKIS:

– Anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalis sekėsi vidutiniškai, nes pasitaikė nepalanki tema. Egzaminų periodas – išbandymas. Daugiausia sunkumų kelia matematikos egzaminas – nuotoliniu būdu buvo gana sudėtinga jam pasirengti, nes reikia daugiau praktinių užduočių ir konsultacijų gyvai.

Emilija NARAŠKEVIČIŪTĖ:

– Sunkiausia yra laukti prieš įeinant į egzamino patalpą, nes tuomet patiriu daug streso. Daugiausia įtampos kelia biologijos egzaminas, nes sunku žinoti, kaip tiksliai suformuluoti atsakymą, kad jis būtų įskaitytas. Nuotolinis mokymas daug įtakos neturėjo, mokslui skyriau tiek pat laiko.

Kotryna JOCKUTĖ:

– Anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalis sukėlė daug jaudulio. Egzaminų laikotarpį išgyventi nelengva, tarsi sukyla adrenalinas, bet reikia stengtis viską išgyventi ramiai, nepasiduoti stresui. Daugiausia įtampos kelia matematikos egzaminas, nes reikia daug loginio mąstymo. Nuotolinis mokymasis kėlė sunkumų, nes namuose stinga motyvacijos mokytis, o, norint gerai pasirengti egzaminams, būtina ne tik atlikti privalomus darbus, bet ir mokytis papildomai.

Domantė LIPSKYTĖ:

– Anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalis sekėsi gerai, nes pasitaikė nesunki tema. Galbūt padėjo tai, kad nuosekliai rengiausi egzaminui. Egzaminų sesija kelia iššūkių, bet tikiuosi, kad viskas bus gerai. Daugiausia sunkumų kelia matematika, nes egzamino metu reikia ne tik įgūdžių, bet ir loginio mąstymo. Nesu matematikė, tad turiu įdėti daug darbo. O nuotolinis mokymasis daug įtakos neturėjo, nes stengiausi laiką išnaudoti prasmingai.

Kalbino Linas DAUGĖLA, fotografavo Vaidas MAŽONIS


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas