Pajūrio naujienos
Help
2021 Gegužė
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną23°C debesuotumas 7 %
Naktį8°C debesuotumas 76 %
Apklausa

Ar jau laikas būtų atsisakyti karantino?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Šių metų kovo 19 dieną įvyko septintasis globalinis klimato streikas „Daugiau jokių tuščių pažadų“, į kurį įsitraukė ir Lietuva. Tokia tema pasirinkta, nes apie klimato kaitą pradėta kalbėti jau nuo 1938 metų, tačiau visuomenė vis dėlto dažnai elgiasi taip, lyg šis reiškinys neegzistuotų, tarsi klimato kaitos problemos savaime išsispręs, lyg ir apsimetama, kad nežinoma, kaip ją sustabdyti. Dažnai žmonės susiduria su informacijos trūkumu ir nesupranta klimato kaitos svarbos.

Nepaisant to, kad klimato krizė yra viena aktualiausių šiandienos problemų, tiek socialiniuose tinkluose, tiek žiniasklaidoje sunku rasti informacijos apie ją. Tad kas vyksta? Visoje Lietuvoje ir Europoje švedų moksleivės Gretos Thunberg įkvėpti jaunuoliai jungiasi į globalų „FridaysForFuture“ (FFF) – „Penktadieniai už ateitį“ – judėjimą.

Lietuvoje šis judėjimas išplito gana sparčiai ir jau gyvuoja didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Kadangi pasaulis šiuo metu apimtas koronaviruso pandemijos, visi susitikimai yra virtualūs, tad kiekvienas mūsų gali prisijungti prie bet kurio miesto FFF’o arba įkurti grupę „Penktadieniai už ateitį“ savo mieste.

„FridaysForFuture“ judėjime dažniausiai dalyvauja žmonės, supratę, kad individualių veiksmų, pavyzdžiui, rūšiuoti atliekas, – nepakanka, norint laiku suvaldyti klimato kaitą. FFF organizuoja taikius protestus, siekiančius pakeisti nusistovėjusias ir į klimato kaitos faktorių neatsižvelgiančias sistemas arba jų naujas alternatyvas. Be to, įsitraukus į šią veiklą, galima sužinoti ir apie kitus Lietuvoje vykstančius projektus, renginius ir protestus, siekiančius susidoroti su klimato krize.

Streiko „Daugiau jokių tuščių pažadų“ tikslas buvo atkreipti visuomenės dėmesį į politikus, kurie ignoruoja ar net neigia šią problemą, į įmones ir fabrikus, kurie į atmosferą išleidžia begalinį anglies dvideginio kiekį.

Įvykusio streiko proga vyko virtualios paskaitos, kurias vedė dr. Justas Kažys ir Kauno technologijų universiteto sociologė profesorė Audronė Telešienė. Taip pat „Kino Pavasaris“ kvietė žiūrovus pamatyti įkvepiantį ir klimato aktyvistams artimą filmą: „I am Greta“ – „Aš esu Greta“, po kurio vyko virtuali diskusija klimato kaitos tema.

Jei ir norite tapti klimato aktyvistu arba sužinoti apie „FirdaysForFuture“ judėjimą daugiau, visą reikalingą informaciją rasite socialinėse mediose „Instagram“ ar „Facebook“, paskyrose : @FFFLietuva; @FFFVilnius; @FFFKaunas; @FFFKlaipėda; arba internete įrašę „penktadieniai už ateitį“.

Lukrecija GABRĖNAITĖ

„P. n." akademijos narė


Vydmantiškis Lukas Lukauskas teigė, kad patirtis „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijoje ugdė jo kritinį mąstymą, o tekstų kūrimo patirtį studentas pritaikė ir studijose, ir darbo aplinkoje.

Buvęs „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos narys Lukas Lukauskas teigė, kad įgyta patirtis rašant straipsnius ir kritinio mąstymo ugdymas jam ypač pravertė renkantis studijas. Vydmantiškis, šiuo metu Kauno technologijos universiteto (KTU) marketingo studijų trečiakursis, tikino, kad žurnalistinio darbo užkulisiai lėmė ir jo studijų pasirinkimą.

Vaikino teigimu, siekis gerai mokytis jam kilo penktoje klasėje per lietuvių kalbos pamokas. „Gavau ketvertą už nosinių raidžių rašybos taisykles. Tuometinė mano lietuvių kalbos mokytoja Ieva Latakienė pasakė: neišmoksite taisyklių – negalėsite toliau siekti gerų rezultatų. Dar kartą atsiskaitęs už teorines žinias, gavau maksimalų įvertinimą. Vėliau šios mokytojos paskatintas dalyvavau skaitovų konkursuose, ir, nors juose nelaimėdavau, galėjau lavinti viešojo kalbėjimo įgūdžius“, – prisiminė pašnekovas.

Vydmantiškis nutarė išbandyti jėgas ir Vydmantų gimnazijos leidžiamame laikraštyje „Sprigtas“. Parašęs kelis straipsnius ir sužinojęs, kad viena klasės draugių rašė „Kuprinėje“, 2015 metais L. Lukauskas pats nusprendė dalyvauti šioje jaunųjų žurnalistų akademijos veikloje.

„Patariant ir padedant mentorei Viktorijai Vaškytei, lietuvių kalbos mokytojai Danutei Dunauskaitei sugalvojau savo straipsniui temą ir pradėjau kūrimo procesą. Pamačius savo pirmąjį straipsnį laikraštyje apėmė didžiulė euforija, bet tuo pačiu – ir savikritiškumo jausmas, kad buvo galima parašyti geriau“, – tvirtino vydmantiškis.

Ilgainiui vaikinas įgavo vis daugiau drąsos, gebėjo raiškiau reikšti mintis ir rasti aktualių temų straipsniams.

Jis prisiminė įkvėpimo temoms semdavęsis iš jį supusios aplinkos – L. Lukauskas lankė Kretingos meno mokyklą, prisidėdavo prie įvairių renginių organizavimo mokykloje, buvo išrinktas mokinių mokomosios bendrovės prezidentu. Visos šios veiklos skatino supratimą, ką vaikinas norėtų studijuoti baigęs mokyklą.

Pradėjęs studijuoti marketingą KTU pašnekovas pastebėjo, kad mokykloje įgytos žinios padeda rašant rašto darbus, jas galima pritaikyti studijuojamoje srityje: „Esu išbandęs save rašant kūrybinius reklamos tekstus – juose svarbiausia skambiai ir paprastai perteikti produkto ar paslaugos esmę, skatinti vartotojus pirkti.“


Kūlupėniškis Karolis Margis, šiuo metu besimokantis koledže Nyderlanduose, teigė, kad jam patinka ten esantis brandumas ir liberalumas.

Buvęs Salantų gimnazijos mokinys kūlupėniškis Karolis Margis prieš metus „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ laidoje laimėjo daugiau nei 53 tūkst. eurų vertės prizą ir teisę mokytis vienoje geriausių pasaulio mokyklų UWC Mastrichte (angl. United World Colleges). Po pusmečio, praleisto Nyderlanduose, jaunuolis dalinasi savo pastebėjimais ir patirtimi.

Paklaustas apie laimėjimą, Karolis Margis atviravo, kad neslėpė savo džiaugsmo: „Kai laimėjau, net pačiam buvo sunku tuo patikėti. Suvokimas, kad ką tik pasikeitė tavo gyvenimas, yra sunkiai nusakomas. Buvo be galo daug džiaugsmo ir kitokių emocijų.“ Laimėjimas moksleiviui buvo neeilinis, jis tapo vienu iš 3–5 mokinių, kuriems kasmet suteikiama galimybė ir stipendija mokytis viename iš 18 jungtinių pasaulio koledžų.

Nyderlandai kur kas spalvingesni

Lygindamas mokymąsi Nyderlanduose ir Lietuvoje, vaikinas teigė pastebintis ir panašumų, ir skirtumų: „Negaliu sakyti, kad mokymas apskritai yra kitoks negu Lietuvoje. Mokomės pagal tarptautinio bakalaureato programą, kuri egzistuoja ir Lietuvoje: pavyzdžiui, pagal šią programą yra mokoma Vilniaus licėjuje, keliose kitose šalies mokyklose.“

K. Margio teigimu, tarp ugdymo programų Lietuvoje ir UWC koledže galima pastebėti nemenkų skirtumų: „Mokomės tik 6 dalykus, kuriuos patys pasirenkame. Pagal programą privaloma skirti tam tikrą valandų skaičių per savaitę savanorystei bei kūrybingumo ir sporto užsiėmimams. Mokiniai yra skatinami siūlyti ir įgyvendinti iniciatyvas, kurias mokykla finansuoja – Lietuvoje tai gana retas dalykas. Čia vyksta gerokai daugiau renginių. Galimybė susikoncentruoti į mėgstamus dalykus padaro mokymąsi kur kas smagesnį, o bendros veiklos, užsiėmimai ir iniciatyvos padeda sukurti bendruomeniškumo jausmą tarp bendramokslių.“

Prakalbus apie Nyderlandų ir Lietuvos skirtumus, pašnekovas teigė, kad didelio kultūrinio šoko nepatyrė, kadangi ir Nyderlandai, ir Lietuva yra Europos Sąjungos valstybės. Pašnekovas akcentavo, kad jam patinka ten esantis brandumas ir liberalumas: „Štai, pavyzdžiui, tokie atvejai, kaip Kretingoje, kur gimnazijos kapelionas išvadino mažumas „iškrypėliais“ čia tiesiog neįsivaizduojami, nes žmonės, ypač mano dabartinės mokyklos bendruomenė, suvokia, kad XXI amžiuje nei homofobijai, nei rasizmui, nei antisemitizmui ar panašiems dalykams vietos paprasčiausiai neturėtų būti. Beje, ir tarp mano bendramokslių yra įvairių mokinių. Įdomus faktas – neseniai mokyklos atlikta apklausa parodė, kad per 20 procentų mokinių čia priklauso LGBT+ bendruomenei ir juos pažinus supranti, kad jie tokie patys žmonės kaip ir visi.“

Moksleivio manymu, Lietuvoje būtų naudinga mokinius labiau įtraukti į popamokines veiklas, skatinti juos mąstyti globaliai ir padėti jiems jaustis mokyklos dalimi. „Ne paslaptis, kad daugelyje mokyklų, ne tik Lietuvoje, o ir visame pasaulyje, yra daug mokinių, kurie eina į mokyklą labiau iš reikalo negu iš malonumo“, – svarstė kūlupėniškis. Jis taip pat palygino mokinių ir mokytojų santykius: ,,Pamenu, besimokant Salantų gimnazijoje mokiniai dažnai bijodavo klausti mokytojų, jeigu kas nors neaišku, kažkaip būdavo nejauku. Čia, koledže, mokytojai išlaiko glaudesnius santykius su mokiniais, į mokytojus yra priimta kreiptis vardu. Toks dalykas Lietuvoje sunkiai įsivaizduojamas.“


Kretingoje esanti Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės 305 kuopa šiuo metu vienija apie pusšimtį nuo 12 iki 17 metų sulaukusių jaunųjų šaulių.

Kretingoje jau daug metų gyvuojanti Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės 305 kuopa šiuo metu vienija apie pusšimtį jaunųjų šaulių. Nors prasidėjus antrajai koronaviruso pandemijos bangai šios organizacijos veikla Kretimgoje sustojo, noras tarnauti visuomenei bei meilė Lietuvai, anot jaunųjų šaulių, auga ir stiprėja.

Martyno Bružo, Šaulių sąjungos Kretingos 305 kuopos antrojo būrio vado tvirtinimu, 305 Kretingos jaunųjų šaulių kuopą sudaro 40–50 nuo 12 iki 17 metų sulaukę moksleiviai, tačiau dominuojantis amžius yra 14–15 metų.

„Pandemija mūsų veiklą sustabdė visiškai, kadangi mes labiausiai veikėme lauke, dalyvaudami žygiuose, karinio pobūdžio pratybose. Mes po pirmojo karantino nepasiruošėme persikelti į internetinę erdvę, todėl ir teoriniai užsiėmimai sustojo“, – apgailestavo jaunuolis. Pandemijos metu, laikydamiesi visų LR Vyriausybės reikalavimų, lapkričio 23-iają jaunieji šauliai paminėjo Lietuvos kariuomenės dieną. Pasak M. Bružo, Šaulių sąjungos nariu gali tapti bet kuris žmogus, jauniausi asmenys – moksleiviai, sulaukę 11 metų amžiaus: „Nepilnamečiai, norintys tapti jaunaisiais šauliais, gali pradėti dalyvauti mūsų užsiėmimuose, vėliau duoti pasižadėjimą Šaulių sąjungai iškilmingų paradų metu, per valstybines šventes. Pilnamečiai, norintys tapti šauliais, turėtų susisiekti su mūsų trečiosios rinktinės vadovybe Klaipėdoje.“

Pašnekovo tvirtinimu, pilnamečiai asmenys, tapdami šauliais, duoda priesaiką sąjungai tokiu pačiu būdu kaip jaunieji šauliai. „Šaulių sąjungos pagrindinis kriterijus yra neteistumas. Jauniesiems šauliams galioja tokie patys reikalavimai, tačiau mes Kretingoje turime ir savo asmeninį reikalavimą – mes tikimės, jog mūsų naujieji „šauliukai“ bus patriotiški, pasiryžę aktyviai dalyvauti mūsų veikloje, sieks išbandyti savo fizines galimybes, kadangi mes aktyviai dalyvaujame pratybose ir žygiuose“, – apibūdino Šaulių sąjungos Kretingos 305 kuopos antrojo būrio vadas, pats šiai organizacijai priklausąs apie ketverius metus.


Iš Kretingos rajono kilusi Inga Skersenskytė, dirbdama neįprastomis sąlygomis su koronaviruso paveiktais pacientais, akimirkas darbo vietoje įsiamžina.

Iš Kretingos rajono, Genčų kaimo, kilusi 21-erių Inga Skersenskytė šiuo metu studijuoja bendrosios praktikos slaugą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Antrakursė jau tris su puse mėnesio dirba su koronavirusu sergančiais asmenimis ir šiuo įtemptu laikotarpiu kovojantiesiems su sunkiausia viruso forma tiesia pagalbos ranką vienoje Klaipėdos ligoninių.

Seka mamos pėdomis

Pašnekovės teigimu, pradinėse klasėse, kai mokytoja vaikų klausdavo, kuo jie nori būti, ji visada galvojo apie slaugytojos profesiją. Po dvylikos klasių mergina įstojo į Klaipėdos valstybinę kolegiją ir išpildė nuo vaikystės neapleidusią svajonę.

„Mano didžiausias pavyzdys – mama, kuri yra slaugytoja. Visa tai tarsi vedė tuo keliu, kad aš irgi noriu tokia būti, tad abi dirbame tą patį darbą – slaugome ligonius“, – teigė pašnekovė, jaučianti pašaukimą padėti žmonėms.

Studentė akcentavo, kad Lietuvoje trūksta slaugytojų, tad baigus studijas rasti darbo vietą nebus sunku. Vis dėlto mokytis, anot jos, tikrai nelengva: gausybė teorinės medžiagos, reikia įsiminti daug svarbios su žmogaus anatomija ir gyvybinėmis funkcijomis susijusios informacijos, kad gebėtum slaugyti įvairaus amžiaus pacientus ir tikslingai atlikti slaugos paskyrimus.

„Dirbant bet kurioje medicinos srityje reikia žinoti labai daug, nes juk gydome žmones, tad klysti negalima“, – akcentavo I. Skersenskytė. Ji tikino, kad labai daug žinių ir naudos suteikė atliktos įvairių sričių praktikos, nes jų metu studentė išmoko ne tik atlikti medicinos procedūras, bet ir bendrauti su pacientais, dirbti komandoje.


Septynerius metus kartu Agota Puškorytė ir Kristijonas Miklovas pasidalino savo patirtimi ir teigė, kad ilgainiui Šv. Valentino diena jiems tampa vis mažiau reikšminga.

Vasario mėnuo turi daug svarbių datų ir paminėjimų, viena jų – Šv. Valentino diena, švenčiama kiekvienais metais vasario 14-tą dieną. Būtent dėl šios šventės visą vasarį ore tvyro meilė ir šiluma, tačiau ar per visus metus galima skirti tik vieną dieną meilei švęsti? Savo patirtimi, kaip puoselėti santykius kasdien, pasidalijo kretingiškių pora Agota Puškorytė ir Kristijonas Miklovas.

Paneigė aplinkinių stereotipus

Poros meilės istorija prasidėjo jau ankstyvoje jaunystėje ir šiandien skaičiuoja septynerius metus. Poros teigimu, draugystės pradžia – ne pirmasis susitikimas, įvykęs penktoje klasėje, tačiau K. Miklovas iki šiol pamena, jog, kai pirmą kartą pamatė Agotą, suprato, kad jiedu bus kartu.

Per porą metų užsimezgus draugiškiems santykiams, šie išsivystė ir subrendo iki poros statuso. Pašnekovai draugauti pradėjo sulaukę 14-os metų, septintoje klasėje. Pora prisimena: „Tuomet daug kas teigė, kad tai tik laikinas susižavėjimas, ir ši jaunystės meilė pasibaigs ir draugystei išsilaikyti skyrė du mėnesius. Kita dalis tvirtino, kad santykiai nutrūks abiems pabaigus mokyklą, bet jau septyneri metai mes esame kartu ir metai – kaip susižadėję, tad visos mums klijuojamos etiketės greitai išnyko.“

Santykių pagrindas – bendravimas

Sužadėtiniai pasidalijo, kaip jiems pavyko šitaip ilgai išlaikyti darnius santykius: „Nuo pat pradžių mums ši draugystė buvo svarbi, į ją žiūrėjome labai rimtai. Gali skambėti keistai, nes buvom tik septintokai, bet abudu supratome, kad santykiai – tai ne šiaip buvimas kartu, tai – atsakomybė, įsipareigojimas ir pagarba vienas kitam.“

Abu pašnekovai tvirtino, kad nuo pat bendravimo pradžios jie turėjo vieną svarbią taisyklę, kuria vadovaujasi iki šiol. „Jei kas ne taip, turime kalbėtis. Per septynerius metus išmokome vienas kitą išklausyti, suprasti, kartu užaugom ir tapome šeimos žmonės“, – teigė A. Puškorytė ir K. Miklovas.

Pasak poros, baigiant mokyklą paskutiniais metais jiems kilo klausimų, kokie kiekvieno jų planai ir kokia bus jų santykių ateitis. „Abu esame labai prieraišūs, negalėjome ilgai būti atskirai. Problemos iškilo prieš mokyklos baigimą, nes aš norėjau likti Kretingoje, o Kristijonas galvojo apie studijas Kaune. Vieną vakarą susėdome, išsikalbėjome ir supratome, kad vienas be kito nė savaitės neištvertume, tad ir po mokyklos kažką keisti šiuo klausimu nebuvo minčių“, – prisiminė Agota.


Pasak „Edukraft“ užsiėmimus organizuojančio M. Orlovo, tokio būrelio vadovas turi išmanyti pagrindinius pedagogikos principus ir suprasti žaidimo „Minecraft“ esmę: „Jei niekada anksčiau nesi susidūręs su šiuo žaidimu, tai gali pasirodyti labai sudėtinga užduotis.“

Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka, sekdama Vilniaus Šiaurės licėjaus ir Vilniaus VGTU Inžinerijos licėjaus pavyzdžiu, rengiasi vykdyti „Edukraft“ pamokas. Sujungus tradicinę edukaciją ir „Minecraft“ žaidimą, sukurta programa „Edukraft“, leidžianti naujais metodais vaikams ir jaunimui gilinti turimas žinias, ugdyti kūrybiškumo gebėjimus ir įkvėpti jaunuolius nuolatiniam mokymuisi.

Pasak Brigitos Barkauskaitės, bibliotekininkės projektinei veiklai ir viešinimui, siekiant Kretingos bibliotekoje sukurti tinkamas sąlygas vaikų ir jaunų žmonių kūrybiškumo skatinimui, nuo šių metų vasario mėnesio ruošiamasi vykdyti Atviros erdvės jaunimui „Savas kampas“ programoje numatytą jaunų žmonių užimtumo veiklą – nemokamą „Edukraft“ būrelį.

„Edukraft“ žaidime vis kuriamos įvairių bendrųjų dalykų užduotys ir iššūkiai, tai susiejama į vieną istoriją, kurią išspręsti ir įveikti turi programos dalyviai. Anot „Edukraft“ bendraįkūrėjo, iš Šventosios kilusio Dariaus Kniūkštos, „Minecraft“, kaip kompiuterinis žaidimas, kuriamas jau 12 metų. „Microsoft“ įmonė, perpirkusi šį žaidimą, prieš 5 metus pradėjo kurti specialią versiją švietimui „Minecraft: Education Edition“. „Microsoft“ pamatė, kad šis žaidimas gali būti naudojamas šiuolaikiškai ugdyti įvarius įgūdžius.

„Ne vienerius metus generuojant šią idėją ir kuriant vaizdo siužetus „Youtube“ paskyroje pastebėjau, kad vaikai ir jaunimas turi tiek daug motyvacijos žaisti ir kurti internetinius žaidimus, kad nusprendžiau ieškoti būdų, kaip šią šiuolaikinių jaunuolių energiją Lietuvoje panaudoti ugdymui. Po kurio laiko pradėjome dirbti su „Minecraft: Education Edition“ platforma ir supratome, kad tai yra įrankis, sprendžiantis daug esminių mokymo ir tobulėjimo problemų. Šis įrankis yra puikus, tačiau reikės daug darbo, kad ši priemonė būtų plačiai ir tikslingai naudojama. Dėl to ir atsirado „Edukraftas“, – teigė D. Kniūkšta.


Šimtadienis karantine

  • Kuprinė
  • 2021-02-26

Šimtadienis – abiturientų šventė, kai iki mokslo metų galo lieka tik 100 dienų, o jos metu prisimenami visi 12 mokslo metų, pirmieji mokytojai, pirmosios patirtys mokykloje, prabėgęs laikas. Šiemet šimtadienis abiturientams kitoks. Dėl globalinės pandemijos abiturientai negalėjo susiburti ir švęsti įprastai, tad teko prisitaikyti prie pandemijos sąlygų.

Salantų gimnazijos abiturientė Giedrė Dobrovolskytė džiaugėsi įvykusiu puikiu nuotoliniu šimtadieniu: „Nuotaikos – tik pačios geriausios, nors nesitikėjau tokioje situacijoje švęsti šimtadienį! Žinoma, norėjosi to gyvo susitikimo su pirmaisiais auklėtojais, klasės draugais, tačiau ir nuotolinis šimtadienis buvo puiki šventė.“

Merginos teigimu, šimtadienio šventė jai suteikė daug gerų emocijų: „Teko ir ašarą nubraukti. Iš tiesų žinau, kaip yra sunku surengti šimtadienį gyvai, o dabar dar nuotoliniu būdu. Vis dėlto buvo labai gera – didelis ačiū vienuoliktokams, kad pasistengė!“

Kita Salantų gimnazijos abiturientė Laura Dobrovolskytė apie įvykusį šimtadienį užsiminė su liūdesiu: „Šimtadienis buvo smagus, tik labai trūko to artimo ir malonaus ryšio. Norėjosi visus stipriai apkabinti, bet situacija tokia, nieko nepakeisime.“


Kretingiškis A. Miežetis VDU pasirinko naujųjų medijų meno studijas, o patirties įgyja ir filmuodamas televizijos laidose

Kretingiškis Alanas Miežetis jau ne vienerius metus domisi fotografija, ja stengiasi įamžinti autentiškas akimirkas. Vaikinas turi ir televizijos laidų filmavimo patirties, o šiuo metu baigia naujųjų medijų meno studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Buvęs „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos narys sukauptą patirtį pritaiko ir kurdamas svetainių kūrimo verslą, susijusį su fotografija.

A. Miežetis prisiminė, kad fotografija susidomėjo būdamas septintokas, kai su Kretingos meno mokyklos choru „Saulainė“ vyko į kelionę ir pasiėmė fotoaparatą – „muilinę“. Vaikinas pamėgo fotografiją, keliaudamas ieškojo gražių spalvų derinių, įmantrių kompozicijų. Ši kelionė jį paskatino ir toliau fotografuoti, todėl ir dabar keliaudamas vaikinas nesiskiria su fotoaparatu. Alanas dažniausiai sąmoningai renkasi fotografuoti kokius nors „mini natiurmortus“, o ne tai, ką fotografuoja dauguma turistų.

„Fotografiją dažniausiai vertinu dokumentiniu požiūriu, man patinka, kad tai, ką fotografuoju, išliks ir kaip dokumentas, ir kaip užfiksuota esmė, to ateityje nebepavyks pakartoti“, – dalijosi Alanas. Galimybė dalyvauti „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos veikloje ir rengti reportažus jaunimo priedui „Kuprinė“ jam padėjo atkreipti dėmesį į spaudos fotografiją, jos siužetus, nes padaryti gerą ir įdomią spaudos fotografiją, Alano nuomone, – nelengva.

Pastaruoju metu A. Miežetis fotografuoja tik laisvalaikiu, dažniausiai – studijoje, kur užfiksuoja įvairius objektus savoms reikmėms. „Mane labiausiai traukia fotožurnalistika, tačiau dar turi praeiti laiko, kol fotožurnalistika pradėsiu užsiimti rimtai“, – mintimis dalijosi pašnekovas.

Vaikinui yra tekę fotografuoti vestuves, krikštynas, renginius. Pasak jaunuolio, renginius fotografuoti gali daug kas, tačiau ne visi turi ir išlaiko savo fotografijos stilių. „Manau, stilistika ir darbo atlikimo technika skatina būti unikaliam rinkoje. Taip galima sulaukti daug užsakymų“, – tikino jaunuolis. Taip pat A. Miežetis kartais dalyvauja ir VDU rengiamose parodose.


ŽIEMA SUGRĮŽO

  • Kuprinė
  • 2021-01-29

Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas