Pajūrio naujienos
Help
2021 Vasaris
Pi181522
An291623
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 1 %
Naktį4°C debesuotumas 4 %
Apklausa

Ar rajono politikams patikėtumėte savo piniginę?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Kretingiškė Verdenė Monika Valkiūnaitė tikina, kad ją kurti įkvepia ir žmonių šurmulys, ir ramybės paieškos.

Kretingiškė Verdenė Monika Valkiūnaitė tikino, kad ją kurti įkvepia ir žmonių šurmulys, ir ramybės paieškos. Šiuo metu scenografiją Vilniaus dailės akademijoje (VDA) studijuojanti pašnekovė praėjusią vasarą surengė pirmąją personalinę tapybos parodą ir mano, kad kūryboje būtina nuolatinė dinamika.

Verdenė Monika Valkiūnaitė prieš dešimtmetį baigė Kretingos meno mokyklos dailės skyrių, anot jos, polinkį kūrybai ir saviraiškai ji jautė nuo mažumės. „Man šis laikas buvo tarsi žaidimas ir eksperimentavimas, įgijau svarbių žinių apie vaizduojamąjį meną, kurios vėliau ne kartą pravertė“, – apibūdino mergina.

Po kurio laiko pašnekovė metams išvyko mokytis į Vokietiją: „Kadangi tuo metu vokiečių kalbą mokėjau prastai ir ne visada suprasdavau, kas vyksta per pamokas, pirmuosius mėnesiuis labai dažnai piešdavau, tai buvo tarsi meditacija. Ši patirtis buvo labai naudinga, pamačiau daugybę naujos, iki tol man nepažintos kultūros, mano pasaulėžiūra tapo platesnė.“

Grįžusi į Lietuvą ir baigusi Pranciškonų gimnaziją, mergina įstojo į Vilniaus dailės akademiją (VDA) studijuoti scenografiją. „Pirmaisiais metais nelabai supratau, kur įstojau, aiškiau ėmiau suprasti trečiame kurse. Stodama į šią specialybę neturėjau pakankamai tapybos, piešimo žinių, tad kurį laiką papildomai mokiausi pas tapytoją Daną Andriulionį. Per visus studijų metus išmokau daugybę dalykų – nuo siuvimo, braižybos iki erdvės planavimo“, – teigė studentė.

Studijuodama scenografiją, scenos ir kostiumų dizaino žinias kretingiškė gilino Austrijoje. Anot jos, aplinkos pakeitimas jai labai naudingas, šis laikotarpis suteikė daugybę iki tol dar neatrastų patirčių: „Išvykdama į Austriją buvau „prisivalgiusi gyvenimo“, labai susidomėjau pačiomis studijomis, tad laiko pastebėti, kas vyksta už jų ribų, pernelyg neturėjau.“

Išėjus goriloms

Mergina ne tik tapo, tačiau ir rašo eilės: „Keletą kartų siunčiau savo darbus į vieną leidinį, tačiau vis sulaukiu atsakymo, kad dar galiu patobulinti kai kurias vietas. Pati save pastebiu, kad tokiems taisymams ir tobulinimams reikia sąmoningai pasiruošti, užtrunka, kol eilėraštis „atsiriša“ ir pasiduoda taisomas.“

Šią vasarą Vilniuje įvyko pirmoji pašnekovės personalinė paroda „Plokštumos/po gorilų išėjimo“. Pašnekovė prisiminė, kad toks parodos pavadinimas gimė spontaniškai. „Sėdėjau namuose prie kompiuterio mąstydama, kaip turėčiau pavadinti savo parodą, man besvartstant, ant grindrų nukrito neseniai mano skaityta knyga apie gorilas. Todėl pamaniau, kad parodos pavadinimas ir turėtų sietis su gorilomis ir jų išėjimu“, – tikino menininkė.

Pasak jos, ruošiantis parodai kilo keletas iššūkių – ir psichologinių, ir logistinių. „Beveik visi darbai buvo nutapyti praėjusių metų vasarą, kai grįžusi į Kretingą dirbau kartu su restauratoriais bažnyčioje. Šie paveikslai, nutapyti tėčio studijoje, buvo mano laisvalaikio dalis, nes per mokslo metus tapytai laiko nelieka“, – atskleidė V. M. Valkiūnaitė.


Įpusėjus adventui ir vis sparčiau artėjant šv. Kalėdoms, pranciškonas Paulius Vainekis OFM kviečia jaunimą pasvarstyti, kaip galima pasiruošti Jėzaus Kristaus gimimui.

Anot jo, vienas svarbiausių ir esminių klausimų, į kurį pirmiausia jaunas žmogus turėtų sau atsakyti – ar Jėzus jam yra svarbus ir kokia jo reikšmė jaunuolio gyvenime: „Jei Jėzus jaunam žmogui yra svarbus, vadinasi, yra prasmės stengtis pasirengti jo gimimui, jei paauglys netikintis, jam nėra dėl ko stengtis.“

Brolio Pauliaus teigimu, Jėzaus atėjimo proga geriausia dovana jam – švari sąžinė. „Jei esi tikintis, gimusiam Kristui nepadovanosi šunybės jo gimtadienio proga, norėsis padaryti ką nors malonaus. Kiekvienas jaunas žmogus turi gerų draugų, mylimą žmogų, dėl jų visada norisi stengtis. Jėzus irgi yra tas mylimasis, todėl pati geriausia dovana jam – prieiti nuoširdžios išpažinties, ne motinos ar močiutės prašymu, atlikti nuoširdžią išpažintį, išvalyti savo širdį ir tokiu būdu pasipuošti ne tik savo namus, šventinį stalą, bet ir širdį“, – tvirtino pranciškonas.

Kunigas prisiminė šv. Jono Auksaburnio, Bažnyčios tėvo, palyginimą: „Kodėl Dievas gimė tvarte ėdžiose? Dievas sukūrė žmones, kad jie būtų kaip dievai ir jam atstovautų, tačiau žmonės pasirinko būti gyvuliukais, darydami nuodėmes. Kaip gyvuliukai ateina prie ėdžių žiemos metu, taip ir žmogus minta savo gyvulišku maistu – nuodėmėmis ir įvairiomis priklausomybėmis. Kalėdų naktį, kai ateina į savo nuodėmės maisto vietą, gyvuliai nustemba šio maisto vietoje išvydę gulintį Jėzų, kuris kviečia nebevalgyti nuodėmingo maisto, o valgyti jį. „Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, gyvena per amžius“, – sakė Kristus.“

Nors bažnyčiose šv. Mišios artimiausiu metu vyks be tikinčiųjų, maldos namai lieka atviri asmeninei maldai. Pasak br. Pauliaus, atlikti išpažintį galima su kunigu susitarus asmeniškai iš anksto: „Kviečiu jaunuolius į mane kreiptis, atlikti išpažintį. Jėzui patinka, kai mes esame tyri, skaistus, švarūs, atlikta išpažintis pakels visam jaunimui nuotaiką. Kai Jėzus ateis į tavo širdį, Dievui bus jauku ir jis pajaus, kad yra tavo draugas.“

„Kuprinės“ informacija


Pranciškonų gimnazijos abiturientas Kipras Melnikovas teigia, kad programavimas programavimas yra viena reikšmingiausių sričių, kurios svarba ateityje tik didės. Nuotraukoje pašnekovas koduoja vienoje iš mokinių programavimo klubo surengtų dirbtuvių.

Programavimas – vis labiau populiarėjanti veikla ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Aistra programavimui jau kelerius metus lydi ir aštuoniolikmetį kretingiškį Pranciškonų gimnazijos gimnazistą Kiprą Melnikovą. Jis beveik kasdien programuoja, gilina ir stiprina jau turimus įgūdžius. Vaikinas yra dalyvavęs hakatono veikloje ir savo žinias jau pritaikė dirbdamas „Interactio“ ir „Tesonet“ įmonėse.

– Kiprai, kaip susidomėjai programavimu? Kas paskatino programuoti?

– Programavimu susidomėjau dar devintoje klasėje, kai mokykloje „užtikau“ programavimo būrelį, jame sukūriau ir pirmąją programą. Nuo tos dienos itin susidomėjau šia veikla ir kasdien pasineriu į kodavimo platybes, tad dabar programavimas – mano mėgstamiausia veikla.

– Kodėl tau svarbu programuoti? Ką tau tai suteikia?

– Programavimas leidžia įgyvendinti idėjas ir projektus, padedančius išspręsti aktualias problemas, taip pat suteikia puikias karjeros galimybes, skatina dirbti su nuostabiais žmonėmis, dažnai patyrusiais ir galinčiais patarti. Be to, tai itin smagu. Taip pat svarbu, kad programuotojai gali dirbti nuotoliniu būdu, tad, ypač įgavus daugiau patirties, nebereikia apsiriboti vien lokalia rinka, galimybių galima rasti visame pasaulyje.

– Kas yra programavimas? Kaip visuomenė vertina programavimą?

– Neretai žmonės mano, kad programavimas – kažkas paslaptingo, migloto, net magiško. Prieš pradedant programuoti ir aš taip maniau. Vis dėlto praktikuojantis galima suprasti, kad programavimas susidaro iš kelių esminių „statybinių blokų“, kuriuos įvairiai kombinuojant galima sukurti įvairiausias programas.

– Kokia programuotojų padėtis Lietuvoje? Ar pakanka specialistų?

– Kaip ir kitose šalyse, programuotojų yra nemažai, bet gerų programuotojų, turinčių daug potencialo, trūksta, tad jų paklausa yra didžiulė. Manau, kad žmogus gali labai daug pasiekti bet kurioje srityje ar situacijoje, jeigu jaučia aistrą ir įdeda daug darbo. Tuomet viskas tampa įmanoma.

– Dirbai programuotoju. Kaip vertini darbo patirtį?

– Esu dirbęs dviejose įmonėse: Klaipėdoje sparčiai besiplečiančioje įmonėje, apie dvidešimt darbuotojų turinčiame startuolyje „Interactio“, taip pat Vilniuje bei Kaune įsikūrusiame kibernetinio saugumo produktų gigante su daugiau negu pusantro tūkstančio darbuotojų „Tesonet“. Patirtis abiejose įmonėse labai skiriasi – ir įdarbinimo procesu, ir kasdiene veikla, ir problemomis, kurias tenka spręsti. Tačiau ir vienoje, ir kitoje įmonėje darbas man labai patiko.


Rudens įkvėpta kūryba

  • Kuprinė
  • 2020-11-27
Man ruduo – mėgstamiausias laikas. Per šį nuostabų metą miškai pasipuošia auksu ir raudoniu. Ruduo savo grožiu yra turtingiausias iš visų metų laikų.

„Pajūrio naujienų“ jaunieji žurnalistai nenustoja kurti ir karantino metu. Nors susitikimai realybėje šiuo metu negalimi, moksleiviai virtualaus pokalbio metu pasidalino savo mintimis ir idėjomis, kas juos įkvepia šiuo lietingu ir kupinu pilkumos metų laiku.

Lango išmintis

Lukrecija GABRĖNAITĖ

Kiekvieną kartą, pažiūrėjus pro langą, matau pilką dangų, kaimynų stogus, kaminus ir langus, trečdalį šiltnamio, garažą ir daugybę žalios spalvos. Ir kiekvieną dieną tas pats, mat oras čia keičiasi ne itin dažnai. Nors visai neseniai pastebėjau, kad dvi dienas dangus būna apsiniaukęs, o trečiąją – išlenda ir saulė. Man visada labiau patiko trečioji diena, nes gelsvas kambarys yra daug mielesnis negu melsvas. Deja, kai šviečia saulė, jaučiu nostalgiją toms dienoms, kai jos nebuvo. Žinot, ką man labiausiai primena niūrus oras? Kalėdas! Jos niekada nebūna šviesios, šiltos ir baltos. Per jas lyja ir pučia vėjas. Jau seniai susitaikiau su faktu, kad nematysiu baltų Kalėdų. Visų pirma dėlto, kad čia Lietuva, pats pavadinimas reiškia – ten, kur daug lyja. Visų antra – klimato kaita. Liūdna, žinau, bet pernai buvo vos kelios dienos su sniegu ant žemės, ir kiekvienais metai tas skaičius mažės ir galiausiai jo nebeliks. Man nepatinka žiūrėti pro langą, nes viskas, ką matau, yra niūrus oras, bet jis priverčia mane susimąstyti apie vieną linksmiausių švenčių ir apie vieną didžiausių pasaulio problemų, tad gal nėra jis toks blogas?

---

Nemokėti

Linas DAUGĖLA

Kažkodėl eidamas tuo pačiu taku nori sutikti kažką nepažįstama. Nori sutikti Jobą, Abraomą, bet giliai žinai, kad pabijosi juos užkalbinti, tik akimis nuseksi nueinančius siluetus dulksnojančiam lietaus molberte.

Šiandien apgriuvęs namo kampas mokosi šypsotis. Kaip žmogus po ligos ar avarijos bepradedąs vaikščioti. Spinduliai bando atrakinti jo šypseną.

Toli nuaidi traukinys, signalizuoja. „Matyt skruzdėles baido nuo bėgių“, – sumurma praeivis.

Šypsena ima blukti. Lyg daug kartų girdėtos traukinio aimanos ar tas pats kelias, kurio taip gera nemokėti atmintinai.

---

Lapkričio popietė

Vita MICKUTĖ

Lietaus lašai barbena į palangę ir lenktyniauja, kuris greičiau nusileis šaltu lango stiklu. Netrukus viskas aprimsta. Lašeliai pakimba ant lango. Vėjas nustoja pūsti pasakas ilgas. O aš sėdžiu ir stebiu pasaulį pro uždarą langą. Lapkričio popietės vaizdai prigulė ant popieriaus lapelio ir dalinuosi jais su Tavimi. Kokia Tavo lapkričio popietė?

---

Rudens kryžkelė

Viltė KNIEŽAITĖ

Šaltis ir purvas – šiuo metu tai asocijuojasi man su rudeniu. Jeigu būčiau rašiusi savo mintis prieš keletą savaičių, būčiau buvusi banali ir naivi. Auksaspalviai lapai, gamtos gražumas, atgaivinantis lietus. Taip, tai yra gražu, ruduo yra gražus, bet tai tik jo išorė. Rudens vidus yra toks pat nešvarus, kaip ir visų žmonių. Visų, nes kiekvienas žmogus turi savo purvo viduje, bet ruduo jo žmogui atneša daugiausiai. Laikui bėgant ir dienoms trumpėjant, susimąstai, kas esi tu, ko tu iš tikro nori ir ko gyvenimas nori iš tavęs. Tikėtina, kad prieini kryžkelę ir ten sustoji, nebežinai, kur eiti, tik stovi ir nori šaukti. Šauki ir lieji savo emocijas tol, kol nieko nebelieka, o tada atsigręži atgal, apsižvalgai ir nueini ten, kur tave siunčia pats likimas. Argi nejuokinga? Kokie mes pažeidžiami. Bevaliai ir beviltiški. Bet toks žmogus ir iš jo geriausia nieko nesitikėti.


Iš Kretingos kilusi psichologė Ūla Bendikaitė tvirtino, kad visi žmonės tam tikru metu gali patirti neigiamas emocijas ir išgyventi liūdesį.

Būti jaunas, sveikas, energingas ir žvalus norėtų kiekvienas moksleivis, deja, daugelis jaunuolių koncentruojasi į savo problemas ir tai, kas jiems nesiseka – nerimas, depresija, nepabaigtos užduotys ar netikri draugai, yra dažnesni minčių palydovai. Viena klastingiausių paauglius aplankančių ligų – depresija kartais pernelyg nuvertinama aplinkinių dėl žinių stokos. Jų manymu, tokie žmonės yra pesimistai, negalintys sudėtingose situacijose įžvelgti šviesiosios pusės.

Paaugliai, pripažinę šią ligą, dažnai būna apkaltinti simuliacija, vaidyba. Tai – viena priežasčių, kodėl daugelis bijo imtis konkrečių veiksmų, pajautę neigiamas emocijas.Vis dėlto, jei žmogus jaučia būtinybę „vaidinti“, kad serga, jam taip pat reikalinga pagalba.

Keletas moksleivių sutiko anonimiškai pasidalinti savo asmenine patirtimi, susijusia su neigiamais jausmais ir depresija. Vienas jų teigė, kad mokykloje jis dažnai pastebintis neigiamas emocijas išgyvenančius jaunuolius, dažnai jas ir pats patiria. Kito respondento teigimu, tokius jaunuolius sunku pastebėti, nes kai kurie moksleiviai labiau bendrauja su artimiausiais draugais.

Vis dėlto jaunuoliai depresijos sąvoką teigė suvokiantys ir ja nemanipuliuoja: „Nenoriu juokauti su liga ir nemanau, kad frazė „šią savaitę man buvo depresija“ turėtų būti taip lengvabūdiškai ištariama.“ Tokiai nuomonei prieštaravo antrasis respondentas, tvirtindamas, kad ši frazė tinkama apibūdinti ypač liūdną nuotaiką.

Paklausti, kokie galėtų būti patarimai depresiją patiriantiems bendraamžiams, moksleiviai pasiūlė susirasti žmogų, kuriuo būtų galima pasitikėti ir pasikalbėti, išvardinti bent 5 gerus dalykus apie save ar savo gyvenimą, ieškoti naujų pomėgių, dalyvauti daugiau veiklų, kurios padėtų nukreipti dėmesį nuo negatyvių minčių, o jas pakeistų linksmesnė kasdienybė.


Ką veikti per karantiną?

  • Kuprinė
  • 2020-11-27
Viltė KNIEŽAITĖ

Šiomis dienomis gyvenimas žmonėms nėra lengvas – vyraujant globalinei pandemijai, namie stinga veiklos. Uždarytos beveik visos pramogų vietos, maitinimo įstaigose maistas gaminamas tik išsinešti. Kadangi žmonės karantino metu daug laiko praleidžia namuose ir turi daugiau laiko apmąstymams, po pirmojo karantino padaugėjo vizitų pas psichologą ar psichiatrą. Siekiant išvengti gerokai padidėjusio tokių vizitų skaičiaus, pateikiu veiklų namuose per karantiną pasiūlymą.

Namie veiklų spektras platus: lieka laiko iš pagrindų susitvarkyti namus, galbūt perstumdyti baldus ar atlikti renovaciją. Besitvarkant svarbu atsirinkti reikalingus daiktus, o nebereikalingus – išmesti ar atiduoti labdarai.

Šis laikotarpis labai naudingas mokslams. Prieš tai buvo populiaru pasiteisinti dėl nepadarytų namų darbų ar neperskaitytų knygų, kad stigo laiko. Dabar jo yra į valias. Atlikite visus nepadarytus darbus, susijusius su mokslais, arba skaitykite knygas. Kada, jei ne dabar, pasisemsite senovės išminties ar perskaitysite knygas, kurias jums rekomenduoja draugai?

Tiems, kurie niekaip nerasdavo laiko išmokti užsienio kalbos – metas suklusti. Dabar yra tinkamiausias laikas mokytis ir siekti savo svajonių.

Per pirmąjį karantiną žmonės skundėsi negalintys susitikti su draugais. Tam yra alternatyva – žmonėms reikia bendravimo, todėl siūlau laiką praleisti plepant internetu ar net žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Tai yra puiki galimybė išbandyti kažką naujo, jei anksčiau žaidimai neatrodė labai įdomūs.

Jeigu prieš karantiną nebuvo laisvo laiko apsilankyti sporto klube, dabar yra tinkamas metas sportuoti. Internete galima rasti gausybę pratimų. Visi norime puikaus kūno, tad kodėl jo nepradėjus tobulinti dabar? Pusmečio pakaks pasiekti norimų rezultatų.


„Kūryba yra būtina. Be jos gyvenimas būtų nuobodus, monotoniškas. Be originalių ir net šokiruojančių idėjų pasaulis netobulėtų“, – teigė Miglė Sokolovaitė.

Kurti dažnai įkvepia jausmai, neretai – ir slogūs. Tuomet kūryba tampa tarsi išsikalbėjimo forma. Aštuoniolikmetei palangiškei Miglei Sokolovaitei poezija jau tapo svarbia gyvenimo dalimi, skatinančia atskleisti jausmus. Neseniai įvykusiame konkurse „Moksleivių poezijos ruduo Palangoje“ mergina pelnė II vietą.

Jaunoji kūrėja rašyti pradėjo aštuntoje klasėje. „Pavargusi nuo griežta struktūra nuobodžiomis temomis mokykloje rašomų rašinių, atradau, kad tekstu galima atskleisti daug emocijų“, – tikino pašnekovė. Mergina teigė, kad tuomet ji dažnai patirdavo nesusipratimų, išgyvendavo skausmą, jai atrodė, kad „gyvenimo tėkmė neteisinga, skaudi“, todėl įprato „išsikalbėti popieriaus lapui“.

Dienoraščio Miglė nerašė, nes kasdieniai išgyvenimai neatrodė svarbūs, o eilėraščiai tapo jos sielos išsikalbėjimo forma. „Taip gimė mano pirmieji eilėraščiai, viena kita trumputė novelė“, – prisiminė mergina.

Pašnekovei pradėjus lankyti Palangos senąją gimnaziją, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūratė Galinauskienė paragino ją dalyvauti poezijos šventėje, tad Miglė pradėjo kurti daugiau eilėraščių, kad jų užtektų konkursui. „Galbūt mokytoja mane paskatino kurti ir dėl to, kad mano sesuo Ieva taip pat rašo eilėraščius“, – mąstė mergina.

M. Sokolovaitę kurti dažniausiai įkvepia koks nors netikėtai užplūstantis jausmas, kurį sunku apibūdinti žodžiais, bet nesinori užmiršti. „Būna, stoviu tarpdury pamiršusi, ko atėjau į kambarį, ir staiga toks déj? vu, tarsi kažkada jau užuodžiau būtent tą kvapą, kažkada jau jaučiau būtent tokią šilumą. Arba prieš užmiegant, antrą valandą nakties, galvoje kuriasi kokia istorija“, – atviravo mergina.

Miglė pripažino, kad kartais jos eilėraščiai gimsta ir spaudžiant terminams. Kartais nusprendus dalyvauti kokiame nors konkurse, tenka paskubomis kurti. Moksleivė aprašo daiktus, užrašo kiekvieną keistesnę mintį.

„Tokiu būdu stebuklingai per vieną vakarą sukuriu kokius septynis eilėraščius. Taip jau yra su poezija – kuo keistesnė mintis, tuo geriau ir meniškiau daugeliui atrodo“, – dalijosi jaunoji kūrėja.


Kretingiškė Gintarė Pociūtė teigė, kad muzikos pedagogikos studijos jai teikia džiaugsmą: „Žinojau, kad studijuosiu muziką, tačiau pati sau nebuvau įvardijusi, kokią konkrečią specialybę noriu rinktis.“

Kretingiškė Gintarė Pociūtė teigia, kad, supratus, jog pasirinktos studijos neteikia džiaugsmo, reikėtų nebijoti pokyčių ir išdrįsti keisti savo gyvenimo būdą. Mergina keturis kartus buvo pirmakursė, o šiuo metu ji antrus metus studijuoja muzikos pedagogiką Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir džiaugiasi savo pasirinkimu.

Mergina prisiminė, kad, besimokydama Pranciškonų gimnazijoje, ji neturėjo konkrečios vizijos, ką norėtų veikti baigusi mokyklą: „Žinojau, kad tai bus sritis, susijusi su muzika, ji visada buvo mano mintyse.“

Muzika pašnekovę lydi nuo mažens – ji yra baigusi Kretingos meno mokyklą, fortetpijono klasę pas Ritą Pukelytę-Retkienę, dalyvavo bažnyčios choro veikloje ir tapo grupės „Absurdas“ nare.

Sustiprino pasitikėjimą savimi

Mokykloje kelių vyresnių bičiulių – Monikos Jonauskaitės, Sandros Leliugaitės, Barboros Šiaulytės ir Karolio Marcevičiaus – G. Pociūtė buvo pakviesta grupėje „Absurdas“ groti klavišiniais.

Pašnekovė prisiminė, kad grupė perdainuodavo ir kitų atlikėjų kūrinius, ir kūrė savo dainas, kelerius metus „Absurdas“ aktyviai dalyvavo įvairiuose Kretingos miesto ir rajono renginiuose, koncertuose.

Mergina neslėpė, kad mokykloje jai teko patirti ir patyčių, o muzikos grupė ją sustiprino. „Ši patirtis – nuostabi. Visa grupė buvome neformalai, netradiciniai atlikėjai, dėl to sulaukdavome daug pagyrimų. Grodama grupėje pasikeičiau ir aš pati – pradėjau labiau pasitikėti savo jėgomis, pakilo mano savivertė. Ilgainiui sulaukiau daugybės komplimentų dėl to, ką darau“, – tikino kretingiškė.


Politikos mokslus studijuojanti Nijolė Bertašiūtė laisvalaikiu domisi apleistais objektais, vienas jų – atrakcionų parkas Elektrėnuose.

Buvusi „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos narė Nijolė Bertašiūtė šiuo metu yra politikos mokslų ketvirto kurso studentė Vytauto Didžiojo universitete Kaune, tačiau pašnekovė iki šiol puikiai prisimena veiklą „Kuprinėje“. „Redakcijoje ir jaunimo priede praleistas laikas – neįkainojamas. Visa tai buvo puikus pradžios taškas man, siejančiai savo ateitį su rašymu, ir suteikta nepaprasta galimybė sukaupti žinių apie komunikaciją bei rašymo subtilybes“, – prisiminimais dalijosi buvusi kuprinietė.

Mėgo rašyti

Jaunųjų žurnalistų akademijos veikloje mergina pradėjo dalyvauti prieš šešerius metus, kai dar mokėsi Vydmantų gimnazijoje. Šį sprendimą lėmė pašnekovės noras kurti daugiau nei vien mokyklos laikraštyje. Ji norėjo išbandyti savo aistrą rašymui aukštesniu lygiu. Trejus metus N. Bertašiūtė aktyviai kūrė priede, o čia, anot jos, pažino žurnalistikos grožį ir susidūrė su pirmaisiais iššūkiais.

„Dar ir dabar prisimenu man vieno asmens pasakytus žodžius, kad tikras žurnalistas turi būti toks, kuris įlips pro langą, jei jam neatidarys durų, tačiau, manau, kad tai yra netiesa, kadangi tikram žurnalistui visada bus atvertos durys, nes pašnekovas supras būtinybę su juo tartis“, – teigė studentė.

Pasak buvusios Jaunųjų žurnalistų akademijos narės, laikas, praleistas „Kuprinėje“, suteikė naudingos informacijos gramatikos, teksto struktūros atžvilgiu. Be to, tokiais pačiais principais, kaip ir pradėjus rašyti straipsnius, mergina vadovaujasi ir dabar. Ji teigė, kad svarbiausią naujieną reikia paminėti dar pačioje straipsnio pradžioje, o tekstą kurti geriau trumpesnį ir aiškesnį, tačiau jame turi išlikti būtini faktai ir reikiama informacija. Kraštietė akcentavo, kad bendradarbiavimas „Kuprinėje“ išugdė visada „įjungti“ naujienų lokatorius, laiku pristatyti darbus ir darbuotis net ekstremaliomis sąlygomis.

Anot N. Bertašiūtės, kiekvienas jaunimo priede nuveiktas darbas, sutiktas žmogus yra įsimintinas. Ji tikino, kad apie pašnekovus ir interviu kontekstą galėtų kalbėti net dabar, praėjus nemažai laiko. „Kai rašai straipsnį, kiekvienas pašnekovas turi tapti tavo pasauliu – taip tavo rašomas kūrinys tampa svarbus ir tau, ir skaitytojui“, – tvirtino buvusi kuprinietė.


Didelė dalis Kretingos rajono jaunuolių 2020 metų LR Seimo rinkimuose palaikė partiją Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai – vienas svarbiausių 2020 metų įvykių, kai žmonės renka naujus atstovus į valdžią, o šie ateinančius ketverius metus kuria ir leidžia naujus įstatymus. Aptardami, už ką balsuoja jaunimas, pasiteiravome jų nuomonės, kas turi daugiausia potencialo spręsti šalies problemas kitą Seimo kadenciją.

Jaunimas nori permainų

Vykdytoje apklausoje 70 balsavimo teisę turinčių jaunuolių, kurių amžius 18–30 metų, savo nuomonę pateikė dviem klausimais. Atsakymai į klausimą „Kokią partiją palaikote?“ pasiskirstė nevienodai, tačiau akivaizdžiai pastebima jaunimo partija favoritė – Laisvės partija. Už ją apklausoje balsavo net pusė visų apklaustųjų. Antroje vietoje liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), turintys 12 balsų, kurie sudaro 17,1 proc. nuo visų apklausos dalyvių, o trečioje pozicijoje liko Lietuvos žaliųjų partija su dešimtadaliu balsų – 10 proc.

Kuršo apygardos, kuriai priklauso ir Kretinga, LR Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatai buvo kitokie negu atliktos apklausos. Daugiausiai – 23,60 proc., arba 3 tūkst. 926 – Kuršo apygardos rinkėjų balsavo už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS). Antroje vietoje – Tėvynes sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, surinkę 21,47% proc. – už šią partiją balsavo 3 tūkst. 573 rinkėjai. Trečioje vietoje liko Darbo partija su 12,81 proc., arba 2 tūkst. 131, balsų.

Duomenys tarp atliktos jaunimo apklausos ir bendrų rezultatų nesutampa. Akivaizdu, kad jaunimo nuomonė ir interesai skiriasi nuo kitokio amžiaus rinkėjų, tačiau nuomonės sutampa dėl Tėvynes sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos – ji ir apklausoje, ir rinkimų pirmojo turo statistikoje yra antroje vietoje, tai parodo, kad partija yra aktuali kelioms amžių grupėms daugeliu atžvilgiu.

Tikisi žmonių, skatinsiančių pokyčius

Antrasis apklausos klausimas – „Kuris partijų kandidatas surinks daugiausia balsų?” Didelė dalis respondentų pasirinko Aušrinę Armonaitę, Laisvės partijos įkūrėją, motyvuodami, kad ši moteris imponuoja jaunyste, ryžtu, šiuolaikiškumu, taip pat gerai pasirodo debatuose. Į antrąją poziciją apklaustieji iškėlė Ingridą Šimonytę, kurios atstovaujama partija surinko daugiausiai balsų LR Seimo rinkimuose pirmajame ture. Apklaustuosius ši politikė pavergė savo iškalba, protu ir gebėjimu iškelti problemas.

Salantų gimnazijos mokiniai turėjo galimybę dalyvauti nuotoliniuose debatuose „Mokiniai renka Seimą“, kuriuose I. Šimonytė pasirodė puikiai, o, atėjus metui balsuoti už labiausiai patikusią partiją, jos vedama TS-LKD surinkdavo kone dvigubai daugiau balsų už likusią antroje vietoje.

Abi kandidatės – ir A. Armonaitė, ir I. Šimonytė – moksleivių teigimu, yra vertos vietos Seime, kadangi jos abi stengiasi dėl Lietuvos ir jos žmonių, tačiau ne vien šios politikės turi potencialio šių metų rinkimuose. Dauguma jaunimo nori, kad draudimų politika baigtųsi ir ateitų laikas naujovėms. Šią išvadą galima daryti ir iš apklausos rezultatų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas