Pajūrio naujienos
Help
2022 Birželis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar jums aiškios sankcijos dėl Kaliningrado tranzito?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Aštuoniolika Kretingos rajono mokinių dalyvavo „Jaunimo dialogo konferencijoje“ Vilniuje. Šį renginį kuravo lektoriai Marius Ulozas ir Nerijus Miginis.

Konferencijoje jaunuoliai pasidalino mintimis apie iššūkius, su kuriais susiduria savo krašte. Buvo sukurta erdvė skirtingų rajonų jauniems žmonėms ir su jais dirbantiems specialistams pabendrauti, pajausti, kad sprendimų priėmėjai girdi jų nuomonę. Į šį renginį susirinko moksleiviai iš visos Lietuvos. Renginyje dalyvavo mokiniai iš Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, Marijono Daujoto progimnazijos, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro, Salantų gimnazijos, Kretingos technologijos ir verslo mokyklos, juos lydėjo rajono jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaite-Rušinskė.

Moksleivius pasveikino LR Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo narys Jaunimo ir sporto komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna, jauniausias Lietuvos meras iš Trakų Marius Šatevičius ir „LiJOT“ (Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos) vadovas Domantas Katelė.

Evelina STONKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Viešėdama Švedijoje, Kretingos J. Pabrėžos universitetinės gimnazijos moksleivių ir mokytojų komanda patobulino anglų kalbos žinias, daugiau sužinojo apie užsienio šalies kultūrą.

Grupė Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos III ir IV gimnazinės klasės mokinių ir mokytojų dalyvavo tarptautinio projekto „Erasmus+“ mobilumo užsiėmimuose Stokholme Švedijoje. Šio projekto tikslas – tobulinti mokinių ir mokytojų anglų kalbos žinias.

Gimnazistai ir juos lydintys mokytojai savaitę praleido susipažindami su užsienio šalies gamtos, kultūros, švietimo ypatumais. Moksleiviai bendradarbiavo su Young Business Creatives (YBC) gimnazija. Čia jie buvo supažindinti su Švedijos ugdymo sistema, diskutavo apie Lietuvos ir Švedijos švietimo sistemos skirtumus, dalyvavo anglų kalbos, kūno kultūros pamokose, bendravo su mokiniais.

Susitikime su YBC vadovais kretingiškiai sužinojo apie šios Švedijos mokymo įstaigos tikslus, pasiekimus, pristatė savo gimnaziją ir pasidžiaugė, kad švedams patiko gimnazijoje vykdomi projektai, renginiai.

Be apsilankymų YBC gimnazijoje, kretingiškiai, vaikščiodami po senamiestį bei apžvelgdami Stokholmo panoramą naudojantis „Skyview“ pramoga, susipažino su Švedijos architektūra. Gimnazijos komanda buvo nuvykusi į karaliaus sodą (Kungsträdgården), kuriame tuo metu žydėjo sakurų alėja, aplankė daug kitų lankytinų vietų: karališkuosius rūmus, Vasa, nacionalinį, modernaus meno, fotografijos muziejus, Nobelio premijų laureatų pokylio vietą, Nobelio prizo muziejų.

Anot mokinių, ši kelionė paliko puikius įspūdžius, nepamirštamą patirtį ir prisidėjo ne tik prie anglų kalbos, bet ir geografijos, istorijos žinių tobulinimo.

Tokiomis kelionėmis Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija siekia paskatinti gimnazijos vardą garsinančius mokinius, kurie atstovavo gimnazijai rajono ir šalies konkursuose, olimpiadose, sporto varžybose.

Vita MICKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Kretingos rajono gimnazijose skamba paskutinis skambutis. Šiais metais mokymo įstaigos sugrįžo prie įprastų tradicijų, kurių teko atsisakyti per COVID-19 pandemiją. Pranciškonų gimnazijoje jis nuskambėjo praėjusį penktadienį, Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – vakar.

Paskutinio skambučio šventės planuojamos ir kitose gimnazijose: Vydmantų, Salantų ir Darbėnų gimnazijose jos vyks šiandien, gegužės 27 dieną.

„Kuprinės“ informacija

Pranciškonų gimnazijoje įvykusio paskutinio skambučio momentai

Akimirkos iš Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos paskutinio skambučio abiturientams


Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokė būdama aštuoniolikos išleido savo pirmąją knygą „Pasąmonės siluetai“.

Arvydė Paulauskaitė – talentinga ir gabi Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokė: būdama vos 18-os metų išleido savo pirmąją psichologinę saviugdos knygą „Pasąmonės siluetai“.

Domėjosi visada

Merginai nuo pat mažens patiko psichologija, saviugda ir minčių galia. Daug metų ji kaupė žinias apie tai. Visas savo mintis užsirašydavo. Kartą, pasidalinusi su aplinkiniais savo užrašais, ji sulaukė didelio susidomėjimo.

„Kai kurie akcentuodavo, kad įvairūs moksliniai tyrimai ir psichologiniai straipsniai, knygos yra sunkiai suprantami. Žmonės, perskaitę tokio žanro tekstus, ne tik sunkiai supranta juos ir nežino, kaip tai, ką perskaitė, pritaikyti. Mano tekstai buvo aiškūs ir su gairėmis, kaip tai taikyti“, – teigė pašnekovė.

Padrąsinta aplinkinių, mergina išleido savo 31-os dienos iššūkio psichologinę saviugdos knygą „Pasąmonės siluetai“. A. Paulauskaitė paaiškino, kodėl knygą rašė tokiu formatu: „Visų pirma, labai daug iššūkių yra kūnui, bet labai mažai sielai. Taip pat žmonės geriau įsisavina informaciją ne tik, kai skaito, bet ir rašo, atlieka tam tikras užduotis.“

Mergina nepamiršo ir neskaitančiųjų: ji tikino, kad kai kuriems yra sunku perskaityti net vieną knygos puslapį. Todėl saviugdos knygoje yra nedaug teksto, tačiau jis – aiškus ir įdomus. Jaunoji rašytoja norėtų, kad jos skaitytojas būtų greitai įtrauktas ir sudomintas jos knyga.


Savo kūrybinio gyvenimo potyriais pasidalino Vydmantų gimnazijos dvyliktokė Beta Rogačiovaitė (dešinėje) ir etikos mokytoja poetė Irena Grabienė.

Dažnai atrodo, kad dienos bėga akimirksniu. Nepastebimai liejasi į savaites, mėnesius ir, nors tu ką, kartais tiesiog negalime įvardinti, ką reikšmingo per tą laiką nuveikėme. Išliekamuosius pėdsakus kasdienybėje palieka kūryba. Ji neprivalo būti nei didi, nei pastebėta, svarbiausia – pats procesas, kuris teikia žmogui galimybę išsilieti, pabėgti ar atsipalaiduoti. Savo kūrybinio gyvenimo potyriais pasidalino Vydmantų gimnazijos XII klasės mokinė jaunoji menininkė Beta Rogačiovaitė ir etikos mokytoja poetė Irena Grabienė.

Akstinas kurti

Beta tapyti pradėjo Kretingos meno mokykloje, maždaug prieš dešimt metų. Iš pradžių tapyti merginai buvo tik pareiga, pamokos užduotis, tačiau vėliau pradėjus labiau domėtis meno pasauliu ir tapyba, tai jai tapo mėgstamiausiu užsiėmimu, su kuriuo dabar nori sieti savo ateitį.

Tapyti ir kurti moksleivę skatina pačios noras prasmingai praleisti laisvalaikį, taip pat patinka kitų žmonių reakcija į darbus. Beta jaučiasi motyvuota, kai žmonės pakomentuoja ar grožisi jos darbais. Ji tiki, kad kūrybos prasmė yra sukelti žmogui emociją, nesvarbu, kokia ji būtų.

Poetė I. Grabienė pritarė, kad kurti skatina artimų žmonių, šeimos, kolegų vertinimai: „Jie – mano skaitytojai ir kritikai. Jaučiu, kad mano eilėraščiai apsigyvena kitų žmonių širdyse, o tai skatina dar daugiau rašyti. Kūryba – neatsiejama mano gyvenimo dalis. Ji kelia sumaištį mano galvoje tol, kol neužrašau. Ji kyla impulsyviai, iš nugirstos frazės, pamatyto vaizdo, gamtos grožio ir panašiai. Netgi tada, kai dirbu kasdienius darbus, būna, mintis atbėga netikėtai.“

Tinkamas laikas ir turinys

Kiekvienas kūrėjas ar menininkas yra unikalus savo kūrybos raiškos erdve. Nuo aplinkos gali priklausyti patys kūriniai, bet gali būti ir atvirkščiai.

„Kasdien kūrybai laiką paskirstau įvairiai, kartais, atrodo, per parą neužtenka 24 valandų, nes praleidžiu visą dieną dirbtuvėje, o kartais kūrybą į šalį nustumia kitos kasdienės veiklos. Esu linkusi kūrybinį laiką matuoti ne valandomis, o atlikto darbo rezultatu, nes kartais galiu darbą užbaigti per kelias valandas, o kartais tam prireikia ir kelių mėnesių“, – sakė B. Rogačiovaitė.

Savo darbuose ji vaizduoja buitišką, kasdienę aplinką, dalykus, kurie yra kiekvienam artimi, paprasti, tačiau ne visiems pastebimi. ,,Man patinka vaizduoti paprastas, netikėtas akimirkas, kurios niekam neatrodo ypatingos tol, kol nebūna nutapytos“, – kalbėjo ji.



Rasa ŽUTAUTAITĖ, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazija:

– Mūsų kelias iki egzaminų truko 12 metų. Pasirengimas anglų kalbos egzaminui, labai ilgas ir kupinas visokiausių emocijų, atradimų ir nusivylimų. Egzaminas trumpas, o pasirengimui buvo įdėta labai daug pastangų. Egzaminas – lyg sapnas ar iliuzija, todėl labai sunku suvokti, kaip greitai tai praėjo. Todėl keista ir nesuvokiama yra kiti artėjantys egzaminai, nes tai – didelė atsakomybė. Kartais su draugais juokaujame, kodėl į egzamino patalpą nėra įleidžiami pašaliniai asmenys, kodėl nėra daromos nuotraukos iš egzamino, o gal visa tai – tik iliuzija.

Kajus KUTELIS, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazija:

– Jaučiuosi pasirengęs egzaminams, nes 12 metų nuosekliai mokiausi ir ruošiausi jiems. Taip pat dar yra laiko pasirengti ir gerai išlaikyti brandos egzaminus. Svarbiausia – mokėti susitvarkyti su jauduliu ir parodyti visas savo žinias. Savo bendraamžiams linkiu per likusį laiką pakartoti viską, ką mokėmės mokykloje, ir stengtis nugalėti jaudulį.

Augustė BENDIKAITĖ, Pranciškonų gimnazija:

– Jaučiuosi keistai, nes greitai pasibaigs šis dar ne tiek daug atsakomybių turintis laikotarpis ir prasidės suaugusio žmogaus gyvenimas. Taip pat jaudulį kelia artėjantys egzaminai, nes visada atrodė, kad jie dar toli, tačiau iš tikro jie labai arti.

Agnė IRKINAITĖ, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazija:

– Artėjant egzaminams tikrai jaučiu daugiau nerimo. Pasidaro šiek tiek baisu, kai supranti, kad tuoj baigsi mokyklą. Svarbiausia, nors ir apsikrovus darbais bei knygomis, rasti laiko pailsėti. Norisi, kad viskas greičiau praeitų, nes prasidės naujas gyvenimo etapas ir įvairūs nauji iššūkiai.

Abiturientus kalbino Vaidas MAŽONIS

Nuotr. iš asmeninio pašnekovų albumo


Televizijos žaidime „Kas ir kodėl“ varžėsi bibliotekininkė Paulina Sutkutė ir bibliotekininkas darbui su jaunimu Mindaugas Orlovas (Dešinėje).

Nacionalinės bibliotekų savaitės proga šią savaitę televizijos žaidime „Kas ir kodėl?“ žaidė tik bibliotekininkai iš įvairių šalies bibliotekų. Į šį žaidimą pateko ir Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Paulina Sutkutė ir vyresnysis bibliotekininkas darbui su jaunimu Mindaugas Orlovas.

Kretingiškiai žaidime varžėsi atskirai, kovoti vienam prieš kitą neteko. Paulinai teko žaisti prieš Kauno rajono bibliotekos bibliotekininkes. „Galvojau, kad seksis blogiau. Išėjau į dienos finalą, bet jame vienu tašku pralaimėjau kolegei iš Kauno, – apie dalyvavimą kalbėjo P. Sutkutė. – Smagi patirtis dalyvauti tokiame žaidime. Labai gera atmosfera, nesijautė didelės įtampos, ir vedėjas, ir komanda gerai nuteikė.“

Dalyvauti žaidime patiko ir M. Orlovui. „Buvo labai smagu. Laimėjau puodelį ir arbatos rinkinį. Nejaučiau streso ar įtampos, tačiau jaučiausi labai susijaudinęs. Buvo įdomu pamatyti, kaip ten viskas vyksta“, – apie patirtį žaidime kalbėjo Mindaugas. Labiausiai kretingiškiui įsiminė organizuotas televizijos darbas: „Viskas vyko labai operatyviai ir sklandžiai.“

„Kuprinės“ informacija


Tarptautinės virtualios mokinių ir mokytojų kūrybinių darbų iniciatyvos-konkurso „Trapi taika“ dalyviai savo darbais palaikė Ukrainos tautos laisvės siekį.

Kretingos Simono Daukanto progimnazija, paskelbusi tarptautinę virtualią mokinių ir mokytojų kūrybinių darbų iniciatyvą-konkursą „Trapi taika“, sulaukė apie 200 mokinių ir mokytojų darbų. Su konkurso nugalėtojų darbais bus galima susipažinti jau šiandien, balandžio 29 d., Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje atidarytoje parodoje.

„Šiuo metu netyla kalbos apie karą Ukrainoje, o klasėse mokomės iš dabar vykstančių globalinių procesų. Mokiniai, mokytojai, mokyklų bendruomenės nerimauja, bijo, smerkia. Tad, organizuodami konkursą „Trapi taika“, užplūdusias emocijas pasiūlėme perkelti į kūrybinius darbus“, – kalbėjo dailės mokytoja Simono Daukanto progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Živilė Sabaliauskaitė.


Jaunieji maltiečiai savo veiklą pradėjo dar 1993 m. Šiandien jaunuoliai savanorystei buriasi 25 Lietuvos miestuose ir miesteliuose bei vienija apie 500 savanorių. Savo veiklą jaunieji maltiečiai aktyviai vykdo ir Kartenoje.

Patinka savanoriauti

Pasak Kartenos jaunųjų maltiečių vadovės Vidos Tamošauskienės, Kartenoje maltiečiai šaknis įleido 1996 m. lapkritį, ir tai – viena seniausių grupių Lietuvoje.

Šiuo metu Kartenoje yra beveik dešimt jaunųjų maltiečių savanorių. „Džiaugiuosi, kad savanorystė Lietuvoje kasmet vis populiarėja ir kad mūsų mažame miestelyje atsiranda jaunuolių, kurie nori savanoriauti ir padėti kitiems“, – V. Tamošauskienė pasidžiaugė norinčiais dalyvauti maltiečių veikloje.

Viena tokių savanorių Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro aštuntokė Gabrielė Mataitytė, jaunųjų maltiečių veikloje dalyvaujanti maždaug 2–3 metus. „Veikloje pradėjau dalyvauti netikėtai. Jau nuo pradinių klasių mačiau, kaip vyresnių klasių mokiniai vaikšto mėlynais maltiečių džemperiais. Pradėjus mokytis vyresnėse klasėse, vadovė Vida pasiūlė pamėginti šią veiklą. Ir man patiko. Patiko jų užsispyrimas, jų noras kažką veikti“, – patirtimi dalijosi mergina.

Paklausta apie tai, ką jai duoda savanorystė, Gabrielė sakė: „Man savanorystė padeda suprasti, kas man patinka ir nepatinka. Pavyzdžiui, jeigu nežinai, ką daryti šiuo laikotarpiu gyvenime, tai manau, reiktų pamėginti savanoriauti. Jeigu ne maltiečių organizacijoje, tai kažkur kitur.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas