| 2024 Liepa |
| Pi | 1 | 8 | 15 | 22 | 29 |
| An | 2 | 9 | 16 | 23 | 30 |
| Tr | 3 | 10 | 17 | 24 | 31 |
| Ke | 4 | 11 | 18 | 25 | |
| Pe | 5 | 12 | 19 | 26 | |
| Še | 6 | 13 | 20 | 27 | |
| Se | 7 | 14 | 21 | 28 | | |
| Apklausa | Ar kandidatams į valstybių prezidentus turėtų būti taikomas maksimalaus amžiaus cenzas? |
|
Kuprinė- Genė DRUNGILIENĖ
- Kuprinė
- 2006-10-27
Šeimoms, kurių vaikai išvyko studijuoti ir gyventi į kitus miestus, kyla ne tik buitinių problemų, susijusių su vaikų įkurdinimu naujose vietose. Tėvai teiraujasi, kurią gyvenamąją vietą deklaruoti, kur kreiptis susirgus, kaip mokėti mokesčius.
„Neretai studentai lieka prisirašę pas savo šeimos gydytoją Kretingoje, nors mokosi ir gyvena kitame mieste”, - sakė Savivaldybės vyriausioji gydytoja Vanda Verbutienė.
Žmogus turi teisę pasirinkti šeimos gydytoją bet kuriame Lietuvos mieste, rajone, nepriklausomai nuo to, kur gyvena jis pats. Sprendžiant dėl šeimos gydytojo pasirinkimo, V.Verbutienė pataria pirmiausiai gerai pasvarstyti. Jeigu studentas yra sveikas, medikų pagalbos prisireikia retai, pas kitą gydytoją galima ir neprisirašyti. Ištikus nelaimei ar kitai būtinybei, skubi pagalba bus suteikta bet kurioje gydymo įstaigoje. Jeigu studentas serga lėtinėmis ligomis, dažnai reikia šeimos gydytojo, tuomet geriau šeimos gydytoją rinktis kuo arčiau gyvenamosios vietos.
Pasirinkęs gydymo įstaigą, studentas turi kreiptis į šios įstaigos registratūrą. Jis turi pateikti asmens dokumentą ir dokumentą, įrodantį, kad turi sveikatos draudimą. Tam užtenka studento pažymėjimo. Asmens sveikatos kortelė paprastai yra persiunčiama paštu.
Rajono policijos komisariato Migracijos poskyrio vadovas Rimantas Urbonas sakė, kad šeima pati gali spręsti, kurią gyvenamąją vietą deklaruoti. Neretai studentai nuomojasi butus, kurių šeimininkai nesutinka, kad laikinai gyvenantys jaunuoliai jų butą deklaruotų kaip savo gyvenamąją vietą. Kai studentas gyvena bendrabutyje, gali jį deklaruoti kaip savo gyvenamąją vietą.
Šeimos, gyvenančios daugiabučiuose namuose, už šiukšles komunalininkams moka pagal gyventojų skaičių. Kaip sakė bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Konstantinas Skierus, studentų, kurie išvyko mokytis ir gyvena kitame mieste, tėvai turi kreiptis į bendrovę dėl mokesčio už šiukšles sumažinimo. Jie turi pateikti studento pažymėjimo kopiją. Tokios kopijos bendrovė prašo, siekdama apsisaugoti nuo gyventojų nesąžiningumo. Pasak K.Skieraus, būna ir taip, kad trisdešimties butų name, sprendžiant iš prašymų neskaičiuoti mokesčio už šiukšles, tegyvena 25 žmonės.
- Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
- Kuprinė
- 2006-10-27
Dvidešimt penkerių kretingiškė Aldė Bernatavičiūtė, buvusi Pranciškonų gimnazijos moksleivė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) verslo vadybos specialybės studentė, magistro diplomą ryžosi apsiginti Portugalijoje. Šį pavasarį mergina internetu surado galimybę pagilinti žinias Danijoje. Prieš kelias dienas ji pradėjo dirbti vadybos konsultante vienoje Norvegijos įmonių.
- Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
- Kuprinė
- 2006-10-27
|
Šįsyk “Kuprinė“ svečiavosi Jurgio Pabrėžos gimnazijoje ir kalbino jos moksleivius bei jaunuolius, tuo metu besilankančius mokyklos teritorijoje. Buvo smalsu sužinoti:
| |
Aurimas Lukošius:
- Aš visai nesikeikiu. Kokia prasmė keiktis? Manau, kad intelektualesniam žmogui nedera keiktis. Dažniausiai keikiasi tie, kurie turi kompleksų ir keiksmažodžiais nori kompensuoti kažką, ko neturi. Aš esu grynos lietuviškos kalbos šalininkas. Man kalbos visai nepagyvina kažkokios rupūžės, gyvatės ar žalčiai.
| |
Vytautas Kanapka:
- Ne. Nežinau. Nemoku. Nesu girdėjęs. Na, o jeigu atvirai – visi žmonės keikiasi. Pasiklausykit, kas darosi gatvėse, arba ten, kur susiburia daugiau žmonių. Pavaikščiokit po mokyklą – išgirsit tiek, kad net ausys raitysis. Rusiški keiksmažodžiai – populiariausi. Lietuviški neprigyja, jie neturi „cinkelio“ ir juos vartoti nepatogu.
| |
Martynas Lukas:
- Lietuviškai? Na, žinau, kad yra, tarkim: žalia rūta, rupūže. Mano močiutė kartais, kai susinervina, pasako: kad tu vandens šaukšte nuskęstum. Bet tokių pasakymų tarp jaunimo beveik neišgirsi. Rusiški keiksmažodžiai (na, patys žinot, kokie) jau tapo tarsi kalbos norma. Tai taip įaugę į kraują, kad lietuviškai nusikeiki tik tam, kad pagyvintum kalbą.
| |
Daiva Beniulytė:
- Nelabai. Tai kad nesimokėm mokykloj. Jeigu supykstam, klasėj vienas kitą pavadiname gyvūnais, pavyzdžiui: asilas, ožys, gaidys, karvė. Yra, kas moka keiktis ir iš Švarcnegerio repertuaro. O rusiškų girdėt tai girdėjom, bet nesuprantam, ką reiškia – rusų kalbos nesimokom. Dar esu girdėjusi, kaip vienas senelis visaip bjauriai keikėsi, kai sudužo jo alaus butelis.
| |
Greta Garškaitė:
- Nelabai. Porą keiksmažodžių žinau: žaltys, rupūžė. Tačiau jaunimas jų nevartoja. Manau, kad apie 90 proc. jaunimo keikiasi. Merginos netgi daugiau už bernus. Man atrodo, kad jaunimas keikiasi visam pasauly. Gal nori pasirodyti „kietesni“ už kitus. Man kartais irgi išsprūsta, bet tai nėra gerai – yra ir kitų būdų, kaip išreikšti emocijas.
| |
Dainius Rupeika:
- Moku: gaidys, rupūžė, žiurkė, šūdo gabalas. Kai supykstu, draugams sakau: durnelis, kasyk sliekui pažastį, kramtyk vandenį. Mokytoja išmokė. Apsikeikiam, apsistumdom, bet neatsiprašom. Taip nepriimtina. O tėtis, kai susinervina, keikiasi rusiškai. Rusiškai - „kiečiau“. Ir dar man nepatinka, kaip filmuose šneka „varyk į mano š...“
| |
|
Kretingiškis Gintautas Maksvytis pasidalino įspūdžiais apie mokslo metus, kuriuos jis praleido mokydamasis Belgijos sostinėje Briuselyje. Dabar jis toliau tęsia studijas Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštojoje mokykloje, kur mokosi verslo administracijos.
G.Maksvytis studijuoti į Briuselio ekonomikos aukštąją mokyklą EMSAL vyko pagal studentų mainų programą ERAZMUS.
Šiemet tradicinė metinė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) asamblėja buvo kitokia. Susirinkę daugiau negu 200 studentų, akademinės visuomenės narių ne tik dalijosi patirtimi ir svarstė, kaip pagerinti studijų sąlygas, bet ir atšventė Lietuvos studentų sąjungos penkiolikos metų gimtadienį.
- Aldona KAREČKAITĖ
- Kuprinė
- 2006-09-29
Daugiau negu 26 proc. paauglių merginų laikosi dietų, o 46 proc. dvylikamečių mergaičių nori numesti svorio. Dietos laikymasis tapo įprastu dalyku paauglėms merginoms, neturinčioms antsvorio.
- Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
- Kuprinė
- 2006-09-29
„Kas pakliūva čia, į Pakutuvėnus, tas čia ir „pasilieka“ visam laikui“, - pasibaigus Andriaus Mamontovo ir jo grupės labdaros koncertui Pakutuvėnų angare, gausiai susirinkusiai miniai klausytojų kalbėjo bendruomenės klebonas, brolis Gediminas Numgaudis. Tuo pat metu jis pakvietė visus koncerto dalyvius giesme atsidėkojant palaiminti pirmąkart angare koncertavusius muzikantus.
Salantiškės Žydrūnė, Gintarė, Greta, Agnė, Eglė, Viktorija, Laura ir Erika per įvairius renginius drąsiai lipa ant scenos ir šoka savo sukurtus šokius. Tai – šokių grupė “Toxic cats”. Stebint merginų pasirodymą, sunku patikėti, kad jos neturi vadovo. Ir šokių kompozicija, ir muzika, ir apranga merginos pasirūpina pačios.
- Genė DRUNGILIENĖ
- Kuprinė
- 2006-09-29
|
Mieli „”Kuprinės“ skaitytojai, nuo šio numerio kaskart ketiname lankytis vis kitoje rajono mokykloje ir kalbėtis jums bei jūsų mokytojams ir tėvams aktualiomis temomis. Šįsyk „”Kuprinė“ keliavo Marijono Daujoto vidurinės mokyklos link. Matydami per pertrauką į netoli mokyklos esančią parduotuvę pasipylusius moksleivius, jų klausėme:
| |
Deivydas Petkus:
- Man tėvai duoda kasdien po keturis litus. Per ilgąją pertrauką užtenka laiko nueiti iki parduotuvės. Perku įvairiai, kaip kada: kartais tik ledų porciją, kartais – beliašą, o kartais – bandelę. Parduotuvėj bandelės keliasdešimčia centų brangesnės negu valgykloje. Bet užtat - skanesnės ir didesnės.
| |
Vitalija Pazdrazdytė:
- Aš su draugėmis dažniausiai einu į parduotuvę. Greitomis nusiperkame ko nors užkąsti. Dažniausiai – bandelę ir ko nors atsigerti. Čia yra geresnis pasirinkimas, negu mokyklos valgykloje: bandelės ir šviežesnės, ir skanesnės, ir pigesnės. Kartais nusiperkame ir beliašą. Parduotuvėje - bent jau mažesnė tikimybė nusipirkti su plauku. Man priešpiečiams tėvai duoda po 2-3 litus.
| |
Aurimas Grauslys:
- Mes dažniausiai einame visa kompanija į parduotuvę: perkame kas ką. Juk ir šokoladas yra kaloringas. Man tėvai kas rytą duoda įvairiai: 2-4 Lt vieniems priešpiečiams. Man gauti pinigų visai savaitei būtų patogiau, bet jie sako: viską išleisi, o kitą dieną liksi nevalgęs. Tėvai pasitiki manimi, bet, matyt, jiems taip ramiau.
| |
Egidijus Viskontas:
- Valgykloje valgyti labai brangu. Ir porcijos – mažos. Kad pavalgytum normaliai, reikia kokių 5-7 Lt. Karbonadas kainuoja 3 Lt, neaiškios kilmės gėrimas – 0,50 Lt, o sultys – net 1 Lt. Geriau atėjai į parduotuvę ir nusipirkai visą paką sulčių. Į parduotuvę nelakstau tik žiemą, kai šalta. Nei tėvai, nei mokytojai dėl to nepyksta. Parduotuvei – „navaras“, o valgyklos darbuotojai tegul išmoksta verstis.
| |
Ieva Skipariūtė:
- Tėvai paprastai duoda penkis litus dienai. Už tuos pinigus turiu „mikriuku“ iš mokyklos sugrįžti namo į Pryšmančius. Kelionė kainuoja 1,80 Lt. Į mokyklą atveža mama. Už likusius pinigus užkandu. Ne kažkas teišeina. Kartais mokyklos valgykloj suvalgau blynelių porciją. Bet šiemet valgykloj viskas brangiau. Dėl to dažniausiai bėgu į parduotuvę.
| |
Jolita Narmontaitė:
- Nėra net minčių atsinešti priešpiečiams sumuštinių. Mokykloj išjuoktų. Bet ir pačiai juokinga atrodo: eini koridorium, o rankoj – sumuštinis. Nebent kokį obuolį gali išsitraukti.Tėvai man kasdien duoda po penkis litus. Vieną dieną daugiau išleidžiu, nusiperku dar ir ledų, kitą – mažiau. Savaitei ar mėnesiui pinigų tėvai neduoda. Bijo, kad neišleisčiau išsyk ar nepradėčiau taupyti.
| |
|
- Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
- Kuprinė
- 2006-08-25
Kretingos bažnyčios jaunimo šlovinimo grupė „Aušra“. – tai dvylika šiuolaikines krikščioniškas giesmes grojančių ir giedančių jaunuolių nuo 16 iki 24-erių metų. Dauguma jų grupėje „užaugo“, mat, muzikuoja jau visą dešimtmetį. Rugsėjį šlovintojų gretos kiek išretės. Priežastis paprasta - kai kuriems senbuviams prasideda studentavimo metas.
|
|
