- Norėčiau. Žiūriu talentų šou ir man patinka visi ten dalyvaujantys talentingi žmonės. Jei aš turėčiau galimybę sudalyvauti tokiame šou, norėčiau turėti talentą juokinti žmones. Būtų smagu, jei dėl mano pasakojamų juokų juoktųsi visa salė.

- Nenorėčiau, nes esu nedrąsi. Bijočiau į mane atsuktų filmuojančių kamerų ir to, kad mane mato labai daug žmonių. Tačiau jei šou nugalėtojui būtų pažadėtas geras prizas, galbūt sukaupčiau visą drąsą ir sugebėčiau įžengti į sceną ir parodyti, ką moku.

- Jei turėčiau talentą, labai norėčiau sudalyvauti talentų šou. Man patiktų žiūrovų rodomas dėmesys, norėčiau dalyvauti įvairiuose renginiuose. Mano nuomone, labai gerai, kad yra organizuojami talentų šou, nes talentingiems žmonėms yra kur išreikšti save.

- Vieną kartą esu dalyvavęs renginyje, kur reikėjo pademonstruoti tai, ką moku. Baublių bendruomenės šventėje deklamavau eiles. Buvo šiek tiek baisu, bet smagu. Jei galėčiau rinktis, norėčiau turėti talentą šokti hard jumping‘ą – tai toks šokis su triukais.

- Ne, nes nemanau, kad turiu kokių nors ypatingų sugebėjimų. Norint dalyvauti talentų šou, kažką mokėti reikia tikrai labai gerai. Man labiausiai patinka tie žmonės, kurie atlieka ekstremalius triukus – norėčiau mokėti ir aš. O aš pats turiu talentingų draugų, kurie moka prajuokinti – su tokiu humoru jie galėtų dalyvauti talentų šou.

- Nenorėčiau, nes turbūt nedrįsčiau pasirodyti scenoje. Norėčiau turėti talentą labai gražiai dainuoti. Turiu draugų, kurie moka gražiai piešti, dainuoti. O per televiziją man labiausiai patinka stebėti šokių šou.

Baublių pagrindinėje mokykloje lankėsi Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS

- Greičiausiai jis buvo kokioje nors sodyboje, kurioje visus metus kartu su nykštukais gamino dovanas. Jis visus metus iki Kalėdų turi labai daug darbo, todėl jam labai gerai slėptis ramioje vietoje. Be abejonės, Kalėdų Seniui reikia ir atostogų. Kadangi Ispanijoje jam per karšta, kol neprasidėjęs švenčių įkarštis, jis atostogavo Aliaskoje.

- Kalėdų Senis niekur nesislepia – jis paprasčiausiai visus metus turi labai daug darbo. Kol jam nereikia atlikti Kalėdų Senio pareigų ir rengtis Kalėdoms, jis aplanko vaikų namus, dovanoja džiaugsmą ir laimę mažiems bei dideliems. Laisvo laiko Kalėdų Senis turi labai mažai – tik vasarą. Jai pasibaigus pradeda gaminti dovanas – kad galėtų nudžiuginti visus, kurie jo laukia.

- Po lova. Tūno ten visus metus ir laukia Kalėdų. Iš po lovos Kalėdų Senis pasirodo tada, kai žmonės jau pasipuošia egles, pasipuošia namus. Tai ženklas, kad Kalėdų Senis namuose yra laukiamas. Iš tiesų po lova Kalėdų Senis nenuobodžiauja – ruošia dovanas, jas pakuoja ir pats labai laukia žiemos švenčių.

- Kalėdų Senis visus metus būna Laplandijoje, savo jaukioje rąstų trobelėje, kurioje liepsnoja židinys ir vyksta įtemptas darbas. Kalėdų Senis laisvo laiko beveik neturi – nuo Kalėdų iki Kalėdų jis dirba kartu su snieguolėmis ir nykštukais, kad per šventes turėtų ką padovanoti. Jam tereikia rūpintis tik dovanomis, nes visa jo buitimi pasirūpina Kalėdų Senio pagalbininkai.

- Viskas labai aišku: visus metus Kalėdų Senis slepiasi namuose, nes jis – tėtis arba mama. Kalėdų Senis stebi vaikus – kaip jie elgiasi, ar savo gerais darbais nusipelno dovanų. Jis turi visus metus laiko pagalvoti, kaip apdovanoti šeimą, kaip ją pradžiuginti. Seniau labai stengdavausi dovanas atrasti iš anksto, prieš Kalėdas. Bet supratau, kad taip švenčių laukti – neįdomu.

- Aš netikiu Kalėdų Seniu. Per televizorių rodo, kad į miestus atkeliauja Kalėdų Seniai – bet jie netikri, nes jie – žmonės. Kol buvau mažas, Kalėdų Seniu tikėdavau, bet kai pradėjau lankyti mokyklą, supratau, kad jis neegzistuoja.

Kartenos vidurinėje mokykloje lankėsi Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS

- Jei tik sužinočiau, bandyčiau atkalbėti nuo tokių veiksmų. Galbūt net įspėčiau aplinkinius, kad jie man padėtų. Mano nuomone, už žiaurų elgesį su gyvūnais reikia bausti. Tačiau bausmės turėtų būti apgalvotos ir neperžengti ribų

- Bandyčiau atkalbėti, sakydama, kad gyvūnui skauda ir baisu lygiai taip pat, kaip ir žmogui. Negalima teisinti savo elgesio tuo, neva gyvūnas kuo nors prasikaltęs, kam nors įkandęs. Jei jau, tarkim, šuo yra agresyvus, nebegalima jo suvaldyti, geriau neskausmingai užmigdyti, o ne bandyti „auklėti“ žiauriu elgesiu.

- Net nežinau, nes man nėra tekę susidurti su tokia situacija. Tačiau tuos, kurie neseniai išgarsėjo nuo tilto numetę šunį ir kurie mėgsta tyčiotis iš gyvūnų, pavadinčiau idiotais. Tokiems žmonėms ne pro šalį būtų pasėdėti kalėjime arba susimokėti baudą. Ji už žiaurų elgesį su gyvūnais turėtų būti didesnė negu dešimt tūkstančių litų.

- Aš nubausčiau tą, kuris skriaudžia gyvūnus. Taip negalima elgtis. Vieną kartą mačiau, kaip vienas vaikas spardo šunį. Pasakiau jam, kad taip negalima daryti, kad kam nors pasakysiu, kaip jis negerai elgiasi. Tada manęs paklausė ir šuo buvo išgelbėtas.

- Jei sužinočiau apie žiaurius planus, perspėčiau pažįstamus, kankintojo šeimą – kad iš karto būtų užkirstas kelias žiauriam elgesiui. Man pačiam nėra tekę ko nors drausminti. Bet mąstau, kas verčia žmones, pavyzdžiui, numesti šunį nuo tilto. Tokie asmenys yra sadistai, ieško nenormalių pramogų arba nori pasirodyti prieš kitus.

- Neleisčiau taip elgtis. Bandyčiau atkalbėti, o jei jau veiksmas vyktų ir man nepavyktų jo sustabdyti, kreipčiausi į policiją, tėvus. Skriausti gyvūnus yra lygiai taip pat blogai, kaip ir skriausti žmones. Už žiaurų elgesį su gyvūnais reikėtų įvesti griežtas pinigines baudas, arba būtų galima kokiam mėnesiui sodinti į kalėjimą.

Salantų gimnazijoje lankėsi Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ