Pajūrio naujienos
Help
2021 Birželis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną30°C debesuotumas 1 %
Naktį19°C debesuotumas 1 %
Apklausa

Ar jus bedomina viešos rajono valdžios rietenos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Ar ketinate vasarą įsidarbinti?

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Kuprinė
  • 2007-05-25
„Kuprinė“ šį kartą lankėsi Darbėnų vidurinėje mokykloje ir jos moksleivių klausė:

Lijana Narkutė:

- Ketinu, nes noriu padirbėti. Tačiau esu dvyliktokė, reikia pirmiausia išsilaikyti egzaminus. Šią vasarą dirbsiu jau trečią kartą. Praėjusią vasarą dirbau Palangoje. Kiekvieną kartą ieškau vis kitokio darbo, nes taip įdomiau. Pinigus leidžiu pramogoms, o dalį jų taupau.

Sandra Tarvydaitė:

- Įsidarbinsiu – bus pirmoji vasara, kai aš dirbsiu. Jau dabar ieškau darbo: skambinu pagal skelbimus, naršau internete. Neieškau kokio nors konkretaus darbo, tačiau būtų smagu dirbti padavėja. Dalį pinigų žadu išleisti pramogoms, kitą dalį pataupyti. Praleisti vasarą nepoilsiaujant visai negaila, nes norisi dirbti.

Gedas Skaivydas:

- Žadu dirbti, tik dar nežinau, kokį darbą. Kol kas jo neieškau, pirma reikia mokslo metus pabaigti. Dirbau ir praėjusiais metais – statybose. Manęs visai negąsdina sunkus darbas statybose ar kitur. Uždirbtus pinigus išleisiu pramogoms.

Romas Kubilius:

- Gal ir įsidarbinsiu. Tačiau vasarą ir pramogauti norisi. Praėjusiais metais dirbau medienos dirbtuvėse, nelabai patiko. Vis dėlto norisi turėti savų pinigų, kuriuos ketinu taupyti, dalį išleisiu pramogoms.

Albinas Viršilas:

- Taip, jau ir darbą turiu – vienoje parduotuvėje Palangoje. Tačiau suabejojau, ar eiti ten dirbti, nes sklando gandai, jog ten mažai moka. Šią vasarą dirbsiu pirmą kartą, nes praėjusią vasarą dar buvau nepilnametis. Dirbsiu, nes noriu užsidirbti pramogoms bei šiek tiek susitaupyti.

Donata Ruikytė:

- Jei rasiu darbą, būtinai įsidarbinsiu. Kol kas darbo ieškau su pažįstamų žmonių pagalba. Noriu darbo, kurį nebūtų labai sunku dirbti, galbūt padavėjos. Jos gauna ne tik algą, bet ir arbatpinigių. Uždirbtus pinigus taupysiu, kad galėčiau nusipirkti norimų drabužių, kosmetikos.


Tėvas ir sūnus – kolegos krepšinio aikštėje

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Kuprinė
  • 2007-04-27

Pranciškonų gimnazijos kūno kultūros mokytojas, 43 metų Rolandas Žiubrys savo 18-mečiui sūnui Erikui yra ne tik tėvas ir mokytojas. Abu jie – dar ir kolegos, kuomet susitinka teisėjauti įvairaus rango krepšinio varžybose.


Nuotraukose – nepakartojamos akimirkos

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Kuprinė
  • 2007-04-27

Arbatinėje „Špitolė“ surengta pirmoji Jurgio Pabrėžos gimnazijos vienuoliktoko Dariaus Neverausko personalinė paroda „Gyvasis vanduo“.


Dredai – stilingiems ir nebijantiems dėmesio

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Kuprinė
  • 2007-04-27

Žaismingai ant galvos styrančios suveltų plaukų sruogos su spalvotais karoliais – tokią šukuoseną Kretingoje turi tik Pranciškonų gimnazijos moksleivė Aurima Nykštaitė. Mergina dredus susivėlė prieš tris savaites. „Jau labai seniai norėjau tokios šukuosenos. Vis atidėliodavau, kol pajutau, jog atėjo laikas“, - pasakojo A. Nykštaitė. Ji kasmet sugalvoja ką nors naujo: taip ant jos kūno atsirado 10 auskarų, dredai. Mergina kol kas neturi tik tatuiruotės.


Mokyklų rūkaliai turės tenkintis pakampėmis

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kuprinė
  • 2007-04-27

Kad moksleiviai rūko per pertraukas, niekam nėra paslaptis. Šaltuoju metų laiku slapukai bėga parūkyti į nuošalesnes vietas – už kultūros centro, į parkus, karių kapines ar daugiabučių namų laiptines. Drąsieji, ypač pilnamečiai, rūkyti nesidrovi tiesiog mokyklos kieme ar ant laiptų. Mokytojai, juos tramdydami, gadina nervus ir gaišta laiką, kurį galėtų skirti poilsiui ar pasirengti pamokoms.

Kai kurių Europos šalių, tarp jų – ir kaimyninės Danijos, pedagogų, tėvų bei moksleivių bendruomenės nusprendė, kad kovoti su rūkymu mokyklose – tas pats, kas kovoti su vėjo malūnais, ir mokyklose įrengė atskirus rūkymo kambarius. Ką apie rūkalius ir galimybę „legalizuoti“ rūkymą mokyklose mano Kretingos rajono mokyklų vadovai?


Ar kompiuteris smurtauja prieš vaikus?

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Kuprinė
  • 2007-04-27
Interneto informacija plečia akiratį, tačiau net ir suaugusiems skirta informacija yra prieinama vaikams. Kompiuteriniai žaidimai lavina reakciją, bet kartu gali skatinti agresyvumą. Apie tai, ar kompiuteris daro žalą, ar yra visiškai nekaltas technikos išradimas, kalbinome Marijono Daujoto vidurinės mokyklos mokinius.

Artūras Ketlerius:

- Kompiuteris, internetas smurtauja tada, kai leidžiama juo naudotis per mažiems vaikams. Vyresni žmonės atsirenka, kas jiems reikalinga. Kompiuteriniai žaidimai taip pat skatina vaikų agresyvumą. Kita vertus, neseniai skaičiau straipsnį, kuriame teigiama, kad žaisdami žaidimus, žmonės gali išlieti susikaupusią agresiją. Viskas priklauso nuo žmogaus – kaip jis atsirenka informaciją.

Monika Zaburaitė:

- Manau, kad kompiuteris nesmurtauja. Pati žaidimų, kur būtų vaizduojamas smurtas, nežaidžiu, todėl nelabai žinau, kaip jie kenkia mūsų vaikų elgesiui. Internete taip pat galima rasti įvairios informacijos, bet nemanau, kad ji smurtauja prieš vaikus.

Gvidas Paulauskas:

- Kompiuteris tikrai smurtauja prieš vaikus. Nuo jo atsiranda priklausomybė, bet kas gali netrukdomas skaityti apie smurtą, bjaurius dalykus. Smurtinius žaidimus žaidžiantys vaikai nebelanko pamokų, nebesimoko. Jų “gyvenimas kompiuteryje“ tampa geresnis negu tikrasis – realybėje.

Rasa Narvilaitė:

- Smurtauja. Juk internete pilna žiaurių žaidimų, prie kurių net nereikia jungtis. Juos pasiūlo vos prisijungus prie interneto. Žaidžiant kompiuteriu tokius žaidimus, didėja vaikų žiaurumas, agresyvumas. Manau, tai yra tėvų kaltė. Jie neturėtų savo vaikams leisti per ilgai sėdėti prie kompiuterio.

Eglė Gudaitė:

- Nesmurtauja. Pati turiu kompiuterį. Gal tik mokslams pakenkė, pradėjau blogiau mokytis. Žiaurūs kompiuteriniai žaidimai tikrai kenkia. Vaikai nuo jų pasidaro grubesni, nepakantūs. Informacija internete taip pat žalinga – vaikai prisiskaito nešvankybių, o po to apie tai visokias nesąmones kalba.

Deividas Žurlis:

- Kompiuteris nesmurtauja ir nekenkia vaikams. Aš pats žaidžiu įvairiausius žaidimus, tačiau nepuolu muštis. O internetas, manau, smurtauja. Jame rašoma daug straipsnių apie smurtą, blogus dalykus, kuriuos gali perskaityti kiekvienas vaikas.


J Kaip leidžiate savo laisvalaikį?

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kuprinė
  • 2007-03-30
Šįkart “Kuprinė” svečiavosi Salantų gimnazijoje.

Kęstas Ripkauskas:

- Penktadieniais visa kompanija – apie 15-20 žmonių, klasiokų ir vyresnių draugų - einame į šokius mokykloje. Šeštadieniais vyksta diskotekos kultūrnamy, sekmadienį ruošiu pamokas. Į bažnyčią nemėgstu eiti. Šventes praleidžiu su šeima. Paprastais vakarais nelieka laisvo laiko, retsykiais tik pasižiūriu vieną kitą mėgiamą laidą, pavyzdžiui, NML ar „TV pagalba“. Na, o šįvakar eisiu į draugo gimtadienį.

Aurimas Stanius

- Dažniausiai savaitgaliais – žvejyboj. Juodupėnuose, kur aš gyvenu, yra tvenkinys. Vasarą su draugais išmaunam su motociklais. Prieš kelerius metus pirkau sportinį motociklą. Turime ir savo trasą, ten šešiese su motociklais ir duodamės. Trasą su traktorium sustumdė mano kūminas Virgis. Jis ir pats atvaro pasivažinėti motociklu. Kartais dar mėgstu papramogauti su draugais ar prie kompo pasėdėti.

Nerijus Valinskis:

- Žvejoju Salante, užtvankoj. Kol buvo ledo, žuvis ėjo gerai. Kartais Salante eina ir lydekos, upėtakiai. Didžiausią lydeką – 3 kg 600 g svorio – esu pagavęs Juodupėnų tvenkiny. Dar važinėju motociklu: dirbau pas ūkininkus ir užsidirbęs nusipirkau seną rusišką ižą. Pats jį susiremontavau, važinėju pas draugus. Namie - daug ūkio darbų. Kai lieka laisvo laiko, mėgstu pasikrapštyti prie technikos. Mėgstu pagrybauti, uogauti.

Žydrūnė Jasevičiūtė:

- Aš Salantuose savaitgaliais beveik nebūnu. Čia nėra ką veikti. Bent jau man. Su draugais ir važiuojame į miestą - po pirteles, barus, švenčiam gimtadienius. Mane labiausiai traukia Klaipėda. Turiu vyresnį draugą, jis vairuoja mašiną ir mus nuveža. Tėvai nepyksta, kad išvažiuoju, nes namuose spėju atlikti ruošos darbus.

Marija Einaitė:

- Daugiausia – namie. Mokausi ir po truputį rengiuosi egzaminams. Nors esu dešimtokė, mums jau yra duotos egzaminų temos. Retkarčiais su draugais nueiname į „Pakalnutę“, - Salantuose teturime vienintelę kavinę. Aš galiu gyventi ir be kompiuterio, - maniškis dabar sugedęs. Šiaip internetas suėda daug laiko. Mėgstu muziką, net ir pamokas ruošiu jos klausydama.

Ričardas Pocius:

- Jau 13 metų esu „užkietėjęs“ žvejys. Buvau trejų, kai tėtis pirmąsyk išsivežė į žvejybą. Važiuojam žvejoti prie jūros ir ant tilto, ir su laivais. Vietiniai tvenkiniai irgi išmaišyti. Pavasarį iš Juodupėnų tvenkinio ištraukiau 3,5 kg lydeką. Dar labai mėgstu krepšinį: ir pats žaidžiu, ir stebiu rungtynes per televiziją. Aš pats daug kur rodau iniciatyvą: nelaukiu, kol kas nors ką nors pasiūlys, todėl man ir Salantuose yra ką veikti.


Pusė klasės – giminaičių

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Kuprinė
  • 2007-03-30

Šiuo metu Baublių pagrindinės mokyklos Budrių pradinio ugdymo skyriuje mokosi dešimt vaikų. Juos moko mokytoja Vanda Jonkuvienė. Šeši mokiniai turi tą pačią - Eidėjų – pavardę ir yra giminės. Iš vienos šeimos mokyklą lanko keturi berniukai, iš kitos – dvi mergaitės.


Iš arčiau pažvelgę į bitę

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Kuprinė
  • 2007-03-30
Jaunieji bitininkai, mokantys ne vieną dainą ir eilėraštį apie bites, su būrelio vadove – mokytoja Elena Šimkuviene.

Rūdaičių pagrindinėje mokykloje veikia jaunųjų bitininkų būrelis. Šiuo metu būrelį lanko 15 įvairaus amžiaus vaikų. Būreliui vadovauja pradinio ugdymo mokytoja Elena Šimkuvienė.

Jaunieji bitininkai renkasi vieną kartą per savaitę.

Pasak mokytojos E.Šimkuvienės, būrelis įregistruotas 1990 metais. Būrelio nariai ne kartą yra dalyvavę ir laimėję „Valstiečių“ laikraščio priedo „Bičių avilys“ rengiamus konkursus. Kasmet gruodžio 7 dieną švenčiama bičių globėjo šv.Ambraziejaus diena.

Jaunieji bitininkai dalyvauja įvairiose išvykose, bendrauja su rajono bitininkais, lankėsi Juliaus Majausko bityne. Pasak mokytojos, vaikams įspūdį paliko tai, jog bitininkas leido paliesti bitę ir ši neįgėlė, džiaugėsi, galėdami užsidėti bitininko kepurę.

Būrelio nariai dalyvauja ir vykstančiose bitininkų šventėse. Telšiuose įvykusioje šventėje dalyvavo ir Tarptautinės bitininkų federacijos „Apimondia“ prezidentas A.S.Jorgensenas. Mokytoja apgailestavo, jog į toliau vykstančius renginius nėra galimybės nusivežti visų būrelio narių.

Vasarą jaunieji bitininkai eina į miškus, pievas, stebi dūzgiančias bites, mokosi pažinti medingus augalus, kuriuos lanko bitės.

Pasak mokytojos, būrelio nariai mokosi bitininkų himno. Visi kartu paprašė Nijolės Rimkienės bei Mildos Viluckienės sukurti eilėraščių apie bites. Sukurtas jų eiles moksleiviai mielai deklamuoja.

Kabinete įkurtas jaunųjų bitininkų kampelis. Jame „apsigyveno“ nupieštų ir pagamintų bičių kolekcija, medaus kvapą skleidžia natūralaus vaško žvakės, čia saugomas bitininko pradžiamokslis bei kitos knygos apie bites.

Jaunieji bitininkai teigė, jog jiems įdomu sužinoti, kaip gyvena bitės, pažvelgti į jas per padidinamąjį stiklą.

Anot būrelio narių, jiems ne tik patinka bičių produktai, bet žino ir apie jų naudą žmogaus organizmui.

- Todėl aš labai mėgstu medų,- prisipažino trečiokė Gabrielė Bartkutė.

Susirinkę jaunieji bitininkai geria įvairių žolelių arbatą, uosto bičių pikį, skanauja bičių duonelę ir žiedadulkes. Pasak vaikų, tuos produktus atneša mokytoja.

Vaikai per šventes pagal pačių iš knygų surinktus receptus gamina įvairius sumuštinius su medum. Kai kuriose šventėse kviečiami dalyvauti ir jų tėvai.

Per daugelį metų jaunieji bitininkai apie savo veiklą turi surinkę begalę nuotraukų, aprašymų.

Pasak jaunųjų bitininkų būrelio mokytojos E.Šimkuvienės, jos senelis ir prosenelis sirgo „bičių liga“. Ir jos vaikai taip pat myli bites.

Rūdaičių pagrindinės mokyklos direktorė Rima Narkienė sakė, jog jaunųjų bitininkų būrelio veikla nėra spontaniška - ji vyksta daug metų ir kryptingai.


Mokyklose neužtenka mokytojų

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Kuprinė
  • 2007-03-30
Kartenos moksleiviai labiausiai pageidavo stiprių chemijos ir fizikos specialistų.

Kretingos rajono mokyklose nuolat trūksta mokytojų. Šis reiškinys pastebėtas visoje Lietuvoje, kurioje praėjusiais metais buvo užregistruotos 1067 laisvos mokytojų darbo vietos. Kretingos rajone labiausiai trūksta anglų kalbos, matematikos, fizikos, chemijos, istorijos specialistų. Specialistų trūkumą lemia įvairios priežastys – neracionalus mokyklų tinklas, menkas mokomo dalyko prestižas, mažas atlyginimas. Trūksta pedagogų, galinčių dėstyti ne vieną dalyką, o kelis.

Pedagogų ypač trūksta kaimo mokyklose.

„Kaip ir visame rajone bei visoje šalyje, mūsų mokykloje trūksta anglų kalbos specialistų. Mokytojų ieškome internete, naudojamės Švietimo skyriaus sukauptais duomenimis, apie darbo ieškančius mokytojus“, - sakė Baublių pagrindinės mokyklos direktorė Verutė Keblienė. Ji pasakojo, kad mokyklos darbuotojų ieško ir tarp Klaipėdos universiteto absolventų. Kone pusė Baublių pagrindinės mokyklos mokytojų atvažiuoja iš kitų rajono miestų.

Grūšlaukės pagrindinės mokyklos direktorius Jonas Paulikas teigė, kad mokytojų trūksta nuolat, ne tik šiais metais. Grūšlaukėje reikalingi istorijos, geografijos mokytojai. „Ieškome skelbimų internete, patys skelbiamės laikraščiuose, tačiau tai yra galvos daužymas į sieną. Norinčių neatsiranda, jauniems žmonėms mokytojo atlyginimas yra per mažas. Be to, ateina laikas, kai žmonės tiesiog nebenori dirbti“, - įsitikinęs J. Paulikas. Jo mokyklą kol kas gelbsti keturi atvažiuojantys mokytojai. Direktoriaus nuomone, visiškai aišku, kodėl trūksta specialistų. „Mokamos per mažos algos. Niekas už „vargšą atlyginimą“ dirbti nenori. Mokytojo darbas nevertinamas valstybės“, - mano J. Paulikas.

Darbėnų vidurinės mokyklos direktorius Kazys Anužis taip pat teigė, kad mokytojų trūksta dėl mažų algų. Jo nuomone, jauniems žmonėms svarbu įsigyti diplomą, o po to jie keičia kvalifikaciją ir mokytojais nedirba. „Mokykloje verkiant reikia anglų kalbos mokytojų, visiškai liūdna su fizikos ir chemijos specialistais. Jų nėra“, - pasakojo K. Anužis. Iš 48 Darbėnų vidurinės mokyklos pedagogų 13 atvyksta iš Kretingos ir Palangos.

Vienas iš problemos sprendimo būdų yra mokytojų kvalifikacijos keitimas. „Mokytojai, norintys keisti savo kvalifikaciją, gali kreiptis į Švietimo skyrių. Mes renkame duomenis ir juos siunčiame į Vilnių. Švietimo ir mokslo ministerija iš dalies finansuoja mokytojų studijas ir nurodo, kurioms specialybėms bus skirta lėšų“, - sakė Kretingos Švietimo skyriaus vyr. specialistė Jolanta Jurgutienė.

Ji teigė, kad mokyklos turi savų būdų ieškoti specialistų. „Mūsų internetinėje svetainėje gali skelbtis mokytojai, kurie ieško darbo, ir mokyklos, kurios ieško mokytojų. Problema yra dėl pavaduojančių mokytojų – susirgus vienam specialistui, nėra kam jo pakeisti. Laikinai niekas nenori eiti dirbti, todėl kenčia pamokų kokybė, atsilieka moksleivių mokymas“, - kalbėjo J. Jurgutienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas