|
|
|
KuprinėBalandžio mėnuo Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje
Svečiai iš Prancūzijos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje apsilankė Erasmus+ projekto dalyviai – Prancūzijos Lycée Saint-Brieuc mokiniai ir mokytojai. Projekto tikslas – ne tik skatinti tarpkultūrinį bendravimą tarp Lietuvos ir Prancūzijos mokinių, bet ir suteikti gilių, prasmingų žinių aktualiais mūsų šalies geopolitiniais ir aplinkosauginiais klausimais. Svečiai susipažino su gimnazija, lankėsi Kretingos mieste, dalyvavo anglų kalbos pamokoje apie vardus ir išmoko pagrindinių lietuviškų frazių. Lankydamiesi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute, klausėsi paskaitos apie Baltijos jūros taršą, rinko šiukšles Melnragėje, dalyvavo edukacijose STEAM centre ir aplankė Klaipėdos senamiestį. Vyko integruotos geografijos, istorijos, anglų kalbos, ekonomikos ir verslumo pamokos gimnazijoje. Svečiai dalyvavo mokomosios bendrovės „Bee Cozy“ užsiėmime, lietuviškų dainų ir šokių popietėje, taip pat apsilankė Kretingos rajono savivaldybėje, dalyvavo Talentų vakare, pabuvojo Kretingos muziejuje, Žiemos sode, Plungės Šaltojo karo muziejuje, Gintaro muziejuje Palangoje. Vizitas vainikuotas švente ir diskoteka. Džiaugiamės užsimezgusia draugyste tarp Kretingos ir Saint-Brieuc miestų. Projektas suvienijo aktyvius mokytojus, mokinius ir visą gimnazijos bendruomenę. Ši draugystė ne tik praturtino visus dalyvius, bet ir atvėrė duris tolimesniam bendravimui ir bendriems tarptautiniams projektams ateityje.
Talentų vakarą dalinosi kūryba
Viena jaunimo talentų vakaro „Tik aukštyn 2025“ dalyvių buvo šešiolikmetė Mėta Maciūtė, kuri renginyje skaitė savo kūrybos poemas, kurių ji yra parašiusi ne vieną. Kaip viskas prasidėjo Mėta poemas pradėjo rašyti dar vaikystėje, tačiau tai darė norėdama dalyvauti konkursuose arba leisdama laisvalaikį su savo mama. Iš pradžių, kaip įvardino pašnekovė, jie buvo vaikiški ir nerimti. Vėliau ją įkvėpė ir poemas rašyti paskatino Mėtos draugė Amanda, kuri tikino, kad nereikia bijoti atskleisti savęs. Mergina pasakojo, kad iš pradžių kurti jai nesisekė, sukurtos poemos nepatikdavo ir nesirimuodavo. „Vėliau supratau, kad nereikia mokėti gerai rašyti, svarbu, kad pajustum tekstą ir pačiam patiktų tai, ką darai“, – pradžią prisiminė pašnekovė. M. Maciūtė savo eiles vadina poemomis, nes jos dažnai nesirimuoja. Vis dėlto pasidalino, kad mėgsta paeksperimentuoti su įvairiomis eilių rašymo rūšimis. Emocijos perteikiamos tekste Mėta sakė, kad būdama laiminga poemų ji nerašo, nors būna, kad kartais vis dėlto parašo ir apie meilę. Anot jos, visos stiprios emocijos dažniausiai kyla tada, kai jai būna liūdna. Kadangi M. Maciūtė naudojasi viešuoju transportu, nemaža dalis kūrinių gimsta būtent važiuojant autobusu. Savo poemose ji „paliečia“ pasaulio problemų, per greit bėgančio laiko temas ir savo ateitį. Kuriant viena tema neretai jaunuolei įsipina ir kitos, netikėtos temos. „Dažnai būna, kad parašau apie savęs ieškojimą, bandymą suprasti, kas esu, koks mano kelias. Manau, kad kuriu apie tai, su kuo susiduria dauguma mano bendraamžių“, – apibendrino šešiolikmetė. M. Maciūtės manymu, paauglystė daro didelę įtaką rašant eiles, nes tai yra pokyčių metas. „Jaunas žmogus šiuo laikotarpiu išreiškia ir patiria daugiausiai emocijų, nes per paauglystę žmogus keičiasi, o tai pat ir jo mintys“, – kalbėjo pašnekovė. Rašymas ir kūryba moksleivei ir yra vienas būdų išreikšti save ir „susidoroti“ su kylančiais sunkumais. „Man asmeniškai kūryba padeda atsiskleisti ir išgyventi šį paauglystės laikotarpį“, – paaiškino kūrėja, mananti, kad šiuo metu poezija tarp paauglių yra gan populiari.
Profesoriaus Liudo Mažylio viešnagė Pranciškonų gimnazijoje
Pranciškonų gimnazijoje lankėsi profesorius ir politologas Liudas Mažylis. Susitikimas su profesoriumi tapo išskirtiniu įvykiu mokyklos bendruomenei. Gimnazijos aktų salėje susirinkę mokiniai ir mokytojai turėjo progą išgirsti ne tik apie Vasario 16-osios Akto istorinę reikšmę, bet ir apie intriguojantį paties dokumento radimą. Pasakojimą profesorius pradėjo Didžiojo karo įvykiais ir kaip tai paveikė Kretingos kraštą, Lietuvą. Lietuvos valstybės atkūrimas neatsiejamas nuo Pirmojo pasaulinio karo – konflikto, kuris keitė valstybių sienas ir likimus. Būtent per karą, 1917-aisiais, Vilniuje susirinkusi lietuvių konferencija išrinko Lietuvos Tarybą, kurios pagrindinis tikslas buvo atkurti nepriklausomą valstybę. Po ilgų svarstymų ir politinių diskusijų 1918 m. vasario 16 d. dvidešimt Tarybos narių pasirašė istorinį dokumentą – Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Šis aktas skelbė, kad Lietuva atsistatydina nuo visų valstybinių ryšių, buvusių su kitomis tautomis. Tačiau pats dokumentas po karo pasimetė – ilgus dešimtmečius niekas nežinojo, kur yra originalas. Viltis jį rasti blėso. Ir štai – 2017-aisiais politologas, VDU profesorius Liudas Mažylis atliko istorinį žygdarbį. Naršydamas Vokietijos diplomatiniuose archyvuose Berlyne, jis rado Vasario 16-osios Akto originalą. Šis susitikimas parodė, kad istorija nėra vien vadovėliuose – ji gali „ateiti“ į klasę, įgyti veidą, balsą ir asmeninį liudijimą. Vasario 16-osios Aktas, rastas po šimtmečio, įkvepia šiandienos jaunimą tikėti savo jėgomis. O Liudo Mažylio pavyzdys priminė – kiekvienas žmogus gali atrasti ką nors, kas pakeis mūsų visų istoriją. „Gimnazijai linkiu nepamiršti tarpdiscipliniškumo. Kiekvienam linkėčiau pasirinkti aiškų savo gyvenimo kelią – vieną profesiją, kuri teiktų džiaugsmą. Jeigu kartais iš pirmo karto nepavyktų ir profesiją reikėtų keisti, linkiu rasti drąsos naują veiklą pradėti nuo nulio, svarbiausia, kad toji veikla teiktų džiaugsmą. Štai toks mano palinkėjimas jauniems žmonėms, kuriais, visada labai pasitikiu – mano artimiausioje komandoje dirbančių žmonių vidutinis amžius yra 30 metų ir mažiau“, – gimnazistams linkėjo prof. Liudas Mažylis.
Aistė PAŠKAUSKAITĖ
IG klasės mokinė
Savanorystei pasirinko Dienos veiklos centrą
Pranciškonų gimnazijos devintokė Fausta Gedrimaitė pusę metų nusprendė paskirti savanorystei Kretingos dienos veiklos centre. Sausio pabaigoje savanoriauti pradėjusi mergina tikino, kad tai jai buvo iššūkis, suteikęs daug žinių, išmokęs valdyti įvairias situacijas ir emocijas. Skiria daug laiko Įstaigą, kurioje šešiolikmetė norėtų išbandyti save savanoriaudama, pasirinkti nebuvo sudėtinga. „Ankščiau joje dirbo mano mama, kuri ir paskatino ateiti čia, – kalbėjo Fausta. – Taip pat rinktis savanorystę norėjosi ir dėl papildomo 0,25 balo stojant į aukštąsias Lietuvos mokyklas.“ Jauni žmonės, savanoriaujantys 6 mėnesius, vidutiniškai 40 valandų per mėnesį, pasirinktoje akredituotoje organizacijoje, kaip pavyzdžiui, Dienos veiklos centras, turi galimybę gauti 0,25 stojamojo balo. „Fausta apie tai pagalvojo tikrai anksti. Nėra žinoma, ar tuomet, kai ji stos, ši tvarka dar galios, tačiau šiuo metu tokia tvarka yra“, – atkreipė dėmesį centro socialinė darbuotoja savanorių kuratorė Ieva Bendikienė. Fausta išbandyti save Dienos veiklos centre panoro ne vien dėl papildomo balo, bet ir noro praplėsti savo akiratį: „Norėjau išmokti bendrauti su įvairiais žmonėmis, įgyti patirties, iš esmės tobulinti savo asmenybę, stiprinti save, sugebėti valdyti įvairias gyvenimiškas situacijas.“ Pirmieji žingsniai savanorystėje F. Gedrimaitei buvo nedrąsūs. „Man labai padėjo tarptautinis savanoris Yago, kuris mane palaikė, viską paaiškino, buvo šalia“, – patirtimi dalijosi ji, įvardinusi, kad priprasti prie naujos veiklos prireikė savaitės.
Drąsina jaunus kūrėjus
Kretingiškis atlikėjas Jokūbas Jankauskas pristatė nuotaikingą pavasarinę dainą „Pabandyk“ ir pasidalino keturiais žingsniais, kuriais padrąsina kitus jaunus kūrėjus nebijoti pabandyti. Daugelis pradedančiųjų vokalistų savo repertuarą linkę dėliotis iš kitų dainininkų kūrinių: jų tikisi publika, o kartu tai yra puiki treniruotė susipažįstant su skirtingais stiliais, tembrais, charakteriais ir ieškant artimiausio savajam. Vis dėlto, pats aktyviai dainas – tiek jų žodžius, tiek muziką, rašantis Jokūbas siūlo pabandyti ir kuo daugiau kurti patiems: nebūtinai iš karto siekiant pripažinimo, tačiau tiesiog nuoširdžiai atsiveriant bent jau sau. „Sėskite prie pianino ir išliekite širdį, niūniuokite, improvizuokite, užrašykite sukurtus fragmentus ir tada juos plėtokite“, – kalbėjo J. Jankauskas. Pats ne vieno muzikinio stiliaus paslaptis krimtęs ir galiausiai į klasikinio roko vandenis nuklydęs kretingiškis mano, kad neretai net gerus duomenis turintys talentai per ilgai neatranda savo didžiausių galimybių, nes bijo išbandyti kažką naujo, pakeisti muzikos mokytoją ar mokyklą. „Mano atveju irgi taip buvo: kad galiu gerai dainuoti, supratau tikrai ne iš karto, o tik po daugybės ieškojimų, kas tinka mano balsui“, – prisiminė jaunas atlikėjas.
Seserims šokti duete – įsimintina patirtis
Vydmantiškės seserys Ugnė ir Viltė Šiaulytės šoka nuo vaikystės, tačiau kartu šokti pradėjo tik prieš dvejus metus, kai Viltė lankė išplėstinį šokių kursą Kretingos meno mokykloje. Noras lankyti šokius merginom atsirado savaime, niekas jų to nevertė daryti. „Mūsų niekas nestumia šokti. Užsiimame tuo dėl savo malonumo ir nieko kito“, – tikino U. Šiaulytė. Šokių reikšmė Reikšmes rasti šokyje gerokai sudėtingiau negu meno kūriniuose ar muzikoje, kur reikšmė pažodžiui išdainuojama. Prasmę žiūrovas turi pajusti iš šokėjo judesių ir jo sinchronizavimo su muzikiniu takeliu. „Aš tiesiog šoku. Reikšmė pati atsiskleidžia šokio eigoje, bet ji visada atsiranda“, – sakė keturiolikmetė Viltė. Pasak pašnekovės Ugnės, šokių mokytoja Kristina Gudelytė visada išaiškina šokio esmę prieš jį kuriant: „Jai labai svarbu, kad mes žinotume, ką šokame.“ Šokis Ugnei ne tik pomėgis, bet ir aistra. „Kai šoku, jaučiu dar didesnį užsidegimą šokti. Norisi daugiau ir daugiau“, – patirtimi dalijosi ji. Viltei šokis – tai ir būdas atsikratyti įtampos kūne: „Man šokis – tai būdas pralinksmėti. Po šokių treniruotės visas stresas palieka kūną, ir jauti palengvėjimą, iškrovęs energiją.“ Dalyvavo Talentų vakare Seserys Ugnė ir Viltė taip pat dalyvavo Kretingos jaunimo talentų vakare „Tik aukštyn“ Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje. Jame jos pasidalino savo šokiu „Veidrodis“. Merginas parengė jų mokytoja K. Gudelytė. Šokis buvo sukurtas seserims. „Mokytoja sakė, kad šokyje turi atsiskleisti dvi pusės: šviesioji ir tamsioji. Turėjome atskleisti dvi asmenybės puses. Viena – užslėpta, o kita – kurią rodai žmonėms“, – atskleidė aštuoniolikmetė Ugnė. Renginyje dalyvavo beveik 150 dalyvių „Žinojau, kad smagus renginys skirtas jaunimui, bet dėl to buvo tik baisiau. Prieš bendraamžius šokti mažiau drąsu negu prieš vyresnius,“ – vieną iššūkių įvardino V. Šiaulytė. Urtė šoka nuo ketverių metų, Viltė – nuo šešerių, bet iki šio vakaro dar nebuvo pasirodžiusios dviese kaip duetas, todėl, pasak Urtės, tai buvo ypač įsimintina. „Labai smagi patirtis šokti duete su savo seserimi. Abi tiek daug laiko praleidžiame šokdamos, buvo ypatingas jausmas pasirodyti duetu“, – kalbėjo šokėja. Darbėnų gimnazijoje – ypatingas renginys
Darbėnų gimnazijoje įvyko renginys, skirtas stiprinti mokyklos bendruomenės vienybę. Per šį „Sniego gniūžtės“ stovyklos renginį mokinių tėvai galėjo susipažinti su veiklomis, kuriomis užsiima jų vaikai, ir geriau suprasti mokyklos gyvenimą. Ypatingas dėmesys buvo skirtas ilgametės tradicinės stovyklos „Sniego gniūžtė“ veikloms, su kuriomis tėvai galėjo susipažinti iš arčiau. Jie patys išbandė darbą grupėse, bendradarbiavimo pratimus, kūrybiškumo lavinimo užduotis, šokius, improvizuotus pasirodymus scenoje. Tačiau neapsiribota vien linksmybėmis – buvo nagrinėjamos ir rimtos temos, susijusios su bendruomenės problemų sprendimu, prevenciniais klausimais, psichologinės sveikatos ugdymu. Tėvai kartu su mokiniais savanoriais dirbo grupėse, aptarė gimnazijos ir miestelio problemas, svajonių projektus. Kalbėdami apie mokyklą, tėvai akcentavo, kad reikėtų didesnės aktų salės, atnaujinti stadioną, kokybiško maitinimo, dažnesnių diskotekų ir jaunimui, ir suaugusiesiems. Miestelyje pasigendama paštomato, stovėjimo aikštelės prie vaikų darželio. Susirinkusieji ne tik iškėlė problemas, bet ir aktyviai ieškojo sprendimų, kuriuos vėliau visiems ir pristatė. Tai sukėlė gyvas diskusijas apie tai, kaip būtų galima gerinti mokyklos ir bendruomenės aplinką. Vakaro susitikimo dalis buvo ypač emocinga – tėvai stebėjo mokinių meninius pasirodymus, kurie, kaip sakė gimnazijos mokinių prezidentas Edvinas Petrauskas, parodė tai, apie ką kalbėti yra labai svarbu. Vaidinimai be žodžių atskleidė gilią alkoholio ir narkotikų žalą, patyčių pasekmes, emocinį skausmą. Šokiu ir scenine kalba mokiniai sujaudino visus juos stebėjusiuosius. Vėliau tėvai dalijosi savo įspūdžiais, aptarė, kokį poveikį jiems padarė pasirodymai ir kaip jie privertė susimąstyti apie jaunimo išgyvenimus.
Stiprino domėjimąsi taikomuoju menu
Vydmantų gimnazija dalyvauja Lietuvos tūkstantmečio mokyklos pažangos programoje ir įgyvendina projektą „Mokinių domėjimosi taikomuoju menu stiprinimas“: antros gimnazinės klasės mokiniams dailės, lietuvių kalbos ir literatūros pamokos vyksta tautodailininkų dirbtuvėse, muziejuose, kur jie ne tik susipažįsta su taikomojo meno kūrimo principais, panaudojimo galimybėmis, bet ir vykdo integruotas veiklas. Vydmantų gimnazijos antrokai gimnazistai buvo išvykę į Keramikos muziejų Leliūnuose Utenos rajone. Gimnazistus pasitiko Vytautas Valiušis – Lietuvos puodžių karalius, muziejaus įkūrėjas, saugantis amžinąsias molio paslaptis. Šis titulas nėra vien tuščias skambesys – šio žmogaus rankose gimsta molio dirbiniai, kuriuose – gyva istorija, o jo gyvenimo kelias – tai tikras atsidavimo amatui pavyzdys. Keramikas supažindino su šia tautodailės šaka, muziejaus eksponatais, ne tik paties žiestais, bet ir rinktais, dovanotais iš viso pasaulio. Gimnazistai teorines žinias apie keramikos dirbinių gamybą pritaikė per praktinius užsiėmimus, patyrė prasmingą kūrybinį džiaugsmą – žiedė savo dirbinį. Jų rankose atgijęs molis pasakojo senąsias istorijas naujai kartai. Palangos gintaro muziejuje mokiniai aplankė pasaulinio garso menininko Marc’o Chagal’o (Marko Šagalo) parodą „Gimtinės ilgesys“. Marc’as Chagal’as – vienas garsiausių dailininkų, keramikų, formavusių XX a. meno raidą. Mokiniai žavėjosi ne tik keramikos dirbiniais, bet ir iš Prancūzijos atgabentais gobelenais, kurie nuausti pagal menininko paveikslus. Aplankyta paroda išsiskyrė ryškiais, sodriais tonais, kuriančiais pasakišką vaizdą, kuriame realybė susiduria su fantazija. Eksponuotuose gausu simbolikos, susijusios su menininko biografija – paukščiai, žuvys, augalai ir pan. Patyriminėje veikloje, praktinio užsiėmimo metu gimnazistai, panaudojant menininko simbolius, lipdė savo pirmąjį bareljefą.
Kretingos jaunimas kyla aukštyn
Pirmasis šių metų ketvirtis Kretingos rajone jaunimo iniciatyvų prasme – ypač aktyvus. Jau praūžė ne vienas sporto renginys, sušokta atgimstančiose diskotekose, prisidėta ir prie netikėtų iniciatyvų. O į naują ketvirtį rajono jaunuoliai raketa išlekia kūrybingai – savo talentus balandžio 4 d. kiekvienas galės pademonstruoti talentų vakare „Tik aukštyn“. Kretingos – Lietuvos jaunimo sostinės 2025 – projekto pirmo ketvirčio renginiai buvo skirti sportuojančiam jaunimui. „Stengėmės išjudinti kuo daugiau jaunimo. Atkreipėme dėmesį, kad labiausiai skatinti renginiuose dalyvauti reikia VIII–IX klasių mokinius, todėl Kretingos sporto mokykla organizavo tik jiems skirtas estafetes, kitus renginius. Vyresnieji patys noriai dalyvauja siūlomose veiklose“, – atkreipė dėmesį Kretingos rajono jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė. Per šį ketvirtį įgyvendinta apie 15 veiklų, sporto renginių, susitikimų. „Nors iš pradžių planavome per šiuos metus įvykdyti 80 veiklų, matome, kad šį skaičių viršysime, nes programą papildėme naujomis iniciatyvomis“, – tikino koordinatorė, įvardinusi, kad pirmą ketvirtį neplanuotai suorganizuotos rankų lenkimo varžybos ir skautų žygis.
Įvairus, intensyvus ir įdomus gimnazijos gyvenimas
urgio Pabrėžos universitetinė gimnazija – vieta, kurioje gimsta idėjos, auga talentai ir formuojasi ateities lyderiai. Mokytojai ir gimnazistai aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose, skatina mokymąsi per patirtį ir dalijasi žiniomis su bendruomene. Vasario pabaigoje tradiciškai į Gabių mokinių akademiją susirinko mokiniai iš viso Kretingos rajono: Marijono Daujoto, Simono Daukanto progimnazijų, Kartenos ir Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklų-daugiafunkcių centrų, Vydmantų, Darbėnų ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijų. Renginio dalyviai buvo supažindinti su įvairiomis sritimis – nuo tiksliųjų ir gamtos mokslų iki verslumo ir kūrybiškumo kompetencijų ugdymo. Pristatyti inovatyvūs projektai: išmanioji šiukšlinė, radiacijos matavimo prietaisas, mokinių įkurta bendrovė „Bee Cozy“, pažintinis stalo žaidimas anglų kalba ir daugelis kitų darbų. Be to, Klaipėdos Vitės progimnazijos prezidentė kartu su pavaduotoju ugdymui dalijosi įžvalgomis apie lyderystę ir įtraukiąją mokyklą. Gabių mokinių akademijoje Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos I gimnazinių klasių mokiniai taip pat aktyviai dalyvavo akademijos veiklose. Jie pristatė savo projektinius darbus: „Natūralūs antibakteriniai ekstraktai“ (Liepa Gedžiūtė, Eleonora Šidlauskaitė); „MMB „Bee Cozy“ veiklos ataskaita“ (Saulė Birškytė, Sofia Holland, Akvilė Žvinklytė); „Naujo gaminio kūrimas iš atliekų“ (Karina Kvecytė, Ugnė Puškoriūtė); „Stalo žaidimo EuCOpa kūrimas“ (Mantė Montvydaitė, Urtė Petrulytė); „Devyniasdešimtųjų motociklai“ (Aistė Petrulytė, Beata Visockaitė, Gabija Daugintytė); „Kūrybinės jungtys: draugystės juosta“ (Gabija Grigaitytė, Izabelė Butkutė, Agnė Baikauskaitė, Dovydas Leščiauskas, Matas Tiškus, Ugnė Lubytė); „Maisto atliekų susidarymo namų ūkyje tyrimas“ (Karolina Lukošiūtė); „Išmanioji šiukšlinė“ (Vytis Miliauskas); „Juodųjų skylių poveikis erdvėlaikiui“ (Elijus Maksimas Kriaučiūnas); „Radiacijos matavimo prietaiso projektavimas ir kūrimas“ (Rokas Petrokas, Markas Stuokus, Ernestas Viskontas). Gabių mokinių akademijos renginys suvienijo tiek mokytojus, tiek mokinius, skatindamas kūrybiškumą ir žinių troškimą. Bendradarbiavimas ir inovatyvios veiklos įkvėpė siekti tobulėjimo bei dalintis idėjomis. |
|
