|
|
|
SmiltysSavamokslei dailininkei atsivėrė gėlių pasaulis
Darbėnų biblioteka šiomis dienomis sužydo margaspalvėmis gėlėmis: spalvingų drobių parodą čia pirmąkart surengė 33–jų Regina Martišienė iš Užparkasių.
Teptukas ir plunksna – vienose rankose
Kretingiškis 77-erių Alfonsas Sereika priklauso tiems liaudies menininkams, kuriuos neramioji kūrybos mūza aplankė jau gana brandžiame amžiuje. „Pražiopsojau visą jaunystę bei darbingąjį amžių, ir nė slapčiausiose svajonėse negalvojau, kad tapysiu paveikslus, rengsiu parodas“, - kalbėjo vyras, kurį paviliojo molbertas, bet dar anksčiau už jį - žodinė kūryba.
„Pilnatis“ – rajono kūrėjų rinktinė
Neseniai dienos šviesą išvydo Kretingos rajono literatų kūrybos almanachas „Pilnatis“, kuris visuomenei jau buvo pristatytas per Kretingos poezijos pavasario šventę.
Medis ir kaltas neleidžia bėgti nuo savęs
Karteniškis medžio skulptorius Jeronimas Ubys apie savo iš medžio išdrožinėtus paveikslus kalba ramiai, nesigirdamas, netuščiažodžiaudamas. Tačiau kuklaus menininko žodžiai žvelgiant į jo darbus ir nereikalingi: apie įdėtą darbą, sumanymo originalumą paveiksluose tarsi išriaumoja lokys, papasakoja, atrodytų, tuoj, tuoj iš rėmų nelaisvės išnersianti pantera.
„Negaliu būti be žirgo, plunksna kinkyto“
Padvarių globos namuose prieš 4 mėnesius apsigyvenęs Kazimieras Jablonskis nustebino darbuotojus savo kūrybos kraičiu, kurį kas savaitę papildo vis naujais eilėraščiais. „Aš negaliu būti be savo žirgo, plunksna kinkyto, kuris nulakina mane į neaprėpiamas minčių erdves“, - poetiniais sakiniais apie kūryba nuspalvinto savo gyvenimo esmę prabilo 57-erių vyras.
Fotografės nuotraukose: autentiškas miško žvėrių gyvenimas
Aštuoniolikmetė Aistė Mažonaitė, gyvenanti Mikoliškių kaime, save vadina gamtos vaiku: ji su fotoaparatu rankose gali valandų valandas klaidžioti po miškus dėl vienintelio gero kadro. Vidinė pajauta ir gyvūnų psichologijos, elgsenos išmanymas A.Mažonaitei leidžia nepastebėtai prisėlinti prie gyvūnų ir įamžinti įstabius gamtos vaizdus: miške auštantį rytą, ant šakos tupintį ir žvitriomis akimis besidairantį paukštį, nosimis orą uodžiantį šerną, kirtavietėje laigančią stirną ar tolyn per pievą beskuodžiančią rudąją lapę.
„Azahielle“: tarp dviejų pasaulių
„Vertinkite idėją, o ne meniškumą“,- pristatydama savo pirmąją knygą – ezoterinį romaną „Azahielle“, sakė kretingiškė Loreta Stonkutė. Jos debiutas literatūroje įsimintinas: paprastų žodžių ir simbolių kalba autorė skaitytojams pabandė atverti žmogaus jaučiamą, bet jo protui nepažinų pasaulį, kurį pavadino sunautiška būtimi.
Vaikų meninis ugdymas: pasiekimai, perspektyvos, ateities vizijos
Kretingos rajono ugdymo įstaigų mokiniai nuolat stebina savo pasiekimais: rajono vaikų pavardės – geriausių muzikų, dailininkų, šokėjų, dainininkų sąrašuose. Gabūs jauni atlikėjai kviečiami į užsienio scenas, jų laukia puikios perspektyvos aukštosiose mokyklose. Tačiau dėmesio pasigendama čia pat, savame kieme: varganas finansavimas, meninio ugdymo svarbos nuvertinimas, provincialumas ir pernelyg didelis kuklumas – tai reiškiniai, su kuriais meno mokyklų ir bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai bei vadovai susiduria nuolat.
Vario ir akmenų paviliota
Įmantriomis formomis iškalto vario ir į jį įkomponuotų spalvotų akmenų dermė – toks yra kretingiškės pedagogės Damilės Urbakonienės sukurtų papuošalų, dažniausiai segių – smeigių, stilius. Pati kūrėja sakė, jog savo papuošalus ji skiria brandesnio amžiaus moterims.
Tyliai piešiantys scenos veidą
Jiems negriaudi publikos aplodismentai, jie nesimaudo šlovės spinduliuose, o jų rankų nesvarina glėbiai gerbėjų dovanotų gėlių. Tačiau scena – jų gyvenimas, nors joje pasirodo tik tuomet, kai žiūrovų salė tuščia. Kultūros centro dailininkė Jūratė Jonauskienė ir vyriausiasis garso bei šviesos technikos inžinierius Pranas Grigalauskas per renginius užkulisiuose jaudinasi ne mažiau negu žiūrovams programą atliekantys artistai – jie atidžiai stebi, kaip scenos „veidą“ nutapė jų sukurtos dekoracijos ir šviesų žaismas.
|
|