|
|
|
SmiltysLyg pareinančio laiko simbolis
„Dalis Palangos ir Kretingos miestelių, jų apylinkių istorijos būtų nugrimzdusi nebūtin, jei ne fotografai Paulina Mongirdaitė bei Ignas Stropus“, – šviežiais spaustuvės dažais tebekvepiančio fotoalbumo „Pirmieji pajūrio fotografai: Paulina Mongirdaitė. Ignas Stropus“ pratarmėje rašo jo autorė kretingiškė fotomenininkė, ikonų kūrėja Jolanta Klietkutė, kurios dėka ir buvo prikeltos šios primirštos pajūrio krašto asmenybės bei jų palikimas.
Poezija, suskambusi lyg melodija
„Eilės turi skambėti tarsi melodija“, – teigė Maskvoje gimusi ir augusi, Lietuvoje dažnai viešinti poetė Jelena Pečerskaja. Ji savo knygą „Tau, Lietuva“, dedikuotą mūsų kraštui, kurioje – jos rusų kalba sukurti bei išversti populiarių Kretingos bei pajūrio kūrėjų eilėraščiai, pristatė ir Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje.
Menininkai gaivina Viliaus Orvido dvasią
Būrys menininkų iš Lietuvos ir Latvijos šią vasarą vėl sugrįžo į legendinę Viliaus Orvido sodybą Gargždelės kaime: po kelerių metų pertraukos, suburti klaipėdiečių Boriso Jokubauskio ir Reginos Donbrauskaitės-Plotnikovos, savo kūryba jie vėl pabandė pajausti būties pilnatvę, kuria šią vietą pripildė prieš 15 metų į amžinybę iškeliavęs didžiadvasis jos šeimininkas.
Gyvenimas bėgančio laiko ritmu
Skambant polonezo ritmui, į Kretingos muziejaus Baltąją salę tautiniais rūbais pasipuošusi, sutuoktinio Stepono lydima, įžengė Laimutė Kristina Grigaitienė – nepaprasta moteris, žmona, mama, močiutė, tautodailininkų globėja, rajono Garbės pilietė, – šventusi savo 80-mečio jubiliejų ir į jį sukvietusi būrį artimųjų, draugų bei kitų garbių svečių.
Kūrybos kraitė
Kultūros maratonas „Kablys“ – Palangoje
Į senąjį Palangos parodų paviljoną iš Vilniaus visai vasarai perkelto kultūros maratono „Kablys“ pavadinimą renginių koordinatorė Žydrė Giedrimaitė aiškina tikrų tikriausia to žodžio prasme: ateini čia ir užsikabini tarsi ant kablio.
Su „Miegančiais žmonėmis“ kviečia į kelionę laiku
Dviguba dovana gimtinei
Šią liepą internetinėje „Youtube“ svetainėje išplito kretingiškių 33-ejų Aušros Brasienės ir 84-erių jos senelio Vacio Daukšo daina „Gimtinei“. Melodiją šiai dainai pagal ilgamečio Kretingos ligoninės felčerio V.Daukšo sukurtus posmus parašė muzikos edukologė, buvusi Kretingos katalikų bažnyčios chorvedė A. Brasienė.
Sugrįžtuvės į orkestro muzikos pasaulį
„Maestro, tonaciją!” – sulig šia komanda sugaudus trimito garsams, Valstybės dieną ant Palangos tilto susirinkusią minią vieningai giedoti Lietuvos himną užvedė 49-erių kretingiškis Palangos orkestro trimitininkas, Klaipėdos muzikinio teatro orkestro artistas bei Stasio Šimkaus konservatorijos pedagogas Sigitas Petrulis. „Tai – jau nebe pirmoji mano patirtis. Išsyk prisiminiau, kaip dar 1988-ųjų liepą man teko garbė skelbti studentų dainų ir šokių festivalio „Gaudeamus“ pradžią. Atsimenu, į festivalį Vingio parke susirinko sovietinė valdžia, sakė sveikinimo kalbas, o po jų dabartinės Muzikos akademijos choras užplėšė Tautišką giesmę. Valdžia staiga sušoko į automobilius ir išrūko. Lietuvoje tuomet jau kilo nacionalinė dvasia. Tą pačią vasarą prie Adomo Mickevičiaus paminklo minia lietuvių išjudino pirmąsias Sąjūdžio bangas“, – tokios paralelės atgimė S. Petrulio prisiminimuose. Šiandieną muzikantas vis dažniau linkęs leistis į savo jaunystės prisiminimų keliones– mat ši buvusi apdovanota neįtikėtina sėkme, turtingomis pažintimis ir bičiulyste su garsiais muzikos pasaulio žmonėmis. Kretingoje S.Petrulis baigęs Muzikos mokyklą, mokėsi pas mokytoją Algirdą Ligeikį, įstojo į Klaipėdos, po to Vilniaus konservatorijas. „Kai mano trimito dėstytojas Edvardas Kuskinas 1989 m. išvyko gyventi į Izraelį, Vilniuje nebebuvo pas ką mokytis ir savaitgaliais tekdavo važiuoti į Leningrado konservatoriją. Ten iš geriausių Vilniaus, Talino, Rygos ir Leningrado konservatorijų mokinių buvo suburtas choras bei orkestras, kuriame teko groti ir man“, – pasakojo S. Petrulis. Beje, bendrystė su šiandieną jau 73 -jų E. Kuskinu jį tebesieja ligi šiol.
Likimas papylė žvaigždžių Nuo tada jam, jaunam talentingam muzikantui, fortūna plačiai atvėrė duris pažintims su muzikos pasaulio žvaigždėmis: nuo pat pirmos dienos jį globojo garsus pedagogas Benjaminas Margolinas. „Tai buvo be galo įdomi ir turtinga asmenybė: ne tik talentingas muzikantas, bet ir triskart Tarybų Sąjungos sporto meistras sunkiaatletis, jo žmona buvo Armėnijos kunigaikštytė, tėvas – cirko artistas, motina – Austrijos imperatorių palikuonė, o senelis buvo kilęs iš Kauno. Jiedu buvo labai geri draugai su Sergejumi Rostropovičiumi.“ S. Petrulį groti nuo pat pirmos dienos pasikvietė orkestrą subūręs Gintaras Rinkevičius, užsimezgė pažintis su profesoriumi Juozu Domarku, ilgainiui tapusiu ir jo bičiuliu: „Vilnius – Piteris, kelionės ir gastrolės po pasaulį dar studentaujant tapo įprasta mano gyvenimo dalimi. Žinojau, kad likimas man dovanojo galimybę priartėti prie Piterio žvaigždžių, kurios buvo ne vien Rusijos, bet ir viso pasaulio muzikos elitas. Tačiau jaunystėje to nesureikšminau, tik vėliau supratau ypatingą to vertę“, – neslėpė pašnekovas. Šiandieną likimo įteikta dovana vadina tai, kad jį, kaip muzikantą, užaugino pasaulinio lygio pedagogai: „Timofej Aleksandrovič Dokšicer – trimito korifėjus, Rusijos Didžiojo teatro solistas ir neįtikėtino talento muzikantas. Susidraugavom Vilniuj – per naktis sėdėdavom ir klausydavom plokštelių. Pasaulyje tuo metu buvo dvi trimito legendos – be T. Dokšicer, dar Moris Andrė iš Paryžiaus, tačiau jo pažinoti man neteko.“ Kūrybos kraitė
|
|
