|
|
|
SmiltysKanados lietuvių dovana Palangai
Antano Mončio namuose-muziejuje, Palangoje, kūrėjų iš Kanados šeima Snaigė ir Antanas Šileikos surengė dvigubą renginį: Snaigė atidarė savo paveikslų parodą „Pakelė“, o jos vyras Antanas pristatė naujausią savo knygą „Pirkiniai išsimokėtinai“, kuri šiemet buvo išrinkta į lietuvių rašytojų knygų geriausiųjų penketuką. Negana to, svečiai padovanojo muziejui paties A. Mončio sukurtą skulptūrą, kurią garsus menininkas sukūrė jųdviejų vestuvių proga. „Esu išeivių tėvų vaikas, gimiau Toronte, Kanadoje. Su A. Mončiu susitikome Paryžiuje 1977 m., kai studijavau menus. Daug bendraudavome su juo lietuvių bendruomenėje, ir kai su savuoju Antanu šventėme vestuves, A. Mončys, įprastai drovus ir santūrus, padovanojo mums skulptūrą, vaizduojančią moterį su karučiu, pripildytu vaikučiais“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė S. Šileika. Menininkė tęsė mintį: „Apsidžiaugėme, kad skulptorius taip simboliškai mums linkėjo gausios šeimos. Po to skulptūrą išsivežėme į Torontą, kur gyvename. O kai prieš keletą metų pradėjome glaudžiau bendrauti su Paryžiaus laikų Lietuvoje gyvenančiais menininkais, apsilankiau Palangoje, – A. Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Turauskaitė parengė dirvą mano personalinei parodai. Tuomet su vyru ir nusprendėme, kad mudviejų vestuvinė dovana turi sugrįžti į tėvynę ir būti greta kitų A. Mončio darbų. Anot S. Šileikos, bendraudama su A. Mončio vyriausiuoju sūnumi Žanu Kristofu, ji sužinojo, kad iš trapaus molio menininkas iš viso buvo sukūręs 5 tokias skulptūras: 3 yra sudaužytos, o dar vienos likimas nežinomas.
Gimę iš pagarbos medžiui
Eksponuoja Darbėnų bažnyčioje Pirmiausiai popieriuje nupieštas piešinys perkeliamas ant liepos lentos. Kaltais išraižomas paveikslas. Norint perkelti piešinį ant popieriaus, reikia voleliu padengti dažais išraižytą lentą, uždėti popieriaus lapą ir aliuminiu šaukštu trinti tol, kol išraižymo rievės pasimato išvirkščiojoje lapo pusėje. Atsargiai nuimtas lapas išdžiovinamas ir įrėminamas. Taip Darbėnų meistrų dirbtuvėse gimdavę anuomet populiarūs šventųjų paveikslai, mat atspaudų gali būti ne vienas, o dešimtys ar šimtai. Būtent pagal šią senovinę medžio raižinių tradiciją jau kelerius metus ir kuria I. Kvedarienė. Kelios dešimtys raižinių, vaizduojančių šventuosius Antaną, Kazimierą, Steponą, Roką, Florijoną, Joną Paulių II, – Gailestingumo Motiną, Sopulingąją, Šventąją Šeimą, bei kiti dabar eksponuojami Darbėnų Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, kuriai tautodailininkė ketina padovanoti ir lentoje baigiamus raižyti būtent šių dviejų šventųjų atvaizdus. I. Kvedarienė sakė, jog ją, ligi tol medžio skulptorę, senovės raižymo tradicija sudomino Kretingos muziejaus Dailės skyriaus muziejininkės išvien su Liaudies kultūros centro specialistėmis Ale Počiulpaite bei Ina Rūke – Kretingoje jos surengė seminarą, į kurį pasikvietė ir ją. Nuo to laiko raižymas pakerėjo ir I. Kvedarienę, – šiuo metu ji yra viena iš labiausiai medžio raižybą Lietuvoje populiarinančių tautodailininkų. Nuo 2013-ųjų, kai Kretingoje atgimė ši tradicija, I. Kvedarienė kasmet yra kviečiama dalyvauti svarbiausiame šalies liaudies meno konkurse „Aukso vainikas“: užpernai tapo šio konkurso Klaipėdos zonos meistrų parodos III, o pernai – I vietos laimėtoja. Šiemet komisija jos darbą „Sopulingoji“ atrinko į respublikinę jubiliejinę tautodailininkų parodą.
KŪRYBOS KRAITĖ
Parodoje atgimę žemaičių dievdirbiai
Kretingos muziejininkai įgyvendino seną svajonę – surinkti garsiųjų praėjusio šimtmečio ir dar ankstesnių Žemaitijos dievdirbių bei medžio raižytojų darbus ir surengti jų parodą. Praėjusį savaitgalį Kretingos muziejuje atidaryta paroda „Žemaičių dievdirbiai po mėlynu Lietuvos dangumi“ veiks ligi rudens.
Karpiniuose pražydino vasarą
Lietuvių knygos kultūra – išskirtinė
Į kasdienį klausimą „Kaip gyvenate?“ kretingiškis rašytojas Ievos Simonaitytės premijos laureatas Algis Kuklys atsakė taip, kaip ir priklauso rašytojui: „Nuo knygos – iki knygos“. Ir neslėpė, jog pastarosios savaitės, dienos jam – džiaugsmingos: ne per seniausiai rašytojui pavyko išleisti tris savo romanus.
Nepataikavo publikai ir įžengė į tarptautines galerijas
Savitam siurrealistiniam tapybos stiliui dešimtmečiais ištikimo Andriaus Miežio vardas šiandieną tampa vis labiau žinomas ne tik šalies, bet ir užsienio meno gerbėjams: šį rugpjūtį–rugsėjį kretingiškio darbai bus eksponuojami prestižinėse galerijose Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje bei Australijoje. „Galvoju, kad šiandieną esu tas, kas esu todėl, kad niekad nepataikavau publikos skoniui“, – neslėpė menininkas. Prezentuos šiandieninį Lietuvos meną Kone vienu metu A. Miežio darbų laukiama dviejose garsiose galerijose – Leitzkau Barono Miunhauzeno pilyje, Vokietijoje, bei Londone. „Leitzkau – tai nedidelis, mūsų Trakus primenantis miestelis, o ežerų apsupta pilis kažkada tikrai priklausė baronui Miunhauzenui, išgarsėjusiam kaip literatūrinio personažo prototipui. Ši pilis dabar – nacionalinė Vokietijos vertybė, joje įkurdinta meno galerija“, – kalbėjo menininkas. Ten jo paveikslų paroda netrukus bus surengta išvien su dar trijų lietuvių kūrėjų – kauniečių juvelyro Gintaro Kuro bei tapytojo Deivio Slavinsko ir Vokietijoje gyvenančios grafikės Jūratės Šližytės – darbais. Lietuvių menininkų darbai Leitzkau pilies galerijoje bus eksponuojami būtent J. Šližytės pastangomis. „O pačius naujausius mano darbus išveš į Londono „Debut Contempruary“ galerijoje rengiamą 10 lietuvių menininkų parodą „Lithuania now“. Ten bus eksponuojami įvairialypiai mūsų šalies kūrėjų darbai: be tapybos, dar – fotografija, grafika, dizainas, performansas. Dalyvauti šioje parodoje ir prezentuoti šiandieninį Lietuvos meną man yra labai svarbu: buvo surengtas konkursas, kuriam paraiškas teikė kelios dešimtys šalies menininkų, ir man pasisekė. Organizatoriams Didžiojoje Britanijoje buvo įdomūs ne vien patys darbai, bet ir menininko mąstysena, vidinis paveikslas – kas tu esi“, – tvirtino A. Miežis. KŪRYBOS KRAITĖ
Kraštietis „sugrįžo“ su fotografija
Visą birželį Kretingos kultūros centre bus eksponuojama Vilniuje gyvenančio žurnalisto bei fotomenininko 68-erių Juozo Pociaus fotografikos paveikslų paroda „Reprodukcija“. Ši paroda – tai vienas iš iniciatyvių kraštiečių šiemet surengtos dovanos savajam miestui – meninio ciklo „Sugrįžimai“ – renginių.
Įamžino krašto kultūros veikėjų atminimą
Šiandien, birželio 10 d., 16.30 val. Kretingos rajono kultūros centro prieigose bus įamžintas iškilių, gilią brydę krašto kultūriniame gyvenime įmynusių žmonių atminimas: vardiniai suoleliai, sukurti iš tvirtos materijos – ąžuolo ir metalo, skirti choreografei Ligijai Sofijai Vaičiulėnienei, režisieriui Egidijui Radžiui ir chorvedžiui Gediminui Purliui.
|
|
