|
|
|
SmiltysKŪRYBOS KRAITĖ
Rašytojos ainį žavi lietuvių autoriai
„Smilčių“ skaitytojams gerai pažįstamas poetas nuo Grūšlaukės, 65-erių Juozas Maksvytis tvirtino, kad knyga jam prilygstanti stebuklui, nes iš tolimiausių kartų, iš amžių glūdumos per knygas išsaugota ir perduota žmonijos išmintis. Knyga jam taip pat esanti ir didžiausia gyvenimo mokytoja, nes leido pažinti ir suprasti žmones, mylėti savo tėvynę.
Tapybai atiduoda širdį
Skambant kompozitoriaus ir atlikėjo Gintaro Puco atliekamoms melodijoms, Kretingos rajono kultūros centre atidaryta kraštietės Vilniuje gyvenančios savamokslės dailininkės Danguolės Martinaitienės tapybos darbų paroda.
Gimtinėje atostogaujančią autorę publikai poetiškai pristatė renginių organizatorė Aušrinė Zulumskytė, pasveikino Kultūros centro direktorius Pranas Razmus bei parodos kuratorė Jūratė Jonauskienė, taip pat Kretingos muziejaus Dailės skyriaus vedėja Danutė Šorienė. Vilniaus universitete finansų magistrės laipsnį įgijusi, didžiąją gyvenimo dalį sukusis nuosavame versle, D. Martinaitienė tapyti pradėjo visiškai atsitiktinai. „Remontavomės namus, liko dažų, nenorėjau išmesti. Paėmiau seną, nubrizgusį, niekam nereikalingą paveikslą ir pabandžiau jį perkurti savaip. Išėjo gėlių puokštė namų fone. Rezultatą pamatęs vyras nenupeikė, o priešingai – įkvėpė dar daugiau pasitikėjimo ir paskatino: esą juk ir Žemaitė apsakymus rašyti pradėjo perkopusi 50-metį, tad malonumą teikiančia veikla užsiimti žmogui niekada nebūna per vėlu“, – pasakojo Danguolė. Karteniškių premjera – pasirengimas jubiliejui
Žolinės išvakarėse, rugpjūčio 14-ąją, 13 val. Kartenos mėgėjų teatras pakvies žiūrovus į tradicinę teatro šventę „Teatras – mano gyvenimas“, kuri skirta artėjančiam 110 Kartenos teatro jubiliejui. Karteniškiai, vadovaujami ilgametės režisierės Martinos Žąsytienės, šventei parengė premjerą – Viktoro Galinaičio komediją „Vaiduokliai“.
Kanados lietuvių dovana Palangai
Antano Mončio namuose-muziejuje, Palangoje, kūrėjų iš Kanados šeima Snaigė ir Antanas Šileikos surengė dvigubą renginį: Snaigė atidarė savo paveikslų parodą „Pakelė“, o jos vyras Antanas pristatė naujausią savo knygą „Pirkiniai išsimokėtinai“, kuri šiemet buvo išrinkta į lietuvių rašytojų knygų geriausiųjų penketuką. Negana to, svečiai padovanojo muziejui paties A. Mončio sukurtą skulptūrą, kurią garsus menininkas sukūrė jųdviejų vestuvių proga. „Esu išeivių tėvų vaikas, gimiau Toronte, Kanadoje. Su A. Mončiu susitikome Paryžiuje 1977 m., kai studijavau menus. Daug bendraudavome su juo lietuvių bendruomenėje, ir kai su savuoju Antanu šventėme vestuves, A. Mončys, įprastai drovus ir santūrus, padovanojo mums skulptūrą, vaizduojančią moterį su karučiu, pripildytu vaikučiais“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė S. Šileika. Menininkė tęsė mintį: „Apsidžiaugėme, kad skulptorius taip simboliškai mums linkėjo gausios šeimos. Po to skulptūrą išsivežėme į Torontą, kur gyvename. O kai prieš keletą metų pradėjome glaudžiau bendrauti su Paryžiaus laikų Lietuvoje gyvenančiais menininkais, apsilankiau Palangoje, – A. Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Turauskaitė parengė dirvą mano personalinei parodai. Tuomet su vyru ir nusprendėme, kad mudviejų vestuvinė dovana turi sugrįžti į tėvynę ir būti greta kitų A. Mončio darbų. Anot S. Šileikos, bendraudama su A. Mončio vyriausiuoju sūnumi Žanu Kristofu, ji sužinojo, kad iš trapaus molio menininkas iš viso buvo sukūręs 5 tokias skulptūras: 3 yra sudaužytos, o dar vienos likimas nežinomas.
Gimę iš pagarbos medžiui
Eksponuoja Darbėnų bažnyčioje Pirmiausiai popieriuje nupieštas piešinys perkeliamas ant liepos lentos. Kaltais išraižomas paveikslas. Norint perkelti piešinį ant popieriaus, reikia voleliu padengti dažais išraižytą lentą, uždėti popieriaus lapą ir aliuminiu šaukštu trinti tol, kol išraižymo rievės pasimato išvirkščiojoje lapo pusėje. Atsargiai nuimtas lapas išdžiovinamas ir įrėminamas. Taip Darbėnų meistrų dirbtuvėse gimdavę anuomet populiarūs šventųjų paveikslai, mat atspaudų gali būti ne vienas, o dešimtys ar šimtai. Būtent pagal šią senovinę medžio raižinių tradiciją jau kelerius metus ir kuria I. Kvedarienė. Kelios dešimtys raižinių, vaizduojančių šventuosius Antaną, Kazimierą, Steponą, Roką, Florijoną, Joną Paulių II, – Gailestingumo Motiną, Sopulingąją, Šventąją Šeimą, bei kiti dabar eksponuojami Darbėnų Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, kuriai tautodailininkė ketina padovanoti ir lentoje baigiamus raižyti būtent šių dviejų šventųjų atvaizdus. I. Kvedarienė sakė, jog ją, ligi tol medžio skulptorę, senovės raižymo tradicija sudomino Kretingos muziejaus Dailės skyriaus muziejininkės išvien su Liaudies kultūros centro specialistėmis Ale Počiulpaite bei Ina Rūke – Kretingoje jos surengė seminarą, į kurį pasikvietė ir ją. Nuo to laiko raižymas pakerėjo ir I. Kvedarienę, – šiuo metu ji yra viena iš labiausiai medžio raižybą Lietuvoje populiarinančių tautodailininkų. Nuo 2013-ųjų, kai Kretingoje atgimė ši tradicija, I. Kvedarienė kasmet yra kviečiama dalyvauti svarbiausiame šalies liaudies meno konkurse „Aukso vainikas“: užpernai tapo šio konkurso Klaipėdos zonos meistrų parodos III, o pernai – I vietos laimėtoja. Šiemet komisija jos darbą „Sopulingoji“ atrinko į respublikinę jubiliejinę tautodailininkų parodą.
KŪRYBOS KRAITĖ
Parodoje atgimę žemaičių dievdirbiai
Kretingos muziejininkai įgyvendino seną svajonę – surinkti garsiųjų praėjusio šimtmečio ir dar ankstesnių Žemaitijos dievdirbių bei medžio raižytojų darbus ir surengti jų parodą. Praėjusį savaitgalį Kretingos muziejuje atidaryta paroda „Žemaičių dievdirbiai po mėlynu Lietuvos dangumi“ veiks ligi rudens.
Karpiniuose pražydino vasarą
Lietuvių knygos kultūra – išskirtinė
Į kasdienį klausimą „Kaip gyvenate?“ kretingiškis rašytojas Ievos Simonaitytės premijos laureatas Algis Kuklys atsakė taip, kaip ir priklauso rašytojui: „Nuo knygos – iki knygos“. Ir neslėpė, jog pastarosios savaitės, dienos jam – džiaugsmingos: ne per seniausiai rašytojui pavyko išleisti tris savo romanus.
|
|
