|
|
|
SmiltysTapusi tėviškės atminties dalimi
Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos etikos mokytojai, Kaimo rašytojų sąjungos narei Marijai Bučkienei, kurios eilėraščiai jau daugel metų publikuojami „Smiltyse“, rytoj sukanka 60 metų. Savo jubiliejų kūrėja pasitinka spaustuvėje gulinčia ketvirtąja poezijos rinktine, kurią ji pavadino „Tėviškės atmintis“. – Pavadinimas lyg ir pats sufleruoja eilėraščių, sugulusių į šią rinktinę, tematiką. Ar tai bus duoklė tėviškei, brangiems žmonėms ir būtajam laikui? – Esu rudeninis paukštis, myliu geltonai gamtos nuspalvintą laiką – ramybės ir tylos metą. Todėl ir šios rinktinės eilėraščiai persmelkti nostalgijos gimtinei, jos peizažui – miškui, upei, laukams. Gal amžius kaltas, kad taip aštriai atgyja gimtųjų namų prisiminimai. Užvaldo begalinis tų laikų ilgesys, kai kasmet rugpjūčio 10-ąją pas močiutę suvažiuodavo dėdės ir tetos, po didžiule trešne vykdavo pietūs su grybais, naminiais agurkais, pienu, juoda duona ant baltos staltiesės. Ir nė vieno iš jų nebėr. Būčiau viena kaip akmuo pakelėj, jeigu neturėčiau sesers. Vienatvė ir begalinis ilgesys išprovokavo būtent tokius eilėraščius.
Tremties istorijas išlieję dainomis
Šį sekmadienį Kretingos kultūros centro tremtinių choras „Atminties versmė“ pakvies klausytojus į jubiliejinį koncertą, skirtą choro veiklos 20-mečiui. Jo vadovė Kristina Rimienė teigė, jog darbas su tremtiniais jai – lyg susipažinimas su gyvąja istorija. „Ne kiekvienam duota garbė vadovauti tokiam kolektyvui, išgirsti jų jaunystės dainas“, – sakė ji. Prieš šventę pasidalinti prisiminimais „Smiltys“ pakvietė prie šio choro ištakų stovėjusią 82-jų vydmantiškę poetę ir meno vadovę Nijolę Rimkienę bei ilgametę chorvedę, netrukus 80-metį švęsiančią muzikos pedagogę Rūtą Jurgutienę.
KŪRYBOS KRAITĖ
Rugsėjis vėl atvers scenos užsklandas
Rugsėjis po atostogų į sceną vėl sugrąžino Kretingos Egidijaus Radžiaus liaudies teatrą, kuris naująjį sezoną kretingiškiams žada renginių gausą.
Pro fotoobjektyvą – į laisvos Lietuvos priešaušrį
Lietuvos fotomenininkų sąjungos nario ir buvusio Šiaulių fotografijos muziejaus vadovo kretingiškio 63-jų Vaidoto Kisielio rankose – stori aplankai su nuotraukomis, kuriose užfiksuoti istoriniai pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo ir Tautinio olimpinio komiteto atkūrimo, Sausio 13-osios, legendiniai CSKA bei auksą iškovojusio „Žalgirio“ kovos Maskvoje vaizdai. Ir dar daugybė kitokių nuotraukų, kuriose – netikėtu rakursu pagauti žmonės, seni pastatai, gamtos miniatiūros.
Gimę iš lūkesčio ant palangės turėti savo Lietuvą
Kolumbijoje gimęs ir augęs, tačiau jau daugiau kaip dešimtmetį Kretingoje gyvenantis 38-erių tautodailininkas Aleksas Eugenijus Kulvietis šią vasarą, Pasaulio lietuvių bendruomenės prašymu, išdrožė stogastulpį. Stogastulpis, dedikuotas artėjančiam Nepriklausomos Lietuvos valstybės 100-mečiui, iškilmingai pastatytas Ukmergės rajone Užugirio dvaro, kuriame buvo įsikūrusi pirmojo Nepriklausomos Lietuvos Prezidento Antano Smetonos vasaros rezidencija, prieigose.
Bičiuliavosi su Prezidentu A. Smetona – Aleksai, kodėl kryžius iš Jūsų dirbtuvių Kretingoje iškeliavo būtent į Ukmergę? Kuo ši vieta ypatinga, ir kodėl Pasaulio lietuvių bendruomenė šį darbą patikėjo Jums? – Ukmergėje, Taujėnų ir Užugirio dvaruose, šiemet rinkosi į kasmetinį suvažiavimą Pasaulio lietuvių bendruomenių pirmininkai. Pernai tam, kad galėčiau atstovauti savo tėvynėje gyvenantiems lietuviams ir juos pasiektų naujausios žinios iš Lietuvos, tapau Kolumbijos lietuvių bendruomenės pirmininku. Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybai prasitarus, kad liepą posėdžiausime Užugirio dvare, papasakojau, kad mano senelis Eugenijus Kulvietis – mokytojas ir Lietuvos kariuomenės savanoris, dailininkas ir kryždirbys, į Kolumbiją emigravęs po karo – 1948-aisiais, buvo geras Prezidento A. Smetonos draugas ir kad Kulviečių žemės ribojosi su Smetonų šeimos. Pamaniau, galbūt gražu būtų ties sodybų riba pastatyti stogastulpį, ir Pasaulio lietuvių bendruomenė mano idėją entuziastingai priėmė bei palaikė. Ąžuolą, kurio pats niekur neradau, parūpino kretingiškis meistras Raimundas Puškorius, o Kalvių asociacijos pirmininkas Linas Leščiauskas nukalė varinius stogelius bei saulutę.
KŪRYBOS KRAITĖ
Rašytojos ainį žavi lietuvių autoriai
„Smilčių“ skaitytojams gerai pažįstamas poetas nuo Grūšlaukės, 65-erių Juozas Maksvytis tvirtino, kad knyga jam prilygstanti stebuklui, nes iš tolimiausių kartų, iš amžių glūdumos per knygas išsaugota ir perduota žmonijos išmintis. Knyga jam taip pat esanti ir didžiausia gyvenimo mokytoja, nes leido pažinti ir suprasti žmones, mylėti savo tėvynę.
Tapybai atiduoda širdį
Skambant kompozitoriaus ir atlikėjo Gintaro Puco atliekamoms melodijoms, Kretingos rajono kultūros centre atidaryta kraštietės Vilniuje gyvenančios savamokslės dailininkės Danguolės Martinaitienės tapybos darbų paroda.
Gimtinėje atostogaujančią autorę publikai poetiškai pristatė renginių organizatorė Aušrinė Zulumskytė, pasveikino Kultūros centro direktorius Pranas Razmus bei parodos kuratorė Jūratė Jonauskienė, taip pat Kretingos muziejaus Dailės skyriaus vedėja Danutė Šorienė. Vilniaus universitete finansų magistrės laipsnį įgijusi, didžiąją gyvenimo dalį sukusis nuosavame versle, D. Martinaitienė tapyti pradėjo visiškai atsitiktinai. „Remontavomės namus, liko dažų, nenorėjau išmesti. Paėmiau seną, nubrizgusį, niekam nereikalingą paveikslą ir pabandžiau jį perkurti savaip. Išėjo gėlių puokštė namų fone. Rezultatą pamatęs vyras nenupeikė, o priešingai – įkvėpė dar daugiau pasitikėjimo ir paskatino: esą juk ir Žemaitė apsakymus rašyti pradėjo perkopusi 50-metį, tad malonumą teikiančia veikla užsiimti žmogui niekada nebūna per vėlu“, – pasakojo Danguolė. Karteniškių premjera – pasirengimas jubiliejui
Žolinės išvakarėse, rugpjūčio 14-ąją, 13 val. Kartenos mėgėjų teatras pakvies žiūrovus į tradicinę teatro šventę „Teatras – mano gyvenimas“, kuri skirta artėjančiam 110 Kartenos teatro jubiliejui. Karteniškiai, vadovaujami ilgametės režisierės Martinos Žąsytienės, šventei parengė premjerą – Viktoro Galinaičio komediją „Vaiduokliai“.
|
|
