|
|
|
SmiltysTarp nominantų – ir kretingiškiai
Kovo 25 dieną Priekulėje įvyksiančioje tradicinėje XII mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ bus apdovanoti geriausieji praėjusių metų liaudies teatrų kolektyvai bei įspūdingiausius vaidmenis sukūrę aktoriai. Tarp nominantų šįkart – ir būrys kretingiškių.
Kiekviena verba skamba sava muzika
„Kai pradedu rišti verbą, girdžiu jos skambesį: žolynų šnaresys – tarsi muzikos garsai. Paklausykit, jie šiugžda, šnara, traška skirtingai. O kai suriši juos į verbą, kiekviena suskamba lyg atskiras muzikos kūrinys“, – tvirtino Baubliuose gyvenanti 70-metė floristė verbų rišėja Stasė Gideikienė. Mėgaujasi žolynų derme Pastarosios dienos prieš Verbų sekmadienį S. Gideikienei – pats darbymetis, o žolynų pintinėmis, naujai surištomis bei restauruoti paruoštomis masyviomis verbomis apstatyti namai tapę kūrybinėmis dirbtuvėmis. Baubliškė neslėpė, jog verbas ji rišanti pačios susigalvota technika bei formomis, šiemet atsiradę verbos – angelai. Augalus atrenkanti ir rūšiuojanti labai preciziškai: „Esu rišėja, besimėgaujanti kūryba, o ne – prekybininkė. Renku, dedu žolyną prie žolyno: šiaudeliai turi atitikti pagal ilgį, varpos – pagal atspalvius. Ieškodama kelių vienodos žiedų struktūros šlamučių, galiu perkilnoti visą jų pintinę –žiedas turi tikti prie žiedo. Kai negalvoji apie pinigus, kurių galėtum užsidirbti, rišdamas spėriau, neskaičiuoji ir laiko. Tuomet kūryba teikia didžiausią ramybę ir palaimą. Nežinau, kodėl žmonėms nuobodu gyventi, – o aš neturiu laiko nuobodžiauti“, – atviravo šiandieną viena begyvenanti moteris. Sausučiai, kermėkai, „kiškių uodegėlės“, „pinigėliai“, linai, rugių varpos, – žolynus kilnojo ir vardino S. Gideikienė. Ieškodama jų, sakė, po laukus vaikštanti ištisus metus, nes kiekvienas augalas turįs savą laiką. „Dabar skinu pernykštes žoles – kraujažoles, šiloką. Kaip susikrimtau, pamačiusi, kad nurovė Kretingos miesto gėlynus, ypač – smilgas ir šilokus. Ligi tol nežinojau, kieno prašyti, kad leistų pasiskinti ar nupjovę atiduotų. Kiek ten buvo turto, kiek medžiagos verboms, pati gamta pasirūpino – vėjo išpūstos, lietaus išplautos siūbavo“, – apgailestavo kūrėja.
KŪRYBOS KRAITĖ
„Aura“ sugrįžta su paslaptinguoju „Sekretu“
Vasario 22 d. į Klaipėdos dramos teatrą atvykstantis Kauno šokio teatras „Aura” pristatys premjerą – šokio spektaklį visai šeimai su gyva muzika „Sekretas“.
Jubiliejui išsidrožė žirgus
Karteniškis tautodailininkas Jeronimas Ubys savo 50-ajam jubiliejui, kurį atšventė šiomis dienomis, juokavo pasidovanosiantis sau žirgus: „Tačiau apgyvendinsiu juos ne aptvare, o savo kambary, ant sienos“, – rodė bebaigiamą skaptuoti paveikslą su šuoliuojančių žirgų trijule. Dalyvavo „Aukso vainike“ Žirgai šuoliuoja ant bangos, kuri iškyla ir nusileidžia ant paveikslo rėmo, – šis vaizdas sudaro keliamatės erdvės pojūtį. Drožėjas mano, jog iš kelių dešimčių jo sukurtų paveikslų, šis būsiąs labiausiai nusisekęs. „Dabar visa širdimi esu paniręs į žirgus – juos, kaip ir arklius, myliu nuo vaikystės. Gal dėl to, kad pagal rytiečius, esu gimęs jų arklio metais. Prisimenu, kaimynas „kolchoze“ su arkliais dirbo, o mudu su pusbroliu laukdavom jo grįžtant iš laukų, kad galėtume parjoti atgal“, – kalbėjo iš Ankštakių kaimo kilęs Jeronimas. Būtent kaimo vaizdai, miškas, gyvūnai, augalai – būdingiausios J. Ubio drožybos temos. Prieš trejus metus jo drožinėti paveikslai buvo eksponuoti Kretingos muziejuje bei Kartenos bibliotekoje, – po šių parodų Jeronimas buvo priimtas į Lietuvos tautodailininkų sąjungą. Jo darbai tarp kitų Kretingos krašto drožėjų kūrinių dalyvavo ir Lietuvos liaudies kultūros centro surengtame „Aukso vainiko“ apžiūroje-konkurse. Kretingos tautodailininkų darbai – Nacionaliniame muziejuje
Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujajame arsenale, Vilniuje, atidaryta paroda „Lietuvos tautodailininkų sąjungai – 50“, į kurią atrinkti ir Kretingos krašto meistrų darbai.
Aušrinė Zulumskytė: „Norisi gręžtis į klasiką“
Kretingos rajono kultūros centro renginių organizatorė Klaipėdos universiteto docentė socialinių mokslų daktarė poetė Aušrinė Zulumskytė pripažino – knyga jos gyvenime reiškianti labai daug: knygos ir skaitymas – neatsiejama nuo gyvenimo, darbo, kūrybos.
Lėlės pranoko molbertą
Gyva, vaisku, nuotaikinga, – tokios emocijos užplūsta, užsukus į Kretingos rajono kultūros centro parodų salę, kurią užvakar papuošė kretingiškės pedagogės tautodailininkės Valdonijos Karaliūnienės, vasario pabaigoje švęsiančios savo 60-ąjį jubiliejų, tapybos darbai. Sužmoginti angelai ir paukščiukas „Kai Kultūros centro dailininkė Jūratė Jonauskienė dar pernai gruodį paragino surengti parodą, peržvelgiau savo darbus ir pagalvojau – mažokai jų belikę. Bet aš laikausi principo: nesiskolinti darbų, kurie jau iškeliavę pas žmones. Tegul jie ten sau ir gyvena: jei teikia žmogui džiaugsmą, ir aš jaučiuosi naudinga. Todėl per kalėdines mokinių atostogas prišokau prie molberto ir vėl įnikau tapyti“, – rodydama į naujausią aliejumi tapytą drobę, kurioje pavaizduoti du žmogiški angelai, kalbėjo menininkė. Ji tęsė mintį: „Turėjau seną ant kartono tapytą ryškų darbą, kuris kabėjo miegamajame. Gerai atsimenu laiką, kai jį nutapiau, – tai buvo prieš 20 metų. Sūnus Matas tada manęs paklausė: kodėl nupiešei tik save ir tėtį, o manęs nėra. Sakau jam, žiūrėk, tu – tas mažasis paukščiukas, kuris skraido tarp mudviejų“. V. Karaliūnienė atviravo, jog šis paveikslas jai esąs pats šilčiausias ir mieliausias paskutinis nutapytas darbas. Tačiau ir kiti parodoje eksponuojami paveikslai – ne mažiau įdomūs: jų siužetas lengvas, lyg išplaukiantis iš vaikystės pasakų, svajonių ar gamtoje užfiksuotų miniatiūrų. Ryškios, sodrios, lengvai viena į kitą pereinančios spalvos sukuria linksmos žaismės pojūtį.
KŪRYBOS KRAITĖ
„Kristale“ koncertavo „Tautos namuose“
Naujus kūrybinius metus Kretingos kultūros centro kamerinis choras „Kristale“ pradėjo viešnage Kauno kultūros centre „Tautos namai“, kur buvo pakviesti dalyvauti ketvirtajame chorinės muzikos festivalyje „Trijų Karalių belaukiant“. Šiemet festivalyje, į kurį jo organizatorius – Kauno kultūros centro mišrus choras „Gintaras“ – įprastai kviečia stipriausius šalies ir užsienio chorus, kretingiškiai buvo pakviesti kaip vieninteliai svečiai. „Mums tai buvo didelė garbė, kad įvertino, pakvietė, ir dar didesnė paskata siekti kūrybinių aukštumų. O pats renginys buvo ypač šventiškas ir efektingas, – greta muzikos su šviesos efektais buvo skaitomi ir pasaulietinio, ir religinio turinio tekstai. Abu chorai scenoje stovėjome kampuose ant laiptų, o viduryje – muzikantai su būgnais, gitaromis bei džiazmeno atliekamos improvizacijos“, – įspūdžiais pasidalijo choro „Kristale“ vadovė Kristina Rimienė. Festivalyje kretingiškiai atliko 10 kūrinių, kelis kūrinius – išvien su jungtiniu choru, kuriam taip pat dirigavo ir K. Rimienė. „Po koncerto su gintariečiais vaišinomės, bendravome, ir, kaip patys sakėme, visus užvaldė toks jausmas, lyg būtume pažįstami 100 metų“, – džiaugėsi vadovė.
|
|
