|
|
|
SmiltysKarpiniais papuošė daugiabučių sienas Palangoje
Dviejų menininkių tandemas – karpinių meistrė iš Skuodo 47-erių Elvita Šeputaitė ir marijampolietė sieninės tapybos meistrė 33-jų Ieva Voroneckytė – besibaigiant vasarai Palangą papuošė bendru masyviu kūriniu – meniškai ant daugiabučio sienos Vytauto gatvėje Nr. 81 iš karpinio perkeltu darbu, skirtu kurorto 770-ajam jubiliejui. Tai – jau antroji šių menininkių dovana Palangai. Šiųmetinis darbas – sudėtingesnis Pernai nutapyta siena ant daugiabučio namo Saulėtekio take Nr. 11 stilizuotai, spalvingai atvaizduoja saulės, besiritančios į jūrą, taką, o šiemet I. Voroneckytė pasirinko tokį E. Šeputaitės karpinį, kuris primena senosios medinės Palangos architektūros ornamentiką. Pastarasis darbas, menininkių teigimu, buvęs gerokai sudėtingesnis, kiaurapjūvis, jam būdinga simetrija, saikingesnis dekoras. E. Šeputaitės kūryba kretingiškiams žinoma: pedagogė ir tautodailininkė Kretingos kultūros centre per neilgą laiką surengė keturias karpinių parodas, – pastarąją Vasario 16-osios proga kartu su savo mama šiaudinių sodų kūrėja Birute Šeputiene. O nuo šiol skuodiškės kūrėjos darbai bus eksponuojami viešai. Elvitos karpiniai jau ir ligi šiol „apsigyvenę“ ne vien popieriuje, bet iškeliauja po pasaulį ant lino – išvien su seserimi Edita Gajauskiene jos sukūrė drabužių liniją „Maži dideli“, siuva ir karpiniais dekoruoja sukneles, kostiumėlius, nešykles kūdikiams.
Operos dainininkės mama: „Mes lamingi, kad ji yra mūsų gyvenime“
Jaunosios kartos operos solistė 30-metė Gabrielė Kupšytė, dainuojanti Londono Karališkajame operos teatre, gimė ir užaugo Baubliuose, Eleonoros ir Sauliaus Kupšių šeimoje. Koks buvo dainininkės kelias nuo Kretingos iki karjeros aukštumų Londone, kokios charakterio ir prigimtinės savybės padėjo to pasiekti, mintimis apie savo dukterį su „Smilčių“ skaitytojais pasidalino operos solistės mama Eleonora Kupšienė. Be Gabrielės, šeimoje augo ketveriais metais už seserį vyresnė Valdonė. „Abi mergaitės augo gražioje sodyboje, gamtos turtingoje aplinkoje, lankė Baublių pagrindinę mokyklą ir važinėjo į užsiėmimus Kretingos meno mokykloje, dukteris mokė chorinio dainavimo mokytoja Violeta Andruškevičienė. Nors meno mokyklą lankė ir baigė abi dukterys, vyresnėlė pasirinko ekonomikos studijas, jas sėkmingai baigė Lietuvoje ir Danijoje, kur pasiliko dirbti ir gyventi. Gabrielė pasuko išskirtinai muzikos keliu“, – prisiminė E. Kupšienė. – Koks vaikas buvo Gabrielė, kokia buvo jos vaikystė? – „Pajūrio naujienos“ paprašė papasakoti Gabrielės mamos. – Gabrielė nuo vaikystės buvo išskirtinis vaikas. Visada siekė savo tikslo, stebėdavo suaugusiuosius, klausydavosi muzikos, viskuo domėjosi, visko klausinėdavo, turėjo savo stilių ir pasirinkimą. Jai buvo įdomūs visų atlikėjų pasirodymai, tarp jų – ir popmuzika, ir klasika, vėliau – vaidyba ir pagaliau – opera. Mums, tėvams, tada dar buvo sunku suprasti, apie ką duktė svajoja ir ko nori gyvenime, nes buvo dar maža. – Kas pastebėjo mergaitės talentą dainuoti, kokie mokytojai ją mokė? Kokių gabumų, be dainavimo talento, ji dar turi? – Gabrielės talentą pirmoji pastebėjo muzikos mokytoja Judita Viluckienė, kai duktė dar lankė darželį. Po to mergaitę išleidome į Kretingos meno mokyklą, kur ji chorinio dainavimo mokėsi pas Violetą Andruškevičienę. Kretingos meno mokykla atvėrė vaiko norą dainuoti. Mes, tėvai, pastebėjome, kaip ji nekantriai laukia, kada reikės vykti į mokyklą. Dar pradinėse klasėse ji buvo ir norėjo būti savarankiška – nenorėjo būti lydima į mokyklą ar iš jos, pykdavo ant manęs ir sakydavo, kad esu „seklė Morka“ ir kad ji pati kuo puikiausiai žino kelią namo. Vėliau duktė įstojo į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją, baigusi ją – mokėsi Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, po to sekė mokslai Londono Karališkojoje akademijoje. Gabrielė turi ir kitų gabumų: ji gražiai piešia, tapo ant drobės, domisi psichologija, daug skaito, analizuoja situacijas.
Įkvepianti fotomenininko žinia po 7-erių metų vienatvės
„Atiduokite man mobiliuosius ir pradėkime iškilmingąją dalį“, – 67-ojo gimtadienio proga į renginį „menu“, kuriame eksponavo savo inicijuotiems ir organizuotiems renginiams sukurtus autorinius fotoplakatus, instaliacijas bei meno objektus, juokavo į Palangos miesto viešosios bibliotekos parodų salę gausų būrį bičiulių pasikvietęs palangiškis fotomenininkas, asociacijos „Fotobienalė LT“ įkūrėjas Adas Sendrauskas.
Svarbiausias iššūkis – kultūrinių iniciatyvų įvairovė
Rugpjūtį darbą pradėjo naujieji Kretingos rajono kultūros įstaigų vadovai: Kretingos rajono kultūros centro direktorė 46-erių Kristina Rimienė, Salantų kultūros centro direktorius 34 metų Aurimas Rapalis ir Kretingos muziejaus direktorius 46-erių Romandas Žiubrys. Visi jie į šias pareigybes pateko jau turėdami kultūrinio darbo patirties ir žinodami esmines kultūros aktualijas. „Smiltys“ naujųjų vadovų ir paklausė apie jų patyrimą, taip pat – koks jiems būtų didžiausias iššūkis vadovaujant rajono kultūros įstaigai.
Petras Baronas: „Stengiamės gaivinti medalio žanrą“
„Šiais metais surengta stovykla teikia vilties, kad pavyks atgaivinti mažuoju paminklu vadinamą medalio žanrą – skulptūros sritį, kuri leidžia monumentalų turinį perkelti į mažą formą, nes kartu su mumis, nuolatiniais dalyviais, dalyvavo ir naujų, jaunų kūrėjų“, – grįžęs iš liepos pabaigoje Telšiuose įvykusios seniausios Europoje XXXIX tarptautinės medalio ir mažosios skulptūros kūrėjų stovyklos apibendrino šventojiškis menininkas Petras Baronas. Skulptorius, medalininkas, dailininkas, heraldikos kūrėjas P. Baronas stovyklose Telšiuose dalyvauja nuo 2012 metų. Šiųmečiame renginyje, skirtame 90-osioms Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metinėms ir pavadintame „Skrydis“, dalyvavo 22 menininkai iš Lietuvos ir Lenkijos. Menininkas, kurio kūriniams būdinga taupi vaizdams, bet gili minčiai, rafinuota vaizdo kompozicija, monumentalumas, subtilus detalių niuansavimas, liko ištikimas savo stiliui. Jo sukurto medalio averse – skrydžiui per Atlantą virš Amerikos dangoraižių pakilusi į rytų pusę sparnus pasukusi „Lituanica“, reverse – staiga žemyn sminganti trajektorija ir tarp nulaužtų pušų pabirusios lėktuvo nuolaužos.
Kretingos bibliotekoje – žiūrovą intriguojanti fotografijos paroda
Kretingos viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje šiuo metu veikia tarpukario menininkės Veronikos Šleivytės fotografijų paroda, Kretingą pasiekusi mūsų kraštiečio Romualdo Beniušio iniciatyva. Jis, pristatydamas parodą bibliotekos lankytojams ir „Pajūrio naujienų“ skaitytojams, pastebėjo, kad paroda įdomi ne tik kaip tam tikrą istorinį laikotarpį fiksuojanti dokumentika – paroda intriguoja ir tuo, kad pati fotografė dažnai tapdavo savo nuotraukų heroje.
kūrybos kraitė
Kretingiškės eilės pateko į „Literatūrines slinktis“
Paaiškėjo, kieno kūryba šiais metais bus publikuojama jaunųjų rašytojų ir dailininkų kūrybos rinkinyje „Literatūrinės slinktys“. Viena laureačių tapo ir kretingiškė Verdenė Monika Valkiūnaitė. Šįkart rinkinyje nuguls jos eilėraščiai, praėjusiais metais mergina komisiją buvo sužavėjusi savo tapybos darbais.
Drobėse – jaunojo kūrėjo komunikacija su savimi
Kretingos rajono kultūros centre šią liepą veikia buvusio atžalyniečio 22-jų Danieliaus Mizgirio tapybos darbų paroda. Kūrėjui ji – pirmoji, žiūrovui – paliekanti nepamirštamą įspūdį. Akrilu tapyti paveikslai keri ne vien ryškių spalvų dermėmis, bet ir mįslingai iš jų išnyrančiais veidais. Tai – stilizuoti veidai paties kūrėjo, pagal juos, atviravo D. Mizgiris, galima identifikuoti jį, išgyvenantį įvairius vidinius virsmus, pagautą skirtingų nuotaikų.
|
|
