|
|
|
SmiltysVienkartinis sielos džiaugsmas
„Tai, ką vieną dieną sugalvojau padaryti, nėra mano išsvajotas kūrinys“, – paklausta, kaip kilo mintis sukurti popierines sukneles, paaiškino Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos vyresnioji metodininkė Lolita Miežienė.
Dailininkės namai tebekvepia Gruzija
„Batumio gatvių prekystaliai užpildyti visokių keistų egzotiškų valgomų dalykų, visa persismelkę prieskoniais, kurių parsivežiau ir aš. Ligi šiol mano namai tebekvepia Gruzija, ir noriu, kad dar ilgai ja kvepėtų“, – neseniai sugrįžusi iš tarptautinio plenero Gruzijoje, Batumyje, susižavėjimo šia šalimi neslėpė kretingiškė menininkė Dalia Skridailaitė-Valatkienė. Vienintelė iš Šiaurės Europos Į plenerą „Batumi 2017“ kretingiškė išvien su kolegomis iš Prancūzijos, Vokietijos, Makedonijos bei Turkijos buvo pakviesta Gruzijos dailininkų sąjungos, su jos nariais užmezgusi ryšius šį pavasarį simpoziume Lenkijoje. „Į Batumį buvo pakviesta 12 menininkų: pusė – užsieniečių, o kita pusė – gruzinų. Reikėjo nutapyti po 2 paveikslus šio, kalnų ir jūros supamo, kurortinio miesto motyvais. Aš sukūriau 6 nedidelio formato darbus. Atvykus į svetimą šalį, pagauna įkvėpimas – įprastai norisi kuo maksimaliau atskleisti save ir kuo geriau prezentuoti savo šalį“, – neslėpė D. Skridailaitė-Valatkienė. Jos žodžiais, kiekvieno menininko darbai buvę saviti ir skirtingi: “Skirtumai buvo ryškūs, pradedant nuo spalvų paletės, baigiant tematika. Tačiau mes, menininkai, į viską žvelgiame labai tolerantiškai. Negali vertinti nei jų, nei jų šalių kultūrinio lygio, nes buvau vienintelė iš Šiaurės Europos tarp menininkų, kurie suvažiavę iš pietų kraštų.“ Pasibaigus plenerui, Batumio „Contemporary arts“ galerijoje buvo surengta jo dalyvių paroda, – visiems dalyviams įteikti Gruzijos švietimo, kultūros ir sporto ministrės Ingos Šamilišvili pasirašyti sertifikatai. „Ne kiekvienam menininkui nusišypso tokia laimė“, – džiaugėsi D. Skridailaitė-Valatkienė.
KŪRYBOS KRAITĖ
„Baltijos rampoje“ – kretingiškio spektaklis estiškai
Tarptautiniame mėgėjų teatrų festivalyje „Baltijos rampa“, įvykusiame šį rudenį Jūrmaloje, buvo parodytas ir itin gerai įvertintas Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiojo režisieriaus Nerijaus Gedmino su Estijos Rakverės miesto dramos grupe „KaRakTer“ sukurtas spektaklis Adomo Stančiko „Sraigė“. Pokyčiai neleidžia sustingti Šį spektaklį specialiai „Baltijos rampos“ festivaliui N. Gedminas kūrė praėjusią vasarą Rakverėje pagal bendrą Lietuvos-Latvijos-Estijos nacionalinių kultūros centrų bei mėgėjų teatrų asociacijos vykdytą meninį projektą, kuriuo buvo sumanyta apsikeisti režisieriais. Dalyvauti projekte iš kiekvienos šalies buvo pakviesta po du režisierius. Iš Lietuvos, be N. Gedmino, dar buvo pakviestas jo kolega anykštėnas režisierius Jonas Buziliauskas, dirbęs su mėgėjų teatro grupe Rygoje. Kitų Baltijos šalių režisieriai statė spektaklius Anykščių bei Joniškio mėgėjų teatruose.
Grafikės žvilgsnis į spalvotą dykumą
Ketvirtoji kretingiškės menininkės 29-erių Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos paroda „Diena po lietaus“ buvo atidaryta šį lietingą spalį Kretingos bažnyčios galerijoje ir savo nuotaika bei spalvomis tarytum sugrąžino vasarą tarp jos skliautų.
Baroko muzikos renesansas Kretingoje
Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, kuri šiemet mini 400 metų jubiliejų, buvo surengtas I tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis – tai išskirtinė dovana miestiečiams be svečiams. Tris vakarus po žmonių sausakimšai pripildytos bažnyčios skliautais skambėjo unikaliais istoriniais vargonais atliekama senoji baroko muzika, menanti Lietuvos dvarų kultūrą, taip pat ir – Kretingos bažnyčios pastatymo pradžią.
„Kitoje erdvėje“ – šešėlių teatras
Šį lapkritį į Kretingą sugrįžta tradicinis netradicinio teatro festivalis „Kita erdvė. Vakarų krantas“, kurį nuspalvins du išskirtiniai renginiai: vienintelis Lietuvoje rankų šešėlių teatras „Budrugana“ ir jo spektaklis „Keturi metų laikai“, bei Klaipėdos kamerinis orkestras išvien su lėlių tetaro spektakliu „Katinėlis ir gaidelis“.
Lėlių kelias iš Kretingos
Apie liaudies vaidinimus, jų kilmę ir lėlininkystės tradicijas Kretingos vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ studijoje susirinkusiems kretingiškiams pasakojo garsi šalies lėlininkė teatrologė Salomėja Burneikaitė, tuo pačiu pristatydama savo projektą „Liaudiškoji lėlių teatro tradicija Žemaitijoje“. Lėlininkystė yra gyvenimo filosofija Domėtis Kretingos krašto lėlių istorija S. Burneikaitę paskatino 2005 m. „Atžalyno“ festivalio metu kretingiškio režisieriaus Algimanto Verbuto surengta išvyka „Lėlių keliu“, aplankant Grūšlaukės, Latvelių, Kalnalio, Dupulčių kaimų bei Salantų dievdirbius, senuosius gyventojus ir besiklausant jų pasakojimų. „Lėlės nuo seno egzistavo ritualuose, žaidimuose, siekiant paveikti antgamtinį pasaulį, anapusines būtybes. Liaudis ilgais žiemos vakarais, spragsint ugniakurui, vaidindavo šešėlių teatrą. Lėlių teatras egzistavo prasčiokų šeimose, o turtingesni vaikai žaisdavo su guvernantėmis. Pirštininė lėlytė – taip pat lėlių teatras, rusai turi savo Petrušką, prancūzai Pjerą, Italiją garsina medinis Pinokis“, – kalbėjo S. Burneikaitė. Žemaitiškos koplytėlės S. Burneikaitei primenančios krikščioniškose šalyse populiarų „šėpos teatrą“ – mažas kilnojamas bažnytėles, namelius, kuriose vaidinama prakartėlė – Jėzaus gimimo istorija. A. Verbuto ilgus metus kurta ir puoselėta kojūkininkų trupė, pastebėjo teatrologė, taip pat yra teatras su archaiškomis ištakomis. Lėlininkystė, tikino S. Burneikaitė, yra filosofija, gilus pasaulio pažinimas, ligi galo neištyrinėtas ir nesuprantamas. „Tarkim, Velykų saloje, ant žemės matosi tik akmenų stulpai, tačiau juos atkasus, pasimato turtinga kultūrinė dalis“, – pašnekovė savo pasakojimą iliustravo nuotraukomis.
KŪRYBOS KRAITĖ
Paviliojo juvelyrika
Žiedas ir sagė – du originalūs papuošalai, kuriuos Palangos gintaro muziejuje surengtoje parodoje „Akistata: auksakalys ir gintaras“ , tarp kitų 17-os autorių darbų, eksponuoja ir kretingiškis Linas Jakumas.
|
|
