|
|
|
SmiltysVario dūdos pajūrin atpūs gintarinį vėją
Šimtą metų pučiamųjų muzikos tradicijas skaičiuojančioje Palangoje jau trečią kartą siaus gintarinis vėjas: gegužės 17–19 dienomis populiariausiame vasaros kurorte vyks Tarptautinis pučiamųjų muzikos festivalis „Amber Wind“. Konkurso sumanytojai ir organizatoriai šiemet ypač džiaugiasi tuo, kad, be žinomiausių Lietuvos orkestrų bei ansamblių, festivalyje koncertuos šiemet Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatą laimėję daugkartiniai Jungtinės Karalystės ir Europos čempionatų laureatai, muzikos interpretacijos meistrai „Cory Band“. Pratęsė pučiamųjų muzikos tradicijas „Trečius metus vyksiantis tarptautinis pučiamųjų muzikos festivalis „Amber Wind 2019“ neatsirado „tuščioje vietoje“: galima sakyti jog jis pratęsia dar 2001-aisiais sumanytą ir keletą metų vykusį festivalį „Pajūrio dūdos“, – paklaustas apie jau tradicija tapusį „Gintarinį vėją“ sakė festivalio sumanytojas, viešosios įstaigos (VšĮ) „Palangos orkestras“ vadovas ir Palangos orkestro vyriausiasis dirigentas Vygantas Rekašius. – „Pajūrio dūdos“ taip pat tam tikra prasme tęsė dar grafų Tiškevičių laikais susiklosčiusią tradiciją į kurortą atvykstantiems poilsiautojams rengti pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertus Birutės parko Rotondoje bei prie Kurhauzo.“ Tiek „Pajūrio dūdos“, tiek „Amber Wind“ festivaliai buvo sumanyti tam, kad plačiajai auditorijai būtų kuo plačiau pristatytos visos šio žanro muzikavimo tradicijos, visos galimybės nuo pačių didžiausių orkestrų koncertų įvairiose Palangos erdvėse bei salėse iki nedidelių ansamblių ir solistų pasirodymų bei edukacinių programų vaikams. „Paskutinės „Pajūrio dūdos“ skambėjo 2007-aisiais metais. Ir lygiai po 10 metų, 2017-aisiais, festivalis, galima sakyti, atgimė nauju, platesniu formatu. Galimybė rengti tarptautinį festivalį atsirado tada, kai įsikūrė viešoji įstaiga „Palangos orkestras“. Organizuodami „Amber Wind“ mes tuo pačiu turėjome progos išbandyti savo galimybes rengti orkestrus ir atlikėjus iš visos Europos sukviečiantį festivalį ir tam tikra prasme pasirepetuoti prieš 2020 metais Palangoje vyksiantį prestižinį muzikos pasaulio renginį – Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatą“, – pasakojo V. Rekašius. Festivalis turi ir dar vieną tikslą: ne tik pristatyti, bet ir populiarinti pučiamųjų instrumentų atliekamą muziką. Nes, kaip sakė Palangos orkestro vyriausiasis dirigentas, profesionalūs orkestrai ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje susiduria su muzikantų stygiumi.
„Ramybės“ galerijoje – tapyba ir netradiciniai papuošalai
Paskutinįjį balandžio penktadienį pakvietusi į lietuviškojo ekspresyviojo abstrakcionizmo atstovo dailininko Kęstučio Petro Ramono grafikos ir tapybos parodą, šeštadienį, gegužės 11 dieną 18 val. Palangos „Ramybės“ galerija kviečia į pirmojo šiemet parodų ciklo atidarymą: bus pristatyta menininkės Dalios Kirkutienės tapybos paroda „Išgalvotas laikas“ bei juvelyrių Beatričės Vanagaitės ir Ernestos Valantiejūtės (Vala) kaklo papuošalų kolekcija „Vertigo“. Naujausius savo darbus palangiškiams ir kurorto svečiams „Ramybės“ galerijoje pristatysianti D. Kirkutienė apie „Išgalvotą laiką“ sakė: „Tapyba egzistuoja visame mano laike. Ir tame išgalvotame, kur valandos neturi 60 sekundžių, o para – 24 valandų. Išgalvotas laikas visada buvo didžioji mano paslaptis. Kiekviena istorija, perkelta ant drobės, įvyko tuo laiku, kurio realiai nėra. Pabandysiu jas papasakoti, jei stebėtojas išgalvos savąjį laiką joms išklausyti...“
Giminingos Kretingos ir Palangos dvarų sielos susitiko Gintaro muziejuje
Parodos „Pamestas gintaro lobis“ atidarymu, Kretingos muziejaus išleistos knygos apie grafų Tiškevičių dvarą pristatymu bei Čiurlionio kvarteto ir solistės Dovilės Kazonaitės koncertu Palangos Gintaro muziejus pradėjo naują klasikos sezoną, kuriame numatyta daugiau negu 30 nemokamų renginių. Lobis parkeliavo po 30 metų Liepos 3–13 dienomis septintą kartą kurorto gyventojai bei svečiai kviečiami į tarptautinį M. K.Čiurlionio muzikos festivalį, nuo liepos 31-osios iki rugpjūčio 3 d. Tiškevičių rūmų terasoje skambės „Nakties serenados“, nuo liepos 21-os iki rugpjūčio 18-osios – festivalis „Pasaulio balsai“. Ekspozicijose džiugins gintaro spalvų ir atspalvių paroda iš privačios Ramučio Petniūno kolekcijos, taip pat Eglės Čėjauskaitės-Gintalės ir Martyno Gintalo paroda „Atsivėrimas“. Naujojo klasikos sezono atidarymo ceremonijos vinimi vis dėlto tapo paroda „Pamestas gintaro lobis“. Kaip sakė renginyje dalyvavęs Lietuvos muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, atrodytų, įprasta gintaro juvelyriškos ekspozicija: trys stendai gražių dirbinių – karolių, apyrankių, pakabukų – liudija meistrystę. Bet iš tikrųjų tai yra sensacija, nes tai – ilgai negrįžusi ir beveik pamiršta 1986-aisiais į Dubliną iškeliavusios parodos dalis. Šie gintaro papuošalai kartu su medžio drožiniais bei lino dirbiniais Airijos respublikoje įvykusiame festivalyje reprezentavo tuomet dar Sovietų Sąjungos Lietuvą. Dėl nežinomų priežasčių papuošalai buvo laikomi Dublino oro uoste beveik 30 metų. Pasak A. Gelūno, tik 2015-aisiais LR ambasada Airijoje sulaukė oro uosto tarnybų prašymo juos atsiimti. Pargabentas į Lietuvą „lobis“ laikinai buvo saugomas Užsienio reikalų ministerijoje. Lietuvos dailės muziejui paprašius, ministerija jį perdavė Palangos gintaro muziejui. Ši dingimo istorija apipinta kolekcija dabar tapo Palangos gintaro muziejaus rinkinio dalimi. Papuošalus, 1986-aisiais garsinusius Lietuvą Europoje, palangiškiai ir miesto svečiai galės apžiūrėti iki metų pabaigos. Tai, kad dirbiniai nebuvo pradanginti, po tiek metų Lietuvai grąžinti, anot A. Gelūno, rodo ir Airijos oro uosto darbuotojų, ir Lietuvos diplomatų sąžiningumą.
Kūrybos kraitė
Kūrė laisvės sampratos kontūrus
Balandžio pradžioje įvykusiame respublikinio mokinių konkurso „Laisvės kontūrai“ finale Pranciškonų gimnazijos X klasės mokinys Linas Daugėla savo meniniu fotografijos ir poezijos darbu „Dievo Žodžio paminklas“ pelnė III vietą.
Meilė tėvynei išauga iš meilės gimtajam kraštui
„Labai nudžiugau „Smiltyse“ paskelbtu kūrybiniu konkursu, skirtu Lietuvos 100-mečiui paminėti. Tai mane sutelkė patriotinei kūrybai, paskatino parašyti naujų eilių“, – neslėpė Kretingos krašto poetas Juozas Maksvytis, kuris ir tapo šio konkurso nugalėtoju.
Linu kvepiantys namai
Kretingiškės 78-erių Janinos Bentienės namus visus metus puošia žydinčios gėlės. Šios gėlės – ne trumpalaikio žydėjimo, o tarsi sustingusios laike, nes pagamintos iš sustandintos lino drobės. O stalas nukrautas jos sutuoktinio Kazimiero pintomis vazomis bei krepšeliais.
Įtvirtino kultūros sklaidos tradiciją
Pasidalinti įžvalgomis apie kūrybos svarbą ir ateities planais, pasidžiaugti tuo, kas nuveikta, susipažinti, pabendrauti krašto kūrėjai „Pajūrio naujienų“ literatūrinio-kūrybinio priedo „Smiltys“ herojai susirinko į „Smilčių“ almanacho pristatymą naujojoje Kretingos viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje.
KŪRYBOS KRAITĖ
Su pasakomis atkeliavo pavasaris
Kretingos muziejaus Žiemos sode prasidėjo visą kovą besitęsiantis renginių ciklas „Sekmadienio rytmečiai su pasaka“, skirtas mažiesiems kretingiškiams bei jų tėvams. Pasakas skaito ir susitikimus su pasakų herojais – teatro lėlėmis rengia buvęs ilgametis Kretingos vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ režisierius Algimantas Verbutas. „Pradžia – įkvepianti: pavasaris pirmiausiai atkeliavo į Žiemos sodą, o tik po to – už mūsų namų langų bei sienų. Kovas yra teatro mėnuo, todėl išvien su Kretingos muziejaus vadove Vida Kanapkiene sumanėme, kad Žiemos sodą, kur visu grožiu žiedus skleidžia egzotiški augalai, tvenkiny nardo ryškiaspalviai karpiai, klykauja papūgos, apgaubtų pasakų dvasia. Taip gimė sekmadieniniai pasakų rytmečiai mažiesiems kretingiškiams, jų tėveliams bei seneliams“, – kalbėjo A. Verbutas. Pirmąjį pasakų rytmetį, į kurį susirinko per 30 mažųjų kretingiškių bei jų tėvų, A. Verbutas išraiškingai paskaitė lengvai pradinukams suprantamas pasakaites apie pasiklydusį paršelį ir kiškienę, išleidusią kiškį pasikopūstėliauti. Pasakų herojų nuotykius jis paryškino vaidindamas teatro lėlėmis, kurias pagamino Birštone gyvenantis lėlininkas Rimantas Jacunskas. „Apie mūsų sumanymą populiarinti pasakas ir lėlių teatrą sužinojęs garsus šalies lėlininkas teatro legenda Vitalijus Mazuras taip pat pažadėjo dovanoti mums keletą savo sukurtų lėlių“, – teigė projekto autorius. Per antrąjį pasakų skaitymo rytmetį šį sekmadienį, kovo 10-ąją, A. Verbutas sakė ketinąs skaityti nuotaikingas britų autoriaus Donaldo Biseto pasakas apie žąsiną ir paršelį, kurias taip pat pagyvins lėlių teatru. O trečiąjį ir ketvirtąjį sekmadienius A. Verbutas pakvietė pačių pasirinktas pasakas savo mažyliams skaityti tėvus bei senelius. „Jau pasisiūlė keli tėveliai ir močiutės. Smagu, kad jie dalyvauja, o po to su vaikais vaikštinėdami po Žiemos sodą, gėrėdamiesi aplinka, aptarinėja pasakų herojus, aiškinasi poelgius, kodėl šie pasielgė vienaip, o ne kitaip ir kaip būtų buvę geriau“, – savo pastebėjimais pasidalijo režisierius. O paskutinįjį, kovo 31-osios, sekmadienį bus skaitomos pačių vaikų sukurtos pasakaitės. „Generuodami bendrą idėją ir ragindami vaikus dalyvauti projekte, skatiname jų kūrybiškumą, meilę knygai ir pasitikėjimą savimi“, – įsitikinęs A. Verbutas. Kovą startavęs pasakų skaitymo projektas, manoma, po pertraukos Žiemos sode bus tęsiamas ir vėliau.
|
|
