|
|
|
SmiltysGarsaus skulptoriaus sūnus siekia dar didesnio tėvo darbų tęstinumo
Šią vasarą suėjo 85-eri metai, kai Kretingos rajone, Mončių kaime, gimė pasaulinio garso skulptorius Antanas Mončys (1921-1993 m.). Karo metais nublokštas toli nuo Lietuvos, skulptorius sugebėjo išsaugoti Tėvynės meilę, gimtąją žemaičių tarmę ir visa tai perduoti savo vaikams. Didžiausias jo troškimas buvo Tėvynėje surasti namus savo darbams ir pačiam suvisam grįžti į ją. Menininko norams buvo lemta išsipildyti - prieš aštuonerius metus Palangoje duris atvėrė A.Mončio vardu pavadintas muziejus, pats menininkas amžino poilsio atgulė Grūšlaukės kapinaitėse.
„Jei galėčiau, būčiau vien poetė“
Spalio 15-ąją penkiasdešimtąjį savo jubiliejų švęsianti Marijono Daujoto vidurinės mokyklos pedagogė Marija Bučkienė prisipažino, jog eiles ji rašiusi nuo vaikystės. Tik į viešumą jas „iškėlė“ prie? dešimtmetį. Šį rugsėjį M.Bučkienės talentas buvo įvertintas Lietuvos kūrėjų mastu, ir kretingiškė priimta į Lietuvos kaimo rašytojų sąjungą.
Koncertas skirtas Tarptautinei muzikos dienai
Minint Tarptautinę muzikos dieną, Kretingos kultūros centre muzikos gerbėjai turėjo progos išgirsti Valentinos Vadoklienės rečitalį. Jai akompanavo Tatjana Romaškina, renginį vedė aktorė Regina Šaltenytė.
“Man norisi, kad mano kūryba neštų gėrį”
“Įstabaus, reto balso savininkė”,- taip apie Angelę Joknytę, “Katalikų radijo” laidoje pristatydamas muzikos ir labdaros projektą PAX ET BONUM (Taika ir gėris), pasakė pranciškonų kunigas Arūnas Peškaitis. Šio projekto koncertuose Angelė dalyvavo kartu su Respublikoje žinomais atlikėjais: Judita Leitaite, Andriumi Mamontovu, Kostu Smoriginu, Marija Krupovec ir kitais.
Atidengs paminklą bulvei
Rytoj, rugsėjo 9 dieną, Nasrėnuose (Kūlupėnų seniūnijoje) vyks jubiliejinė bulvės šventė. Šventės pradžia - 12.00 val. Mintis parengti projektą “Bulvė - žemaičių karalienė” kilo kultūros centro direktorei Konstancijai Macienei. - Vykdydami rajono etnokultūros programą, negalime pamiršti ir kulinarinio paveldo bei jo panaudojimo šiandien,- sakė ji.- Todėl ir buvo sumanyta surengti bulvės šventę Nasrėnuose, kur diskutuosime apie bulvės kilmę, dalyvaujant biomedicinos mokslų daktarui Kęstučiui Rainiui bei Šventosios girininkui, Kretingos rajono savivaldybės Tarybos nariui Rimantui Kvikliui. Šį pavasarį suėjo 200 metų, kai Nasrėnuose pradėtos auginti bulvės (tai skelbia rašytiniai šaltiniai), kurių keletą iš Klaipėdos (tada Mėmelio) parvežė pasiturintis ūkininkas Pilypas Brazdauskis savo šeimynai. Paragavę ir 5 bulvikes sėklai palikę, taip ir prisidaugino. 13.00 val. bus atidengtas paminklas bulvei (autorius Alfonsas Skiesgilas). Taip, tai bulvei! Antrajai mūsų duonai, kuri turi ne tik įdomią praeitį, bet ir puikią ateitį. Pasirodo, bulvių baltymuose yra 14 (iš 20) nepakeičiamų aminorūgščių, labai reikalingų mūsų organizmui. Juk bulvė - vienintelis kultūrinis augalas, kuriuo maitindamasis ir nevalgydamas jokių kitokių produktų, žmogus gali gyventi gana ilgai. 13.30 val. pažiūrėję Kartenos teatro spektaklį “Žmogus, kuris savo veido ieškojo” (rež. Martina Žąsytienė), klausysimės kultūros centro folkloro ansamblio “Gervelė” (vad. D.Černienė) ir liaudiškos kapelos “Sodžius” (vad. Vyt. Kubilinskas) žemaitiškų dainų, pasigrožėsime keliaujančia amatų mokyklėle (projekto vad. D.Brazdeikienė), kur audimo ir piešimo pamokėles praves tautodailininkai R.Vaišnorienė ir A.Sereika. 15.00 val. matysime Egidijaus Radžiaus teatro spektaklį Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės “Kuprotas oželis”. Po to degustuosime bulvių patiekalus, kuriuos pagamins Imbarės, Kūlupėnų ir Laivių bendruomenių šeimininkės bei Kretingos rajono tautodailininkų klubo “Verpstė” narės. Ragausime ir galėsime įsigyti Jadvygos Balvočiūtės, Adelės Karaliūnaitės, Ilzės Jansonės (Latvija) vaistažolių arbatų. Linksmins ir pasišokti kvies Kūlupėnų liaudiškos kapelos (vad. St.Jucys ir A.Žvinklys), o Salantų kūrybos mėgėjų klubas “Paveiziek” (vad. L.Kaubrytė) pakvies pažiūrėti savos programos. Bulvės jubiliejinę šventę pasižadėjo vesti išradingieji vedėjai Birutė Laučienė ir Nerijus Gedminas.
Vita BERNIUTĖ
Neįgali menininkė gėles piešia naktį, o vasaras – žiemą
Kretingiškė tautodailininkė Genovaitė Čejauskaitė rugsėjo 11-ąją švęs jubiliejinį – 70-ąjį –gimtadienį. Ta proga menininkės darbų parodos atidaromos Kretingos kultūros centre, bibliotekoje ir bažnyčios galerijoje. „Pie?imas man duoda meilę, gerumą, džiaugsmą, - visas gyvenimo spalvas. Piešimas yra ir mano gydytojas“, - prisipažino nuo jaunystės neįgali dailininkė.
„Muzikinio rugpjūčio“ fone – mintys apie žiūrovą iš provincijos
Nors dar tebevyksta devintasis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro direktorė Audronė Žigaitytė – Nekrošienė prakalbo apie naujas idėjas. Viena jų – į salę pritraukti klausytoją iš provincijos.
Nenuilstančio fotomenininko kelyje - Kretinga
Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus narį Adą Sendrauską - “Palangos fotocentro” vadovą, “Palangos fotoklubo 750” įkūrėją ir administratorių kalbinome likus trim dienom iki parodos “Kolegos, draugai, bičiuliai” atidarymo Klaipėdos fotogalerijoje. Nenuilstantis, idėjų kupinas menininkas šia paroda sakėsi sutinkąs savo “juokingą” 50-ies metų gyvenimo jubiliejų.
Dalija Kiliesienė: “Niekada nemaniau, kad taip sunku rašyti. Ir vis tik rašau...”
Dalijos Kiliesienės kūryba, kurią ne kartą publikavo “Smiltys”, išsiskiria profesionalia mintimi, giliais išgyvenimais. Poteksčių paslaptis, įausta ne tik į kūrybinį audinį, bet ir žvelgia iš skvarbių šios moters akių. Su Dalija galima kalbėti apie viską - literatūrą, teatrą, filosofuoti, gvildenti sudėtingas psichologines temas. O paklausta, iš kur ji tokia čia, Kartenoj, toli nuo sostinių, nuo didmiesčių, nusišypso ir pacituoja Antuaną de Sent Egziuperi - “iš vaikystės...” Save vadina kaimo “daktarka” ir niekada nesiafišuoja, jog yra garsaus bibliografo, nuveikusio didelius darbus lituanistikos srityje - Vytauto Jurgučio duktė. Iš jo galbūt ir paveldėjo tas kūrybines nuojautas, kurios štai jau daug metų svarina ją prie balto popieriaus lapo.
Natose išgirdęs žodį...
Daugeliui vasara - ilgai laukto poilsio metas, tačiau Pranciškui Narušiui - Klaipėdos universiteto dėstytojui, profesoriui, Menų fakulteto Džiazo katedros vadovui - pats darbymetis.
|
|