|
|
|
SmiltysPoezija – kaip vidinis impulsas
Rosanai Lukauskaitei įkvėpimas – tik žodis, galbūt kartais per dažnai naudojamas. Jos kūrybą lemia vidiniai impulsai, vidinės būsenos, pomėgiai. Seniau laukdavusi įkvėpimo, dabar poetė pajaučia eilėraštį iš savęs. „Kartais net naktį išgirstu savyje žodžius. Tačiau kurti galiu ir minioje, o kartais reikia vienumos ir ramybės. Juk jos reikia visiems“, - mano kūrėja.
Be skaros – nė žingsnio
Kažkada skara buvo neatsiejama moterų aprangos dalis. XVIII – XIX a. žemaitės ryšėjo net po kelias skareles. Jos buvo šventadieninės ir skirtos kasdienai.
Per asmeninį išgyvenimą – į pasaulio kino žvaigždyną
Palangos kultūros centre „Ramybė“ prodiuseris ir režisierius Arūnas Matelis pristatė pasaulyje jį ir Lietuvą išgarsinusią dokumentinę kino juostą „Prieš parskrendant į žemę“. Šis filmas gavo gausybę – net trylika - apdovanojimų tarptautiniuose festivaliuose, kol buvo įvertintas vienu garbingiausių pasaulyje Amerikos režisierių gildijos (DGA) apdovanojimu. Šis apdovanojimas tapo beprecendenčiu tuo, kad pirmą kartą per 59-erius metus, kai DGA skelbia apdovanojimus, būtent A.Matelio filmas išrinktas geriausiu iš Rytų Europos. O tai reiškia, kad per visą kino istoriją A.Matelis pirmasis gavo apdovanojimą – sidabro medalį, vaizduojantį sakalą iškeltais sparnais, - kuris yra vienas aukščiausių įvertinimų kino pasaulyje ir režisierių bei kritikų vertinamas solidžiau už išgarsintuosius „Oskarus“.
Broliai pranciškonai į Lietuvos bažnyčią sugrąžino sakralinę ikonografiją
Į tarptautines evangelizacijos misijas įsijungę broliai pranciškonai Paulius Vaineikis ir Karlas (itališkai – Carlo) Bertagnin, kuriam laikui išvykdami iš Lietuvos, paliko gilų pėdsaką mūsų bažnyčiose. Į jas broliai sugrąžino sakralinį ikonografijos meną. Dešimt metų jiedu ne vien tapė ikonas ir jomis puošė bažnyčias, bet ir kūrė pirmąją Lietuvoje ikonografijos mokyklą, palikdami būrį savo mokinių. Susipažinę Italijoje prieš dešimtmetį, broliai Paulius ir Karlas pastaruosius trejus metus tarnystę atliko Pakutuvėnų parapijoje.
Abiejų teatralų įvertinimai – viso kolektyvo nuopelnas
Lietuvos liaudies kultūros centras per savo surengtą šventę “Tegyvuoja teatras” Kretingos Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiąjį režisierių Nerijų Gedminą apdovanojo kaip ryškiausio epizodinio vaidmens atlikėją, o teatro aktorę Liudą Grikpėdienę – už motinos vaidmenį. Abu kretingiškiai apdovanojimams buvo pristatyti už vaidmenis Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės komedijoje “Kuprotas oželis”. “Smiltys” pasidomėjo, ką apie įvertinimus mano patys nominantai.
Į Kretingą parskrido trečioji „Aukso paukštė“
Kretingos rajono kultūros centro kamerinis choras pelnė garbingą šalies apdovanojimą – auksu puoštą bronzinę skulptūrėlę „Aukso paukštė“. Kolektyvui šis apdovanojimas buvo įteiktas praėjusį šeštadienį Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje vykusioje Respublikos chorų ir vokalinių ansamblių laureatų šventėje. Tai jau trečiasis Kretingos kolektyvas, pelnęs „Aukso paukštę“. Pirmieji „Aukso paukštę“ parvežė Kretingos kultūros centro vaikų teatro studija „Atžalynas“, o pernai – Kretingos meno mokyklos vaikų šokių studija „Ratilėlis“. Kretingos kamerinio choro vadovas Tomas Ambrozaitis teigė, jog šiam apdovanojimui jų kolektyvą pristatė Lietuvos kultūros centras. „Buvome pastebėti už aktyvią koncertinę veiklą: per sezoną, trunkantį nuo rugsėjo iki birželio, surengėme per 20 koncertų . Pernai spalį vykusiame Lietuvos chorų konkurse pelnėme pirmąją vietą. Kaip mėgėjų kolektyvas savo „kartelę“ pakėlėme labai aukštai“, - pelnytu apdovanojimu pasidžiaugė vadovas. „Aukso paukštė“ – tai Lietuvos kultūros centro ir Pasaulinės lietuvių dainų šventės fondo įsteigta nominacija už mėgėjų meninę kūrybą bei jos reikšmę šalies kultūrai.
Saksofonas muzikantui reiškia gyvenimą ir meilę
Du kartus per savaitę “Vyninėje” suskamba džiazo improvizacijos ir populiarioji klasika. Ją saksofonu atlieka Viktoras Kontrimas. Trisdešimt dvejų metų kretingiškis muzikantas sako, jog saksofonas jam yra viskas: ir gyvenimas, ir meilė, nes būtent šis instrumentas Viktorą lydi du dešimtmečius.
Sukūrė filmus apie bendruomenes, kur gydomos sužeistos širdys
Praėjusią savaitę kretingiškius ir palangiškius pasiekė du naujai pastatyti dokumentiniai filmai, pasakojantys apie bendruomenes, kuriose glaudžiasi gyvenimo dugną pasiekę ir vėl bandantys pakilti žmonės. Arba tie, kurių širdys – žeistos, bet bandančios atgauti viltį ir alkį gyventi. Kretingos pranciškonų gimnazijoje buvo pristatytas režisierės Dalios Kanclerytės kino juosta apie Pakutuvėnų Susitaikymo sodybą „Pakūta - mano meilė“. Palangos „Ramybės“ kultūros centre parodytas režisieriaus Algimanto Maceinos filmas apie Dzūkijos miškuose įsikūrusią Pilnų namų bendruomenę.
Neįgalius brolius kūrybos mūza palietė po atsivertimo
Nuo vaikystės neįgalūs palangiškiai broliai - Marius ir Tomas Viluckai – yra gyvas liudijimas stebuklo, įvykusio juose po atsivertimo į krikščionišką gyvenimą. Invalido vežimėliuose sėdintys ir vos vieną ar kelis rankų pirštus judinantys broliai kuria: Marius tapo ikonas, o Tomas rašo publikacijas, skaito paskaitas, verčia iš prancūzų kalbos. Prieš porą savaičių išleista pirmoji T.Vilucko knyga „Malonės versmės“ pirmiausia buvo pristatyta Vilniaus knygų mugėje. Kovo 12 dieną 14 val. „Špitolėje“ autorius ją pristatys ir kretingiškiams.
Dainos praskaidrina moterų kasdienybę
Pusmetis, kai Kretingos kultūros centro Kūlupėnų filialui vadovauja Kristina Viršilaitė. Tačiau ji jau spėjo į ansamblį suburti anksčiau dainavusias moteris.
|
|