|
|
|
SmiltysAbiejų teatralų įvertinimai – viso kolektyvo nuopelnas
Lietuvos liaudies kultūros centras per savo surengtą šventę “Tegyvuoja teatras” Kretingos Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiąjį režisierių Nerijų Gedminą apdovanojo kaip ryškiausio epizodinio vaidmens atlikėją, o teatro aktorę Liudą Grikpėdienę – už motinos vaidmenį. Abu kretingiškiai apdovanojimams buvo pristatyti už vaidmenis Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės komedijoje “Kuprotas oželis”. “Smiltys” pasidomėjo, ką apie įvertinimus mano patys nominantai.
Į Kretingą parskrido trečioji „Aukso paukštė“
Kretingos rajono kultūros centro kamerinis choras pelnė garbingą šalies apdovanojimą – auksu puoštą bronzinę skulptūrėlę „Aukso paukštė“. Kolektyvui šis apdovanojimas buvo įteiktas praėjusį šeštadienį Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje vykusioje Respublikos chorų ir vokalinių ansamblių laureatų šventėje. Tai jau trečiasis Kretingos kolektyvas, pelnęs „Aukso paukštę“. Pirmieji „Aukso paukštę“ parvežė Kretingos kultūros centro vaikų teatro studija „Atžalynas“, o pernai – Kretingos meno mokyklos vaikų šokių studija „Ratilėlis“. Kretingos kamerinio choro vadovas Tomas Ambrozaitis teigė, jog šiam apdovanojimui jų kolektyvą pristatė Lietuvos kultūros centras. „Buvome pastebėti už aktyvią koncertinę veiklą: per sezoną, trunkantį nuo rugsėjo iki birželio, surengėme per 20 koncertų . Pernai spalį vykusiame Lietuvos chorų konkurse pelnėme pirmąją vietą. Kaip mėgėjų kolektyvas savo „kartelę“ pakėlėme labai aukštai“, - pelnytu apdovanojimu pasidžiaugė vadovas. „Aukso paukštė“ – tai Lietuvos kultūros centro ir Pasaulinės lietuvių dainų šventės fondo įsteigta nominacija už mėgėjų meninę kūrybą bei jos reikšmę šalies kultūrai.
Saksofonas muzikantui reiškia gyvenimą ir meilę
Du kartus per savaitę “Vyninėje” suskamba džiazo improvizacijos ir populiarioji klasika. Ją saksofonu atlieka Viktoras Kontrimas. Trisdešimt dvejų metų kretingiškis muzikantas sako, jog saksofonas jam yra viskas: ir gyvenimas, ir meilė, nes būtent šis instrumentas Viktorą lydi du dešimtmečius.
Sukūrė filmus apie bendruomenes, kur gydomos sužeistos širdys
Praėjusią savaitę kretingiškius ir palangiškius pasiekė du naujai pastatyti dokumentiniai filmai, pasakojantys apie bendruomenes, kuriose glaudžiasi gyvenimo dugną pasiekę ir vėl bandantys pakilti žmonės. Arba tie, kurių širdys – žeistos, bet bandančios atgauti viltį ir alkį gyventi. Kretingos pranciškonų gimnazijoje buvo pristatytas režisierės Dalios Kanclerytės kino juosta apie Pakutuvėnų Susitaikymo sodybą „Pakūta - mano meilė“. Palangos „Ramybės“ kultūros centre parodytas režisieriaus Algimanto Maceinos filmas apie Dzūkijos miškuose įsikūrusią Pilnų namų bendruomenę.
Neįgalius brolius kūrybos mūza palietė po atsivertimo
Nuo vaikystės neįgalūs palangiškiai broliai - Marius ir Tomas Viluckai – yra gyvas liudijimas stebuklo, įvykusio juose po atsivertimo į krikščionišką gyvenimą. Invalido vežimėliuose sėdintys ir vos vieną ar kelis rankų pirštus judinantys broliai kuria: Marius tapo ikonas, o Tomas rašo publikacijas, skaito paskaitas, verčia iš prancūzų kalbos. Prieš porą savaičių išleista pirmoji T.Vilucko knyga „Malonės versmės“ pirmiausia buvo pristatyta Vilniaus knygų mugėje. Kovo 12 dieną 14 val. „Špitolėje“ autorius ją pristatys ir kretingiškiams.
Dainos praskaidrina moterų kasdienybę
Pusmetis, kai Kretingos kultūros centro Kūlupėnų filialui vadovauja Kristina Viršilaitė. Tačiau ji jau spėjo į ansamblį suburti anksčiau dainavusias moteris.
Kaip vyšnios žydėjimas
Jauno žmogaus kūryba panaši į vyšnios žydėjimą. Jos skleidimosi laikas - pavasaris, pati jaunystė, kai sielą sprogdina didžiulis troškimas “pažinti pasaulį per save ir save per pasaulį”. Kasmet Respublikoje organizuojami Jaunųjų filologų konkursai ne vienam pradedančiajam tampa rimtu kūrybiniu išbandymu, vėliau nulemsiančiu tolesnius savojo “aš” ieškojimus. Ne vienas žinomas prozininkas ar poetas pripažįsta, jog kelio į didžiąją literatūrą pradžia ir buvę šie konkursai. Jie skatinę ieškoti savito žvilgsnio, kūrybine mintimi ir originalumu išsiskirti iš kitų. Šių metų sausio 19 d. įvyko 39-asis Jaunųjų filologų konkurso rajoninis etapas. Vertinimo komisijai, kuriai ne vienerius metus vadovavo Marijono Daujoto vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Aldona Kruševičiūtė, buvo pristatyta 10 įvairių žanrų jaunųjų autorių darbų. Jurgio Pabrėžos gimnazijos mokinė Rosita Garškaitė, praėjusių metų respublikinio Jaunųjų filologų konkurso nominantė, šį kartą išbandė save naujame žanre. Be eilėraščių konkursui pateikė “Dienoraščius”, kurie atskleidžia sudėtingą ir gilų jauno žmogaus pasaulį. Merginos kūrybinių darbų vadovė - lietuvių kalbos mokytoja Milda Šukienė. Pastarosios gimnazijos moksleivės - Gerda Tėvelytė (vad. Irutė Lapinskienė) ir Rūta Čiplytė (vad. Jadvyga Miežetienė) konkursui pateikė noveles, Eglė Balčiūtė - pasakas (vad. Daina Balčienė). Pranciškonų gimnazijos mokinė Eglė Venckutė (vad. Daiva Ataitė) save išbandė publicistikos žanre. Jos konkursiniai darbai - interviu ir kelionės įspūdžių rašinys. Mokytojos Virginijos Rudavičienės mokinė Deimantė Daugintytė kuria impresijas, septintokė Gabrielė Šaulytė (vad. Virgilija Kavoliūnienė) - eilėraščius. Salomėja Zelskytė - Simono Daukanto vidurinės mokyklos vienuoliktokė - ryžosi atskleisti savo poezijos pasaulį (vad. Regina Katkuvienė). Komisija į respublikinį konkurso etapą atrinko aštuonis moksleivių darbus. Darbų įvertinimas, manoma, ilgai netruks. Jo nekantriai laukia ne tik jaunieji kūrėjai, bet ir jų mokytojai.
Impresija - žvilgsnis ironiškai ir švelniai
Pranciškonų gimnazijos mokinės Deimantės Daugintytės kuriamos impresijos - tarsi spalvoto stiklo gabalėliai, iš kurių mergina dėlioja kiek ironišką ir švelnų ją supančio pasaulio vitražą. Vienoje jų autorė teigia: “Mūsų pasaulis - iš krištolo nakties. Kažkas man sakė, kad meilė ir stiklas dūžta vienodai... Nutildyk sąžinę ir pasipriešink... Mūsų pabaigai dar ne laikas...”. Trumpuose apmąstymuose - kartu su žmogumi einančio liūdesio motyvas. “Dažnai į gyvenimiškas situacijas žiūriu ironiškai,- sakė Deimantė.- Kad būtų žaismingiau, kūryboje liūdesį stumiu į šalį. Esu jautrus žmogus, tad į mane sujaudinusias situacijas žvelgiu taip, kaip tuo metu man atrodo geriau”. Deimantę mokanti lietuvių kalbos mokytoja Virginija Rudavičienė sakė, jog mergina turi kūrybinių galių, kurias ji pastebėjusi dar žemesnėse klasėse. Pati Deimantė pirmiausiai pradėjusi rašyti eiles, bet, anot pačios, jos pasirodžiusios literatūriškai silpnos. Kritiškai savo kūrybą vertinanti mergina sakėsi, kad impresijos - būtent tai, ko reikia šiuo metu jausmams išreikšti. Naujų išgyvenimų teikia mėgiamų rašytojų - Viliaus Normano, Aleksandro Barico, A. de Sent Egziuperi - kūrybos skaitymai. Anot Deimantės, tai penas mintims ir emocijų gūsis būsimoms impresijoms.
Rašymas - būdas pakeisti pasaulį
Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijos moksleivės Gerdos Tėvelytės novelės jau iškeliavo į Vilnių, kur jas vertins reikli rašytojų profesionalų komisija. Respublikos jaunųjų filologų konkursui pateiktose trijose novelėse - “Mirties giesmė”, “Septyni širdies dūžiai”, “Dvyniai” - brandus jaunosios prozininkės pasaulis. Jame - jaunų žmonių savojo “aš” ieškojimai, amžinosios paslapties - gyvybės ir mirties paralelė, visaapimanti meilės tema. Vienuolikos metų sukūrusi pirmąjį eilėraštį gamtos tema, Gerda sakėsi ir toliau rašanti eiles, bet skausmo ir liūdesio temas išplėtojanti prozoje. Anot jaunosios kūrėjos, ją jaudina temos, susietos su pačios patirtais išgyvenimais. Ypač ryškus skriaudos motyvas, kurį jaunam žmogui mūsų visuomenėje tenka patirti ne tik mokykloje. Paklausta, kas jai yra kūryba, Gerda atsakė, jog - Dievo dovana, kurios dėka ji norinti pakeisti pasaulį, padaryti jį geresnį, šviesesnį. Mergina mano, jog tik per skausmo potyrius žmogui lemta tapti išmintingesniu, labiau suprasti save ir kitus. Pirmosios Gerdos kūrinių skaitytojos - mama, tetos, krikšto mama. Mergina, baigusi Rūdaičių pagrindinę mokyklą ir pradėjusi mokytis Jurgio Pabrėžos gimnazijoje, čia surado save terpę. Atėjusi į jaunimo kūrybinį klubą “Strėlė”, įsiliejo į gabių žmonių būrį, kuris įkvepia ją rašyti, ieškoti savojo žodžio ir žvilgsnio. Mergina dėkinga mokytojoms - Dainai Balčienei, Vidai Trakienei ir Irutei Lapinskienei, kurios skatina kurti, mokydamos ir patardamos veda kūrybinės paslapties kupinu keliu. Rašantis žmogus, anot Gerdos, turi būti drąsus. Nors jauno žmogaus išgyvenimų patirtis nėra brandi, bet kartais - gili ir skausminga. “Išminties galia yra beribė,- sakė jaunoji kūrėja.- Tik ją reikia laiku pajausti ir įprasminti. Tą ir darau”.
Grūšlaukiškė savo gyvenimą „suguldė“ į knygą
Grūšlaukės gyventoja Petronėlė Stropaitė – Kontrimienė, garsaus Žemaitijos rezistento Adolfo Kontrimo žmona, kelis dešimtmečius rašė atsiminimus apie sunkią tremties dalią ir skaudžius likimo jai skirtus išgyvenimus - 16 metų trukusį išsiskyrimą su vyru bei vienintelės dukters netektį. Apie tai ji ir papasakojo savo knygoje „Kas gi tau, lietuvi, tokią dalią skyrė?“.
|
|
