|
|
|
SmiltysIr nutilus kaltams, darbai tebevaikšto po pasaulį
Senąjį Alfonsą Skiesgilą, šiomis dienomis sulaukusį 90 metų, įkalino ligos patalas, užkirtęs kelią tris dešimtmečius mylėtai mūzai – drožybai. “Nereik tėvo nervint”, - sūnums pasakiusi motina Adolfina Skiesgilienė, kai dar buvo vilties pamatyti senąjį medžio drožėją. “Valgyk, tėve, kuo daugiau, kad stiprus būtum”, - ragino sūnus Adomas. Tėvas gi atsakęs: “Kad neturiu su kuo galynėtis, kam man tas maistas”. “Tėvo humoro jausmas dar išlikęs”, - pasidžiaugė kitas sūnus Alfonsas, kuris su broliu prisiėmė nelengvą misiją – kalbėti už tėvą.
Nuo drožėjos - ligi molinukų „karalienės“
Raguviškiuose gyvenanti tautodailininkė Virginija Barzdžiuvienė, į Žemaitijos tautodailininkų būrį prieš 30 metų įžengusi kaip medžio drožėja, ilgainiui tapo molio dirbinių meistre ir savo molinukų gamybos patirtį paskleidė po apylinkes. Jos sukurti molinukų etalonai, pavirtę šimtais tūkstančių varpelių, švilpukų, figūrėlių, pasklido ne tik po Lietuvą, bet ir pasaulį. Šiuo metu jais vis dar „maitinama“ plačioji Rusija.
Mistinę dieną – chuliganiška paroda
Šiandien Klaipėdos parodų rūmuose atidaroma kretingiškio dailininko siurrealisto Andriaus Miežio naujai sukurto tapybos darbų ciklo „Smulkus mitologinis chuliganizmas“ paroda. Į ciklą dailininkas sujungė 10 juodai baltų, monochromine technika ir šokiruojančia tematika atliktų darbų. Menininkas pajuokavo, jog ir parodos laikas – chuliganiškai mistinis: organizatoriai ją paskyrė 13 dieną ir dar penktadienį.
Fotografijose – gimtinė ir jos žmonės
Salantų gimnazijos antrajame aukšte veikia dvi fotografijos parodos - “Mano kraštas” bei “Aš ir mes”, kuriose eksponuojami keturiolikos vietinių gimnazistų meninės fotografijos darbai.
„Ugnės dienoraštį“ kurianti mergina pati dienoraščio nerašo
Kai aplanko įkvėpimas, Jurgio Pabrėžos gimnazijos dešimtokė Indrė Rumbutytė kelioms valandoms pasineria į penkiolikmetės Ugnės gyvenimą. Būtent toks I.Rumbutytės sugalvotos herojės vardas. Išgalvotos veikėjos gyvenimas verda nuo vasaros rašomame kūrinyje „Ugnės dienoraštis“.
Trapi šilko ir vilnos draugystė
Vydmantiškės Razminos Umantienės suvelti šalikai minkšti tarsi sniegas ir vienetiniai lyg snaigės: trapios vilnos bei šilko vijos antrą kartą niekuomet nepasikartoja ir įmantriai papuošia pečius ar kaklą. Tačiau vos prieš trejus metus abejingų nepaliekančių subtilių šalikų moteris net neketino mokytis gaminti.
Dabartinis kūrėjos „pamišimas“ – rankų darbo knygos
Kretingos kultūros centro darbuotoją Dianą Žukauskaitę - literatūrinių programų kūrėją ir skaitovę bei liaudiškos kapelos „Lakštingelė“ dainininkę – scenoje kretingiškiai mato jau dvi dešimtis metų. Tačiau yra ir kita, ne taip ryškiai matoma, tačiau labai svarbi jos kūrybos pusė – rankdarbiai. Didžiausią atgaivą kūrėja surado rankomis kurdama knygas.
Gyvenime poetas lenkėsi dviem mūzoms
„Už tavo vieną pasakytą žodį ir už nakties virpėjimo akimirką aš pastačiau tau ilgesio šventyklą ir ją pripildžiau tavo sukurtų relikvijų“. Šie palangiškio poeto, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos nario Doniaus Remio ilgesio žodžiai nusako jo dvasinę būseną - nostalgiją gimtinei bei meilę mylimai moteriai. Anot poeto, tai - dvi jo mūzos, įkvėpusios ir palaikiusios jį per ilgus išsiskyrimo metus. Po emigracijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, pragyventų 50 metų D.Remys Nepriklausomybės pradžioje sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno Palangoje. Gyvenimo vėjų nublokštas į svečius kraštus ir vėl sugrįžęs į tėviškę, poetas susigrąžino ir savo tikrąją gyvenimo meilę.
Muzika, skirta pasiilgusiems ramybės
Šiandien septintą valandą vakare Pranciškonų gimnazijoje kretingiškė Rasa Lapienė pristatys du savo kūrybos kompaktinius diskus. Pienės pseudonimu pasivadinusi moteris klausytojams pristatys šių metų pradžioje išleistą instrumentinės muzikos diską „Piano“ ir praėjusių metų pabaigoje įrašytą akustinį albumą „Paukštis baltas“.
Ištikima žemaitiškam žodžiui
Rašinio heroję „užklupome“ kartu su pavakario tamsa. Pastūmusi į šalį Salantų bibliotekai rašomą renginio scenarijų, Daiva Stonkuvienė nusišypsojo ir sodria žemaitiška šnekta pareiškė, kad apie save kalbėti ji nemoka: turėtume klausti kitų.
|
|