|
|
|
(1997) 2025-10-24Kolumbariumas Petrikaičiuose tampa vis dažnesniu pasirinkimu
Prieš dešimtmetį Petrikaičių kapinėse įrengtas kolumbariumas tampa vis populiaresnis. Šiandien jau užpildyta apie du trečdaliai visų nišų, o esamų vietų, pasak specialistų, turėtų pakakti dar trejiems metams. Kitos kapinių paslaugos – pelenų išbarstymas tam skirtoje erdvėje ar laidojimas pievoje be kapo vietos – kol kas gyventojų nedomina. Paslaugos – nemokamos „Tvarka tokia pat, kaip ir laidojant žemėje. Žmonės kreipiasi į mus, pateikia reikalingus dokumentus, tuomet juos perduodame seniūnijai, kuri išduoda leidimą laidoti. Visa kita priklauso nuo to, ar naudojamasi laidojimo namų paslaugomis, ar artimasis jau yra kremuotas, ir norima jį tik palaidoti“, – paaiškino Petrikaičių kapinių prižiūrėtojas Jonas Drungilas. Visos paslaugos šiose kapinėse – nemokamos. Jas galima užsisakyti tiek internetu, tiek atvykus į vietą. Pasak J. Drungilo, pasitaiko įvairių situacijų: „Kartais žmonės iš užsienio parsiveža palaikus patys. Tuomet jie tiesiogiai kreipiasi į mus arba iš anksto informuoja, kad laidotuvės vyks čia. Reikalingus dokumentus susitvarko savarankiškai, ir viskas vyksta įprasta tvarka.“ Jau yra susiformavusi ir šiame kolumbariume artimuosius palaidojusių žmonių bendruomenė. Seniūnijos iniciatyva, kelis kartus ji yra rengusi susitikimus, per kuriuos aptarė bendrą tvarką. Šalia kolumbariumo įrengta speciali erdvė, kur lankytojai gali uždegti žvakę ar pamerkti gėlių. „Susitikusi bendruomenė aptarė, kad žvakes reikia dėti į tam skirtą žvakidę, gėles – į specialias vazas. Jei pamatai išdegusią žvakę ar nuvytusią gėlę, elgiesi šeimininkiškai, draugiškai“, – pasakojo J. Drungilas. Nors pasitaiko norinčiųjų žvakę uždegti prie artimojo nišos, kapinių prižiūrėtojas tikino, kad tai retas atvejis. „Kur uždegama žvakė, mano nuomone, atminimo esmės nepakeičia. Jei kas nors ją padeda ne tam skirtoje vietoje, kiti lankytojai perkelia į žvakidę. Mums retai tenka tvarkyti tokius dalykus, nebent kas nors sudūžta ar vėjas išverčia“, – sakė jis.
Kokia rajono sporto infrastruktūra naudojatės?
Kretinga jau ruošia roges Kalėdoms
Pamatę, kad, pasitelkus specialų keltuvą, meistrai lemputėmis jau puošia aukštaūgius medžius Jurgio Pabrėžos skvere prie Kretingos katalikų bažnyčios, kretingiškiai stebėjosi – nejaugi taip anksti jau ruošiamasi Kalėdoms. Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė į šį pastebėjimą atsakė: „Taip, jau pamažėle ruošiamės Kalėdoms. Kaip sakoma, roges žiemai ruošk vasarą. Žmonės mato tik Kalėdų šventę, o mums, organizatoriams, Kalėdos prasideda jau išsyk po Moliūgo šventės.“ Jos žodžiais, šiemet seniūnija, be pagrindinio skvero ir miesto eglės puošybos, dar suplanavo papuošti ir tris aukštus medžius prie J. Pabrėžos paminklo. Šį darbą jau atliko konkursą laimėjusi vilniečių mažoji bendrovė „Apšvieski man vėl“. „Meistrai susiplanavo užsakytus darbus, kol stipriai neatvėso orai ir neužšalo. Medžiai papuošti, tačiau jų apšvietimas bus įjungtas per Kalėdų eglės įžiebimo šventę, kaip ir viso miesto šviečiančios dekoracijos“, – akcentavo seniūnė. J. Pabrėžos skvere ant medžių pritvirtintos lemputės, pasak seniūnės, liks ilgam, kaip ir prie gatvių stulpų pritvirtintos dekoracijos. G. Liobikienė patikino, kad šiųmetinėms žiemos šventėms seniūnija jau nupirko visas numatytas dekoracijas – lemputes, žaislus, šviečiančias figūras, kuriomis bus išdabinta Kalėdų eglė Rotušės aikštėje, taip pat – ir jos prieigos. Kalėdinei Kretingos miesto puošybai seniūnija išleido 16,6 tūkst. Eur.
Energetikai – apie elektros greitkelį tarp šalies vakarų ir rytų
Praėjusio pirmadienio vakarą į Darbėnus atvykę Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ atstovai vietos gyventojams, dalyvaujant ir Kretingos rajono vadovams bei politikams, pristatė pradėtą įgyvendinti 330 kilovoltų (kV) elektros perdavimo linijos Darbėnai–Varduva–Mūša–Panevėžys statybos projektą. Stiprinama energetinė nepriklausomybė Susitikime dalyvavo „Litgrid“ atstovų grupė, tarp jų – Matas Gvazdaitis, Programos valdysenos grupės programos vadovas; Beata Bugajevė, „Litgrid“ Nekilnojamojo turto ir planavimo skyriaus vadovė; ir Mindaugas Ivanavičius, „Litgrid“ Sinchronizacijos programos įgyvendinimo centro vadovas, taip pat – Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius ir administracijos direktorė Vilma Preibienė, Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys. Seniūnijos gyventojų, deja, buvo negausu. Pristatydamas naująjį elektros perdavimo tinklų greitkelį, sujungsiantį šalies šiaurės vakarus ir rytus, M. Ivanavičius akcentavo, kad šiuo projektu, kuriam Vyriausybė suteikė ypatingą statusą, atsijungus nuo Rusijos elektros tinklų ir sinchronizuojant energetikos sistemas su Europa, stiprinama Lietuvos energetinė nepriklausomybė. Šiemet „Litgrid“ pradėjo įgyvendinti Tarpsisteminių jungčių programą, kurios tikslas – padidinti tarpvalstybinį elektros perdavimo pralaidumą tarp Lietuvos ir Latvijos, o šiam tikslui įgyvendinti reikia sujungti rytinę ir vakarinę Lietuvos elektros energetikos sistemos dalis papildoma jungtimi, kuri eis ir per Darbėnus.
Į Eismo saugumo komisiją – su pluoštu savo pasiūlymų
Rajono Savivaldybės Eismo saugumo komisija antradienį nusprendė keletą klausimų, tarp jų apie eismo situaciją Kretingos miesto Teresiečių gatvėje, P. Vileišio ir Šiaulių gatvių sankryžoje ir prie Kurmaičių pradinės mokyklos, pasilikti artimiausiam išvažiuojamajam posėdžiui. Nesu(si)pratimai Teresiečių gatvėje Kretingos miesto gyventoja eismo sąlygas Teresiečių gatvėje prašė įvertinti ties slėniu ir sankryža. „Yra posūkis, ant kurio – perėja, už jos – nuokalnė. Nuo miesto pusės – draudžiamasis ženklas lenkti važiuojant į pakalnę. O nuo autobusų stoties, pakilus į kalną, už perėjos, žmonės palieka savo automobilius“, – teigė ji. Gatvė pakankamai judri ir siaura, kad mašinos ten galėtų būti laikomos ilgai. Šalia konteinerių yra draudžiamasis ženklas, bet ar jis ten pastatytas tikslingai? „Gal būtų galima tą ženklą pasukti į Teresiečių gatvę? Tuo labiau, kad stovintys automobiliai trukdo eismui. Jeigu viena mašina stovėtų, tai dar nieko, bet kai trys...“ – svarstė gyventoja. Į kretingiškės pastebėjimus pirmiausia sureagavo komisijos pirmininkas meras Antanas Kalnius: „Aš niekaip nesuprantu, kodėl ten gyvenantiems žmonėms automobilius reikia laikyti gatvėje?“. Komisija nutarė šį klausimą išnagrinėti atvykus į vietą.
Privačių sklypų tendencijos Kretingoje: realybė ir specialistų vizijos
Prieš gerą dešimtmetį gerokai kritęs Kretingos miesto ir rajono gyventojų skaičius vėl po truputį auga. Tai sufleruoja ne tik oficiali statistika, bet ir naujai statomi namai, besiformuojantys nauji kvartalai. Pasak kretingiškio architekto Vytauto Grykšo, sklypų formavimo ar pasirinkimo tendencijos mūsų krašte – gana chaotiškos, kartais net ydingos bei neapgalvotos. Kai turėtų būti priešingai – sklypo pasirinkimas yra vienas svarbiausių žingsnių kuriant savo namus. Prisiminė Didžiosios Britanijos patirtį Pradėdamas pokalbį apie sklypus, V. Grykšas prisiminė savo patirtį Didžiojoje Britanijoje. Būsimasis architektas ten kurį laiką dirbo kraustymo kompanijoje ir pastebėjo įdomią tendenciją, kuri Lietuvoje sunkiai įsivaizduojama. „Vidutinis britas kraustosi kas 7–11 metų. Esu to liudytojas, nes dirbau įmonėje, padedančioje pasiturintiems žmonėms persikraustyti iš vienos vietos į kitą. Tokiu atveju reikia pervežti baldus, buitinę techniką, kitus asmeninius daiktus. Didžiojoje Britanijoje toks kraustymasis yra visiškai normalus, nulemtas darbo pokyčių, karjeros siekių ir panašiai. Britai prie savo namų neprisiriša. Lietuvoje tokie procesai neįsivaizduojami. Lietuvis perka sklypą ir stato namą dažnu atveju visam savo ir potencialiam vaikų gyvenimui“, – pastebėjo V. Grykšas. Jeigu jau šitaip, pasak architekto, sklypą reikia išsirinkti itin atidžiai ir atsakingai. Deja, tendencijos Lietuvoje yra priešingos ir sklypų formavimo plėtra – chaotiška. V. Grykšas iš savo patirties išskyrė keletą skirtingų sklypų tendencijų, kurių kiekviena turi savo minusų.
„Miškainėje“ – pažintis su alpakomis ir šilauogių plantacija
Miškų apsuptame Darbėnų seniūnijos Drumulio kaime, netoli Šventosios, klaipėdiečiai Vida ir Mindaugas Ivanauskai prieš kelerius metus įkūrė sodybą, pavadinę ją „Miškainė“. Apylinkėse ši sodyba jau išgarsėjo tuo, kad jos šeimininkai augina alpakas, įveisė didžiulį – 2 ha ploto – šilauogyną ir patys veda edukacijas jų ūkio lankytojams. Įsigijo septynis patinus Atvykus į V. ir M. Ivanauskų alpakų ūkį saulėtą, tačiau žvarboką rytą, 7 suaugusios alpakos dar mėgavosi pusryčiais specialiai joms įrengtame tvarte. Atvėrus duris į aptvertas sodybos erdves, šios neskubėjo veržtis laukan tol, kol šeimininkė nepašaukė jas vardais ir neparodė atneštų gardumynų – griežinėliais pjaustytų morkų. Alpakos prie gardėsių nepuolė strimgalviais, o gražiai, tarsi išauklėtos damos, laukė savo eilės. „Tačiau jos nėra damos, o, atvirkščiai, visi yra patinai, – reaguodama į šį pastebėjimą, nuotaikingai kalbėjo V. Ivanauskienė. – Kiekvienas gyvūnas su savo charakteriu: Žirnis yra drąsiausias, jei kuris drovisi ir nepuola prie „skanuko“, šis už jį kiša savo nosį. Pilkis – inteligentas, Rudukas – chuliganas, nes spjaudosi ir kirkinasi su kitais, dar yra Baltukas, Grikis, Šrekas ir Princas. Patelę auginti yra gerokai sudėtingiau, ji net 11 mėnesių laukiasi jauniklio.“ Alpakas šiame ūkyje V. ir M. Ivanauskai veisia jau ketvirtus metus: visus 7 patinus atsivežė iš to paties alpakų ūkio Vilkaviškyje „Europos alpaka“, tačiau skirtingu laiku. Šeimininkų žodžiais, atitraukti nuo vados jauniklį galima tik po metų: iki pusmečio jis būna su motina, o kitą pusmetį adaptuojasi. Alpakos yra vados gyvūnai, atitraukus nuo jos anksčiau, jauniklis stresuoja ir gali susirgti. Geriausiai yra parsigabenti ne mažiau kaip 2 tos pačios vados jauniklius, ir tą procesą šeimininkai vadina grįžimu – jie nesako, kad parsivežė alpakos jauniklius, bet sako – alpakos grižo, dabar jos – namie. Kitąmet, planuoja šeimininkai, į jų ūkį grįš dar du jaunikliai.
Kas lemia medaus kainų pokyčius
Žemės ūkio duomenų centro analizė parodė, kad metų laikas, vieta ir derlius yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys, kiek vartotojai mokės už medų. Per pastaruosius trejus metus medaus kaina Lietuvoje tapo tikru ekonomikos termometru. Dar 2023-aisiais kilogramas medaus parduotuvėse kainavo apie 7,8 euro, o 2025 m. kai kur jis atpigo iki 5 Eur, bet vasaros pabaigoje kainos šoktelėjo iki rekordinių aukštumų – viršijo 7 eurus už kilogramą. Kur pigiausias, o kur brangiausias? Pagal Žemės ūkio duomenų centro duomenis, 2025 m. sausio–rugsėjo mėnesiais vidutinės medaus kainos Lietuvos turgavietėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo nedaug – bendras vidurkis sudarė vos 0,7 proc. – nuo 5,91 iki 5,95 Eur. Tačiau regioniniai skirtumai išliko ryškūs: kai kur kainos beveik nekito, o kai kur šuoliai siekė dviženklį procentą. Bitininkų teigimu, šiemet gamta nebuvo dosni: pavasaris užsitęsė, buvo vėsus ir lietingas, todėl bičių aktyvumas vėlavo. Vasaros medunešis truko trumpiau negu įprasta, tad pasiūla sumažėjo, o kainos kilo. Lietuvos bitininkų sąjungos duomenimis, kai kur derlius krito penktadaliu. Panevėžio apskritis tapo lydere pagal kainų augimą – čia kilogramas medaus sausio–rugsėjo mėnesiais, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pabrango 15 proc. – iki 5,74 Eur. Toks šuolis rodo, kaip pasiūla ir paklausa gali išjudinti rinką. Marijampolės apskrityje situacija priešinga – kaina sumažėjo 4,5 proc., arba iki iki 6,12 Eur, o Klaipėdoje pokytis vos pastebimas – nuo 6,35 Eur iki 6,26 Eur. Vilniaus ir Kauno apskritys išlaikė ramybę: pokytis – vos keli centai – Vilniuje nuo 5,99 Eur iki 6 Eur, Kaune nuo 5,9 Eur iki 5,92 Eur. Vadinasi, sostinės ir Kauno apskrityse pirkėjai mokėjo iš esmės tiek pat, kiek pernai.
Šalna obelų sodus kaip liežuviu nulaižė
Darbėniškių Virginijos ir Adomo Poškių soduose surinkta iki mažiausio obuoliuko, tik vėjas dabar plaka vis dar gausiai lapotas šakas. Žiedai parudavo pernakt „Štai kokie ūgliai. Per vienerius metus po metrą išstypo – taip tankiai būti negali, reikės išsijuosus karpyti“, – apžiūrėjęs dailia eile susodintas „Rajka“ veislės obelis, – tarė šeimininkas. Genėjimo darbai netoli Darbėnų – Medšarkiuose ir Medomiškiuose – esančiuose jo soduose, kuriuos vieną nuo kito skiria maždaug 800 metrų atstumas, prasidės apie sausį – vasarį, kaip visada. Pernai jiedu su žmona genėjo labai nuoširdžiai, paskui džiaugėsi gražiais žiediniais pumpurais ir dar gegužės pradžioje tikėjo, kad derliaus per abu sodus, užimančius 6 ha, turės oho, kiek. Bet po vienos netikėtai šaltos nakties žiūri – kone visi žiedai parudavę. „Ėjom, po piestelę, po kuokelį ieškojom – gal koks dar bus užsilikęs?“, – pasakojo Virginija. Šiemet daugelis Lietuvos sodininkų nusiminę: laukto derliaus nėra. Tą patį kalba ir Poškiai: pernai priskynė per 50 tonų obuolių, o šiemet dėl tų nelemtų šalnų – gal 6-ias su trupučiu. Senesnės arba labai jaunos obelys nukentėjo vos ne 100 proc., pasisekė toms, kurios yra atsparesnių veislių. „Šalna veikė kaip liežuvis, – palygino Adomas. – Dvi obelis aplenkė, trečią „sutvarkė“, ketvirtą – taip pat, penktos pasigailėjo, vieną šoną nudegino“. Žolė, pašnekovų žodžiais, iki rudens augo kaip pasiutusi, tad kas dvi savaites teko traktoriumi važiuoti ir šienauti. Atėjus rudeniui, šeima pasidžiaugė bent tuo, kad, skirtingai negu kituose šalies regionuose, pajūrio kraštuose krušos ir ledokšnių gamta nedavė. „Ramiai sau nuvažiuojam skinti saldinių „Kovalenkovskoje“ – ogi matom, kad ir tų kažkokiu būdu pamažėję, lyg buvo daugiau? Pasirodo, viršūnėse paukščiai, desantininkai iš rytų, nulesė, kai kur tuščius vidurius bepaliko“, – juokėsi Virginija.
Muzikos mokytoja 40 metų kuria tvarius instrumentus
Vydmantų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriuje „Pasagėlė“ jau 40 metų muzikos mokytoja dirbanti Milda Šimkienė atvėrė kartu su vyru Kęstučiu pagamintų instrumentų skrynią. Joje – ir mažiausi mušamieji instrumentai, ir skrabalus primenantis kūrinys. Gaminti pradėjo iš „biednystės“ „Man lengviau parodyti negu papasakoti“, – demonstruodama įvairiausius instrumentus iš medžio atraižų, kokosų kiautų, valgyti sušiams skirtų lazdelių, sakė Milda. Moteris instrumentus kuria visą savo profesinį gyvenimą – 40 metų. „Tai daryti pradėjau iš „biednystės“. Tuo metu neturėjome iš ko nusipirkti įvairių priemonių, todėl kurdavome patys“, – prisiminė ji. Šiuo metu muzikos mokytoja instrumentus kuria tausodama gamtą ir panaudoja nebetinkamus daiktus ar jų atliekas. „Dabar turiu įvairiausių priemonių dirbti su vaikais, tačiau man patinka atgaivinti įvairiausius daiktus. Dauguma instrumentų pagaminti iš medžio atraižų, pagaliukų. Sugalvoju idėją, o vyras ją įgyvendina“, – tikino ji. Pagamintus instrumentus muzikos mokytoja naudoja per užsiėmimus su vaikais – kiekvieną kartą vis skirtingus. „Pavyzdžiui, šį instrumentą iš medžio pavadinau „Kokoriko“. Man patinka sugalvoti jiems pavadinimus, – šypsojosi M. Šimkienė. – Per pamokas stengiuosi kiekvieną kartą duoti po 1–2 instrumentus, kad vaikai pažintų skirtingus garsus ir grotų ne chaotiškai.“ Viena mėgstamiausių muzikos priemonių – iš kokoso kiautų pagaminti mušamieji instrumentai. Pedagogė juos naudoja net dainuojant „Pasagėlės“ himną. „Jį turiu kokius 20 metų. Mano kaimynė davė daug kokosų, ir aš tokiu būdu sugalvojau panaudoti jų kiautus. Nieko neišmetu“, – atviravo Milda. Vaikams patinka, kai tai, kuo groja, dar ir papuošia savo piešiniais. „Kai kurias lazdeles, lenteles dekoruojame kartu su vaikais – jiems labai patinka piešti ant jų, o po to dar ir pagroti. Taigi lazdeles, kurias naudojame groti, integruojame ir į edukacinį procesą“, – paaiškino muzikos pedagogė.
Kretingos mokykloje-darželyje „Žibutė“ jau 12-ą kartą įvyko ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų saviraiškos projektas „Vaikų rankos džiugina žemę 2025“. Šiemet jame dalyvavo 11 ugdymo įstaigų iš Kretingos miesto, rajono, Druskininkų, Panevėžio ir Telšių. „Tai tradicinis mūsų renginys, kiekvieną rudenį sukviečiantis rajono, o dabar jau ir visos respublikos ikimokyklinio amžiaus vaikus dalyvauti saviraiškos projekte“, – apibendrino direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vida Petrauskienė. Šiais metais projekte dalyvavo 120 vaikų. „Dalis ugdymo įstaigų projekte dalyvavo nuotoliu: padarytus darbus jie mums atsiuntė, iš jų parengsime vaizdo įrašą ir pasidalinsime rezultatais“, – paaiškino V. Petrauskienė. Iš pradžių iniciatyva buvo skirta tik darželio bendruomenei, tačiau vėliau išaugo į rajoninį, o dabar – ir respublikinį renginį, suburiantį vaikus kūrybai. „Mūsų darželis orientuojasi į gamtosaugą, pamėgome žemės meno metodą. Šiame projekte kuriame iš visko, ką mums duoda gamta ir kas joje suyra – taip vaikų rankomis puošiame žemę“, – kalbėjo direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Vaikai ant žemės dėliojo paveikslus iš lapų, kankorėžių, šakų, obuolių, sausuolių, smilgų ir gėlių. Šių metų projekto potemė – „Čiurlioniškas gėlių pasaulis“, skirta Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metams paminėti.
Sukčiai nusitaikė į „Unipark“ vartotojus
Pastarosiomis dienomis dalis „Unipark“ klientų gavo įtartinas SMS žinutes, kuriose pranešama apie „neapmokėtą parkavimą“ ar „tariamas baudas“ ir pateikiama nuoroda jas apmokėti. Automobilių stovėjimo aikšteles valdanti įmonė „Unipark“ oficialiai įspėjo, kad jie tokių SMS nesiunčia. „Pastebime, kad sukčiai vis dažniau prisidengia mūsų vardu ir siunčia netikras žinutes, siekdami išvilioti vartotojų duomenis ar inicijuoti mokėjimus. Dalis tokių žinučių pasirodo SMS formatu, tačiau pasitaiko atvejų ir elektroniniu paštu“, – situaciją nusakė „Unipark“ rinkodaros vadovas Laurynas Globys. Įtartinų žinučių žmonės sulaukė nuo praėjusio trečiadienio. „Tai – naujas sukčiavimo būdas, tad tikėtina, kad bus nukentėjusiųjų, – kalbėjo Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas. – Žmonės turi atkreipti dėmesį į telefono numerį, koks jis, elektroninio pašto adresą.“ <> Įmonės atstovas atkreipė dėmesį, kad jų siunčiamuose oficialiuose pranešimuose nebūna jokių aktyvių nuorodų, kurios nukreiptų į kitus internetinius puslapius. „Mūsų siunčiamose SMS žinutėse klientai raginami pasitikrinti informaciją tik oficialioje svetainėje www.unipark.lt“, – įvardino jis. Jeigu informacija siunčiama el. paštu, rekomenduojama visada įsitikinti, kad siuntėjas yra tikras –„Unipark“ oficialus el. pašto adresas yra info@unipark.lt . „Visa patikima informacija apie UNIPARK paslaugas, mokėjimus ar galimas skolas pateikiama tik mūsų mobiliojoje programėlėje ir oficialiame tinklalapyje. Gavus įtartiną pranešimą, patariame jo neatidarinėti, nespausti nuorodų ir pranešti apie įvykį policijai tel. 112“, – akcentavo L. Globys.
„P. n.“ informacija
KRETINGA VYTAUTO g. spalio 22 d. apie 15.55 val. į AB „Regitra“ atvykus registruoti transporto priemonę „Lexus RX450H“, nustatyta, kad automobilis yra ieškomas kitoje ES šalyje. Pradėtas tyrimas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Kretingos miesto futbolo stadione sekmadienį vyko draugiškos varžybos, kuriose susitiko Kretingos ir Palangos senjorų komandos. „Esame vyresnių futbolininkų bendruomenė, kiekvieną sekmadienį susirenkanti pažaisti futbolą vieni prieš kitus. Taip gyvuojame jau dešimt metų – esame tarsi senjorų futbolo šeima“, – pasakojo vienas šios bendruomenės narių Rimantas Macius. Sekmadienio rungtynėse pergalę 1:0 iškovojo kretingiškiai. Pergalingą įvartį pelnė saugas Juozas Kalinauskas. Į stadioną tądien susirinko 26 žaidėjai. „Vieni iš mūsų yra profesionalai, anksčiau žaidę futbolą, kiti – tiesiog šiam sportui prijaučiantys“, – sakė R. Macius. Pasak jo, aikštėje susitinka 48–70 metų amžiaus futbolo entuziastai, kurie tokiu būdu leidžia savo laisvalaikį. Idėja suburti vyresnio amžiaus futbolo mėgėjus prieš dešimtmetį kilo palangiškiams Juozui Vitkauskui, Arvydui Petkui ir kretingiškiui Rolandui Bružui. „Tiesiog susėdo, pasvarstė, kad galima būtų rengti tokius susitikimus ir taip užmegzti gražią draugystę“, – prisiminė R. Macius. Palangos ir Kretingos senjorai tarpusavyje draugiškai rungiasi kiekvieną sekmadienį 10 valandą, nepaisydami oro sąlygų. „Žaidžiame ir žiemą – net kai sninga. Kartais važiuojame ir į Palangą. Kas gali, tas ateina – kiekvieną kartą susirenka skirtingi žmonės, pagal galimybes“, – pasakojo R. Macius.
„P. n.“ informacija
Spalio pradžioje prasidėjo Kretingos rajono krepšinio pirmenybės. Jose varžosi savarankiškai susibūrusios Kretingos rajono krepšinio komandos, klubai. Taip pat svečių teisėmis dalyvauja Plungės, Skuodo ir Klaipėdos rajono komandos. II-oje lygoje dalyvauja 12 komandų. „Šį pirmadienį baigėsi grupės etapai, po kurių komandos pasiskirstė į II ir III lygas“, – įvardino Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus specialistas Erikas Žiubrys. II lygoje žaidžia „Stafs“, SK „Kūlupėnai“, „Sharks“, „Virusas“, „Atsipūtę“, „FlexBlow“. III lygoje – „Autopoliklinika“, „Kurmaičiai“, SK „Darba“, „Žemaičiai“, „Jaurykla“, „Sporto mokykla-2“. Kiekvienoje lygoje komandos žais rato principu, po to įvyks atkrintamosios, pusfinalis ir finalas. Šiose pirmenybėse debiutavo ir viena nauja komanda – „Jaurykla“. „Jiems tai pirmos rajono pirmenybės“, – sakė E. Žiubrys. Šiemet I-oje lygoje varžosi 8 komandos. „Joje žaidžia stipriausieji“, – paaiškino E. Žiubrys. Pasibaigus 3 turams I–II vietomis dalinasi „Urbovita“ ir „Stogandra“, III v. – „Jokūbavas“.
„P. n.“ informacija
Lietuvos futbolo federacijos I lygoje IX vietą užimanti Kretingos „Minija“ 0:1 pralaimėjo FK „Jonava“. „Norime išlaikyti dabartinę poziciją lygoje ir tiesiog žaisti futbolą“, – akcentavo komandos vartininkų treneris Martynas Viluckas. Pirmąjį kėlinį komandos sužaidė be įvarčių. Pasak M. Vilucko, Kretingos „Minija“ nuo pat rungtynių pradžios turėjo teritorinę persvarą. Maždaug 30-ąją minutę Deividas Pipiras nepasinaudojo proga išvesti komandą į priekį – kamuolys atsitrenkė į vartų virpstą. „Didžiąją rungtynių dalį kontroliavome kamuolį, sukūrėme kelis pavojingus momentus ir turėjome teritorinę persvarą, tačiau įvarčių nepelnėme“, – apibendrino treneris. Varžovai pasirinko kitokią žaidimo taktiką. „Praktiškai visą žaidimo laiką jie rėmėsi kontratakomis – ir tai pasiteisino. Varžovai pasinaudojo mūsų klaida ir kontratakuodami įmušė įvartį“, – sakė M. Viluckas. Iki sezono pabaigos „Minijai“ liko trejos rungtynės. „Tikslas – kovoti dėl taškų ir žaisti futbolą. Norime išsaugoti devintąją poziciją, kurioje dabar esame, ir sezoną užbaigti sėkmingai“, – akcentavo treneris. Kitas rungtynes komanda žais spalio 24 d. Vilniuje su „Žalgirio B“ ekipa. „Po to paskutines dvejas rungtynes žaisime namuose“, – pridūrė M. Viluckas.
„P. n.“ informacija
„Gyvenamąją zoną“ išsikovojo ne iš pirmo karto
Su nauju gyventojų prašymu įrengti kelio ženklą į komisiją kreipėsi Nemuno seniūnaitijos seniūnaitis Antanas Baškys. Anot jo, faktinės aplinkybės pasikeitė: Malūno gatvėje greitis sumažintas iki 30 km/h, o Nidos gatvėje įrengtas kelio ženklas Nr. 552. Jau ankstesniuose prašymuose buvo pateikti motyvai: seniūnaitijos gyvenvietėje gyvenančios šeimos, auginančios ir į mokyklas išleidžiančios nepilnamečius vaikus, jaučiasi nesaugiai, nes nėra nei šaligatvių, nei perėjų. Keliaudami kelkraščiais, nesaugiai jaučiasi ir pagyvenę žmonės, ir jauni tėvai su vaikų vežimėliais – vos spėja pasitraukti, kai pasiveja 50 km/h atlekiantys automobiliai. Išvažiavimas iš kiemų būtų saugesnis, jeigu būtų įrengtas kelio ženklas Nr. 552 – „Gyvenamoji zona“. Su visais šio ženklo reikalavimais gyventojai supažindinti: važiavimo greitis ribojamas iki 20 km/h; pėstieji turės pirmumo teisę prieš transporto priemones, todėl juos bus privaloma praleisti; draudžiama stovėti įjungus transporto priemonės variklį ilgiau negu būtina paruošti transporto priemonę važiuoti, tai yra nuvalyti sniegą ar panašiai; negalės palikti stovėti didesnės kaip 3,5 t didžiausiosios leidžiamosios masės krovininių automobilių, daugiau kaip 12 sėdimų vietų autobusų; dviračio, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui netaikomi reikalavimai važiuoti viena eile ir kuo arčiau eismo juostos dešiniojo krašto. Įrengti ženklus „Gyvenamoji zona“ seniūnaitis prašė Verpėjų, Vandens, Sukėjų, Karšėjų, Žvejų, Nemuno gatvėse. „Aš pritarčiau, palengvėtų sąlygos pėstiesiems. Pasižiūrėjus į infrastruktūrą, – ten nėra šaligatvių, rajonas, palyginus su kitais Kretingos mieste esančiais, apgyvendintas tankiai“, – sakė Kretingos policijos komisariato vadovas Algirdas Budginas. Bet ne visi komisijos nariai sutiko. „Praėjusį posėdį išsamiai analizavom, aš lieku prie savo nuomonės“, – sakė Angelė Ubartienė, vienintelė balsavusi prieš tokį sprendimą. Du komisijos nariai susilaikė, šeši buvo už.
Įkandin vieno skundo – kitas
Vos vasarą įvykusiame rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdyje buvo išnagrinėtas skundas, kad bagažinių turgelio dienomis Mokyklos gatvėje Vydmantuose statomi automobiliai gyventojams trukdo patekti į jų namus, ir buvo priimtas sprendimas įrengti draudžiamuosius kelio ženklus, netrukus į tai atsakyta nauju skundu. Sprendimą pavadino pasityčiojimu Sendaikčiais angare prekiaujančios Rimos Grossman teigimu, kai automobiliai dabar statomi vien tik kairėje, tai yra bagažinių turgelio pusėje, o dešinėje draudžiama, blokuojamas eismas, sukeliamos avarijos. „Įvažiuoti įmanoma, o kaip išvažiuoti? Jeigu klausimas būtų buvęs išnagrinėtas teisingai, komisija būtų pastebėjusi, kad, sustačius kelio ženklus dešinėje, situacija nesikeis. Tai yra vaikiškas sprendimas. Ar kelias toks platus, kad, stovint automobiliams prie turgelio, būtų galima pravažiuoti iš abiejų pusių?“ – piktinosi moteris, pagrasinusi, kad kreipsis į savo advokatą Vilniuje ir praneš apie, jos manymu, neteisingą komisijos sprendimą, kurį pavadino pasityčiojimu. Geriausiai situaciją žinantis Vydmantų seniūnas Rimvydas Šakinis paaiškino, kad ši istorija prasidėjo dėl dviejų gyvenvietėje veikiančių turgelių savininkių nesantaikos. „Sendaikčiais prekiaujančioji pradėjo rinkti parašus ir rašyti skundus, kad mašinos parkuojamos neteisingai“, – sakė jis. Dešinėje bagažinių turgelio pusėje, kaip ir prie žuvinės, draudžiamieji ženklai sudėti, atsižvelgus į Eismo saugumo komisijos sprendimą ir suderinus su Kretingos rajono policijos komisariatu.
Salantuose iniciatoriai organizuojasi įsigyti vaizdo stebėjimo kameras
Šiomis dienomis Socialinėje erdvėje pasirodžius „Salantų rytojumi“ pasivadinusių asmenų grupės iniciatyvai surinkti lėšų tam, kad Salantų mieste dėl gyventojų saugumo būtų galima įrengti vaizdo stebėjimo kameras, skaitytojai susidomėjo, ar tai nėra dar viena pasipelnymo tikslais platinama melagiena. Tačiau Salantų miesto seniūnė Jolanta Ažondenienė ir Kretingos rajono meras Antanas Kalnius patvirtino, kad tai – puikus bendruomeniškumo pavyzdys. Nusprendė po atvejo prie mokyklos Savo išplatintoje žinutėje „Salantų rytojus“ apibūdino, kodėl imasi iniciatyvos pirkti vaizdo stebėjimo kameras: dar pavasarį bendruomenė aktyviai sprendė klausimą, kaip būtų galima padidinti gyventojų, o ypač – vaikų, saugumą išsyk po atvejo, kai nepažįstami tamsaus gymio asmenys po pamokų įtartinai bandė kalbinti grupelę pradinukų. „Buvome susitikę su Kretingos rajono savivaldybės, Salantų miesto seniūnijos ir bendruomenės, taip pat – policijos pareigūnais, ieškant sprendimų, kaip galėtume pagerinti miesto stebėseną ir sudaryti geresnes sąlygas pareigūnų veiksmams. Asmeniškai aplankius vaizdo kameras turinčias parduotuves ir privačias valdas, paaiškėjo, kad esamos kameros nieko naudingo užfiksuoti nepajėgė. Tąkart, be pasiūlymo tėvams ir mūsų vaikams būti budresniais, nieko daugiau nepešėme, – rašoma tinklalapyje „Salantų rytojus“. – Kadangi Salantų mieste nėra nuolatinių policijos pajėgų, todėl vaizdo stebėjimas būtų ne tik prevencinė priemonė, bet ir reali pagalba saugant mūsų vaikus, turtą ir viešąją tvarką.“ Šios svetainės entuziastai užsibrėžė tikslą bendruomenės jėgomis įrengti 9–10 mobilių vaizdo stebėjimo kamerų. Jas numatė įvažiavimuose–išvažiavimuose į miestą, centrinėje gatvėje, Salantų dvaro parke ir prie Salantų gimnazijos.
Į Kūlupėnų kaimą, Priestočio gatvę, atvykę ugniagesiai gelbėtojai spalio 22 d. apie 22.27 val. griovyje rado apsivertusį automobilį „VW Golf“. Transporto priemonė nuo kelio nuvažiavo kelyje Kūlupėnai–Salantai apie 2 km už geležinkelio pervažos. Degimo požymių nebuvo. Panaudojus gervę, automobilis atverstas ant ratų ir išjungtas akumuliatorius.
„P. n.” informacija
Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų pirminiais duomenimis, spalio 20 d. apie 19.06 val. Kretingoje, J. Basanavičiaus g., blaivus automobilio „Toyota“ vairuotojas, gimęs 1985 m., partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią 2007 m. gimusią merginą. Nukentėjusioji perduota medikams.
„P. n.“ informacija
KRETINGOS RAJONAS MIŠUČIŲ k. spalio 20 d. apie 18.25 val. automobilio „Opel Meriva“ vairuotoja, gimusi 1961 m., jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi. Moteriai nustatytas 2,16 prom. neblaivumas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Ilgas buvimas Ukrainoje leidžia geriau perprasti situaciją, tačiau turi ir nemažai minusų. Vienas jų yra toks, kad per laiką tiek pripranti prie kasdienių pavojų, kad imi jų nebepaistyti. Tai iš naujo suvokiau prieš keletą dienų, kai vykdamas link Kupiansko, kur vyksta aršūs mūšiai, sustojau prie krūmokšnių nusilengvinti. Netrukus šalia stabtelėjo karinė mašina, ir vairuotojas draugiškai perspėjo: „patarčiau tokiam reikalui stoti vien degalinėse, ir geriau po vieną nesivažinėkit. Nežinau ar žinote, tačiau apylinkėse yra prasiveržusių diversinių priešo grupių, ir jos kol kas ne visos yra sunaikintos, tad būkit atsargus“. Padėkojau kariui už perspėjimą, ir tą dieną nei vykdamas į priekį, nei atgal į Charkivą daugiau pakelėje nebesustojau, o lėkiau dideliu greičiu. Nes taip čia daro dauguma kariškių – maksimaliai spaudžia greičio pedalą. Vieni galimai skuba vykdyti užduotį, kiti tikisi, kad tai padės išvengti drono pataikymo. Pasiekęs išvykos tikslą pažįstamo kariūno paklausiau apie prasiveržusius diversantus. „Okupantai į Kupianską pateko per neveikiantį dujų vamzdyną, todėl armija paskelbė miestą uždarytu, nieko neįleidžia ir neišleidžia, kol nebus įsiveržėliai surasti ir sunaikinti. Spėjama, kad keliolika mažų diversinių grupių po kelis žmones prasiveržė ir giliau į užmiestį, jie gali būti persirengę civiliais“, – išgirdau tokį paaiškinimą. „Žvalgybiniai rusų dronai „Orlan“ kabo kelių kilometrų aukštyje, bet turi galingą optiką ir viską mato. Mato ir ant jūsų mašinos lango esantį užrašą „Press“, mato ir kas atvyksta į mūsų humanitarinį centrą. Manęs kartais naujai atvykę kariai prašo leisti čia permiegoti, bet griežtai atsisakau, nes rusai subombarduotų tą pačią dieną arba poros bėgyje. Humanitarinis centras todėl dirba tik dvi valandas per dieną, kad rusai iš viršaus matytų, jog neturim nieko bendro su kariškiais, o vien priimam atvežtą paramą ir ją kieme arba lyjant po pastoge dalijam civiliams. Garantijos, kad mūsų nesubombarduos vis vien nėra, bet viliamės, kad tai atsitiks naktį, ir nežūsime“, – pasakojo humanitarinio centro vadovė Tetjana.
|
|
