|
|
|
(2017) 2026-01-09Dviejų rajono įmonių lyderystę pastebėjo plungiškiai
Plungės pramonininkų sąjunga (PPS), minėdama 30 metų veiklos jubiliejų, pagerbė dvi ilgametes nares – Kretingos rajone veikiančias uždarąsias akcines bendroves „Geralda“ ir „Terekas“, išskirdama jas už lyderystę, veiklos rezultatus ir mentorystę. Šie apdovanojimai tapo proga plačiau pažvelgti į regiono verslo stiprybes, bendrystės svarbą ir iššūkius, su kuriais šiandien susiduria verslas. Įvertino dvi rajono įmones Kartenoje įsikūrusiai žvakių gamybos įmonei „Geralda“ buvo suteiktas „Metų TOP lyderio“ apdovanojimas, bendrovė „Terekas“ pripažinta „Metų PPS nariu“. Apdovanojimai buvo skirti už nepriekaištingus veiklos rezultatus ir mentorystę – UAB „Geralda“ vadovas Gintautas Igaris apdovanotas už išskirtinius veiklos rezultatus, o UAB „Terekas“ generalinis direktorius Juozas Maksvytis – už išskirtinę mentorystę ir žinių dalijimąsi su jaunąja verslo karta. Plungės pramonininkų sąjungos prezidentas Justinas Šimkus teigė tiksliai nežinantis, kada šios įmonės tapo sąjungos narėmis, tačiau abi jos veikloje dalyvauja ilgus metus. „Tai istoriniai dalykai. Jos mūsų narės yra jau labai seniai. Mūsų sąjunga vienija ne tik Plungės ar Kretingos rajono, bet ir kitų aplinkinių savivaldybių verslus – ne tik gamybos įmones“, – sakė J. Šimkus. Kretingoje veikianti UAB „Terekas“, gaminanti plastiko (PET) tarą ir universalias PET taros pūtimo mašinas „Flex Blow“, savo produkciją eksportuoja į dešimtis pasaulio šalių. Įmonę su Plungės pramonininkų sąjunga sieja ilgametė narystė, o 2024 m. bendrovė minėjo 30 metų veiklos jubiliejų. Apie narystės PPS svarbą kalbėjęs UAB „Terekas“ generalinis direktorius J. Maksvytis akcentavo patirties dalijimosi reikšmę. „Atėjo laikas, kai sukaupta patirtimi dalinamės su tais, kurie pradeda verslą. Naujiems verslams esame kaip mentoriai. Tos pastangos duoda gerą sinergiją – geresnį rezultatą negu būtų pasiekta, jei kiekvienas veiktume atskirai“, – teigė J. Maksvytis. Jis taip pat akcentavo Plungės išskirtinumą pramonės srityje. Pasak vadovo, pagal pramonės išvystymą ir pramonininkų susitelkimą Plungė išsiskiria iš mažųjų Lietuvos miestų ir lygiuojasi su šalies didmiesčiais – Vilniumi, Kaunu, Panevėžiu ir Klaipėda. „Plungėje veiklą vysto „Vičiūnų“ grupės įmonės, statybos bendrovės „Plungės lagūna“, VVARFF, taip pat medienos, metalo apdirbimo įmonės. Auga informacinių technologijų ir biotechnologijų sektoriai. Tai, kad Plungė šiandien regiono kontekste vadinama pramonės miestu ir kad šiame Žemaitijos mieste jau tris dešimtmečius sėkmingai veikia pramonininkų sąjunga, yra didelis iš Plungės kilusio, garsaus Lietuvos pramonininko, amžiną atilsį Bronislovo Lubio nuopelnas“, – sakė J. Maksvytis. Bendrovės „Geralda“ direktorius G. Igaris tikino, kad „Metų TOP lyderio“ įvertinimas jo įmonei – simbolinis: „2025-aisiais minėjome 30 metų veiklos sukaktį, todėl smagu, kad įmonė pastebima kaip viena lyderiaujančių. Norint gauti tokį įvertinimą, įmonė turi atitikti tam tikrus kriterijus, o kad juos atitikome, tai yra tik mūsų visos komandos darbo rezultatas.“ Dalyvauti Plungės pramonininkų sąjungos veikloje G. Igariui – svarbu. Jo teigimu, verslas priklauso šiai sąjungai, nes mato tame naudą: „Pirmiausia, šiandien informacijos srautas – nenutrūkstamas, todėl yra tikras palengvinimas verslams, kai visą esminę informaciją kažkas surenka ir ją pateikia. Taip sutaupome laiką, todėl labai vertiname sąjungos mums teikiamą informaciją. Taip pat ši organizacija atstovauja verslo interesams, perteikia mūsų mintis nacionaliniu lygiu. Trečia, dalyvavimas tokioje veikloje verslui yra ir bendrystė, tiesioginis bendravimas su kitais verslais, dalinimasis patirtimi ir buvimas su bendraminčiais.“
Sniegas teikia daugiau rūpesčių ar pramogų?
Kretingos rajono savivaldybė kviečia gyventojus susipažinti su Kretingos rajono savivaldybės 2026 m. biudžeto projektu bei teikti pasiūlymus ir pastabas. Planuojamos 2026 m. Savivaldybės biudžeto pajamos – 100 mln. 470 tūkst. 992 eurai. Lyginant su 2025 m. gautomis pajamomis, šiemet planuojamos Savivaldybės biudžeto pajamos turėtų didėti daugiau negu 10,6 mln. eurų.
Biudžeto išlaidų akcentaiBendrai infrastruktūrai gerinti *7,4 mln. eurų – vietinės reikšmės kelių, gatvių, tiltų, daugiabučių kiemų rekonstrukcijai, jų remontui, pėsčiųjų ir dviračių takų remontui *2,4 mln. eurų – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstravimui ir plėtrai *250 tūkst. eurų – apšvietimo modernizavimui ir plėtrai *220 tūkst. eurų – seniūnijų infrastruktūros gerinimui *190 tūkst. eurų – Petrikaičių kapinių plėtrai ir naujiems kolumbariumams įrengti *323,5 tūkst. eurų – gyventojų iniciatyvų projektams įgyvendinti *200 tūkst. eurų – sodininkų bendrijoms paremti *1,04 mln. eurų – melioracijos sistemoms rekonstruoti ir įrenginių priežiūrai *500 tūkst. eurų – administraciniams pastatams modernizuoti *130 tūkst. eurų – naujų vaikų žaidimų ir sporto infrastruktūros aikštelėms įrengti ir esamų aikštelių priežiūrai, remontui *190 tūkst. eurų – priedangų infrastruktūros plėtrai
Menas – kaip kalba apie autizmą: vienos šeimos istorija
Padvariuose gyvenantis penkiolikmetis Palangos Baltijos pagrindinėje mokykloje besimokantis Astijus su savo mama Sandra Zastartiene drąsiai kalba apie šeimos kasdienybę ir tai daro pasitelkdami jaunuolio talentą. Astijus, iš plastilino lipdantis įvairius personažas, jau dalyvavo projekte „Lietuvos talentai“, yra surengęs daugybę parodų ir kartu atveria unikalią perspektyvą – kaip autizmo spektro sutrikimas padeda formuoti itin detalią ir emocionalią kūrybą. Tokia istorija gali ne tik įkvėpti, bet ir padėti geriau suprasti neurodivergentiškų paauglių patirtis, jų gebėjimus ir šeimai kylančius iššūkius. Parodų lankytojai – nustemba Padvariuose gyvenantis Astijus iš plastilino lipdo įvairiausių filmų personažus ir tai daro nuo ankstyvos vaikystės. Jis parodė ir vieną jam labiausiai patinkančių darbų: ryškų, į delną netelpantį personažą, padabintą išskirtiniais elementais, kurių, anot Sandros, personažas įprastai neturi. „Žiūrėdamas animacinius ir kitokius filmus, mano sūnus sumąsto, kokį personažą norėtų sukurti, tačiau tai nebūna visiškas jo atkartojimas. Jis mėgsta pridėti įvairių elementų – aksesuarų ant rankų ar net varlyčių ant kaklo. Tai tarsi jo išskirtinis bruožas“, – kalbėjo S. Zastartienė. Kad personažai įgautų kuo tikresnes, ryškesnes spalvas, išlaikytų reikiamą formą ir galėtų būti be vargo pervežami į parodas, šeima ilgai ieškojo tinkamo plastilino ir dabar naudoja, jų manymu, labiausiai jų poreikius atitinkantį. „Astijus žino kiekvieną savo kūrinį, o jų turi daug. Todėl perveždami iš vienos parodos į kitą turime juos labai gerai įtvirtinti, o ir parodose būna, kad juos apgadina – tada tenka tvarkyti, nes mano sūnus labai išgyvena, jeigu kas nutinka jo darbams“, – tikino Sandra. Parodose Padvariuose gyvenanti šeima eksponuoja po kelias dešimtis Astijaus darbų. Neretai atėjusieji nustemba, kad visus personažus sukūrė vienas autizmo spektro sutrikimą turintis jaunuolis. „Dažnai žmonės galvoja, kad parodas rengia visa klasė“, – šypsojosi moteris.
Nuo sausio 1-osios Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui vadovauja nauja direktorė – Zita Abelkienė. Kretingos rajono savivaldybės administracijos skelbtas konkursas šiai pareigybei užimti vyko dviem etapais. Dalyvauti pirmame etape pakviesti 2 kandidatai, jie abu pateko į antrą konkurso etapą. Per antrą etapą konkurso laimėtoja paskelbta geriau pasirodžiusi Z. Abelkienė. Direktoriaus atrankos konkursas skelbtas pasibaigus ankstesniojo vadovo kadencijai. Z. Abelkienė Kauno medicinos universitete yra baigusi socialinio darbo medicinoje studijas ir įgijusi slaugos bakalauro laipsnį, taip pat Mykolo Romerio universitete baigė sveikatos apsaugos įstaigų administravimo studijas, įgijo viešojo administravimo magistro laipsnį. Naujoji vadovė VšĮ Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centre eina medicinos auditorės pareigas, anksčiau dirbo Kretingos rajono savivaldybės administracijoje vyriausiąja specialiste (sanitarijos inspektore) ir sveikatos reikalų koordinatore (savivaldybės gydytoja).
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Medžiagų apykaita žiemą
Žiema yra visapusiškai kūną paveikiantis biologinis įvykis. Organizmams, kurių fiziologija išsivystė esant stipriam sezoniniam svyravimui, tai yra mūsų klimato zonoje, žiema reiškia koordinuotus endokrininės sistemos, mitochondrijų funkcijos, audinių prisotinimo, imuninio tonuso ir elgesio pokyčius. Nors temperatūra, šviesa ir maisto prieinamumas yra šiuolaikiškai dirbtinai suvienodinti su šiltuoju metų laiku, o biologinė žiemos reikšmė primiršta, tačiau mūsų kūnai ir toliau reaguoja į žiemą, kaip visapusišką procesą, net neatsiklausę mūsų svarbios nuomonės. Bioenergetiniu požiūriu, žiemą galima apibūdinti kaip tam tikrą medžiagų apykaitos išbandymą. Šaltis, ultravioletinių spindulių ir šviesos nebuvimas susikerta mūsų fiziologinės sveikatos ašyje. Žiema reiškia, kad oksidacinė energijos gamyba sumažėja ir didėja priklausomybė nuo streso, kurį sukelia adaptacija. Ar žiema sukels degeneraciją, o gal regeneraciją, beveik visiškai priklauso nuo to, kaip lanksčiai prisitaikysite ir kompensuosite šviesos ir šilumos trūkumą. Šiame kontekste išorinis grožis išduoda sėkmingų derybų tarp medžiagų apykaitos ir žiemos požymius – paprasčiausiai pastebimas odos elastingumu, rankų ir kojų šiluma, akių skaidrumu, jungiamojo audinio tonusu ir nuotaikos atsparumu. Kai žiemą išgyvenate netinkamai, pirmiausia menksta jūsų... grožis. Pati tamsa reiškia fiziologinį stresą. Šviesos nebuvimas tiesiogiai ir netiesiogiai „kerta“ per endokrininius takus, ypač per kankorėžinę liauką, kuri keičia ir mitochondrijų „kvėpavimą“, tai yra kaip greit jūs „kūrenate“ tortukus ar cepelinukus. Tamsai užimant didžiąją dienos dalį, kūne padidėja melatonino sekrecija, slopinama skydliaukės hormonų aktyvacija, mažėja kūno temperatūra, lėtėja oksidacinis metabolizmas, skatinamas laisvųjų riebiųjų rūgščių kaupimasis.
Migrena – nematoma, bet ją valdyti galima
Migrena. Šį ligos pavadinimą žmonės dažnokai naudoja neteisingai – tiesiog nusakydami dažnesnį galvos skausmą. Gydytoja neurologė Eglė Grykšienė paaiškino, kad šiuolaikinėje medicinoje migrena laikoma neurologine liga, o ne paprastu, „stipresniu“ galvos skausmu: „Tai būklė, susijusi su padidėjusiu smegenų jautrumu, pasireiškianti pasikartojančiais galvos skausmo priepuoliais ir juos lydinčiais simptomais.“ Tai – ne „ponų liga“
Migrenai būdingas vienpusis, pulsuojantis, vidutinio ar stipraus intensyvumo skausmas, dažnai lydimas pykinimo, šviesos ir garso netoleravimo, o fizinis aktyvumas jį sustiprina. Su migrena nieko bendro neturintis įtampos tipo galvos skausmas dažniausiai yra abipusis, spaudžiantis, nestiprus, be pykinimo ir be ryškaus jautrumo aplinkos dirgikliams.
„Dėl tokio požiūrio migrena dažnai neatpažįstama kaip neurologinė liga, turinti aiškius mechanizmus, diagnostinius kriterijus ir veiksmingą gydymą. Be to, migrena ne visada pasireiškia klasikiniu stipriu skausmu – jis gali būti vidutinio intensyvumo, jaustis kakle ar sprande, o pykinimas, šviesos ar kvapų netoleravimas dažnai nelaikomi neurologiniais požymiais. Skausmą neretai pavyksta laikinai numalšinti vaistais, todėl žmogus prisitaiko ir nesikreipia pagalbos“, – kalbėjo neurologė.
Gali pasireikšti ir vaikams
Migrena serga ne tik suaugusieji – ji gali pasireikšti ir vaikams, nors ligos eiga dažnai skiriasi nuo suaugusiųjų. Vaikams migrena neretai pasireiškia ne tipiniu galvos skausmu, o pasikartojančiais pilvo skausmais, galvos svaigimu, pykinimu ar vėmimu, bendru blogumu. Galvos skausmas gali būti abipusis, trumpesnis, o vaikas dažnai tampa vangus, nori atsigulti, vengia šviesos ir triukšmo.
„Vaikams migrenos priepuoliai paprastai trumpesni, simptomai kintantys, o skausmas ne visada dominuoja. Su amžiumi migrena dažniausiai „įgauna suaugusiųjų formą“ – atsiranda būdingas pulsuojantis galvos skausmas“, – paaiškino E. Grykšienė.
Migrena gali prasidėti bet kuriame amžiuje, taigi ir vaikystėje. Pirmieji jos požymiai dažniausiai išryškėja paauglystėje. „Ankstyvas migrenos pasireiškimas nebūtinai reiškia sunkesnę ligos eigą ateityje, tačiau rodo didesnį genetinį polinkį. Laiku atpažinta ir tinkamai valdoma migrena leidžia sumažinti priepuolių dažnį ir išvengti ligos progresavimo vėlesniame amžiuje“, – tikino gydytoja.
Padvarių socialinės globos namų užimtumo specialistai Daiva Pociuvienė ir Petras Rudys, atsakingi už renginius, muzika ir šokiais siekia nuspalvinti tų namų gyventojų kasdienybę.
„Parašykite apie du nuostabius žmones, kurių dėka mes jaučiamės pakylėti, kai groja muzika, kad galime jos klausytis, pagal ją šokti“, – atsiliepiant į tokį grupės Padvarių socialinės globos namų gyventojų redakcijai išsakytą pageidavimą ir buvo inicijuotas pokalbis su šios įstaigos užimtumo specialistais Daiva Pociuviene ir Petru Rudžiu apie jų darbo specifiką ir gebėjimą muzikuojant suteikti džiaugsmo ten gyvenantiems žmonėms.
Šokis neturi prioritetų
Pasak P. Rudžio, kiekvienas rytas jų įstaigoje – kaskart skirtingame gyvenamajame korpuse, kurių yra keturi, – prasideda muzikine valanda: „Nuo 10 iki 11 val. rengiu nedidelį koncertą hole tam, kad žmonės pasveikintų vienas kitą su nauja diena, taip pat ir ypatingomis progomis – kurio nors gimtadieniu ar vardadieniu.“
O kiekvieną penktadienį šokių salėje vyksta šokių rytmečiai: apie 50 žmonių po pusryčių susirenka pramogauti. Šoka, kas kaip moka ir gali, nes čia nėra nei amžiaus, nei lyčių prioritetų – šoka ir poromis, ir rateliais, ir moteris su moterim, ir vyras su vyru. Šoka ir sėdintys neįgaliųjų vežimėliuose, už rankų vedžiojami fiziškai sveikesnių partnerių.
Kiek duoda, tiek gauna
Tačiau D. Pociuvienė papildė, kad linksmintis tenori tik dalis Padvarių socialinės globos namų gyventojų, kiti nė raginami neateina į renginius: vieni galbūt iš liūdesio dėl negalios, kiti negali judėti dėl sveikatos. Tie, kurie ateina, susiburia į nedideles grupes, susidraugauja tarpusavyje ir juos visur pamatysi drauge: žaidžiant stalo žaidimus, šaškėmis ar šachmatais lauko pavėsinėse, ir vaikštinėjant kieme, ir būriuojantis prie televizoriaus ar teniso stalo, kurį įstaiga įsigijo ne per seniausiai.
Padvarių socialinės globos namų kontingentas – gana specifinis: apie pusė gyventojų, ypač – vyresnio amžiaus, nebepakyla iš lovos, o jaunesnio amžiaus dažniausiai – su proto ir psichikos negaliomis. Pašnekovų pastebėjimu, šios ligos, ypač dimensija ir Alzheimerio liga, vis jaunėja.
„Muzika tiems žmonėms yra kaip vaistas. Yra gyventojų, kurie mažai kalba, bet muziką jie girdi. Dar ir dėl tos priežasties groju korpusuose, kaskart skirtinguose aukštuose. Jeigu pats duodi iš „dūšios“ – matai degančias iš laimės akis, darbas su tokiais ypatingais žmonėmis nevargina. Dar nežinia, kiek ir pats iš jų gauni įkraunančios energijos“, – samprotavo grodamas žmones džiuginantis P. Rudys.
Po šventinio maratono atėjus sausiui, didžiausias Vakarų Lietuvoje poilsio ir sveikatingumo kompleksas „Atostogų parkas“ turi ypatingą naujieną. Visą šį mėnesį „Šeimos kortelė“, atverianti duris į kokybišką poilsį pačiomis palankiausiomis sąlygomis, kainuos vos 5 eurus (įprasta kaina – 30 Eur). Gera žinia ir tiems, kurie šią kortelę jau turi, bet jos galiojimas pasibaigęs – kortelės pratęsimas visą sausį kainuoja vos 1 eurą.
Tai puiki proga ne tik gerokai sutaupyti, bet ir pasimėgauti žiemos malonumais, sustiprinti sveikatą šiltame vandenyje.
Žiemos pasaka šiltuose baseinuose ir pirtyse
Šiuo metu, kai už lango baltuoja sniegas, „Atostogų parkas“ tampa tikra ramybės oaze. Nėra nieko maloniau negu panirti į šiltą, garuojantį lauko baseiną ir grožėtis stulbinančiu vaizdu į šalia esantį apsnigtą mišką. Kontrastas tarp žiemos speigo ir maloniai kūną šildančio vandens sukuria nepakartojamą įspūdį, kurį verta patirti visai šeimai.
Mėgstantiems šilumą kompleksas siūlo net šešias išskirtines pirtis. Čia rasite natūraliu gintaru kvepiančią „Saulės“ pirtį, kedru ir nefritu dvelkiančią „Nefrito“ pirties erdvę ir garinę „Druskų“ pirtį.
Tačiau pačius ryškiausius įspūdžius kviečiama patirti tradicinėje lietuviškoje pirtyje „Perenė“. Čia lankytojų laukia ne paprastas kaitinimasis, o tikra pirties misterija – kas valandą vyksta unikalios, profesionalių pirtininkų vedamos programos. Rytais svečius žadina energijos suteikiantys „Pirties pusryčiai“, o dienos eigoje galima mėgautis aromatingais „Žaliaisiais aromatais“ ar kvėpavimo takus valančiu „Sūriu garu“. Ieškantys išskirtinių pojūčių kviečiami į „Vėliavos“ programą – jos metu pirtininkas didele vėduokle meistriškai „nuleidžia“ karštą garą, giliai įšildydamas raumenis ir sąnarius. O norintys pajusti senąsias tradicijas, gali patys išperti kūną programoje „Išsivanok žemaitiškai“.
Judėjimas vandenyje – efektyvi mankšta be traumų
Aktyvaus laisvalaikio mėgėjai „Atostogų parke“ ras plačias galimybes sportuoti. Lankytojai gali išbandyti povandeninius dviračius – tai efektyvi ir sąnarius tausojanti pramoga, arba rinktis intensyvų plaukimą sportiniame baseine. Taip pat net keturis kartus per dieną vyksta nemokamos treniruotės vandenyje, kurias veda kineziterapeutai.
Apie tokio judėjimo naudą paaiškino komplekse įsikūrusio medicinos centro „Natura Termo SPA“ medicinos vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis: „Sportuojant vandenyje yra mažesnė traumų tikimybė, todėl galima atlikti didesnės amplitudės pratimus. Judant vandenyje dėl jo sukuriamo pasipriešinimo tolygiai dirba visi kūno raumenys. Sportuojant, atliekant pratimus, plaukiant ar tiesiog judant vandenyje ne tik stiprinami nugaros bei kiti raumenys, bet gerėja kraujotaka, širdies darbas, o tuo pačiu – ir kvėpavimo bei smegenų veikla“.
O po aktyvios veiklos geriausia atsipūsti šildomuose sūkuriniuose baseinuose ar masažinėse burbulinėse voniose.
Apžvelgus praėjusių metų statistiką, kurią pateikė Kretingos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėja Nijolė Vaičienė, demografiniai rajono rodikliai nedžiugina, nes mirčių ir gimimų santykis yra 2:1. Skyriuje 2025-aisiais buvo įregistruoti 276 gimimai ir 524 mirtys.
Populiariausi vardai: Patricija ir Matas
Pasak N. Vaičienės, pernai gimė 145 berniukai ir 131 mergaitė. Įregistruotos 2 poros dvynių – šeimose gimė po 2 mergaites ir 2 berniukus. Įregistruoti 47 vaikai, pasaulį išvydę užsienyje: Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Islandijoje, Portugalijoje, Honkonge, Irane, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Buvo pripažintos 67 tėvystės. Įregistruoti 6 vaikai, kurių gimimo įrašuose nėra duomenų apie tėvą.
Jauniausios motinos amžius – 16 metų, vyriausios – 42-eji. Jauniausio tėvo amžius – 20 metų, vyriausiam tėvui buvo 57-eri.
Tėvai savo kūdikiams pernai suteikė vardus, iš kurių populiariausi: tarp mergaičių – Patricija – juo pavadintos 6 mergaitės, Barbora – 5 mergaitės, Lukrecija – 4 mergaitės.
Populiariausi berniukų vardai: Matas – 8 naujagimiai, Benas – 7 berniukai, Markas ir Leonas – jais pavadinta po 5 berniukus.
Iš retesnių vardų išskirtini: Aurora, Olimpija, Unė, Saulėja, Anelė, Abraomas, Hubertas.
Tautodailininkas Adolfas
Andriejus Viluckis
Lietuvos nacionalinis kultūros centras Trijų karalių dieną Užutrakio dvaro rūmuose įvykusių „Aukso vainiko“ apdovanojimų metu paskelbė geriausius šalies metų tautodailininkus. Geriausiu metų meistru pripažintas medžio drožėjas Adolfas Andriejus Viluckis iš Kretingos.
Be A. A. Viluckio, metų meistro vardą pelnė instrumentų meistras Alfredas Lučinskas iš Alksnėnų (Plungės r.) ir margučių margintoja Jurgita Zinkienė iš Mastaičių (Kauno r.).
Jie visi karūnuoti aukso vainikais.
2005 m. Lietuvos nacionalinio kultūros centro inicijuoti „Aukso vainiko“ apdovanojimai skirti geriausiems liaudies meistrams ir šimtametes senųjų amatų tradicijas tęsiantiems kūrėjams pagerbti. Šiais metais tradicinei konkursinei liaudies dailės parodai „Aukso vainikas“ pristatyta per 500 tautodailininkų kūrinių.
Salantų miesto kultūros centras, įžengęs į naujus metus, tęsia tradiciją – būti atviriems ne tik krašto, bet ir šalies meno ir kūrybos pasauliui, į savąjį miestą kviečiant menininkus, muzikos pasaulio atstovus, filmų, performansų ir kitų sričių kūrėjus.
„Mūsų siekis – kad nedidelio mūsų miesto žmonės susipažintų su kuo įvairiapusiškesne kūryba, o kūrėjai į savo kraštą parvežtų kuo geresnę žinią apie Žemaitiją ir Salantus“, – akcentavo Salantų kultūros centro direktorius Aurimas Rapalis.
Rytoj, sausio 10 dieną, 13 val. parodoms skirtose centro erdvėse – hole ir antrame aukšte – atidaroma Egidijaus Valantino iš Kapčiamiesčio tapybos darbų paroda „Tarp sapnų ir realybės“.
A. Rapalis taip apibūdino šią parodą: menininko E. Valantino paveikslai tarytum atspindi erdvę, kai išnyksta aiškios ribos, o vaizduotė susitinka su tikrove. Jo darbuose sapnai ir vizijos persipina su realybės fragmentais, tyliai kurdami paveikslus, gimusius iš autoriaus vidinių būsenų.
„Anot autoriaus, vieni jo darbai tarytum atkeliavę iš sapnų pasaulio, kiti – iš kasdienybės stebėjimo, tačiau visi susijungę į vieną pasakojimą. Kiekvienas E. Valantino darbas turi savo istoriją, gyvena savo gyvenimą, palikdamas laisvę žiūrovui tai pratęsti ar susikurti savąją viziją. Tai – savotiškas kvietimas prisiminti savąją svajonę ir leisti jai gyvuoti netgi tada, kai ji akivaizdžiai susiduria su realybe“, – menininko prisistatymą perteikė A. Rapalis.
Jo žodžiais, tapytoją E. Valantiną ir daugelį kitų menininkų atvežti parodas ar pristatyti kitokią kūrybinę saviraišką dažniausiai rekomenduoja patys salantiškiai.
Neseniai Salantų kultūros centre buvo pristatyta dailininkės Kotrynos Šešelgytės iš Vilniaus akvarelių paroda „Vandens ir šviesos simfonija“. Pristatymo metu muzikinę atmosferą subtiliai pynė M. K. Čiurlionio ir japonų kompozitorių kūriniai, kuriuos atliko: smuiku – Dalia Šešelgienė ir fortepijonu – Saulė Lapėnaitė.
Viela piešiantis dailininkas iš Suomijos Aleksanderis Reichsteinas Žiemos sode jau antrąkart sukūrė džiaugsmingą šviečiančią instaliaciją.
Vakar Kretingos muziejaus Žiemos sode nušvito „Gyvybės medis“: čia augantį aukštaūgį fikusą šviečiančiu meno kūriniu pavertė menininkas iš Suomijos Aleksanderis Reichsteinas. Tai – nebe pirmoji šio autoriaus gilią, filosofinę mintį nešanti instaliacija: pernai Žiemos sodą jis papuošė šviečiančiomis skulptūromis, kurios vaizdavo paralelę tarp vaikų ir vabzdžių gimimo, augimo ir brandos procesų. Šįsyk lankytojus jis tarytum kviečia į įsivaizduojamą rojų, kurį perteikia daugiau kaip 100 apšviestų figūrėlių papuoštas fikusas.
Vaizdą sustiprina muzika
A. Reichsteinas teigė, kad jo kūrinys „Gyvybės medis“ stebėtojus, vakare įsižiebus neoninėms šviesoms ir žvelgiant į šį nepaprastą medį, turėtų nukelti į įsivaizduojamą rojų. Ant jo šakų daug įvairios gyvasties – ir žiedai, ir vaisiai, ir žmonės. Esą tuo metu, kai galėjo egzistuoti toks augalas, nebuvę skirties, kada, kam ir kur augti ar brandinti vaisius. Visiems pakako gyvybės šaltinio, kupino stulbinančio grožio.
Ligi „Gyvybės medžiui“ visu grožiu atsiveriant Žiemos sodo lankytojams, kelias dienas vyko parengiamasis darbas. Buvo pasitelkti 3 aukštalipiai, kurie fikuso lapijoje ir aplink ją, šviesos meno kūrėjo sumanymu, įkurdino daugiau kaip šimtą figūrėlių.
Dieną iš plieninės vielos išlankstyti objektai beveik nematomi, o tamsoje, apšviesti ultravioletine šviesa, jie sušvinta ryškiomis, džiaugsmą ir gyvybingumą spinduliuojančiomis spalvomis. Šviečiančių skulptūrėlių kuriamą įspūdį sustiprina specialiai šiam projektui sukurtas garso takelis. Jo autorius suomių garso menininkas Petri Laakso į vieną muzikinę pynę supynė žmogaus šnabždesį, paukščių giesmes, bičių dūzgimą ir kitus garsus, kurie derinami su kompozitoriaus Arvo Pärto kūriniu „Veidrodis veidrodyje“.
Grupė „Mostas“ pradėjo skaičiuoti 33-iuosius metus. Pirmininkės Rasos Užpelkytės (trečia iš dešinės) žodžiais, nors menininkų braižas skirtingas, visus juos vienija tas pats azartas kurti, dalyvauti parodose ir pleneruose.
Palangos kūrybinė grupė „Mostas“ į naujus metus įžengė Palangos miesto viešojoje bibliotekoje, kurią jau vadina savais namais, surengusi tradicinę parodą, šįkart pavadinimu „Umbra“.
Nustebino paveikslų gausa
„Mosto“ parodos visada – teminės. Buvo „Dryžuota paletė“, „Baltas laikas“, buvo ir „Kelias-30“, o štai dabar – „Umbra“.
„Lotynų kalba „umbra“ reiškia šešėlį. Ir būtent šis – šviesos ir šešėlio – santykis šiemet tapo mūsų kūrybinių darbų ekspozicijos ašimi“, – parodos esmę paaiškino „Mostui“ pradėjusi vadovauti tekstilininkė Rasa Užpelkytė.
Paveikslų šįkart „suplaukė“ tiek, kad vos buvo galima sutalpinti ant parodų salės sienų, mat kai kurie ir grupės nariai, kurių iš viso 8, ir pakviestas panašus skaičius draugų iš Palangos, Klaipėdos, netgi atokiau esančios Sedos, eksponavo po kelis. Tarp autorių, be pačios Rasos, – Gražina Viktorija Oškinytė-Eimanavičienė, Gražina Kasčionienė, Dovilė Oškinytė, Miglė Jonaitienė, Reda Ščerbakovienė, Ieva Litvaitytė, Eglė Lipinskaitė, Marija Ščerbakovaitė-Gruzbarzdė, Romas Paulikas, Šarūnas Šarkauskas, Augustinas Burba, Jurgita Burbienė, Vaida Blistrubienė, Liudmila Iliuchina, Rasina Druseikė. Menininkai pristatė savo darbus, papasakojo apie kūrybos procesą, pasidalino įžvalgomis.
Paminėjo gimtadienį
Paroda „Umbra“ buvo skirta 32-osioms kūrybinės grupės gyvavimo metinėms. Prieš daugiau kaip tris dešimtmečius pajūryje gyvenančius menininkus, norinčius padėti vieni kitiems organizuoti parodas, parduoti paveikslus, aktyviai dalyvauti Palangos kultūriniame gyvenime, subūrė jau anapilin išėję talentingi kurorto menininkai grafikas ir karikatūristas Juozas Griušys, tapytojai Edvardas Žiba ir Juozas Meškys, tarp pradininkų buvo grafikės Gražina Oškinytė ir a. a. Sigita Kišonaitė-Auželienė, tapytoja Reda Ščerbakovienė. Menininkus globoti ėmėsi tuometinis bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys. Grupės pavadinimo, primenančio dailininko rankos mostą, krikštatėviu laikomas tapytojas R. Paulikas.
R. Užpelkytės žodžiais, nors kiekvienas „Mosto“ kūrėjas turi savo viziją ir savitą braižą, visus juos vienija toks pat noras gyventi kūrybiškai ir įdomiai, dalyvauti pleneruose.
„Jau sutarėme, ir birželį naujai sukurtus savo paveikslus eksponuosime didelėse, aukštose kažkada buvusios Palangos duonos kepyklos erdvėse Ganyklų gatvėje“, – žinia su „Pajūrio naujienomis“ pasidalijo „Mosto“ vadovė.
Pedagogė tekstų autorė Asta Brazaitienė laukiama įvairiuose kūrybiniuose renginiuose Žemaitijoje.
Vydmantų gimnazijoje vokiečių kalbos mokytoja dirbanti 64-erių Asta Brazaitienė meniškai valdo žodį, virstantį jautriomis eilėmis, esė, haiku, akrostichais, legenda apie baltąją paukštę. „Tiek visokio žanro kūrinių mano stalčiuose, kuriems galioja tam tikri rėmai ir taisyklės. Man įdomu save išbandyti, o mano lyrinis herojus – savęs ieškotojas“, – sakė kūrybingoji pedagogė.
Žodis – kaip sėkla
Kalbėdama apie savo lyrinį herojų, A. Brazaitienė pasitelkė taško simbolį: „Suvokiu, kad esu tik taškas erdvėje. Jei matau saulę, nežinau, ar ji mane mato, nes esu jai per maža. Mąstau apie vertybes – bandau suprasti tai, kas brangu, ir eilėse filosofuoti. Visi mano herojai ieško gyvenimo prasmės – visi esame kaip sutrūkęs porcelianas ar suskeldėjusi žemė, kuriai reikia gerumo lietaus.“
Jos eilės gimsta spontaniškai: būna, vos prabudus arba dieną įkrenta žodis kaip sėkla. Ir kai perdien lyg vėjas nurimsta jos mintys, tas žodis auga ir išauga į medį – kūrėja negali užmigti, kol jo nepasodina.
Nors pedagogės Astos kūrybos kraitė – pripildyta su kaupu, tačiau, neslėpė, ji nėra išleidusi nė vienos savo knygos. Ne todėl, kad jų leidyba nepigi, o todėl, kad poezijai autorė kelia itin aukštus reikalavimus. „Neturiu tiek pasitikėjimo savimi, kad išdrįsčiau savo eiles publikuoti. Poezijos knygų yra labai daug, kaip ir kūrybos laisvės – apsčiai, ir daug kam tai – vienkartinis pasiskaitymas, o mėgstamos poezijos – maža“, – sakė kūrėja.
Ji neslėpė mąsčiusi, kad savo knygą galėtų pavadinti „Krešuliai“ arba „Dienos trupiniai“. Pirmasis pavadinimas skamba skausmingai, bet jei į baltą sniegą nepanardinsi savyje gimstančių eilių, jos užkimš gyvybinius syvus ir neleis ramiai miegoti. Arba trupiniai – tai, ką patyrei per dieną, iš jų susideda gyvenimo duona.
Du bičiuliai scenoje – operos solistas baritonas Eugenijus Chrebtovas (kairėje) ir savamokslis aksominį balsą turintis Kelių policijos pareigūnas Nerijus Stankus – duetu atliekant E. Chrebtovo kūrinį „Lai kyla audra“.
Kretingos rajono kultūros centre debiutinį savo dainų albumą „Akimirka“ pristatydamas žinomas šalies operos solistas ir dainininkas Eugenijus Chrebtovas klausytojams pateikė staigmeną – išvien su juo koncertavo ir aksominiu balsu dainuojantis Kelių policijos pareigūnas Nerijus Stankus, kurį iš muzikinių televizijos projektų atpažįsta ir dažnas patikrai gatvėse stabdomas kretingiškis.
Mielai sutikęs būti „Smilčių“ pašnekovu, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas 38-erių N. Stankus juokavo, kad, jam sustabdžius kelyje, žmonės net savotiškai apsidžiaugia: „O, žinome jus, atsimename iš projekto „Lietuvos balsas“. O kartais pravėrę langą patys pasitinka su daina.“
Projektai – vertingos pamokos
Prieš kelerius metus TV projekte „Lietuvos balsas“ Klaipėdoje gimęs, augęs ir dabar gyvenantis N. Stankus su pergalėmis nuėjo iki finalo ir dalyvavo didžiosiose Klaipėdos, Kėdainių ir Vilniaus arenose surengtuose finaliniuose koncertuose. Dar anksčiau sėkmė jį lydėjo televizijos projekte „Muzikos akademija 2“. Iš televizijos ekranų, projektams tęsiantis po kelis mėnesius, žmonės spėjo įsiminti jo dalyvius.
Paklaustas, ką gi jam, be žinomumo, dar davė tie pasirodymai ekrane, pašnekovas nedvejojo: „Pirmiausia – gyvenimo žaismą ir džiaugsmą. Labai svarbios man, kaip vokalo savamoksliui, buvo muzikos profesionalų, tokių kaip Rosita Čivilytė, patarimai ir pamokos. Susidraugavau su muzikinį išsilavinimą įgijusiais projektų dalyviais: ypač daug žinių ir patarimų, lavinant balsą, gavau iš Manto Karpavičiaus Ato, jis mokė suprasti balso galimybes.“
Be to, akcentavo pašnekovas, dainuojančiam žmogui, taip pat kaip ir sportininkui, norisi rezultato – ir pačiam pamatyti, ir kitiems parodyti, ko esi vertas.
Po muzikinių projektų, neslėpė N. Stankus, jis tapo labiau žinomas ir matomas kaip atlikėjas – pradėjo kviesti jį į įvairius renginius, šventes. Šis pomėgis jam yra tapęs ir papildomu uždarbiu – jis dainuoja ir asmeniniuose pobūviuose, ir ši individuali veikla nesikerta su pareigūno statutu. Nors dainuodamas, sakė, užsidirbdavo dar nuo studijų laikų, kai mokėsi teisės Socialinių mokslų kolegijoje, vėliau Klaipėdos universitete studijuojant andragogiką.
KRETINGA
MALŪNO tak. sausio 8 d. apie 4.40 val. pas 1992 m. gimusį vyrą rasta birios baltos spalvos, įtariama narkotinės medžiagos. Asmuo sulaikytas ir pristatytas į Kretingos rajono policijos komisariato laikino sulaikymo patalpas.
Pradėtas tyrimas.
Kretingos rajono krepšinio pirmenybių II lygos finalininkai: I v. iškovoję „Viruso“ krepšininkai (priekyje) ir II v. užėmusi „Sharks“ komanda.
Prieš didžiąsias metų šventes baigėsi Kretingos rajono krepšinio pirmenybės – finišavo II ir III lygos, buvo išsiaiškinti visi prizininkai.
Antros lygos finale susitiko ilgamečiai pirmenybių dalyviai – „Virusas“ ir kiek mažiau patyręs „Sharks“. Rungtynes energingiau pradėjo „Sharks“, kuris įpusėjus susitikimui pirmavo 42:31, bet per III kėlinį „Virusas“ visiškai sukaustė varžovų puolimą, leido pelnyti tik 3 taškus ir po jo atsidūrė priekyje – 50:45. Ketvirtą kėlinį „Virusas“ išlaikė rungtynių kontrolę ir, varžovus palaužęs 77:65, pelnytai iškovojo aukso medalius. „Viruso“ komandoje sėkmingiausiai žaidė Aurimas Lukauskis (8/9 dvitaškiai), surinkęs 18 taškų, Erikas Kaupaitis (7/10 dvitaškiai, 10 atk. kamuolių, 28 naud. balai) pridėjo 15; „Sharks“ komandos neišgelbėjo Deivido Mineikio (5/8 tritaškiai, 13 atk. kamuolių, 28 naud. balai) pelnyti 27 taškai, Gajaus Domarko (8 atk. kamuoliai) kraityje – 9. Po finalo kalbėjęs „Viruso“ komandos atstovas Tomas Kubilius pasidžiaugė komandos pasiekimu: „Nors „Viruso“ komandoje esu naujokas, nuo pirmųjų dienų tapo aišku, kad tai ypatingas kolektyvas. Komandą sudaro krepšinio veteranai, kurių patirtis, ramybė ir pagarba vienas kitam tapo pagrindiniu raktu į pergalę. Nors ne visada buvo ta ramybė. Sezono eigoje pavyko pasistiprinti ir keliais jaunesniais žaidėjais, kurie buvo tinkama pamaina traumuotiems žaidėjams. Čia svarbus ne tik rezultatas, bet ir komandinė dvasia, atsakomybė ir meilė krepšiniui. Ši pirmoji vieta – pelnytas įrodymas, kad tikras krepšinis ir meilė jam neturi amžiaus ribų. Kalbant apie patį Kretingos krepšinį, esu labai patenkintas, nes daug turnyrų, daug rungtynių, viskas gerai organizuota, matosi, kad žmonės atsidavę savo darbui ir negaili nei laiko, nei entuziazmo – to nė nepalyginsi su kitais miestais.“
Trečiadienio rytą, apie 8.09 val., Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai išskubėjo į Savanorių gatvę Kretingoje. Jiems atvykus automobilis „Audi A4“ degė atvira liepsna. Per gaisrą išdegė variklio skyriaus degiosios dalys.
Ugniagesiai išjungė automobilio akumuliatorių. Taip pat, panaudoję fizinę jėgą, nustūmė transporto priemonę į stovėjimo aikštelę.
Vairuotojui žiema prasideda ne kelyje, o dar automobilių stovėjimo aikštelėje. Kelių eismo taisyklėse aiškiai nustatyta, kad, prieš pradėdamas važiuoti transporto priemone, vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonė techniškai tvarkinga ir nekelia pavojaus nei jam, nei kitiems eismo dalyviams.
Apsnigtas ar apledėjęs automobilis tampa realiu pavojumi. Sniegas ar ledas neturi dengti žibintų, atšvaitų, posūkių signalų, valstybinių numerių, skiriamųjų ženklų ar bloginti vairuotojo matomumo.
Nors Kelių eismo taisyklėse nereglamentuota, kad privaloma nuo transporto priemonės nuvalyti sniegą, tačiau jose nustatyti labai konkretūs reikalavimai: prieš kelionę būtina įsitikinti, kad nėra kliūčių saugiam eismui, o jei jos yra – draudžiama tęsti judėjimą, kol kliūtys nebus pašalintos. Sniegas ar ledas ant automobilio yra būtent tokia kliūtis, nes jis riboja matomumą, gali dengti numerius ar šviesos prietaisus, stiklus, šoninius veidrodėlius, o pajudėjus – nulėkti nuo viršaus ir tapti pavojingu sviediniu kitiems eismo dalyviams.
Penktadienis – paskutinė diena, kai komunalininkai surinks prie kolektyvinių mišriųjų atliekų konteinerių paliktas nupuoštas Kalėdų egles ir šakas.
Kaip sakė bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Paulius Ruškus, nupuoštos žaliaskarės nuo ankstaus ryto surenkamos tik iš Kretingos mieste esančių mišriųjų komunalinių atliekų konteinerių aikštelių. Bet gyventojai ir patys egles gali nugabenti į Ankštakių žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę. Į komunalinių atliekų konteinerius egles, kaip ir kitas žaliąsias atliekas, mesti draudžiama.
Tačiau ne visi žmonės šventėms savo namuose puošia gyvas egles, kai kurie mieliau renkasi ilgaamžes dirbtines, nes nebyra spygliai, be to, tas pačias galima naudoti ne vienerius metus. Nusibodusias, nebereikalingomis tapusias dirbtines egles irgi reikia nuvežti į stambių gabaritų aikštelę, kuri yra Sodžiaus gatvėje Ankštakiuose.
Neretai kyla klausimų, į kurį konteinerį dėti sudužusius žaisliukus, ypač, jeigu jie nėra grynai iš stiklo, bet pamarginti dažais, blizgučiais, aptepti laku, apklijuoti lipdukais? „Kretingos komunalininko“ direktoriaus žodžiais, rūšiavimo konteineriai yra skirti popierinėms, plastikinėms ir stiklinėms pakuotėms. O eglutės žaisliukai ir kitos dekoracijos nėra pakuotės, dažniausiai netinka perdirbti, todėl juos metame į mišriųjų komunalinių atliekų konteinerį.
|
|
