|
|
|
(2010) 2025-12-09Labdaros valgyklai – aukos ir iš akcijos „Maltiečių sriuba“
Kretingos mieste įžiebiant Kalėdų eglę per surengtą akciją „Maltiečių sriuba“ kretingiškiai ir svečiai paaukojo 810 Eur. Šios lėšos skirtos Kretingos pranciškonų vienuolyne veikiančiai labdaros valgyklai „Rūpestėliai“, kurios šeimininkės kasdien pamaitina keturias dešimtis ir daugiau varguolių. Sriubą virė kavinės Maltiečių sriubą, kuria žmonės vaišinosi Rotušės aikštėje, virė Žibininkų pramogų komplekso HBH, kavinių „Britanija“ ir „Pakalnė“ Kartenoje bei Dupulčių užeigos virėjai. Šios pirmąkart Kretingoje surengtos akcijos „Maltiečių sriuba“ iniciatorė Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė sakė, kad renginys pavyko – žmonės aukojo dosniai. „Buvo išvirta 100 litrų sriubos, atgabentos 4 dideliuose puoduose. Ja vaišinome visus, kas priėjo – kas aukojo ar pinigų neturėjo, vis vien dar liko vienas nesuvalgytas puodas – apie 20 litrų. Šią sriubą nugabenome ir perdavėme pranciškonų vienuolyno valgyklai“, – kalbėjo G. Liobikienė, pasidžiaugusi, kad prekybos centras „Maxima“ paaukojo 10 tortų, kuriuos išdalino į šventę susirinkusiems vaikams. Seniūnė patikino, kad per akciją „Maltiečių sriuba“ surinktas lėšas – 810 Eur – jie pervedė Maltos ordino organizacijai, besirūpinančiai vargingai gyvenančiais senoliais. Kretingos labdaros valgyklai „Rūpestėliai“ nuo 2002-ųjų vadovaujanti Akvilė Virbalienė taip pat džiaugėsi, kad krašto žmonės nėra abejingi varguoliams, ir bet kokia parama – pinigais ar maistu – jiems itin reikalinga. Per metus – 20 tūkst. kg maisto Labdaros valgyklai maistas pargabenamas iš Maisto banko Kretingoje ir Klaipėdoje – parvežama tai, ko nesunaudoja prekybos centrai, valgyklą taip pat remia rajono ūkininkai, medžiotojai ir pavieniai geradariai. „Iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto šiemet gavome 9 tūkst. Eur paramos, anksčiau – po 6 tūkst. Eur, ir tų pinigų neužtekdavo. Todėl pernai ėjome pas Savivaldybės vadovus prašydami, kad padidintų sumą, ir buvome išgirsti. Patys privalome susimokėti už elektrą – valgykloje veikia 6 šaldytuvai, viryklė, už komunalines paslaugas, kelionės išlaidas, pakuotes maistui. Tačiau didžiausia lėšų dalis atitenka Maisto bankui už produktų sandėliavimą. Iš viso per metus iš Maisto banko gauname apie 20 tūkst. kg paramos maistu, – finansine išraiška tai sudaro 56 tūkst. Eur“, – kalbėjo „Rūpestėlių“ vadovė. Valgyklos šeimininkės savanorės, kurioms vadovauja Vita Petrauskaitė, išverda 3 didžiulius – po 80 l – sriubos. Kas rytą valgytojai išsineša lauknešėlius – be sriubos, dar duonos gaminių ir produktų, kurių į valgyklą atneša žmonės – raugintų kopūstų, marinuotų agurkų, uogienių, bei tų, kuriuos skiria Maisto bankas. Kai kurie jų maisto dar parneša ir kaimynams ar pažįstamiems, kurie stokoja, bet patys neišdrįsta ateiti į valgyklą.
Penktadienį pusdieniui į Kretingą atvykęs Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Juozas Olekas pirmiausia užsuko į „Tereko“ gamyklą, po to apžiūrėjo Kretingos ligoninę, šiemet pastatytą Priėmimo skubios pagalbos skyriaus priestatą, susipažino su poilsio ir sveikatinimo kompleksu „Atostogų parkas“ Žibininkuose. J. Olekas sakė, kad tiek „Tereke“, tiek „Atostogų parke“ lankėsi pirmą kartą, kad jį nustebino abiejų įmonių verslo mastas, pažanga, žavėjo tai, kad žmonės verslo idėjas vysto savam krašte, provincijoje. „Tereke“ svečią, jį lydėjusią Seimo narę Violetą Turauskaitę pasitiko šios įmonės vadovų komanda. Vienas UAB „Terekas“ akcininkų Gintautas Maksvytis pasidalino bendrovėje taikomomis inovacijomis, produkcijos eksporto žemėlapiu, pakuočių sektoriaus iššūkiais Europoje ir pasaulyje. „Terekas“ universalias PET taros pūtimo mašinas parduoda per 30 šalių rinkose. G. Maksvytis akcentavo, kad įsitvirtinti pasaulio rinkose „Terekui“ padeda universalių „FlexBlow“ mašinų unikalumas, viena lanksčiausių pasaulyje PET taros gamyba. Verslininko teigimu, PET tara taupo pinigus ir tausoja aplinką: gaminant tokio pat tūrio stilinę tarą į aplinką anglies dvideginio išmetama 4 kartus daugiau. „Japonai važiuoja į Lietuvą, Kretingą aukštųjų technologijų pirkti. Argi neįdomu?“ – G. Maksvytis pasidžiaugė naujais „Tereko“ produkcijos užsakovais iš Japonijos. „Terekas“ parduoda pagamintą PET tarą mažiems, lokaliems skysčių gamintojams, išpilstytojams, universalias PET taros pūtimo mašinas ir jų aptarnavimo paslaugas plačiai pasaulyje, taip pat žaliavas PET tarai gaminti. Užsimezgusioje trumpoje diskusijoje apie plastiko taršą, svečių ir „Tereko“ atstovų nuomonė buvo vieninga – svarbu panaudotą tarą surinkti ir perdirbti. Buvo pasidžiaugta, kad Lietuvoje plastiko surenkama daug daugiau negu sunaudojama jo taros ir visas surinktas plastikas yra perdirbamas. Apgailestauta, kad plastiko taros šiukšlės vis dar skandina Afrikos, Azijos, kitas atliekų tvarkyme atsilikusias šalis.
2025 metais Kretingos rajono seniūnijose įgyvendinta įvairių infrastruktūros atnaujinimo darbų: asfaltuotos gatvės, atnaujinti pastatai, plėstas apšvietimo tinklas, tvarkytos poilsio zonos, melioracijos sistemos, įrengta naujų viešųjų erdvių, pritaikytų bendruomenių poreikiams, bei kt. Daug darbų atlikta Kretingos kaimiškojoje seniūnijoje. „Šiemet didelis dėmesys šioje seniūnijoje skirtas gatvėms tvarkyti: išasfaltuota Kurmaičių kaimo Liepų gatvė ir Tvenkinio gatvės ruožas, Rūdaičių kaimo Malūno gatvė, Padvarių kaimo Kaštonų gatvė ir Pakrantės akligatvis, atnaujinta tako danga tarp Akmenos ir Žaliosios gatvių“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė. Direktorės teigimu, kelių būklė Kretingos kaimiškojoje seniūnijoje gerinta ne tik asfaltuojant, bet ir žvyruojant žvyro dangos gatves, užpilant skaldos ir jas greideriuojant. Taip pat tvarkyti Padvarių kaimo Vienkiemio, Tūbausių kaimo Bažnyčios ir Ankštakių kaimo Tarvydų gatvių kelkraščiai. 2025 metais Kretingos seniūnijoje modernizuotas ir plėstas apšvietimo tinklas: apšviestas Rūdaičių gyvenvietės centras, apšvietimo įrengimo darbai baigiami Palaukės ir Kamanių gatvėse, pradėtos Žibininkų kaimo pėsčiųjų ir dviračių tako apšvietimo projektavimo ir rangos darbų pirkimo procedūros. Atsirado naujų poilsio objektų: Kretingsodyje įrengtas amfiteatras, Tarvydų kaime įrengta poilsiavietė – išvalytas tvenkinys ir įrengti pėsčiųjų takai palei jo pakrantę, pastatyta pavėsinė, netrukus čia atsiras ir lauko treniruoklių. Tvarkytos ir esamos poilsiui bei aktyviam laisvalaikiui skirtos vietos: Tūbausiuose, prie tvenkinio, įrengta valčių nuleidimo vieta, Padvarių poilsiavietė papildyta smėliu, joje įrengta nauja vaikų žaidimų aikštelė, atnaujinta Kurmaičių krepšinio aikštelės danga. Šiuo metu derinamos sutarties sąlygos sporto ir atokvėpio kampeliui Tarvyduose įrengti, jau nupirkti Kurmaičių apžvalgos bokšto projekto parengimo ir statybos darbai.
Adventui skyrė sakralines giesmes
Pranciškonų gimnazijoje gimsta graži tradicija: pasitinkant adventą ir laukiant Kristaus užgimimo dalintis gyvąja duona – giesmėmis. Trečiasis Kretingoje, Pranciškonų gimnazijoje, surengto Klaipėdos apskrities sakralinės muzikos festivalio „Didis Tu, mano Dieve“ koncertas antrąkart vyko įžengiant į adventą ir taip, pasak organizatorių, turėtų būti kasmet. Festivalio dalyvius pasveikino Pranciškonų gimnazijos direktorius Antanas Šneideraitis, kartu su Kretingos parapijos klebonu Sauliumi Pauliumi Bytautu pakvietę visus susirinkusiuosius bendrystei kartu šlovinant Dievą ir dalijantis giesmėmis. Šiemet festivalyje dalyvavo 16-a kolektyvų ir atlikėjų. Prie ne pirmą kartą dalyvaujančių Klaipėdai atstovaujančių „Vyturio“ progimnazijos tradicinių kanklių ansamblio, vadovaujamo Almos Žukienės, Martyno Mažvydo progimnazijos V–VIII kl. merginų ansamblio (vad. Anastazija Vainoriūtė), Liudviko Stulpino progimnazijos vokalinio ansamblio „Vaivos juosta“ (vad. Deimantė Ylakė), Ąžuolyno gimnazijos mišraus choro (vad. Jolanta Vyšniauskienė) ir Kretingai atstovavusių Marijono Daujoto progimnazijos VI klasių vokalinio ansamblio (vad. Milda Trušauskaitė), Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos solistų Mato Jedenkaus ir Elijaus Maksimo Kriaučiūno (vad. Stasys Stončius) prisidėjo naujų dalyvių. Pirmąkart festivalyje dalyvavo Simono Daukanto progimnazijos V kl. mišrus ansamblis (vad. Daiva Beivydienė) ir Salantų gimnazijos kolektyvas „Kristaus pašaukti“ (vad. Lena Kaubrytė). Prasiplėtė ir dalyvių geografinis ratas: į Kretingą dalintis giesmėmis atvyko Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos merginų choras „Vaivora“ (vad. Jūratė Surblienė ir Laima Rimkienė), Žemaičių Naumiesčio gimnazijos dainos studija ir vokalinis ansamblis „Žara“ (vad. Indrė Tomsonaitė), Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos choras (vad. Jurgita Rumšienė) ir kolektyvas „Šilo angelai“ (vad. Indrė Tomsonaitė).
Kaune įvyko XII Baltijos šalių bibliotekininkų kongresas „CoBaL: bibliotekos – raktas į raštingą visuomenę“, kuriame dalyvavo ir Kretingos bibliotekininkų draugijos atstovės, kongreso dalyviams pristačiusios Kretingos bibliotekos projektą „Iliustruotos Motiejaus Valančiaus patarlės“. Projekto rezultatu tapusia knygele „Tabalai tabalai“ domėjosi ne tik kolegos iš Lietuvos, bet ir užsienio atstovai iš kitų Baltijos šalių, Suomijos, Švedijos, Norvegijos ir Ukrainos. Kretingos bibliotekininkių iniciatyva sulaukė kvietimų pristatyti projektą kitų miestų kultūros įstaigose.
„P. n.“ informacija
Kretingos rajono kultūros centre įvyko tradicinis, 15-asis „Palaiminki gerumą“ renginys, subūręs bendruomenę šviesos ir jautrumo vakarui. Susirinkusieji klausėsi Jurgos Šeduikytės koncerto, Kultūros centro choro „Kristale“ pasirodymo ir dalinosi gerumu, kuris šiemet virto 6 tūkst. 303 eurų parama. Surinktos lėšos bus skirtos Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Kretingos Viltis“, vienijančios 46-ias šeimas, nariams. „Kol kas mūsų organizacijos taryba dar nenusprendė, kam konkrečiai bus skiriamos šios lėšos, tačiau esame pasvarstę dalį jų panaudoti mūsų narių išvykai, o tiems, kuriems sudėtinga keliauti, jas skirti atskirai, pavyzdžiui, gydymo išlaidoms“, – kalbėjo „Kretingos vilties“ pirmininkė Sigutė Bendikienė. Per vakarą „Palaiminki gerumą“ surinktas lėšas planuojama skirti tiems organizacijos nariams, kuriems tuo metu reikės paramos. „Mūsų organizacijai per šį vakarą paramą rinko jau trečią kartą. Planuojame dalį paramos skirti tiems mūsų nariams, kuriems jos reikia gydymui, pavyzdžiui, įvairioms priemonėms įsigyti, ar vėžiniams susirgimams gydyti, tokių šeimų šiuo metu turime 7, ir panašiai“, – tikino S. Bendikienė. Likusią dalį paramos svarstoma skirti bendrai narių išvykai. „Ne visi mūsų nariai gali sau leisti keliauti, todėl mūsų organizuojamos išvykos jiems – labai svarbios. Tai plečia akiratį, intelekto negalią turintys vaikai pamato kitą kraštą, o tie įspūdžiai jiems išlieka ilgam. Taip pat kelionėse mes bendraujame, jie nušvinta, pajaučia bendrystės jausmą“, – teigė pirmininkė, akcentavusi, kad, ar nariai vyks į kelionę, galutinį sprendimą dar turi priimti bendrijos taryba.
„P. n.“ informacija
Sukčiai ir vėl išviliojo pinigų iš Kretingos rajono gyventojų. Ketvirtadienį į mūsų policijos komisariatą kreipėsi dvi moterys, kurios pakliuvo į apgavikų pinkles. 1978 m. gimusi moteris nurodė, kad gruodžio 4 d. apie 9.50 val. paspaudė neva iš banko siųstą nuorodą, suvedė reikalaujamus duomenis, o po to pastebėjo, kad iš jos banko sąskaitos, apgaulės būdu, buvo pasisavinta 1 tūkst. 415,93 Eur. Kita – 1984 m. gimusi moteris, pakliuvo kiek į kitokius spąstus. Lapkričio 30 d. apie 14.05 val., ketindama įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 14 Pro“, į pardavėju prisistačiusio asmens nurodytą sąskaitą pervedė 238 Eur, tačiau prekės negavo, pinigai nebuvo grąžinti. Abiem atvejais policija pradėjo tyrimą.
„P. n.“ informacija
Sekmadienį Kretingos rajono ir Palangos miesto policijos komisariatai pradėjo tris tyrimus dėl vagysčių. Iš namų ilgapirščiai Padvarių, Vydmantų ir Palangos gyventojams išnešė daiktų už tūkstančius eurų. Sekmadienį apie 9.43 val. į pareigūnus kreipėsi Padvarių kaimo gyventojas, į kurio namus įsibrovė ilgapirščiai. Pranešėjas informavo, kad laikotarpyje nuo lapkričio 22 d. iki gruodžio 7 d. buvo patektą į namą Padvarių kaime. Iš namų buvo pavogtas šilumos siurblio „Daikin“ vidinis blokas, taip pat lauke stovėjęs išorinis šilumos siurblio blokas. Žala – apie 7 tūkst. Eur. Gruodžio 7 d. apie 16 val. Vydmantų kaimo gyventojas pastebėjo, kad iš namo yra pavogtas drėgmės surinktuvas „Eurom LO50“, akumuliatorius „Makita“ ir įvairios santechnikos prekės. Žala – 3 tūkst. Eur. Tą pačią dieną apie 23.50 val. Palangoje, Smilčių gatvėje, gyvenantis asmuo pastebėjo, kad iš buto dingo įvairūs juvelyriniai dirbiniai. Jam ilgapirščiai padarė žalos už 3 tūkst. 900 Eur. Visais trim atvejais policija pradėjo tyrimą dėl vagystės.
„P. n.“ informacija
KRETINGOS RAJONAS RŪDAIČIŲ k. gruodžio 2 d. apie 19.11 val. 1973 m. gimęs vyras, vairuodamas automobilį „Renault Trafic“, jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė ir apgadino tujų tvorą bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vairuotojui nustatytas 2,48 prom. neblaivumas.
Edita KALNIENĖ
Badmintono veteranų medaliai
Savaitgalį Kauno „Megos“ arenoje įvyko Lietuvos badmintono veteranų čempionatas. Badmintonininkų kovos vyko aštuoniose amžiaus grupėse. Čempionate Kretingos garbę gynė keturi kretingiškiai. Arnoldas Slušnys, Raimondas Ubis, Saulius Rukša atstovavo sporto klubui „Žalgiris“, Violeta Slušnienė – badmintono klubui „Smešas“. A. Slušnys kartu su palangiškiu Gintautu Šiaučiūnu varžėsi vyrų dvejetų kategorijoje iki 55 metų. Lemiamoje dvikovoje jie susikovė su Šakių atstovais Egidijumi Peleckiu ir Aidu Poderiu. Pirmas setas po atkaklios kovos laimėtas 21:18. Tačiau antrame sete varžovai buvo sutriuškinti 21:6. Auksinė dvikova, užtrukusi 17 min., baigėsi pergale 2:0. Antras aukso medalis buvo iškovotas moterų dvejeto kategorijoje. V. Sušnienė su palangiške Loreta Šiaučiūniene dvikovoje, lėmusioje pirmą vietą, 2:0 (21:13; 21:19) nugalėjo vilnietės Margaritos Noreikienės ir kaunietės Aldonos Šeškienės dvejetą. Trečiąjį aukso medalį pelnė S. Rukša ir R. Ubis. Amžiaus grupėje iki 65 m. vyrų dvejetų kategorijoje lemiamą dvikovą mūsiškiai žaidė su vilniečiu Genadijaus Plavinos ir Algimanto Plytniko dvejetu. Pirmas setas pralaimėtas gana skaudžiai – 10:21. Tačiau kitą setą mūsų dvejetas laimėjo 21:16 ir išlygino rezultatą – 1:1. Trečią setą pasiekta užtikrinta pergalė 21:14. Bendras rezultatas 2:1, ir auksas – kretingiškių rankose. R. Ubis ir S. Rukša dar susikovė savo amžiaus grupėse ir vienetų kategorijoje. Abiejų mūsų badmintonininkų startai buvo sėkmingi – iškovoti sidabro medaliai. R. Ubis patyrė tik vieną pralaimėjimą 0:2 (11:21;15:21) prieš klaipėdietį Steponą Janušką, o S. Rukša neatsilaikė prieš vilnietį G. Plaviną. Pralaimėta 0:2 (14:21;8:21). Laimėti trys aukso ir du sidabro medaliai rodo, kad rajone badmintonas ne tik populiarus, bet ir aukšto lygio.
„P. n.“ informacija
Gruodžio 4 d. Kretingos „Kretinga-Rivilė“, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, išvykoje, po pratęsimo, 90:88 (16:11; 22:24; 18:30; 27:18; 7:5) parklupdė Kauno rajono „Omegą-Taurą-LSU“ (9 pergalės, 8 pralaimėjimai). Kretingiškiai sėkmingiau pradėjo susitikimą ir po I kėlinio pirmavo 16:11, įpusėjus rungtynėms svečiai vis dar pirmavo – 38:35. Trečią kėlinį kretingiškiams sunkiai sekėsi gintis nuo šeimininkų atakų, ir jo pabaigoje kretingiškiai jau vijosi varžovus – 65:56. Ketvirto kėlinio pradžioje šeimininkai laikė rungtynių kontrolę savo rankose ir įgijo rekordinę persvarą – 74:59, bet, kai jau atrodė, kad rungtynių nugalėtojas nebekelia abejonių, kretingiškiai surengė sėkmingą spurtą 11:0 ir rezultatas – 76:74. Likusį laiką komandos keitėsi sėkmingomis atakomis, bet lemiama ataka priklausė kretingiškiams, o su kamuoliu buvęs legionierius iš Kanados J. Warren’as dvitaškiu išlygino rungtynių rezultatą 83:83,ir tai lėmė pratęsimą. Per papildomą laiką abiejų komandų puolimas užstrigo, bet, likus žaisti kiek daugiau negu minutei, kretingiškius į priekį išvedė kapitono R. Zabitos dvitaškis. Per likusį laiką abi komandos keitėsi nesėkmingomis atakomis. Paskutinė ataka priklausė varžovams, bet jiems nepavyko laiku suregzti sėkmingo žaidimo, ir pergale džiaugėsi svečiuose žaidę kretingiškiai.
Savaitgalį Vilniaus „Twinsbet“ arenoje įvyko rekordinis kiokušin karatė turnyras „Ippon Cup 2025“, subūręs Europos klubus į vieną vietą: pagrindinis turnyro organizatorius Jevgenij Jurut sukvietė daugiau kaip 2 tūkst. dalyvių iš 13 Europos šalių, atstovavusių 78 karatė klubams. Varžybos vyko ant 14 tatamių, savo meistriškumą demonstravo visų amžiaus grupių ir svorio kategorijų sportininkai. Karatė kiokušin mokyklos „Shodan“ komanda šiame turnyre iškovojo 9 medalius – 2 sidabro ir 7 bronzos. Antrą vietą užėmė ir sidabro medaliais pasidabino Lėja Lubytė ir Arnas Mačiukas, bronzą iškovojo Gytis Bagavičius, Kamilė Einikytė, Karolis Šlima, Mėta Drungilaitė, Svajūnė Pušinskaitė, Samanta Gedminaitė ir Vilius Danilevičius. Karatė kiokušin mokyklos „Shodan“ vadovas Lukas Kubilius neabejojo, kad tai visų – vaikų, jų tėvų ir trenerių – bendras laimėjimas ir dar vienas žingsnis pirmyn. Šis turnyras „Shodan“ mokyklos auklėtiniams šiais metais buvo paskutinysis. Po varžybų grįždama namo visa šodaniečių komanda ir treneriai smagiai praleido laiką ir atsipalaidavo „Vichy“ vandens parke. Kitas artimiausias ir labai svarbus naujais metais įvyksiantis renginys „Shodan“ karatė mokykloje – diržų kvalifikacijos kėlimo renginys, per kurį karatekos stengsis išlaikyti technikos ir kovų egzaminą, o sėkmingai jį išlaikę pakils vienu laipteliu aukštyn.
„P. n.“ informacija
Europos Sąjungos investicijos Telšių regione: atnaujinami turizmo objektai ir kuriami nauji maršrutai keliautojams
Nuo piliakalnių iki ežerų – Telšių regiono savivaldybės įgyvendina daugiau negu 30 projektų, bendrai finansuojamų iš 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos. Iki 85 proc. projektų vertės finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų, o likusią – ne mažiau kaip 15 proc. – dalį skiria savivaldybės. Šios investicijos ne tik padės atnaujinti kultūros ir gamtos objektus, bet ir sukurs patogesnes, saugesnes ir įdomesnes erdves gyventojams bei regiono svečiams. Visi atnaujinami ar jau atnaujinti objektai įtraukti į Telšių regiono turizmo maršrutus – „Pasivaikščiojimas su istorinėmis asmenybėmis“, „Žemaitijos piliakalniai“, „Gamtos peizažai“ ir „Sakralinis kelias“. Nauji takai, apšvietimas, poilsio zonos ir dviračių maršrutai leis žmonėms iš naujo atrasti Žemaitijos paveldą, atvers naujus kelius keliautojams ir suteiks daugiau galimybių vietos bendruomenėms, veikloms bei verslams plėstis. Mažeikiuose – istorinės asmenybės, piliakalniai, gamta Mažeikių rajonas sparčiai keičiasi – čia įgyvendinami ar planuojami įgyvendinti net 9 turizmo projektai, kurie atvers naujas galimybes tiek vietos gyventojams, tiek keliautojams. Net dvylikoje kultūrinių objektų jau pradėta tvarkyti aplinka ir jų prieigos. Tam skirta 942,5 tūkst. eurų iš ES fondų. Tai Mažeikiuose ir Laižuvoje įsikūrę istoriškai ir kultūriškai svarbūs paminklai bei pastatai, susiję su įžymiomis asmenybėmis. Juos į visumą sieja bendras regioninis maršrutas „Pasivaikščiojimas su istorinėmis asmenybėmis“. Istorijos mėgėjai taip pat sulauks naujienų. Tai – maršrutas „Žemaitijos piliakalniai“. Jame už 975 tūkst. eurų planuojama lankymui pritaikyti net keturis piliakalnius – Rimolių, Jautakių, Gyvolių ir Ritinės. Ventos upės slėnis taps patrauklia poilsio vieta ne tik gyventojams, bet ir svečiams. Planuojama, kad Viekšniuose bus įrengta Raudonskardžio regykla, pėsčiųjų takai, sutvarkytas tiltas per Virvytės upę. Šio etapo vertė – 1,2 mln. eurų. O Mažeikių etape, bendrame regioniniame maršrute „Gamtos peizažai“ bus įrengti takai, apšvietimas bei poilsio zonos. Gerovei tvarkyti numatyta net 526,5 tūkst. eurų ES lėšų. Maršrute „Gamtos peizažai“ mažeikiškiai planuoja ir daugiau pokyčių: bus sutvarkytos prieigos ir poilsio vietos šalia Sedos ežero, Varduvos upės slėnyje bei upės atodangos teritorijoje. Taip pat bus atnaujinama ir bendruomenės poreikiams pritaikoma Renavo dvaro sodyba. Šiems darbams planuojama pasitelkti daugiau kaip 670 tūkst. eurų. Lankytojams atsivers ne tik gamtos erdvės, bet ir miškai. Tikimasi, kad keliautojai įvertins naujus takus, mažąją architektūrą, kurie padės patogiau ir artimiau susipažinti su Tirkšlių mišku. Taip pat bus sudaryta galimybė tyrinėti Didžlaukio aukštapelkės unikalų kraštovaizdį, kur bus įrengtas pažintinis edukacinis takas su poilsiui skirtomis vietomis. Nepamirštas liks ir Juodpelio parkas, kurį planuojama padaryti dar patogesniu, saugesniu gyventojams. Bendra šių projektų vertė – daugiau kaip 2,8 mln. eurų.
Telšių regionas žengia svarbų žingsnį – iki 2030 m. čia suplanuota beveik 95 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų, skirtų gyventojų gerovės kūrimui. Daugiau negu 16 mln. eurų nukreipta į socialinių paslaugų plėtrą, beveik 1 mln. eurų – sveikatos prevencijai, o 3,7 mln. eurų – ilgalaikei priežiūrai. Visos savivaldybės jau pradėjo įgyvendinti projektus ir prisideda savo biudžetų lėšomis. Tai reiškia, kad ypač svarbi pagalba bus lengviau pasiekiama, o paslaugos – labiau prieinamos kiekvienam regiono gyventojui. Mažeikiuose – nauji namai ir stipresnė sveikatos sistema Mažeikių rajone vyksta svarbūs pokyčiai. Žemupio gatvėje Mažeikių mieste statomas grupinio gyvenimo namas, visiškai pritaikytas specialiųjų poreikių turintiems asmenims. Čia galės apsigyventi dešimt žmonių su negalia – jie turės galimybę mokytis savarankiškumo, ugdyti socialinius įgūdžius ir aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime. Projektą planuojama užbaigti iki 2026 m. pabaigos, o Europos Sąjungos investicijos siekia 637,5 tūkst. eurų. Iki 2026 m. pabaigos pasikeis ir Plinkšių globos namai. Čia kuriama nauja infrastruktūra, kuriai skirta 398,2 tūkst. eurų. Ji bus pritaikyta asmenims, turintiems judėjimo negalią. Namuose įrengiamas pakilimo keltuvas ir pandusas, tvarkomas stogas, takeliai, lauko apšvietimas, poilsio suoliukai. Bus įsigytas ir automobilis, pritaikytas žmonėms su judėjimo sunkumais. Šerkšnėnų kaime buvęs daugiafunkcis centras virs Plinkšių globos namų filialu. Po kapitalinio remonto ir paskirties pakeitimo čia bus įsteigta 20 vietų, atitinkančių šiuolaikinius socialinės globos standartus. Iš ES lėšų (784,2 tūkst. eurų) bus suremontuotos ir perplanuotos 623 kv. m ploto patalpos, pritaikytos gyvenimui ir bendroms veikloms, atnaujinti sanitariniai mazgai, įrengtas vidinis keltuvas tarp aukštų, atnaujinta pastato inžinerinė infrastruktūra ir atlikti vidaus remonto darbai. Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centras stiprina mobiliosios komandos galimybes teikti slaugos paslaugas pacientų namuose visame rajone. Komandai nupirktas elektromobilis, moderni medicinos įranga ir darbo priemonės, kad pagalba pasiektų žmones greičiau ir patogiau.
Konflikto esmė – lesykla ar kaimynų santykiai?
Kretingoje, Vytauto g. Nr. 123 daugiabutyje, gyvenanti M. V. (moteris prašė neviešinti pavardės) redakcijai skundėsi, kad garbaus amžiaus kaimynas viršum jos buto pasikabino lesyklą, į kurią suskridę paukščiai ne vien maitinasi, bet ir dergia, o išmatos tykšta ant jos virtuvės lango. Moters tvirtinimu, susitarti su kaimynu, kad nuimtų lesyklą ir pakabintų ją į medį, kaip daro dauguma kitų gyventojų, tarp jų – ir ji pati, nepavyko. Dėl šios problemos ji parašė raštą Kretingos rajono savivaldybei, tačiau nusivylė gautu atsakymu. Lesindamas nepažeidžia tvarkos Rašte M. V. prašė, kad Savivaldybės tarnybų atstovai paprotintų jos kaimyną ir pareikalautų, kad šis nuimtų lesyklą. „Su kaimynu mažai tebendrauju, nes geruoju mums sutarti nepavyksta. Jis net dukart buvo užliejęs mano butą, bet žalos neatlygino. Atėjus šaltam metui, pasikabino lesyklą, tokią išsikišusią, kad paukščių išmatos tykšta žemyn ant mano buto lango, pernakt prišąla ir jas nugramdyti nėra lengva. Juolab kad aš pati sunkiai judu, ir man tai – nemenkas rūpestis. Po to, kai kreipiausi į tarnybas, kaimynas lesyklą nukabino, bet vietoj jos dar didesnę padarė“, – savo problemą dėstė moteris. Ji tikino, kad kreipėsi ir į jų daugiabutį namą administruojančią įmonę „Civinity“, rašė prašymą Savivaldybei, iš kurios gavo administracijos direktorės Vilmos Preibienės pasirašytą atsakymą, kad mūsų valstybėje nėra teisės aktų, kurie draustų žmonėms lesinti paukščius. Laukinių paukščių lesinimo ir lesyklų įrengimo tvarka nėra fiksuota nei Kretingos rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklėse, patvirtintose 2024-ųjų gegužės 30 d. rajono Tarybos sprendimu, šios tvarkos nereglamentuoja nei Gyvūnų laikymo Kretingos rajone taisyklės. Todėl esą lesyklos savininkas, ją įsirengęs prie buto lango ir lesinantis smulkius laukinius paukščius, nepažeidžia nei taisyklių, nei tvarkos. Dėl galimai patiriamos žalos – apdergtos ir dergiamos buto palangės ir langų – jai pasiūlyta kreiptis į teismą.
Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos gruodžio 5 d. apie 00.29 val. skubėjo į Žemaičių gatvę Kretingoje, kur degė ūkinis pastatas. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams pastatas jau degė atvira liepsna. Pastatas – medinis, vieno aukšto, priblokuotas prie gyvenamojo mūrinio namo. Pasirodo, sandėliuke degė sukrautos malkos ir namų apyvokos daiktai. Per gaisrą išdegė sandėliuko vidus, namas neapgadintas.
„P. n.“ informacija
Tarptautinės žmonių su negalia dienos proga į šventinį renginį Marijos Tiškevičiūtės mokykloje rinkosi įvairių Kretingos rajono įstaigų ir organizacijų, vienijančių asmenis su negalia, atstovai. Gausiai susirinkusią įvairaus amžiaus publiką iš Padvarių socialinės globos namų, Dienos veiklos centro, Marijos Tiškevičiūtės mokyklos, atvyko atstovų ir iš Aklųjų ir silpnaregių sąjungos bei Kurčiųjų draugijos Kretingos skyrių, skambia liaudiška muzika linksmino folkloro kapela „Joldija“ iš Nidos, jos vadovas Laurynas Vainutis. Dainas lydėjo bendri šokiai: dalyvius į salės vidurį kvietė ir į šokių sūkurį įsuko Marijos Tiškevičiūtės mokyklos choreografas Ingridas Kiškys. „Tądien pasibuvome bendrystėje liaudiška dvasia, žmonės dainavo, šoko – linksminosi, kas kaip mokėjo ir galėjo. Į renginį kvietėme visas rajono nevyriausybines organizacijas, ne visų atstovai atvyko, nes renginys sutapo su šiai progai organizuota švente Palangoje. Tačiau dalyvių prisirinko pilna salė, todėl kitąmet Tarptautinės žmonių su negalia dienos šventę ketiname perkelti į Kretingos rajono Kultūros centro salę“, – kalbėjo šventės iniciatorė Kretingos rajono savivaldybės asmenų su negalia koordinatorė Lina Kručiuvienė. Rengiant šventę jai talkino Marijos Tiškevičiūtės mokyklos vadovė Ramunė Liukienė ir Dienos veiklos centro vadovė Birutė Viskontienė.
„P. n.“ informacija
Kalėdos Palangoje: įžiebė eglę ir atidarė čiuožyklą
Didįjį švenčių laukimą šeštadienį vakare paskelbė prie istorinio kurhauzo Kalėdų Senio ir Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus įžiebta žaliaskarė. Kartu su ja tūkstančiais lempučių suspindo Grafų Tiškevičių alėja ir visa J. Basanavičiaus gatvė, vedanti iki dar vieno stebuklo – Jūratės ir Kastyčio skvere atidaromos čiuožyklos bei skanumynais viliojančio kalėdinio miestelio. Palangiškiams ir gausybei į pajūrį tą vakarą suplūdusių svečių diskoteką prie žiburiuojančios pagrindinės Kalėdų eglės užkūrė atlikėjas Jurgis Bruzga – žmonės šoko ir dainavo kartu su juo, fotografavosi, o, artėjant 18-ai valandai, minia patraukė jūros tilto link. Koncertas čiuožykloje po atviru dangumi prasidėjo įspūdingu dailiojo čiuožimo pasirodymu, atkartojančiu meilės kupiną legendą apie Jūratę ir Kastytį. Renginį pratęsė Lietuvos žvaigždės – Vilius Popendikis su daina, „Šiurpuliukai“, Evgenya Redko su kūriniu „Įkliuvau“, Rūta Mur, atlikusi kartu su Leonu Somovu sukurtą „Saugok širdį“, „Saulės kliošas“, padainavęs „Šokių aikštelėje“. Po to čiuožimo entuziastai gavo progą išbandyti ledą. Tačiau tik tą vakarą pramoga buvo nemokama. Nuo šiol vienas 45 minučių trukmės seansas ir pačiūžų nuoma vaikams, senjorams, neįgaliesiems ir asmenims, turintiems Palangiškio kortelę, kainuoja 5 eurus, miesto svečiams – 7 eurus. Žiedo formos čiuožykla užima 821 kvadratinį metrą bendro ploto, čiuožiant palei išorinę sienelę, vieno rato ilgis – apie 20 metrų. Gruodžio 6 d. prasidėjęs projektas „Palangos ledas“ truks iki sausio 18-osios. Visą šventinį laikotarpį įvairūs renginiai – koncertai, spektakliai, edukacijos, parodos – vyks kurhauze, miesto viešojoje bibliotekoje, bažnyčioje, Palangos koncertų salėje, muziejuose.
Iš iššūkių – į bendruomenę: kaip keičiasi Atviras jaunimo centras
Kai Kretingos atviras jaunimo centras prieš beveik trejus metus atvėrė duris, darbuotojoms teko gerokai paplušėti, kad jaunuoliai šią vietą išdrįstų vadinti sava. Šiandien centre kasdien šurmuliuoja kelios dešimtys jaunų žmonių, o per šiuos metus jame apsilankė net 474 unikalūs lankytojai. Ir tai nebėra tik erdvė „pakimarinti“, bet ir vieta, kur jaunimas randa veiklų, draugų, atramą ir save. Pirmieji metai – sudėtingi Atviro jaunimo centro vyriausioji socialinė darbuotoja Dominyka Paulauskienė neslėpė – pirmieji centro darbo metai buvo sudėtingi. „Iš pradžių jie ateidavo užsidarę, tylūs, nieko nenorintys. Dažnai iš mokyklų, namų ar aplinkos atsinešę tą jausmą, kad yra nurašyti, neįdomūs, nereikalingi. Ateina su tomis visuomenės uždėtomis nuostatomis“, – kalbėjo Dominyka. Socialinė darbuotoja Greta Beniušytė pridūrė, kad kurti ryšį su centro lankytojais – lėtas ir kantrybės reikalaujantis procesas: „Jaunas žmogus neprisileidžia iš karto. Jam reikia laiko suprasti, kad čia niekas nevertins, nemoralizuos. Bet, kai ryšys atsiranda, viskas keičiasi – jie atsiveria, įsitraukia, ima veikti.“ Tą pokytį darbuotojos mato iki šiol: jaunuoliai, prieš kurį laiką sėdėję kampe su gobtuvu ant galvos, šiandien patys siūlo idėjas veikloms, ateina su klausimais, prašo patarimo, o centre jaučiasi kaip namuose.
Žiema Japoniškame sode piešia grafikos kūrinius
Vėlyvo rudens ir prasidedančios žiemos metas, apnuoginęs medžius, gimtinės kraštovaizdyje jau piešia natūralius grafikos kūrinius, ir tai ypač atsispindi jau kone du dešimtmečius Darbėnų seniūnijos Mažučių kaime kuriamame Japoniškame sode. Japoniško sodo esmę atspindi gamtos kūrinijos – augalų, akmenų, vandens – dermė, jų tarpusavio sąskambis. Todėl ši vieta savaip graži kiekvienu metų laiku. „Asmeniškai man dabar yra vienas gražiausių laikų, kai medžiai – be lapų ir išryškėja jų kontūrai, kamienų faktūra. Kai iškrinta sniegas ir juo pasidengia kalvos ir kalvelės, pašvietus saulei, atspindžiai žaidžia tarp tvenkinių paviršių, kalvagūbrių, medžių viršūnių ir masyvių riedulių“, – kalbėjo Japoniško sodo įkūrėjas ir jo šeimininkas Šarūnas Kasmauskas. Jis neslėpė: nors Kalėdos lipa ant kulnų ir tos dienos yra vienintelės per metus, kada atsikvepia ir laiką skiria šeimai, ligi šiol, kaip ir kitais metų laikais, 16 ha ploto Japoniškame sode tebevyksta darbai. Žiemai yra ruošiami medžiai, orai dar leido persodinti medžius. Kadangi sodo erdvės – didžiulės ir atviros, čia dažnai apsilanko zuikiai, stirnos, lapės. Kad laukiniai gyvūnai nesužalotų medžių ir krūmų, tam tikras jų rūšis apsaugo, nupurkšdami avies kraujo miltų tirpalu. „Stirnos labai mėgsta azalijų pumpurus – šie krūmai pumpurus sukrauna rudenį, o sparnuotieji ožekšniai zuikiams, ypač prieš rują sausį–vasarį, yra skanėstas numeris vienas. Dar purškiame japoniškus klevelius, apsaugodami nuo paskanauti jų vis prisistatančių stirnų ir zuikių“, – vaizdingai į prašalaičiui nematomą Japoniško sodo gyvenimą panardino jo savininkas.
|
|
