|
|
|
(1996) 2025-10-21Pramogas rajone pildo ir siaubo kultūra
Lietuvoje vis labiau įsigali vadinamoji siaubo kultūra – siaubo parkai, kambariai, namai ir kitos su Helovynu siejamos pramogos. Šios kultūros integracija į lietuvių šventes vertinama įvairiai: vieni kategoriškai neįsileidžia į savo gyvenimą, kiti nori išbandyti naujoves. Siaubo parkai kuriami jau ir mūsų rajone. Menas ir adrenalinas viename Mėnesiui atgaivintas Virkštininkų dvaras: čia atsirado baime alsuojantis „Šmėklų dvaras“ ir džiaugsmingą nuotaiką skleidžiantis moliūgų kiemas. „Šmėklos atgimsta ten, kur bent metus kas nors nevyksta, o šis dvaras duris užvėrė 2021 m.“, – kodėl pasirinko tokią vietą, paaiškino viena idėjos autorių kretingiškė Lina Narkutė. „Šmėklų dvaras“ – tai tarsi meninės instaliacijos, kviečiančios pažinti save baimės akivaizdoje, pabudinti „miegančias“ organizmo ląsteles. Pasak siaubo dvaro kūrėjų, tai – menas. „Rengdami šį namą stengėmės sukurti pakankamai estetiškas dekoracijas, kad jos nekeltų šleikštulio, – pasakojo Lina. – Kuriant tokius parkus svarbiausia – emocija, nepakanka vien meno instaliacijų. Padaryti taip, kad žmogus krūpteltų, išsineštų tam tikras emocijas – sudėtingiausia. Tai mums padaryti padeda aktoriai, kurie taip pat patiria tam tikrą katarsį: savyje turi atrasti visiškai kitokią pusę ir išmokti iš tiesų išgąsdinti žmogų.“ Virkštininkų dvare įsikūrusiuose siaubo kambariuose kasdien vaidina 11–12 mėgėjų aktorių. Šiais metais čia sukurta dviejų besiblaškančių jaunosios ir jaunikio istorija: jie pašėlusiai vienas kito ieško tarp dvare šmitruojančių ir įtampą kambariuose pakurstančių šmėklų. „Visą jausmą čia ir sukuria gyvi žmonės“, – atkreipė dėmesį L. Narkutė. „Šmėklų dvaro“ kūrėjai, pagalvoję apie pačius mažiausius lankytojus, sukūrė žaismingą moliūgų parką Virkštininkų dvaro kieme. Tam kūrėjai panaudojo 16 tonų moliūgų, iš jų sukūrė įvairias menines instaliacijas: viena išskirtiniausių – 20 m moliūgų siena palei kelią, taip pat – iš šios rudens gėrybės ir medinių konstrukcijų sukurtas namelis. „Turime dvi moteris, kurios prižiūri vaikus, kol tėvai gali aplankyti mūsų „Šmėklų dvarą“. Manau, nėra būtinybės vesti vaikus ten, kur šmėklos, todėl sukūrėme tokią erdvę, kurioje vaikai gali džiaugtis vaikyste“, – apie galimybes tėvams pasidalino L. Narkutė. Jos pastebėjimu, suaugusieji nori patirti ir išgyventi siaubą keliančias akimirkas: „Žmonės nori gauti adrenalino, išlaisvinti savo baimes. Jie nori suderinti meną su tamsiąją gyvenimo puse.“ Pašnekovės nuomone, Helovyno parkai Lietuvoje dar nėra labai populiarūs, ši kultūra suaktyvėjo maždaug prieš 5–8 metus. „Lietuviai jau įsimyli šią šventę ir pasižiūri į ją kiek kitaip. Nuomonių yra visokių, – kalbėjo L. Narkutė, atskleidusi, kodėl „Šmėklų dvaras“ atsirado Kretingos rajone. – Su kolegomis padiskutavome, kad pajūrio zonoje yra mažai tokių parkų, todėl nusprendėme čia sukurti tokį dvarą.“ Moteris mano, kad lankytis siaubo parkuose nereiškia, kad šventi Helovyną. „Tokiu būdu žmonės bando įsileisti naujovę: jeigu šeimos veda vaikus į tokius parkus, vadinasi, jos siekia įsileisti naują kultūrą. Taip pat pirmiausia tai yra ir mada“, – atkreipė dėmesį viena „Šmėklų dvaro“ įkūrėjų.
Reikės pasikeisti vasarines padangas
Iki lapkričio 10 d. vasarinės padangos turės būti pakeistos į žiemines. Aplinkos apsaugos departamentas priminė, kad gyventojai susidariusias atliekas – padangas gali priduoti nemokamai, kaip ir kitas automobilių dalis. Keičiant padangas autoservise galima nemokamai palikti tiek padangų, kiek keičiama. Panaudotos padangos, alyva, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai ir kitos transporto priemonių priežiūros ir remonto atliekos taip pat nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse, tame mieste, kur gyventojas yra registruotas. Baudos už į aplinką išmestas atliekas numatytos?Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje. Nuo šių metų spalio 7 d. įsiteisėjo šio kodekso straipsnio pakeitimas, kuris už aplinkos užteršimą padangų atliekomis užtraukia baudą nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną atsikratytą padangos atliekos vienetą, bet ne didesnę negu 6 tūkst. Eur. Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Tais atvejais, kai padangos deginamos, skiriama bauda ir skaičiuojama aplinkai padaryta žala.? Aplinkosaugininkai atkreipė dėmesį, kad net iki 80 proc. transporto priemonių dalių ir detalių galima perdirbti, todėl jie skatina naudotis numatytais atliekų sutvarkymo būdais.
„P. n.” informacija
Šilumą taupykime visomis priemonėmis
Gyventojai, gavę sąskaitas už šildymą, dažnai klausia, kodėl jiems tenka mokėti daugiau negu gretimų daugiabučių gyventojams. Pagrindinė priežastis, dėl kurios skiriasi mokėjimai už šilumą, yra pastatų būklės skirtumai. Mokesčiai už šilumos energiją sudaro iki 80 proc. visų būsto energijai skirtų išlaidų, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į jos taupymą. Šilumos energija reikalinga ne tik tinkamai temperatūrai patalpose palaikyti, bet ir šilumos nuostoliams kompensuoti. Todėl šilumos suvartojimą daugiabučių namų ir kitų pastatų šildymui nulemia pastatų būklė. Jeigu jūsų buto kvadratinio metro šildymui suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį yra 25 kWh ir daugiau, rekomenduojame rimtai apsvarstyti galimybę renovuoti pastatą, nes tai yra vienintelis kelias gerokai sumažinti šilumos nuostolius. Jeigu jūs gyvenate daugiabutyje ir mokate už dalį viso namo suvartotos šilumos, nerenovavus namo šilumos kaštus galima būtų mažinti atliekant smulkius šilumos mazgų pagerinimo darbus: *Izoliuokite šilumos mazgo elementus. Labai dideli šilumos nuostoliai patiriami, kai neizoliuojami ar tik iš dalies izoliuojami vamzdynai, vandens rezervuarai ir sklendės, čiaupai, ventiliai ir kita šilumos mazge esanti armatūra. Elkitės rūpestingai ne tik savo gyvenamosiose, bet ir pagalbinėse patalpose. *Esant galimybei, automatizuokite šilumos punktą. Įdiegus automatizuotą šilumos punktą įmanoma gerokai sumažinti šilumos vartojimą pastate, nes sistema, patalpose automatiškai palaikydama vartotojo pasirinktą patalpų temperatūrą, reaguoja į lauko temperatūros pokyčius ir, esant aukštesnei lauko temperatūrai, į radiatorius tiekia žemesnės temperatūros karštą vandenį. Tinkamai sureguliavę šilumos punktą, sąskaitas už šildymą galite sumažinti bent 15 procentų. Automatizuoto šilumos punkto daugiabutyje pasitelkus elektroninį reguliatorių, galima nustatyti tokį šilumos režimą, kad, pavyzdžiui, naktį į radiatorius būtų tiekiama mažiau šilumos, būtų žemesnė ir karšto vandens temperatūra.
Atliks papildomus geologinius tyrimus
„Via Lietuva“ yra priėmusi sprendimą dviračių take Kretinga–Vydmantai Tenžės upės slėnyje įrengti polius, kurie turėtų užtikrinti, kad takas nesėstų. Įrengus polius planuojama užbaigti ir kitus darbus dviračių take. Kad galėtų įgyvendinti šiuos darbus, „Via Lietuva“ dar planuoja atlikti geologinius tyrimus. „Via Lietuva“ informavo, kad rangovas užbaigė dviračių tako įrengimo darbus, išskyrus 500 metrų tako ruožą nuo 138,8 km iki 139,03 km, kuri yra nusėdusi. „Galutinai su rangovu susitarsime, kai bus suderinti tikslūs papildomi projektiniai sprendiniai“, – tikino „Via Lietuva“ komunikacijos skyriaus projektų vadovas Vytenis Radžiūnas. Nuo paskelbtos žinios apie būsimą dviračių taką iš Kretingos į Vydmantus iki simbolinės kapsulės įkasimo ir rangos darbų pradžios buvo praėję 10 metų. Prieš pradedant darbus, dviračio tako atidarymas buvo prognozuotas praėjusių metų vasaros pabaigoje. Bet šiemet darbų pabaigos vis dar nesimato. Kretingos rajono gyventojai su nekantrumu laukia šio dviračio tako: drąsiausieji dar šiemet bandė įveikti ir užtvertą, neįrengtą tako ruožą. „Via Lietuva“ patikino, kad jau yra priimti sprendimai, kurie užtikrins, kad takas nesėstų. „Įrengus polius, bus baigti kiti tako įrengimo darbai šiame ruože“, – sakė V. Radžiūnas. Vykdant projektą „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga ruožo nuo 137,092 iki 141,794 km kapitalinis remontas įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką“ Tenžės upės slėnio ruože, pelkėtoje ir žemoje vietoje, buvo užfiksuotas visos tako konstrukcijos nusėdimas.
Įteikta pirmoji literatūrinė Rolando Rastausko premija
Šeštadienio popietę į Palangos kurhauzą traukė būriai žmonių – čia jaunosios kartos atstovei palangiškei Ievai Marijai Sokolovaitei už romaną „Pozuotoja“ buvo įteikta pirmoji Rolando Rastausko literatūrinė premija ir tuo pačiu paminėtas šio į amžinuosius poezijos plotus 2024-ųjų rudenį išėjusio eseisto, dramaturgo, poeto, pasirašinėjusio slapyvardžiu RoRa, gimtadienis. Duoklė Palangoje gyvenusiam ir kūrusiam poetui Nors R. Rastauskas gimė Šiauliuose, tačiau jo ryšiai su pajūriu buvo glaudūs – baigė Palangos senąją gimnaziją, dėstė Klaipėdos universitete, daug metų Palangoje ne tik gyveno ir kūrė, bet aktyviai dalyvavo miesto kultūriniame gyvenime. R. Rastauskas ir palaidotas Palangos kapinėse, šalia mamos. „Eidamas per rudenėjančią Palangą, jaučiausi tarsi šalia būtų Rolandas – kaip visada, toks mąsliu žvilgsniu, su meile žodžiui, žmogui, savo kraštui“, – kalbėjo renginio vedėjas Nerijus Stasiulis. Pasidžiaugęs pilna sale rašytojo kūrybą prisimenančių bičiulių, kaimynų, draugų, bendraminčių, jis akcentavo, kad, užsidarius vienam ratui, atsiveria kitas – Palangos miesto taryba, įsteigusi Rolando Rastausko literatūros premiją, kartu su Lietuvos rašytojų sąjunga skatins jo pėdomis eiti kūrybiškus jaunus žodžio meistrus ar meistres. Palangos meras Šarūnas Vaitkus papasakojo, kad idėja įsteigti literatūros premiją kilo kapinėse, į amžiną poilsio vietą palydint Rolandą. „Su Rašytojų sąjungos pirmininke tuomet kalbėjom, kaip reikėtų jį įamžinti – ne eilinį paminklą pastatant, bet suburiant visuomenę, kad rašytojas būtų prisimenamas ir kad kasmet jo gimtadienio proga pažįstami, bičiuliai galėtume susirinkti“, – kalbėjo Š. Vaitkus. Palangos miesto taryba įsteigti literatūrinę premiją pritarusi vienbalsiai. Šeštadienio popietę į Palangos kurhauzą traukė būriai žmonių – čia jaunosios kartos atstovei palangiškei Ievai Marijai Sokolovaitei už romaną „Pozuotoja“ buvo įteikta pirmoji Rolando Rastausko literatūrinė premija ir tuo pačiu paminėtas šio į amžinuosius poezijos plotus 2024-ųjų rudenį išėjusio eseisto, dramaturgo, poeto, pasirašinėjusio slapyvardžiu RoRa, gimtadienis. Duoklė Palangoje gyvenusiam ir kūrusiam poetui Nors R. Rastauskas gimė Šiauliuose, tačiau jo ryšiai su pajūriu buvo glaudūs – baigė Palangos senąją gimnaziją, dėstė Klaipėdos universitete, daug metų Palangoje ne tik gyveno ir kūrė, bet aktyviai dalyvavo miesto kultūriniame gyvenime. R. Rastauskas ir palaidotas Palangos kapinėse, šalia mamos. „Eidamas per rudenėjančią Palangą, jaučiausi tarsi šalia būtų Rolandas – kaip visada, toks mąsliu žvilgsniu, su meile žodžiui, žmogui, savo kraštui“, – kalbėjo renginio vedėjas Nerijus Stasiulis. Pasidžiaugęs pilna sale rašytojo kūrybą prisimenančių bičiulių, kaimynų, draugų, bendraminčių, jis akcentavo, kad, užsidarius vienam ratui, atsiveria kitas – Palangos miesto taryba, įsteigusi Rolando Rastausko literatūros premiją, kartu su Lietuvos rašytojų sąjunga skatins jo pėdomis eiti kūrybiškus jaunus žodžio meistrus ar meistres. Palangos meras Šarūnas Vaitkus papasakojo, kad idėja įsteigti literatūros premiją kilo kapinėse, į amžiną poilsio vietą palydint Rolandą. „Su Rašytojų sąjungos pirmininke tuomet kalbėjom, kaip reikėtų jį įamžinti – ne eilinį paminklą pastatant, bet suburiant visuomenę, kad rašytojas būtų prisimenamas ir kad kasmet jo gimtadienio proga pažįstami, bičiuliai galėtume susirinkti“, – kalbėjo Š. Vaitkus. Palangos miesto taryba įsteigti literatūrinę premiją pritarusi vienbalsiai.
Iš vieno Žibininkų kaime esančio gyvenamojo namo spalio 18 d. apie 22 val. ilgapirščiai pavogė seifą. Atvykę pareigūnai pastate neaptiko įsilaužimo pėdsakų. Seife buvo įvairūs juvelyriniai dirbiniai su brangakmeniais, jubiliejinė monetų kolekcija ir apie 40 tūkst. Eur. Iš viso patirta apie 72 tūkst. 500 Eur žala. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d.
„P. n.” informacija
KRETINGA J. K. CHODKEVIČIAUS g. spalio 17 d. apie 12.26 val. sustabdyto automobilio „Ford Kuga“ vairuotojui, gimusiam 1981 m., nustatytas 1,58 prom. neblaivumas.
Parengė Edita KALNIENĖ
KRETINGA TIEKĖJŲ g. spalio 18 d. apie 14.30 val. sustabdyto automobilio „Citroen C5“ vairuotojui, gimusiam 1969 m., nustatytas 1,66 prom. neblaivumas.
Parengė Edita KALNIENĖ
KRETINGOS RAJONAS DARBĖNUOSE spalio 19 d. apie 12.55 val. sustabdyto automobilio „Opel Vectra“ vairuotojui, gimusiam 1964 m., nustatytas 2,17 prom. neblaivumas. Parengė Edita KALNIENĖ
PALANGA GANYKLŲ g. spalio 17 d. apie 01.57 val. automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėtas stovintis apgadintas automobilis „VW Tiguan“, kurio vairuotojo vietoje sėdėjusiam 1966 m. gimusiam vyrui nustatytas 1,81 prom. neblaivumas. Įtariama, kad minėtas automobilis, Palangoje, ties Ganyklų g. ir Virbališkės tak. sankryža, atsitrenkė į pėsčiųjų perėjos kelio ženklą.
Parengė Edita KALNIENĖ
Savaitgalį Palangos koncertų salėje įvyko tarptautinis šokio konkursas „Let’s Go Dance 2025“, sutelkęs šokėjus iš įvairių Lietuvos miestų ir užsienio, tarp jų – ir Kretingos „Bajorų laisvalaikio studijos“ šokėjus, kurie varžėsi dviejose – klasikinio ir pop – šokių kategorijose. Abu pasirodymai sulaukė didelio komisijos ir žiūrovų įvertinimo. „Šis renginys – ne tik varžybos, bet ir šokio šventė, skatinanti tarptautinį bendradarbiavimą, kūrybiškumą, šokio meno sklaidą“, – įsitikinę „Bajorų laisvalaikio studijos“ choreografai Roberta ir Aurimas Bajorai, neabejodami, kad konkursas buvo puiki proga dalyviams susipažinti su naujais kolektyvais, pasidalinti patirtimi, įkvėpimu ir šokio teikiamu džiaugsmu. „Bajorų laisvalaikio studijos“ šokėjai klasikinio šokio kategorijoje už jausmingą ir įkvepiantį šokį „Sparnai“ (choreografė R. Bajorė) pelnė I v., popšokio kategorijoje už energingą ir išraiškingą pasirodymą „Maximum“ (choreografas A. Bajoras) komisija skyrė II v. „Nors dirbame su skirtingomis grupėmis, visada bendradarbiaujame – dalijamės patirtimi, idėjomis ir papildome vienas kitą iš savo kūrybinės perspektyvos. Džiaugiamės, kad nuo rugsėjo mėnesio intensyviai rengėmės šiam konkursui, o kolektyve sėkmingai pritapo ir nauji studijos lankytojai. Jie parodė didžiulę motyvaciją, norą dirbti, repetuoti ir kurti – tai mus įkvepia“, – teigė R. ir A. Bajorai. Anot jų, pelnyti pasiekimai yra tvirtas įrodymas, kad „Bajorų laisvalaikio studijos“ šokėjai kryptingai tobulėja, o jų kūrybinis darbas garsina Kretingą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Šokio konkurso „Let’s Go Dance 2025“ organizatoriai pasidžiaugė, kad kasmet šis renginys sulaukia vis daugiau talentingų šokėjų, o konkurso atmosfera skatina draugystę, kūrybiškumą ir šokio džiaugsmą, vienijantį visų amžiaus grupių dalyvius.
„P. n.“ informacija
Spalio 16 d. kretingiškiai namuose 65:81 (20:24; 26:21; 11:13; 24:17) turėjo pripažinti Jurbarko „Jurbarko-Kario-Manvesos“ (2 pergalės, 3 pralaimėjimai) pranašumą. Prieš paskutinį kėlinį kretingiškai turėjo minimalią persvarą (58:57), bet lemiamą kėlinį penkios su puse minutės be taškų stipriai sukomplikavo jų padėtį. Pabaigoje J. Kazakausko ir J. Warren‘o pastangomis buvo pavykę priartėti per vieną metimą (38 min. 67:65), bet per likusias 2 minutes varžovai smeigė keturis tritaškius ir nepaliko vilčių Kretingos komandai. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Jalen’as Warren’as (5/7 dvitaškiai, 3/7 tritaškiai, 5/6 baudos) – 24, Julius Kazakauskas (5/10 dvitaškiai, 13 atk. kamuoliai, 6 rez. perdavimai, 32 naud. balai) – 16, Rytis Zabita (11 atk. kamuoliai) – 7, Gytis Mačionis – 5, Tautvydas Rudys – 4, Edgaras Danys – 3, Mantvydas Staniulis (5 rez. perdavimai), Justas Žiubrys ir Aringas Brazauskas – po 2, Deivydas Kazlauskas. Spalio 16 d. Kretingos komanda išvykoje 96:88 (22:15; 17:24; 29:22; 28:27) nugalėjo Šilutės „Šilutę-PDS.lt“ (3 pergalės, 3 pralaimėjimai) ir pasiekė pirmą šio sezono pergalę išvykoje. Kretingos komanda galingai pradėjo rungtynes ir po spurto 11:2 kontroliavo situaciją, bet šeimininkai neketino lengvai pasiduoti ir III kėlinio pradžioje persvėrė rezultatą savo naudai (46:44). Tada J. Kazakausko vedami kretingiškiai surengė sėkmingą žaidimą 12:0 ir grąžino svarstykles savo naudai (60:51), bet šeimininkai IV kėlinį vėl persvėrė rezultatą savo naudai (85:83). Prasidėjus paskutinei minutei šilutiškiai suklydo, o Kretingos legionierius J. Warren’as pataikė svarbų tritaškį (93:88), varžovai į tai atsakė netaikliu tritaškiu, o Kretingos pergalę įtvirtino G. Mačiono taiklus tritaškis. Kretingos „Kretinga-Rivilė“: Gytis Mačionis (6/9 dvitaškiai, 5/10 tritaškiai, 6 atk. kamuoliai) – 27, Julius Kazakauskas (6/9 dvitaškiai, 3/7 tritaškiai, 17 atk. kamuolių, 5 rez. perdavimai, 3 per. kamuoliai, 47 naud. balai) – 24, Jalen‘as Warren‘as (2/5 tritaškiai, 6/6 baudos) – 16, Mantvydas Staniulis (4 rez. perdavimai) – 11, Justas Žiubrys (2/4 tritaškiai) – 9, Tautvydas Rudys – 5, Edgaras Danys ir Aringas Brazauskas – po 2, Rytis Zabita (9 atk. kamuoliai, 15 naud. balų). Kretingos komanda per šešerias rungtynes pasiekusi dvi pergales šiuo metu „URBO-NKL“ lygoje užima XIII poziciją. Artimiausias rungtynes Kretingos „Kretinga-Rivilė“ žais namuose spalio 25 d. 14.10 val. su Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ (3 pergalės, 1 pralaimėjimas) ir šiose rungtynėse bus paminėtas antrasis Kretingos sporto centro gimtadienis, o jas tiesiogiai transliuos TV6 televizija.
Tomas KUBILIUS
Lietuvoje yra žmonių, kuriems stogas virš galvos, šiltas ir saugus prieglobstis nakčiai – ne savaime suprantamas dalykas. Vienišiems, darbo neturintiems, ligų ir kitokių nelaimių prispaustiems, orderį dėl smurto artimoje aplinkoje ir įpareigojimą nesiartinti prie artimųjų gavusiems asmenims saugia užuovėja kartais tampa nakvynės namai. „Vakarų Lietuva“ pasidomėjo, kokią vietą rajonų socialinės globos sistemoje užima nakvynės namai, kas yra tokių įstaigų steigėjai, kokias paslaugas jos teikia ir kaip gyvuoja. Daugiausia veikia kaip padaliniai Vakarų Lietuvos regiono savivaldybėse įstaigų, kurios tvarkosi su benamystės keliamais išbandymais, pavaldumas ir struktūra skirtinga. Pavyzdžiui, Mažeikių rajono nakvynės namai veikia kaip atskira savarankiška įstaiga. Vis dėlto daugiau nakvynės namų regione veikia kaip socialines paslaugas teikiančių įstaigų struktūriniai padaliniai: nakvynės namai Gargžduose yra Gargždų socialinių paslaugų centro padalinys, Kretingoje – Kretingos socialinių paslaugų centro, Telšių nakvynės namai – Telšių socialinių paslaugų centro struktūrinis padalinys. Plungės rajone nakvynės namų funkciją atlieka Plungės krizių centras, Skuode asmenų laikinojo apgyvendinimo paslaugą teikia Skuodo socialinių paslaugų šeimai centras. Visų šių įstaigų steigėjos – savivaldybės. Mažoje savivaldybėje nėra poreikio Rietavo savivaldybėje dėl jos mažumo nėra poreikio turėti atskirus nakvynės namus. Pasak Rietavo savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Jolitos Alseikienės, kiekvienas atvejis, kai žmogui prireikia surasti pastogę, vertinamas individualiai. Bėdos ištiktą asmenį yra tekę apnakvindinti Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, mat jis turėjo sveikatos problemų ir tokia išeitis atrodė tinkamiausia. Pagalbos yra tekę kreiptis į Plungės krizių centrą. O jei asmuo neblaivus ir elgiasi agresyviai, kelia grėsmę aplinkiniams, kviečiami policijos pareigūnai. Tokį žmogų jie veža į laikinojo sulaikymo kamerą Klaipėdoje. „Jei žmogus neagresyvus, tik neblaivus, žinoma, nėra reikalo jo sulaikyti, gal užtenka tik palydėti iki vietos, kur jis tuo metu yra apsistojęs. Šiuo metu, mums besikalbant, turiu minty vieną žmogų, kuriam būtų reikalinga nuolatinė pastogė, bet jis sako, kad glaudžiasi pas draugus ir kad pagalba nereikalinga“, – sakė J. Alseikienė. Jos teigimu, jei pasitaiko atvejų, kai reikalinga kompleksinė pagalba, talkina Rietavo socialinių paslaugų centras. Žodžiu, kiekvienas atvejis vertinamas atskirai – sprendžiama, kokia galėtų būti išeitis iš situacijos. „Esame maža savivaldybė, kur visi vieni kitus daugmaž žino ir mato, gal dėl to ir rasti išeitį bei pagalbą pasiūlyti yra lengviau, net ir neturint nakvynės namų“, – apibendrino rietaviškė.
Ne per seniausiai įvykusi Kretingos muziejaus darbuotojų komandiruotė į Danijos muziejus turėjo tik tradicinius pažintinius lūkesčius: per suplanuotus vizitus pamatyti, išgirsti, aptarti abiejų šalių muziejininkų patirtis ir sprendimus istorinių vertybių saugojimo, restauravimo, eksponavimo bei viešinimo srityse, tačiau netrukus atsivijęs danų muziejininkų laiškas įžiebė didelę intrigą dėl dviejų Kretingos muziejuje šiuo momentu eksponuojamų paveikslų. „Tai būtų tikra sensacija...“ Tokiu sakiniu savo laišką iš kolegoms muziejininkams iš Kretingos užbaigė dr. Signė Boeskov, Danijos dvarų tyrimų centro vadovė. Ją parašyti paskatino Gammel Estrup pilies muziejaus komandai, svetingai priėmusiai kretingiškius, palikta dovana – parodos „Neatpažinta grafų Tiškevičių meno kolekcija“, kuri šiuo metu eksponuojama Kretingos muziejuje, katalogas. Danų muziejininkai, atidžiai klausęsi pasakojimo apie sovietmečiu išdraskytos grafų Tiškevičių meno kolekcijos sugrįžimo į šeimos namus peripetijas, matyt, vėliau taip pat atidžiai peržiūrėjo kataloge pristatomus paveikslus ir… „Vienas paveikslas ypač patraukė mūsų dėmesį – grafienės Praskovijos Viazemskajos Zubovienės portretas. Šis portretas atrodo beveik identiškas vienam mūsų kolekcijos portretų – grafienės Bertės Brockenhuus (gim. Scheel) portretui. Vienintelis skirtumas – mūsų Bertė pavaizduota mėlyna suknele. Žinome, kad danų tapytojas Jens Juel (1745–1802) nutapė du Bertės portretus – vieną mėlyna suknele, esantį mūsų kolekcijoje, ir kitą – balta suknele, kaip nurodyta 1991 m. kataloge. Leidžiant katalogą buvo manoma, kad baltos suknelės paveikslo versiją saugo vienas Scheel šeimos narių, tačiau jūsų kataloge esantis portretas nepaprastai panašus į šį aprašymą. Todėl kilo klausimas, ar šis „baltos suknelės“ portretas negalėjo patekti į Čiurlionio muziejaus kolekciją ir galbūt dėl kokio nors nesusipratimo buvo neteisingai įvardintas kaip Praskovijos Viazemskajos Zubovienės portretas“, – klausiama danų tyrinėtojos laiške. Laiške dr. Signė Boeskov atkreipė dėmesį, kad Kretingos muziejaus išleistame kataloge esantis kitas paveikslas, kuris pristatomas kaip grafo Dmitrijaus Zubovo portretas, taip pat labai primena danų menininko Jens Juel stilistiką. Mokslininkė pasidalinom prielaida, kad jis gali vaizduoti Bertės vyrą Johaną Ludvigą Brockenhuus (1759–1830). „Jei šie portretai iš tiesų vaizduoja Bertę Brockenhuus ir jos vyrą Johaną Ludvigą Brockenhuus, tuomet jūsų kolekcijoje yra du vieno garsiausių Danijos meistrų darbai. Tai būtų tikra sensacija“, – reziumuojamas laiškas iš Danijos.
Pasiekę šalies rekordą, vysis ir pasaulio
Darbėnų miestelyje prieš ketverius metus muziejų-amatų centrą „Tekstilės kelias“ įkūrę Daiva ir Arūnas Dudėnai vėl nustebino Lietuvą – praėjusią savaitę agentūros „Rekordų akademija“ vadovas Gintaras Pocius įteikė sertifikatą, liudijantį apie sukauptą gausiausią šalyje kaklaraiščių kolekciją, kurią sudaro 21 tūkst. 70 kaklaraiščių. Ligi tol D. ir A. Dudėnai jau buvo įregistravę 6 Lietuvos rekordus, susijusius su tekstile, tautodaile ir tradiciniais amatais, kurių kolekcijas jie vis papildo ir kaupia, tuo pagerindami savo pačių pasiektus rekordus. Kaupė 25-erius metus Naujojo rekordo įregistravimo proga D. ir A. Dudėnai surengė kaklaraiščių parodą keliose specialiai tam įrengtose palapinėse savo namų kieme ir šventę svečiams su muzika ir vaišėmis. Pasitikdama svečius D. Dudėnienė juokavo: „Matau, kad svečiai renkasi su dovanų maišeliais, kuriuose, tikiuosi, guli kaklaraiščiai. Viliuosi, kad jau šiandieną mums pavyks pagerinti Lietuvos ir pasivyti pasaulio rekordą, kuris užregistruotas Naujojoje Zelandijoje – ten kolekciją sudaro 21 tūkst. 321 kaklaraištis. Mums betrūksta tiek nedaug.“ Prieš užtvirtinat rekordą, kaklaraiščiai buvo sukabinti ant pakabų grupėmis po 20, o skaičius fiksavo grupė kolekcininkų pakviestų asmenų. Pasiteiravus, kaip ir iš kur į jų namus atkeliavo tokia gausybė kaklaraiščių, D. Dudėnienė atsakė, kad juos kaupusi ketvirtį amžiaus – nuo to laiko, kai prieš 25 metus pradėjo prekiauti dėvėtais drabužiais. Dėjo kaklaraiščius į maišus, juos kaupė, pirkdavo turguose, o sužinoję jos aistrą kaklaraiščiams, jų sunešdavo draugai, bičiuliai. „Žinojau, kad ateis ta diena, kai galėsiu kaklaraiščių gausa nustebinti Lietuvą“, – atviravo kolekcijos savininkė. Perkirpus simbolinę ekspozicijos juostelę, svečiai buvo pakviesti apžiūrėti grupėmis pagal temas sukabintus ir dažniausiai rankų darbo pavienius garsių pasaulio ženklų kaklaraiščius, apie kuriuos medžiagą surinko ir pasakojo Dudėnų šeimos bičiulė Violeta Plachtinskienė.
Kretingos atviro jaunimo centro lankytojai praėjusį penktadienį Kretingos dienos veiklos centro lankytojo Pauliaus šeimai padėjo sunešti 10 kub. m malkų. „Pagalbos iš jaunuolių sulaukiu antrą kartą. Malkas kad ir susineščiau pati, tačiau užtrukčiau gerokai ilgiau – tai pareikalautų nemažai jėgų, todėl labai džiaugiuosi sulaukusi pagalbos“, – kalbėjo Rotušės aikštėje Kretingoje gyvenanti senjorė Ramutė Vaitkienė. Dienos veiklos centro lankytojas Paulius Vaitkus tikino, kad jam dirbti su kitais žmonėmis – smagiau: „Man smagiau dirbti su kitais.“ Ramutė su sūnumi pagalbos sulaukia ne pirmą kartą. Po jų name, kaimynų bute, kilusio gaisro, priešgaisrinės apsaugos specialistai apžiūrėjo visų gyventojų krosnis ir R. Vaitkienei rekomendavo ją susitvarkyti. Dienos veiklos centras ir šiuo atveju ištiesė pagalbos ranką padėdami suremontuoti krosnį. „Kai sutvarkė krosnį, jaučiamės kur kas saugiau“, – džiaugėsi moteris. Dienos veiklos centras kiekvienais metais rūpinasi, kad ši šeima nesušaltų. „Už mūsų lankytoją atsakinga socialinė darbuotoja Rita Bendikienė žinojo, kad šeimai reikia pagalbos greitai sunešti malkas į ūkinį pastatą. Šiais metais nutarėme pasitelkti Atviro jaunimo centro jaunuolius, anksčiau padėję yra ir šauliai, ir patys darbuotojai esame nešę malkas“, – įvardino Dienos veiklos centro direktorė Birutė Viskontienė. Kretingos atviro jaunimo centro lankytojai padeda įvairiais atvejais. „Mūsų jaunuoliai padeda tiems, kuriems reikia pagalbos. Dažnai talkina ir renginių organizatoriams, pavyzdžiui, parengti renginio erdves. Esame net pasirašę bendradarbiavimo sutartį su Kretingos rajono kultūros centru, tad prireikus visada jiems padedame“, – įvardino socialinė darbuotoja Vilijanda Žimontaitė. Jaunuoliai talkina dėl kelių priežasčių: norėdami surinkti socialines valandas, ugdydami savo empatiją ir norėdami prasmingai praleisti laisvalaikį. „Tokiose talkose dažnai dalyvauja ir mažiau motyvuoti jaunuoliai, todėl taip pasirūpiname kitokiu jų užimtumu, ištraukiame iš gatvių, ugdome empatiją, o svarbiausia, stengiamės, kad jie suprastų, kodėl tai daro, kad reikia žmonėms padėti“, – paaiškino V. Žimontaitė.
„P. n.“ informacija
Kretingos Rotary klubas paminėjo reikšmingą sukaktį – penkerių metų gimtadienį. Tai simbolinė data, žyminti ne tik laiko tėkmę, bet ir brandą, atsakomybę, nuoseklų įsipareigojimą Rotary judėjimo vertybėms – tarnystei, draugystei, profesinei etikai ir taikos puoselėjimui pasaulyje. Per penkerius veiklos metus Kretingos Rotary klubas tapo reikšminga socialinės iniciatyvos, bendruomeniškumo ir humanistinių vertybių stiprinimo platforma. Klubo broliai įprasmino savo veiklą konkrečiais darbais: pagelbėjo vietos bendruomenei, rėmė švietimą ir kultūrą, įgyvendino paramos projektus ir, siekdami taikos, laisvės, – solidarumo su Ukrainos žmonėmis akcijas. Kretingos Rotary klubas jau antrą kartą sulaukė nuoširdžios padėkos iš Ukrainos už nuoseklią, prasmingą ir vertybių aspektu svarbią pagalbą, teikiamą karo nusiaubtos šalies žmonėms. Šis įvertinimas liudija ne tik klubo narių žmogiškąjį jautrumą ir socialinę atsakomybę, bet ir jų tvirtą įsipareigojimą globaliam taikos siekiui ir humanitarinių vertybių puoselėjimui. Antroji padėka iš Ukrainos – tai simbolinis, tačiau ypač reikšmingas pripažinimas,įrodantis, kad net ir maži, tačiau nuoseklūs geri darbai gali turėti didelį poveikį. Ji liudija, kad Kretingos Rotary klubo veikla peržengia vietos bendruomenės ribas ir prisideda prie tarptautinio dialogo, taikos kultūros ir pilietinės atsakomybės stiprinimo.
Salantų sinagoga
Salantuose žydai pradėjo kurtis apie XVII a. vidurį. Pirmieji du žydai – Lozorius ir Zelichas – paminėti 1668 m. Salantų dvaro inventoriuje. XVII a. II pusėje Salantuose gyveno tik pavienės žydų šeimos. Jos gyveno centrinėje miestelio dalyje, palaipsniui užimdamos dominuojamą padėtį šioje miestelio erdvėje. XVIII a. I pusėje Salantuose ima daugėti žydų, susiformuoja žydų bendruomenė (kahalas), kurios augimą paskatino 1746 m. miesteliui oficialiai suteikta privilegija turėti keturis prekymečius. Žinoma, kad XVIII a. II pusėje miestelyje žydai turėjo sinagogą. Per tris didelius – 1778 m. vasario mėn. ir 1779 m. rugsėjo bei spalio mėn. – kilusius Salantų gaisrus žydai stipriai nukentėjo, sudegė 43 žydų sodybos. Po 1779 m. gaisro žydai kūrėsi naujoje vietoje, kurioje 1780 m. jau gyveno chazanas, vicekantorius, 2 sinagogos prižiūrėtojai ir kt. Atokiau už miestelio, Jurgaičių (dab. Žvainių) kaime, buvo įrengtos Salantų žydų kapinės. Salantų dvaro pajamų ir išlaidų knygoje nurodoma, kad 1784 m. kahalas Salantų dvarui už mokyklą, špitolę, pirtį ir kapines nuomos mokėjo 60 auksinų. Panašu, kad per miestelyje kilusius tris gaisrus sinagoga sudegė. Po gaisrų atsigaunanti žydų bendruomenė siekė turėti naują mūrinę sinagogą. Tokia iškilo 1809–1810 m., orientuota į Jeruzalę, kas Salantų atveju būtų pietryčių pusė, ir į Jeruzalės Šventyklą – vienintelį Šventą centrą. Tai buvo stačiakampio plano pastatas, persipynęs baroko ir neoklasikos stilių bruožais. Pastato cokolis buvo tašytų akmens blokų, sienos plytų, tinkuotos. Sinagogos stogas buvo mansardinis, dviejų pakopų, keturšlaitis su trimis liukarnomis šiaurės vakarų pusėje. Fasadus skaidė piliastrai, kampuose suporinti. Tarp piliastrų buvo išdėstyti aukšti segmentinių arkų langai, kuriuos paryškino apvadai. Šiaurės vakarų vertikalią ašį pabrėžė pusapskritė arkos niša su stačiakampėmis dvivėrėmis durimis ir pusapskritis langas virš arkos. Tikėtina, kad vyrų salės langų skaičius atitiko halachos reikalavimus – jų buvo dvylika.
|
|
