|
|
|
(1950) 2025-05-06Akmeną teršia mįslingos nuotekos
Į Akmeną ties Paupio gatve stipria srove subėga neaiškios kilmės tamsios dvokiančios nuotekos ir skaidrus upės vanduo susidrumsčia, – tokiu vaizdu praėjusio penktadienio rytą viešojoje erdvėje pasidalino šios gatvės gyventojas Mindaugas. Reaguodami į šią žinią, į Paupio gatvę, kur įrengta bendrovės „Kretingos vandenys“ nuotekų siurblinė, atvyko šios įmonės atstovai, taip pat Aplinkos apsaugos departamento pareigūnės, tačiau konkreti teršimo priežastis nebuvo nustatyta. Tekėjo apie valandą „Čia subėgo ne 4 ar 8 kub. m nuotekų iš kokio nors namų ūkio. Dėl tokio kiekio taip staiga upelyje vanduo nebūtų pakilęs apie 40 cm, – antraip neįsivaizduoju, kokius kiekius nuotekų žmogus turėtų būti prikaupęs. Kiek vanduo buvo pakilęs, jam nuslūgus dar matosi šlapia žolė, vietomis dumblu apsinešęs krantas“, – kalbėjo Mindaugas, rodydamas upelio krantus iš savo sodybos, ties kuria nuo Birutės gatvės einanti Akmenos atšaka suteka į upę. Upelio krantai arčiau siurblinės apsinešę dumblo sąnašomis. Vyras tvirtino, kad tai ne pirmas kartas, kuomet tokias dideliais kiekiais išleidžiamos nuotekos, ir jo žodžiais, pastaruoju metu tai kartojasi bent sykį–du per mėnesį. „Esu įsitikinęs, kad nuotekos išbėga iš „Kretingos vandenų“ siurblinės. Galvoju, kada atsiras rajone bent vienas drąsus žmogus, kuris išdrįstų tiesai pažiūrėti į akis ir imtųsi spręsti problemą. Dabar kažkas kažką tikrina, svarsto ir dangsto, o nuotekos kaip teka į upę, taip teka.“ Jis ironizavo, kad politikai užsimojo tvarkyti Akmenos pakrantes, o nesusitvarko su išleidžiamomis nuotekomis: įdomu, kaip pasijaustų turistai, jei vaikštant upe pratekėtų dvokianti smarvė. Paupio gatvės 90-metis gyventojas Donatas Valantinas sakė išėjęs į pakrantę, nes pajutęs dvoką, o ir išvydęs atvykusias tarnybas. Jam neramu, kad teršiamas vanduo ir gruntas, nuotekos patenka į aplinką, į jūrą, kenčia gamta ir žmonės.
Per ateinančius dvejus metus Kretingos mieste ir rajone išvysime laukiamų pokyčių – Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis bus įgyvendinti 4 daugiausiai balsų sulaukę Gyventojų iniciatyvų projektai. Šiemet gyventojai savo balsais labiausiai palaikė idėjas tęsti Akmenos pakrančių ir pievų tvarkymą, įrengti apšvietimą Rūdaičių gyvenvietėje, taip pat pasisakė už sporto ir atokvėpio kampelio įrengimą Tarvyduose bei Vydmantų pėsčiųjų-dviračių tako apšvietimą. Idėjos teiktos 4-iose kategorijose: mažos apimties iniciatyvų (iki 30 tūkst. eurų) Kretingos mieste kategorijoje sulaukta 3-jų projektų, mažos apimties iniciatyvų (iki 30 tūkst. eurų) Kretingos rajone (300 ir daugiau gyventojų) kategorijoje – 7-ių projektų, mažos apimties iniciatyvų (iki 30 tūkst. eurų) Kretingos rajone (mažiau kaip 300 gyventojų) kategorijoje – 2-jų projektų, didelės apimties iniciatyvų (iki 120 tūkst. eurų) Kretingos rajone kategorijoje pateikti 7 projektai. Kiekvienas gyventojas savo balsą galėjo atiduoti už 4 skirtingus projektus kiekvienoje iš 4-ių kategorijų. Skaičiuojant rezultatus nebuvo įskaityti ne Kretingos rajono gyventojų atiduoti balsai. Kretingos rajono savivaldybės vicemerės Vaidos Jakumienės teigimu, už pateiktus projektus balsavo 4 tūkst. 238 Kretingos rajono gyventojai (beveik 600 gyventojų daugiau nei pernai), kurie atidavė 10 tūkst. 258 balsus. 3 tūkst. 786 gyventojai balsavo internetu, 452 – užpildydami popierines korteles Kretingos rajono savivaldybėje ir rajono seniūnijose. Didelės apimties iniciatyvų (iki 120 tūkst. eurų) Kretingos rajone kategorijoje daugiausiai – 1 tūkst. 254 – galiojančių rajono gyventojų balsų skirta Vydmantų pėsčiųjų-dviračių tako apšvietimo projektui. Mažos apimties iniciatyvų kategorijoje Kretingos mieste (iki 30 tūkst. eurų) laimėjo (891 balsas) projektas, kuriuo bus tęsiamas Akmenos pakrančių ir pievų tvarkymas. Iš mažos apimties iniciatyvų Kretingos rajone kategorijos (iki 300 gyventojų) bus įgyvendintas projektas „Sporto ir atokvėpio kampelis Tarvyduose“, už kurį atiduoti 1 tūkst. 224 balsai.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pajamų mokesčio deklaracijas už praėjusius metus pateikė daugiau kaip 1,5 mln. šalies gyventojų, tarp jų apie 19,7 tūkst. kretingiškių. Kaip ir kasmet, dalis žmonių deklaruoja pajamas norėdami susigrąžinti GPM permoką. Šiemet daugiau kaip 861 tūkst. gyventojų deklaravo per 405 mln. eurų permokos, o 495 tūkst. – mokėtiną 440 mln. eurų sumą. Visiems, kurie teisingai ir laiku pateikė pajamų deklaraciją, GPM permoką žadama grąžinti ne vėliau kaip iki liepos 31 dienos. O ką parodė skaičiai Kretingos rajone? Šiemet apie 11,2 tūkst. gyventojų deklaravo per 4,6 mln. eurų permokos, o per 5,8 tūkst. – mokėtiną apie 2,8 mln. eurų sumą. Šiemet pajamas turėjo deklaruoti ir per 4,5 tūkst. Kretingos r. gyventojų, pernai vykdžiusių individualią veiklą su verslo liudijimais ar pagal pažymą. Laiku tai padarė daugiau kaip 83 proc. gyventojų. Dalį GPM paramai, pateikę prašymus, šiemet skyrė per 5,3 tūkst. rajono, visoje šalyje – daugiau nei 491 tūkst. gyventojų. Kaip ir ankstesniais metais, pirmieji paramos mokėjimai bus atliekami nuo liepos. Visi paramos gavėjai numatytas lėšas gaus ne vėliau kaip iki šių metų lapkričio 15 dienos. Naujausiais duomeni mis, daugiau kaip 83 proc. gyventojų, kurie parėjusiais metais dirbo savarankiškai – su individualios veiklos pažyma ar verslo liudijimu, – deklaracijas pateikė laiku. Dar apie 62 tūkst. gyventojų turėtų suskubti tai padaryti net ir tuo atveju, jeigu negavo jokių pajamų, tuomet deklaracijoje į pajamų eilutę įrašomas „0“. Jeigu gyventojas turi pareigą deklaruoti pajamas, tačiau to nepadaro laiku, VMI pirmiausia išsiunčia priminimus. Susidūrus su finansiniais sunkumais ir neturint galimybės sumokėti visą nepriemokos sumą, žmogus gali kreiptis į VMI ir išdėstyti mokėtiną sumą dalimis, sudarant mokestinės paskolos sutartį. Tokios nesudarius ir toliau nedeklaravus pajamų bei nesumokėjus GPM, teisės aktų nustatyta tvarka mokėtina suma gali būti nuskaičiuota nuo banko sąskaitos. Už deklaracijų ar kitų dokumentų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, pagal teisės aktų nuostatas, gali būti pritaikyta ir administracinė atsakomybė.
„P. n.“ informacija
Kretingą pasirinkusiems pareigūnams – Savivaldybės paskatinimas
Kretingos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl trūkstamų policijos pareigūnų pritraukimo dirbti Kretingos rajono policijos komisariate. Savivaldybė ėmėsi iniciatyvos paskatinti mokymo įstaigas baigusius, jau tarnaujančius policijos pareigūnus pasirinkti tarnybą Kretingos rajono policijos (PK) komisariate ir čia tarnauti ne mažiau kaip 3 metus. Bendradarbiavimo sutartimi Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) įsipareigos sudaryti sąlygas į tarnybą Kretingos rajono policijos komisariatą paskirtiems policijos pareigūnams atlikti tarnybą Kretingos rajone ne trumpiau kaip 3 metus, o Kretingos rajono savivaldybė įsipareigos skirti vienkartinę skatinamąją finansinę priemonę – 5 tūkst. Eur. Lėšos atvykstantiems tarnauti trūkstamiems policijos pareigūnams numatytos Bendrojoje programoje, priemonėje Prevencinių programų vykdymas. Šiuo metu Kretingos policijos komisariate iš 61 etato užimti tik 45, vadinasi, pareigūnų trūksta, ir tikimasi, kad sprendimas skirti vienkartines finansines skatinimo priemones paskatins pareigūnus pasirinkti tarnybą atlikti Kretingoje. Esant didesniam policijos pareigūnų skaičiui, bus siekiama užtikrinti greitesnį reagavimą į įvykius, efektyvesnį teisės pažeidimų užkardymą, galimybę vykdyti intensyvesnę prevenciją, užtikrinti Kretingos rajone viešąją tvarką ir piliečių saugumą, išaiškinti teisės pažeidimus, tokiu būdu stiprinant visuomenės pasitikėjimą teisėsaugos sistema. Kretingos rajono savivaldybė iki šiol nebuvo sudariusi bendradarbiavimo susitarimo su Klaipėdos apskrities VPK dėl bendradarbiavimo skiriant finansines skatinimo priemones trūkstamiems policijos pareigūnams pritraukti į Kretingos rajono PK, nors nemažai aplinkinių savivaldybių tokias finansines skatinimo priemones policijos pareigūnams jau skiria ir tokiu būdu bando didinti rajonuose atliekančių tarnybą pareigūnų skaičių.
Baigiantis balandžiui visoje šalyje tradiciškai minima Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Visose bibliotekose organizuojami susitikimai su skaitytojais, knygų autoriais, keliautojais, meninių programų atlikėjais. Vydmantuose šiais metais paminėtas gražus 75-asis bibliotekos įkūrimo jubiliejus. Biblioteka Vydmantų kaime savo veiklą pradėjo 1950-aisiais metais, pirmasis pavadinimas – Vydmantų apylinkės klubas-skaitykla. Pirmoji darbuotoja Aleksandra Ubytė, lankytojai dažniausiai vakarais, po ūkio darbų ateidavo pabendrauti, vietoje paskaityti spaudos leidinių. Į namus išduodamų negausaus fondo leidinių pavadinimai ir skaitytojų pavardės buvo užrašomos paprastame sąsiuvinyje. Per 75 metus biblioteka keitėsi ir augo – tris kartus persikėlė į naujas patalpas, joje dirbo šešiolika darbuotojų. Ne kartą keitėsi ir bibliotekos, kuri šiuo metu vadinasi Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Vydmantų filialas, pavadinimas. Šiuo metu biblioteka – moderni kultūros įstaiga, kuri naudoja šiuolaikines informacines technologijas ir kasmet suburia apie 500 vartotojų ne tik iš Vydmantų, bet ir iš kitų šalies regionų. Kasmet sulaukiama apie 7,5 tūkst. lankytojų. Biblioteka teikia įvairias paslaugas – knygų ir spaudos leidinių skolinimą, atsakymus į užklausas, informacinio raštingumo mokymus, dokumentų kopijavimo ir spausdinimo paslaugas. Lankytojai naudojasi keturiais viešosios interneto prieigos kompiuteriais, aktyviai dalyvauja edukacinėse programose, teminiuose ir šventiniuose renginiuose.
Pavogė dyzelinį kurą ir kelias talpyklas
Sekmadienį apie 9.40 val. Kretingos r. Serapinų kaime pastebėta, kad iš laukuose paliktos plastikinės talpyklos pavogta 1 tūkst. l žymėto dyzelinio kuro. Taip pat pavogta 200 l metalinė ir penkios 30 l plastikinės talpyklos, kuriose bendrai buvo apie 400 l žymėto dyzelinio kuro. Savininkui padaryta 1 tūkst. 162 eurų žala. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Kretingiškio namuose – narkotikų fabrikėlis?
Šeštadienį apie 11.10 val. Kretingoje, S. Daukanto g., 2000 m. gimusio vyro namuose, rasta augalinės kilmės, kaip įtariama, narkotinės medžiagos, elektroninės svarstyklės ir smulkintuvas, galimai skirtas narkotinėms medžiagoms smulkinti. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
„P. n.“ informacija
Apie girtą vairuotoją pranešė pilietiški žmonės
Šeštadienį apie 20.30 val. Klaipėdoje, Vilniaus pl., pagal gautą pranešimą sustabdžius automobilį „Volkswagen“, jo vairuotojui, gimusiam 1997 m., nustatytas 2,06 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Jungėsi prie VMI – sąskaitą patuštino sukčiai
Šeštadienį Kretingos rajono policijos komisariate gautas 1987 m. gimusio vyro pareiškimas: ketindamas prisijungti prie VMI interneto svetainės, jis suvedė reikalaujamus el. bankininkystės duomenis, o po to pastebėjo, kad iš banko sąskaitos pasisavinti 2 tūkst.799 eurai. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 215 str.
„P. n.“ informacija
Paspaudė nuorodą – neteko tūkstančių
Gegužės 1 d. į Palangos miesto policijos komisariatą kreipėsi moteris – nurodė, kad balandžio 22 d. ji paspaudė internetinę nuorodą ir suvedė Smart ID kodus, o po to pastebėjo, kad iš banko sąskaitos pasisavinta 3 tūkst. 840 eurų. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 215 str.
„P. n.“ informacija. Teisė atimta, bet vis tiek vairavo
Kretingoje, Šventosios g. ir J. Šimkaus g. sankryžoje, paskutinę balandžio dieną apie 21.30 val. sustabdžius automobilį „Mercedes Benz Vito“, nustatyta, kad jo vairuotojui 1986 m. gimusiam vyrui teismo sprendimu yra atimta teisė vairuoti. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 243 str.
„P. n.“ informacija
„Ardono“ dziudokų aukso medaliai
Tarptautiniame dziudo turnyre „Kyodai“ Latvijos sostinėje Rygoje startavo ir Kretingai bei Palangai atstovaujančio dziudo klubo „Ardonas“ sportininkai, treniruojami Eriko Cchovrebovo ir Deimantės Aukštuolytės. „Mūsų klubui atstovavo 7 sportininkai, kurie parodė tvirtą kovotojų dvasią“, – teigė E. Cchovrebovas, ypač pasidžiaugęs Emėjos Beniušytės ir Gusto Kulikausko aukso medaliais. E. Beniušytė čempionės vardą iškovojo merginų svorio kategorijoje iki 52 kg. Anot trenerio, Emėja visas tris kovas laimėjo anksčiau laiko, o finalinėje dvikovoje, atlikusi techninį metimą, be didelių sunkumų įveikė Latvijos sportininkę ir iškovojo aukso medalį. Gustas Kulikauskas aukso medalį iškovojo vaikinų svorio kategorijoje iki 73 kg. „Nors Gustas pirmąją kovą ir pralaimėjo, vėliau susikaupė ir laimėjo tris kovas iš eilės. Varžybos vyko rato sistema, tad galutinėje įskaitoje Gustas tapo čempionu“, – E. Cchovrebovas atkreipė dėmesį, kad sportininkas, prieš kurį Gustas pralaimėjo pirmąją kovą, užėmė III v.
Varžovų pranašumą teko pripažinti abiem „Minijos“ komandoms
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygoje žaidžianti Kretingos futbolo komanda „Minija“ Širvintų miesto stadione 0:1 pralaimėjo Vilniaus BFA komandai. Anot „Minijos“ trenerio pareigas tebeinančio Martyno Vilucko, visai rungtynių eigai didelės įtakos turėjo tai, kad 23-ią rungtynių minutę „Minijos“ žaidėjui Makan Diawarai teisėjai skyrė raudoną kortelę. „Teko pakeisti visą numatytą rungtynių planą, taktiką – buvome priversti daugiau gintis negu atakuoti, ir tai daryti mums sekėsi didžiąją rungtynių dalį“, – komentavo treneris. Tačiau po standartinės situacijos, baudos aikštelėje nesėkmingai sužaidus mūsų futbolininkams, varžovai 80-ą min. gavo progą pelnyti įvartį, kurį realizavo Ignas Paulikas. Kretingos „Minija“: Daniel Ali Tek, Erik Kirjanov, Mohamed Ali Sidibe, Julius Kasparavičius, Dievidas Pipiras, Martynas Velyvis, Makan Diawara, Oskaras Lubys, Vilius Kazlauskas, Kakeru Gunji, Tobi Loba Eric Sabitu. Po keitimo: Matas Baltmiškis (58’), Moussa Massa Maiga (31’), Ishmael Dumbuya (58’), Jurgis Jankauskas (84’). Po 7-ių turų Kretingos „Minija“ su 2 pergalėmis ir 5 pralaimėjimais, įmušusi 4 įvarčius ir 13 praleidusi į savo vartus, su 6 taškais tarp 16-os komandų užima XIII turnyrinės lentelės poziciją. Gegužės 10 d. 14 val. Kretingos dirbtinės dangos stadione „Minijos“ laukia rimtas iššūkis – į Kretingą atvyksta Kauno „Žalgiris B“, kokybišką futbolą žaidžianti ir aukštus reikalavimus aikštėje kelianti komanda.
„Romeo ir Džiuljetos“ istorija – režisieriaus kelias į paauglio širdį
Kraštietis, nuo Salantų kilęs režisierius, aktorius, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos dėstytojas Žilvinas Beniušis, vienas „Raudonos nosys“ gydytojai – klounai“ veiklos pradininkų bei mentorių, taip pat Vilniaus vicemerės patarėjas švietimo klausimais, pastaruoju laiku tapo ypač dažnas svečias Salantuose, kur kartu su šio miestelio gimnazijos moksleiviais pastatė pjesę „Romeo ir Džiuljeta“. Užtruko porą mėnesių Salantuose gimęs, augęs ir dabartinę Salantų gimnaziją baigęs Žilvinas Beniušis jau senokai puoselėjo mintį, kaip galėtų prasmingai atsidėkoti savo kraštui. „Salantų gimnazijos mokytojų kolektyvas man pametėjo projekto idėją, kad galėčiau padirbėti su dabartiniais aštuntokais. Viską aptarus, praeitų metų spalio-lapkričio mėnesiais kas savaitę vis grįždavau kelioms dienoms į gimtąjį miestą ir kartu dirbdavome“, – pasakojo režisierius, džiaugdamasis, kad į projektą noriai įsitraukė ne tik aštuntokai, bet ir mokytojų kolektyvas. Kadangi šis projektas vykdomas pagal Lietuvos tūkstantmečio mokyklų pažangos programą, jame dalyvavo ir dailės, muzikos, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai. Vaikai mokėsi tekstus, nagrinėjo Romeo ir Džiuljetos istoriją. Gana intensyvus darbas ir kūryba užtruko porą mėnesių. „Labai didelis iššūkis buvo įtraukti visus to amžiaus vaikus. Nors ne visi yra teatro žmonės, norėjosi atrasti bent po vieną ar kelias teksto eilutes kiekvienam. Pats adaptavau šią pjesę, kad kiekvienas, ištaręs bent žodį ar eilutę, jaustųsi bendruomenės dalimi“, – kalbėjo Ž. Beniušis, pasidžiaugęs, kad šios idėjos įkvėpti vaikai susibūrė, išmoko įsiklausyti vienas į kitą, bendradarbiauti tarpusavyje ir papasakoti gražią meilės istoriją. Pasak režisieriaus, „Romeo ir Džiuljeta“ dar iki praeitų metų buvo kūrinys, įtrauktas į lietuvių kalbos mokymo programą aštuntokams. „Kadangi pačiai Džiuljetai buvo keturiolika metų, ji pagal šiuolaikinius standartus būtų aštuntokė. Aš pats esu mokęsis pedagogikos, nemažai studijavęs, todėl suprantu, kad tokio amžiaus vaikams oriai, gražiai kalbėti apie meilę, ją sutaurinant ir išaukštinant, yra gana sudėtinga, todėl norėjosi juose ugdyti tauresnę, gilesnę pajautą į santykį ir į romantinį ryšį”, – sakė spektaklio režisierius.
Regionų žurnalistai gvildeno ne tik užsienio politiką
Užsienio reikalų ministerija kasmet atidų dėmesį skiria susitikimui su regionine žiniasklaida. Tradiciniame seminare balandžio 23–24 d. aptarti Lietuvos užsienio politikos prioritetai, saugumas, transatlantiniai santykiai, Rusijos karas prieš Ukrainą, ekonominė diplomatija, dezinformacijos užkardymas ir kiti aktualūs klausimai. Renginio metu žurnalistai bendravo ir su kitų institucijų atstovais, lankėsi Vyriausybėje. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pristatė Vyriausybės užsienio politikos kryptis ir atsakė į žurnalistų klausimus. Jis įsitikinęs, kad reikia pasakoti mūsų žmonėms, kas vyksta pasaulyje ir kokia yra mūsų pozicija. „Mūsų visų kasdienybė priklauso ir nuo to, kas vyksta kitur. Ar tai būtų karai, ar tarifų karai, ar dideli projektai ir kt.“, – atkreipė dėmesį ministras. Pasak ministro, aktualiausias dienotvarkės klausimas išlieka Ukraina, be abejo, svarbiausias klausimas yra ir santykiai su JAV, natūralu, ir su Europos Sąjunga. „Su Trampo administracija tiktai siekiame transatlantinį ryšį išlaikyti, turime visus politinius, ekonominius argumentus, atsakus į jų transakcinius: o kas man už tai? Turime ir saugumo argumentus, kad mes ir toliau čia turėtume amerikiečius, kad jų dalyvavimas Europoje jiems suteikia globalų pranašumą. Suprantame, kad Europos Sąjungai dabar yra didysis metas pakilti ir užimti politinės lyderystės spragą, kurią bet kokiu atveju palieka amerikiečiai, peržiūrėdami mūsų santykius. Tačiau tos lyderystės trūksta konkrečiuose asmenyse. Bent šiuos artimiausius mėnesius yra lūkestis, kad, gegužės pirmąją savaitę Vokietijoje pasitvirtinus Vyriausybę, tai leistų būsimam kancleriui F. Merzui imtis lyderystės Europoje su tikru politiniu svoriu“, – kalbėjo ministras K. Budrys. Jis akcentavo, kad šioje geopolitinėje padėtyje, kur svarbu nauji santykiai su JAV, Kinija, Europos Sąjunga, kiek plačiai ji bus nuėjusi į Balkanus, kada apims ir Ukrainą, svarbiausias ir vienijantis dalykas yra, kaip atrodys susitarimas dėl taikos Ukrainoje, kiek ji tęsis ir kokios bus mums tiesioginės ir netiesioginės pasekmės.
„Laimės hormonai“ – buvimo kartu alchemija
Kretingoje gyvenanti Laura Petravičiūtė – ne tik trijų vaikų mama. Ji jau porą mėnesių yra laisvalaikio ir pramogų erdvės „Laimės hormonai“ šeimininkė. Išgyvenusi dvejas skyrybas, pirmojo verslo griūtį, patyčias darbe ir daug kitų sunkių gyvenimo etapų, jauna moteris nepalūžo, o šypsodamasi ir aukštai iškėlusi galvą žengė savo ilgametės svajonės link. Idėja – dar nuo studijų laikų Nuo studijų laikų svajojusi apie laisvalaikio ir pramogų erdvę, savo diplominiame darbe vysčiusi šią viziją, L. Petravičiūtė pagaliau ją realizavo Kretingoje. Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje studijavusi vadybos ir verslo administravimo krypties Finansų specialybę, pagal specialybę beveik nedirbo. Trumpai pabuvusi buhalterės pavaduotoja ir supratusi, kad finansų sritis – ne jai, L. Petravičiūtė nėrė į profesines holistinio masažo gelmes. Baigusi masažo specialybės kursą, moteris apie dešimtį metų dirbo masažuotoja. Taip pat maždaug prieš septynerius metus Klaipėdoje, nedidelėje erdvėj buvo pastačiusi porą futbopulo stalų, tikėdama naujoko sėkme, bet, neturint versle jokios patirties ir įgūdžių, po metų teko užsidaryti. Bet pasisėjusi tikėjimo sėkla visus tuos metus širdyje augo, brendo ir giliai įsišaknijo. „Laimės hormonai“ – tai jos svajonė, kuri pagaliau išsipildė. Jaunai moteriai norėjosi sukurti saugią erdvę paaugliams, šeimoms su vaikais, jaunimui ir visiems, savo laisvalaikį planuojantiems praleisti ramiai ir tvarkingai, be triukšmo, be alkoholio. „Buvau pastebėjusi, kad paaugliams nėra, kur švęsti gimtadienių, jie neturi erdvės, kurioje jiems būtų ir įdomu, ir saugu. Kalbu apie vaikus nuo 10-ties metų. Patiems mažiausiems, darželinukams, įrengti žaidimų kambariai, batutai, bet tokiose patalpose jų tėvai sėdi ir, neturėdami ką veikti, nuobodžiauja. „Laimės hormonai“ – erdvė, kurioje tiek vaikai, tiek jų tėvai ras ką veikti. Čia yra ne tik biliardo stalas, bet ir futbopulas, novusas, smiginis, stalo žaidimai“, – išvardino erdvės šeimininkė.
Nuo gegužės 1 d. įsigaliojo Seimo priimtos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, draudžiančios viešojo maitinimo vietose neatlygintinai dalyti maisto ir gėrimų vienkartinius plastikinius gaminius, pavyzdžiui vienkartinius bokalus, lėkštes, kavos puodelius ir kt. Tokiu būdu siekiama skatinti vartotojų ekologinį sąmoningumą ir atsakomybę, mažinti vienkartinių pakuočių naudojimą. Pagal įsigaliojusius pakeitimus, viešojo maitinimo įstaigos kaip alternatyvą vienkartiniams indams turės pateikti daugkartines pakuotes arba vienkartines pakuotes, kurių sudėtyje nėra plastiko, arba stalo indus. Be to, laikantis saugos ir higienos reikalavimų kavinių lankytojams bus sudaryta galimybė įsigyti maisto produktų ar gėrimų savo atsineštoje pakuotėje. Masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose įrengtose viešojo maitinimo vietose vartotojams bus draudžiama ne tik neatlygintinai dalyti, bet ir parduoti vienkartinius plastikinius gaminius. Šis draudimas nebus taikomas, kai vienkartiniams plastikiniams gaminiams bus taikomas užstatas. Įtvirtinto draudimo nesilaikančioms įmonėms nustatyta administracinė atsakomybė. Įmonėms baudos sieks 1–3 tūkst. Eur, o už pakartotiną nusižengimą – iki 5 tūkst. Eur. Maitinimo įmonių darbuotojai bus baudžiami 30–60 Eur, o jų vadovai – 100–200 Eur baudomis.
„P. n.“ Informacija
Akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ informavo, kad remontuojant Kūlupėnų, arba Sauserių, geležinkelio tiltą, savaitę nevyks traukinių eismas geležinkelio ruože Klaipėda–Šiauliai–Radviliškis. Kūlupėnų geležinkelio tiltas, pastatytas 1932 m., bus remontuojamas gegužės 6–13 dienomis, todėl keleivinių ir krovininių traukinių eismas iš Klaipėdos į Radviliškį ir iš Radviliškio į Klaipėdą bus nutrauktas savaitei. Kadangi tilto remonto darbai darys įtaką keleivinių traukinių eismui Vilnius–Klaipėda–Vilnius, nuo gegužės 6 d. savaitei bus nutraukti maršrutai Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Klaipėda–Šiauliai–Klaipėda ir Radviliškis–Šiauliai–Klaipėda. Beveik prieš šimtą metų Kretingos rajono Kūlupėnų seniūnijoje pastatytas tiltas yra intensyviausiai naudojamos geležinkelio linijos Vilnius–Klaipėda dalis, jis taip pat saugomas viešajam pažinimui. LTG grupės geležinkelių infrastruktūros įmonė „LTG Infra“, siekdama užtikrinti saugų keleivinių ir krovininių traukinių eismą, Kūlupėnų geležinkelio tiltą suremontuos, o sutvarkius tiltą jis galės būti naudojamas dar 50 metų. Su įmone, remontuojančia Kūlupėnų geležinkelio tiltą, darbai suplanuoti taip, kad jie būtų atlikti maksimaliai efektyviai, ir traukinių eismas būtų sustabdytas tik tiek, kiek reikia darbams atlikti. Užbaigus remonto darbus, įprastas traukinių eismas Vilnius–Klaipėda–Vilnius bus atnaujintas gegužės 14 d. Atliekant suplanuotus Kūlupėnų geležinkelio tilto remonto darbus, bus padarytas jungiamųjų lakštų ir ryšių remontas ir keitimas, iš dalies pakeistos kniedės, įrengti ir sustiprinti papildomi ryšių elementai, įrengti priežiūros takai ir aikštelės, atliktas tilto metalinių elementų ir betoninių atramų valymas, remontas, dažymas, viršutinės geležinkelio kelio konstrukcijos remontas.
„P. n.“ informacija
Bajoruose įrengta treniruoklių erdvė
Bajoruose, Klaipėdos gatvėje prie daugiabučių namų Kretingos rajono savivaldybės ir miesto seniūnijos iniciatyva buvo įrengti treniruokliai. Nuo šiol visa Bajorų bendruomenė čia galės aktyviai leisti laisvalaikį, sportuoti. Planuojama vaikų žaidimo aikštelė „Šis projektas iš esmės nekainavo. Treniruokliai buvo pervežti iš dabar renovuojamo miesto stadiono, naujai perdažyti ir pastatyti valstybinėje žemėje. Apie tai, kad treniruokliai bus perkelti, žinojome jau rudenį, o planas realizuotas pavasarį“, – kalbėjo daugiabučio bendrijos pirmininkas Albertas Butenis. „Pastebėjome, kad Klaipėdos gatvėje, kaip, beje, ir visame Bajorų kvartale, nėra laisvalaikio erdvių. Todėl ir buvo nuspręsta čia perkelti treniruoklius. Turime ir daugiau planų – įrengti vaikų žaidimų aikštelę. Šiam mikrorajonui tikrai norisi skirti daugiau dėmesio. Dėl vaikų žaidimų aikštelės jau yra priimtas sprendimas, beliko įvykdyti viešuosius pirkimus ir viską sumontuoti. Lėšos šiai aikštelei įrengti skirtos iš rajono biudžeto, jos perskirstytos, supratus, kad Šeimų slėnis žvyrduobėje dėl lietaus nuotekų kaupimosi sunkiai įgyvendinamas. Todėl 100 tūkst. Eur buvo nuspręsta skirti Bajorų vaikų žaidimų aikštelei įrengti ir likusius pinigus paskirstyti jau esamoms aikštelėms remontuoti ir papildyti naujais įrengimais“, – Tarybos narys Mindaugas Černeckis akcentavo, kad šį projektą inicijavo iniciatyvios Kretingos mamos ir kad vaikų žaidimų aikštelę Bajoruose įrengti numatoma rugsėjo mėnesį.
Palangoje atidarytas Jaunimo ir savanorystės centras
Penktadienį Palangoje duris atvėrė Jaunimo ir savanorystės centras. Stilingas maždaug 250 kv. m ploto užimantis pastatas su amfiteatru priešais grojantį fontaną Vytauto gatvėje atsirado pagal vietos jaunimo svajones ir pasiūlymus. Kaip sakė kurorto meras Šarūnas Vaitkus, tai, ko gero, pirmasis nepriklausomybės laikotarpiu visiškai naujos statybos jaunimo poreikiams skirtas objektas šalyje. Duoklė jauniems žmonėms „Išaušo graži diena, atidavėm duoklę jauniems žmonėms, kad suprastų: Palanga juos gerbia, nori, kad, baigę mokslus, sugrįžtų į savo gimtąjį miestą ir nenutoltų, puoštų gerais darbais“, – kalbėjo Š. Vaitkus. Anot jo, miesto širdyje pastatyti šį centrą mintis galvose sukosi nuo 2015-ųjų. „Kol įgyvendinom idėją, ilgai neužtrukom – vos 10 metų“, – pajuokavo kurorto vadovas ir paaiškino, kad užsitęsė dokumentacijos rengimas, dar 3-eji metai prabėgo įgyvendinant projektą.
Ypač džiugu, kad, laimėję konkursą, pastatą suprojektavo du Palangoje gimę ir augę, architektūros mokslus Vilniuje baigę įmonės „2L architektai“ atstovai. Pasak Š. Vaitkaus, buvo akivaizdu, kad palangietiška dvasia jiems nesvetima – naujasis statinys stiliumi primena Vasaros skaityklą Vytauto gatvėje arba Dariaus ir S. Girėno gatvės pradžioje esantį medinį parodų paviljoną „Kupeta“. Vieną vidaus erdvių puošia didžiulis ryškus menininko Algio Kriščiūno paveikslas, o pastato prieigas – Vytauto Karčiausko įkvepianti interaktyvi skulptūra „Svajonės pildosi“. Pastato erdvės kad ir nedidelės, bet vietos užteks dirbti jaunimo nevyriausybinėms organizacijoms, rašyti projektus, rengti konferencijas, mokymus, seminarus. Be to, centre laukiami ir vyresnio amžiaus palangiškiai – ypač šiais laikais, kai daugelis gyvenimo sričių persikelia į elektroninę erdvę, ir sunku tampa susigaudyti naujose technologijose, jaunimas po pamokų juos konsultuos, pamokys, kaip užpildyti paraiškas ir pan. Lig šiol daugelis senjorų tokios pagalbos prašyti eidavo į miesto Savivaldybę.
Miškuose gaisrų daugiau
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) duomenimis, iki šio mėnesio pradžios Lietuvos miškuose užregistruoti 25 miško gaisrai 7,63 ha plote. Pernai tuo pačiu laikotarpiu – tik 3 miško gaisrai 0,21 ha plote. Vidutinis šių metų vieno gaisro plotas – 0,3 ha. Regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, į gaisravietes buvo išvykę jau daugiau nei 63 kartus. Dažniausia gaisrų kilimo priežastis – neatsakingas miško lankytojų elgesys. Miškininkai ragina važinėti tvarkingomis transporto priemonėmis, nemėtyti neužgesintų degtukų, nuorūkų, nepalikti miškuose stiklo šukių. Taip pat laužus kūrenti tik tam skirtose vietose, o užkurtą laužą nuolatos prižiūrėti, išvykstant iš miško – užgesinti. Viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių. Per gaisrus sunaikinami vertingi medynai, žoliniai augalai, smulkioji fauna ir flora, pakeičiama dirvožemio struktūra, teršiamas oras. Užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. O jeigu akivaizdu, kad ugnies įveikti nepavyks, patariama tuoj pat skambinti bendruoju pagalbos tel. 112 arba vietos miškininkams ir pasišalinti ta kryptimi, iš kur pučia vėjas, o ne pavėjui.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją
Akmenalių ūkininkas perdirbėjams uždirbti neduoda
„Į svečius atvažiavęs giminaitis stebėjosi: darbo čia jums – dviem gyvenimams... Aš atkirtau, kad ir per vieną turim suspėti. Tik va, nei išeiginių, nei atostogų tai jau nesitikim“, – atviravo Akmenalių kaime su žmona Aurelija ir dviem sūnumis ūkininkaujantis Česlovas Rancas. Pirkėjus pažįsta iš veido Jau kuris laikas Česlovo darbo vieta yra tapęs baltas specialiai įrengtas autobusiukas, iš kurio aplinkiniuose miestuose – Kretingoje, Klaipėdoje, Rietave, Palangoje – jis pardavinėja savo ūkio moderniame ceche gaminamus pieno produktus: varškę, sviestą, kastinį, desertus, išrūgas, grietinę. Vien sūrių turi tiek rūšių, kad ir pats skaičiuodamas susimąsto, kurio dar nepaminėjo: su kmynais, be jų, saldaus, džiovinto, rūkyto, kepto? O gal naminio fermentinio? Tiesa, su fermentiniu buvę vargelio. Ir į Aukštaitiją patirties semtis važiavo – nesisekė suspausti, nors tu ką: kiek bebandytų, išsipučia, pradeda rūgti ir tenka išmesti lauk. Pašnekovo žodžiais, visos kaimo vištos to sūrio buvo prilesusios. O paaiškėjo, kad viso labo kaltas neteisingas temperatūros režimas. Kas gi padeda šeimai tiek daug visko aprėpti? Pasirodo, talkina ir keturios samdomos moterys. „Mes nesam iš tų, kurie perdirbėjams duodam uždirbti. Per dieną primelžiam daugiau kaip toną pieno, kurį savo ceche sunaudojam iki paskutinio lašo“, – juokėsi Česlovas, vis atitrūkdamas nuo pokalbio, mat Palangoje, aikštėje už „Rimi“, kur jo autobusiukas vis toje pačioje vietoje „prisišvartuoja“ penktadieniais, – pirkėjas po pirkėjo.
|
|
