|
|
|
(2003) 2025-11-14Tragedija Petrikaičiuose: gaisras nusinešė moters gyvybę, bendruomenė pasirengusi padėti
Kretingos rajone, Petrikaičių kaime, sudegus gyvenamajam namui ir jame žuvus moteriai, visuomenė nuščiuvo, o bendruomenės, paramos organizacija ėmė siūlyti pagalbą šeimai. „Ši nelaimė labai skaudi, tikrai sukrėtė mūsų bendruomenę“, – sakė Žalgirio seniūnijos seniūnas Donatas Bieliūnas. Labiausiai tikėtina – elektros gedimas Nelaimė įvyko lapkričio 10 d. vakarą. Apie 18.03 val. tarnybos gavo pranešimą, kad J. Jablonskio gatvėje Petrikaičiuose dega gyvenamasis namas. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, namas degė atvira liepsna. Iki Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgų atvykimo greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikai į gydymo įstaigą išvežė 1958 m. gimusią moterį, kuriai ligoninėje konstatuota mirtis. Vyras iš namo išėjo pats, o kitą, sunkiai vaikštančią moterį, išvedė ten buvę giminaičiai. „Pajūrio naujienų“ duomenimis, abu asmenys po gaisro taip pat kreipėsi į medikus. Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnų duomenimis, ikiteisminis tyrimas atliekamas moters, gimusios 1958 m., mirties priežasčiai nustatyti. „Ekspertų išvados dar nėra gautos“, – trečiadienį popiet atsakymą redakcijai pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Asta Kažukauskienė. Gaisras kilo pirmame aukšte. „Preliminari gaisro priežastis – trumpas elektros jungimas pirmame namo aukšte buvusioje elektros paskirstymo dėžutėje, į kurią suvesti visi namo laidai. Tai labiausiai tikėtina priežastis, – įvardino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Valdas Kundrotas. – Negaliu pasakyti, kada name buvo atnaujinta instaliacija, tačiau laidai nebuvo seni, taip pat buvo atnaujinta ir lauke, prie kelio, buvusi elektros skydinė.“ Gyvenamasis namas – mūrinis, 2 aukštų, perdengimai mediniai. Pastato stogas dvišlaitis, viena jo dalis dengta šiferiu, kita – skarda. Iš po nuodėgulių išnešti 3 dujų balionai, apsaugoti 2 pastatai. Ugnis pridarė daug žalos: per gaisrą išdegė du kambariai, virtuvė, vonia, sudegė krosnis, išdužo langai, vietomis išdegė perdengimas, mansarda. Kitoje namo dalyje, kur stogas dengtas šiferiu, nudegė apie 50 proc. stogo, išdegė mansarda, pirmame aukšte apdegė koridorius. Name gyveno dvi šeimos: vienoje namo pusėje – vyras ir moteris, kitoje – senyvo amžiaus moteris.
Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra Kretingos rajone II pakopos „Tvarumo bruknės“ ženklu už pažangą tvarumo srityje įvertino dvi ugdymo įstaigas – Marijono Daujoto progimnaziją ir lopšelį-darželį „Ąžuoliukas“. „Tvarumo bruknės“ įteiktos Kretingos rajono švietimo įstaigoms, kurios nuosekliai ir kryptingai žengia tvarumo keliu. Ugdymo įstaigoms įteiktos „Tvarumo bruknių“ lentelės – ženklas, kad mokyklos aktyviai kuria aplinkai draugišką, įtraukią ir sąmoningą ugdymo aplinką. Šis įvertinimas ugdymo įstaigoms – tai kasdieniai pasirinkimai: rūšiuoti, taupyti, dalintis, keliauti tvariau, stiprinti bendruomenę, kurti santykį su gamta ir vietos kultūra. Projektas „Tvari mokykla 2030“, pradėtas įgyvendinti 2024 m., siekia paskatinti šalies mokyklas kurti tvarią aplinką, ugdymo turinį ir bendruomenės kultūrą. „Tvarumo bruknė“ žymi mokyklos pažangą trijų pakopų sistemoje – kuo aukštesnė pakopa, tuo daugiau kriterijų įgyvendinama. Antrosios pakopos laureatai kviečiami dalyvauti tarptautiniuose mainuose, mobilumo programose, pristatyti savo patirtį konferencijose. I pakopos „Tvarumo bruknes“ gavo dar 9 mūsų rajono ugdymo įstaigos: Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija, lopšeliai-darželiai „Pasaka“ ir „Žilvitis“, Marijos Tiškevičiūtės mokykla, mokykla-darželis „Žibutė“, Kurmaičių pradinė mokykla, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinė mokykla, Salantų ir Vydmantų gimnazijos. Pavasarį įvyks dar vienas Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros vykdomas „Tvari mokykla 2030“ mokyklų vertinimas. „Tikimės, kad mūsų rajono švietimo įstaigos sulauks ir trečiosios bruknės“, – Švietimo centro direktorė Loreta Jurgutienė.
„P. n.“ informacija
Tradicinė matematikos olimpiada išryškino, kas yra geriausi Audronė GRIEŽIENĖ
Trečiadienį pirmąkart Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filiale įvyko jaunųjų matematikų olimpiada kraštiečio profesoriaus Vytauto Liutiko prizams laimėti. Tradicinis renginys šiemet skaičiavo 23-iuosius metus. Į klases išlydėjo su palinkėjimais ir patarimais Olimpiados, kurią organizuoja rajono Švietimo centras, tikslas – komandiniam darbui suburti matematikai gabius Žemaitijos regiono vaikus. Šiemet jų susirinko iš Kretingos, Klaipėdos, Šilutės miestų bei rajonų, Palangos, pirmąkart sulaukta atstovų ir iš Rietavo. Iš viso olimpiadoje varžėsi 23 komandos. „Kas gi nenori laimėti, žinoma, norėtume ir mes“, – šypsojosi dvi jaunesnio amžiaus grupės vaikų ir vieną vyresnių komandą atlydėjusi Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos matematikos mokytoja Dalia Bendikienė. Gargždiškiai šioje olimpiadoje toli gražu ne naujokai, dalyvauja nuo pat pradžių, o sėkmė yra nusišypsojusi ir su prizais namo pavyko grįžti dukart. Kadangi svajonės, pasirodo, pildosi, šiemet grįš ir trečią. Salėje starto laukiančių jaunų žmonių ir pedagogų veiduose buvo matyti ir susikaupimas, ir nerimas. Jį pabandė išsklaidyti muzikinis kūrinys, kurį atliko Kretingos meno mokyklos akordeonistas Kostas Statkauskas, taip pat Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorės dr. Dalios Martišauskienės ir Savivaldybės administracijos direktorės Vilmos Preibienės šilti žodžiai. „Jūsų laukia užduotys – įdomios ir galbūt nelengvos. Bet, žinau, jūs, jauni žmonės, esat stiprūs, įveiksit. Bus gera diena“, – neabejojo D. Martišauskienė. Ji atviravo turinti sentimentų šiam renginiui – yra tekę prisidėti jį organizuojant tuomet, kai dar dirbo Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėja. „Seniau ir pereinamasis prizas būdavo medinė pelėda, todėl šįryt atėjusi dairausi, kur ji, o nebėra – kiti jau prizai išrikiuoti“, – linksmai kalbėjo Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė.
Kretingos muziejaus lankytojai kviečiami į ekskursijas-patirtis. Iš grafų Tiškevičių epochos į šiandieną persikėlę personažai – Grafienė ir Guvernantė – ekskursantų grupėms ne tik aprodys rūmus, bet ir papasakos daug įdomių istorijų apie čia kadaise kunkuliavusį gyvenimą, dvaro šeimininkų ir dvariškių kasdieną ir šventes. Nors lapkritis ir vadinamas tamsiausiu ir niūriausiu rudens mėnesiu, Kretingos rūmų šeimininkams jis nebuvo liūdnas. Šį mėnesį gimtadienį švęsdavo pats grafas Juozapas Tiškevičius – šiemet sukanka 190 metų nuo jo gimimo. Lapkritį gimusi ir grafaitė Marija Tiškevičiūtė, palikusi ryškų įspaudą Lietuvos istorijoje. Šį mėnesį dvare jau buvo planuojamos Kalėdų šventės. Štai, ką prisiminimuose rašė grafaitė Elena Klotilda Tiškevičiūtė-Ostrovska (lenk. Helena Klotylda Tyskiewicz-Ostrowska, 1876–1953). „Eglutę mes ruošdavom tarnų ir palivarkuose dirbančiųjų vaikams. Jau prieš mėnesį sudarydavom tų vaikų sąrašą. Tėvai paskirdavo tam tikrą sumą pinigų, o mes Mėmelyje kiekvienam vaikui nupirkdavom ką nors iš drabužių, žaislų ir saldumynų. Buvo apie ką pagalvoti, nes darbo buvo daug. Reikėjo nupirkti ir supakuoti vardines dovanas. Mano motina tam neturėjo laiko, todėl su viskuo tuo susidoroti turėdavom pačios. Šiandien suprantu, kad mūsų pirkiniai dažnai būdavo nepraktiški. Norėdamos padovanoti daug, pripirkdavom blogos kokybės daiktų. Bet, bėgant metams, reikalai pagerėjo, mes įgavom patyrimo“,– tai tik vienas iš jauniausios grafaitės liudijimų, kokiais rūpesčiais gyveno Kretingos dvaras ir dvariškiai prieš didžiąsias metų šventes. Istorijų Grafienė ir Guvernantė yra prikaupusios daugybę, o visi atvykusieji jų pasiklausyti bus apdovanoti patirtimi: drauge pakels taurę citrinų limonado už šviesų grafų Tiškevičių šeimos atminimą, už šiandienos žmonėms paliktus rūmus ir jų legendas. Jeigu kyla klausimas, kodėl citrinų limonado, tai – taip pat vienas ekskursijos vedlių – Grafienės ar Guvernantės – pasakojimų, kurį išgirsite atvykę į Kretingos muziejų prieššventiniais savaitgaliais. Bilietus į ekskursijas su personažu jau galima įsigyti platformoje www.bilietai.lt . Čia galima išsirinkti pageidaujamą ekskursijos dieną, pirmosios suplanuotos lapkričio 15 ir 16 dienomis. Jos trukmė – 1 val. Išankstinius bilietus įsigiję ekskursijų dalyviai laukiami Kretingos dvaro rūmų (Vilniaus g. 20) fojė. Išsamesnės informacijos pasiteirauti galima tel. (0 445) 77612.
Kretingos muziejaus informacija
Odininko darbo žavesys: odos kvapas ir malonumas ją liesti
Darbėnuose įsikūręs tautodailininkas odininkas 70 metų Tautvydas Rudys savo užsiėmimą – odos dirbinių gamybą – tapatina ir su amatu, ir su kūryba. „Amatas – nes iš to išgyvenu, o kūryba prasideda tada, kai nori išgyventi iš amato. Žmonėms reikia naujovių“, – kalbėjo tautodailininkas, prie odos tiesiogine šio žodžio prasme prisilietęs dar vaikystėje. T. Rudys užaugo Vilniuje, būdamas 11-os neteko tėvo, kuris, baigęs mokslus Taline Estijoje, dirbo odininku, prisidėjo kuriant tuometį Vilniaus dailės kombinatą. „Tėvas – odininkas, senelis – „kriaučius“, siuvęs kailinius, pirštines. Galima sakyti, kad pasekiau jų pėdomis“, – teigė T. Rudys, kuris, baigęs aštuonias klases, įstojo mokytis į tuometį Vilniaus politechnikumą, tačiau jo nebaigė dėl incidento su dėstytoju. „Ką daryti? Namuose – motina, turinti negalią, tėvo – nebėra, o gyventi tai reikėjo. Priėmė mane dirbti į tą patį Vilniaus dailės kombinatą, į kurį sugrįžau ir po tarnybos sovietinėje armijoje, ir po mokslų Stepo Žuko dailės technikume. Dirbau 18-a metų – iki kol visus ištiko permainų metas, vienaip ar kitaip pakeitęs daugelio to meto žmonių likimus“, – prisiminė tautodailininkas, kuris, atvykęs gyventi į Darbėnus, iš dalies įgyvendino ir savo tėvo svajonę – šis vis pakalbėdavo, kad, išėjęs užtarnauto poilsio, kelsis į kaimą, į sodybą. T. Rudys prisipažino nesąs miesto vaikas – jį irgi traukė gamta, ramybė, tad sprendimas iš didmiesčio keltis į ramų provincijos miestelį atėjęs iš vidaus. Dėl šio sprendimo sakė nė sykio nesigailėjęs. T. Rudžio odos dirbtuves Darbėnuose dažniausiai susiranda tie, kuriems reikia ko nors natūralaus, originalaus, mūsų kraštą reprezentuojančio suvenyro ar tiesiog – patogaus kasdien būtino daikto: piniginės, raktinės, rankinės, papuošalų dėžutės ir panašiai. Paklausus, kaip gimsta kūrybinės idėjos, iš ko jų semiasi, T. Rudys teigė, kad daugiausia idėjų suteikia patys žmonės. „Daug bendrauju su žmonėmis – mugėse, įvairiose edukacijose. Iš jų ir išgirstu, ko jiems reikia, ko jie pageidautų, kas būtų įdomu, kas – ne. Sausis man įprastai būna atokvėpio, tarsi atostogų metas. Tada ir gimsta naujos idėjos ir sumanymai.“
Kūrėja savo svajoklius paleidžia į pievas
Kretingiškė tautodailės kūrėja Ramunė Martinėnienė – dažna šventinių mugių dalyvė, džiuginanti lankytojus iš lino audinio pasiūtomis ir išraiškingomis mimikomis apdovanotomis lėlėmis-gyvūnėliais: katinėliais, varlytėmis, arkliukais, laputėmis. Kūrybą moteris pristato savo vardiniu prekės ženklu „Pieva“. Paklausta, kodėl lėles-gyvūnėlius ji paleido „į pievą“, tautodailininkė nuotaikingai atsakė: „Taip ir yra – tie mano gyvūnėliai tokie paplaukę svajokliai. O žmonės juk apie tokius taip ir sako „išėję į pievas“. Artėjančioms šių metų Kalėdoms, R. Martinėnienė sakė, be atvangos siuvanti arkliukus, mat, kiti metai pagal zodiaką būsią Arklio metai. Gaunanti kalnus užsakymų pasiūti nedidelius, prie kuprinių ar rankinių kabinamus, dabar madingus žaisliukus. „Siuvu ir didesnius arkliukus, kad vaikas rankose galėtų džiaugtis žaislu, taip pat arkliukus-pagalvėles“, – akcentavo pašnekovė. R. Martinėnienės siūti žaislai – estetiški, neperkrauti detalėmis. Per savo kūrybos dešimtmečius moteris nenutolo nuo jai būdingo stiliaus, kuria tik iš natūralių medžiagų – lino, medvilnės, vilnos, įdėdama nemažai rankų darbo, kemšant ir susiuvant smulkias detales, dekoruojant žaislus ir kitus minkštus rankdarbius. Jie prikemšami ekologišku sintetiniu pluoštu, todėl juos lengva išskalbti.
Kiekvieną lėlę-gyvūnėlį tautodailininkė sakė kurianti ekspromtu, be išankstinių trafaretų, nes jų formos jau gyvenančios jos galvoje. Gyvūnėlių snukučių išraiškas perteikia skirtingais rakursais pakelti ir siūlų dygsniais nubrėžti antakiai bei įkypos, pakeltos, nuleistos akys. Gyvūnėliai, o ypač katinai, gerai prižiūrėti – jų pilveliai riebiai prikimšti. Visų lėlių užpakaliukai užsiūti specifiniu baltu dygsniu – tai menininkės braižas, tarsi autografas po paveikslu. Dangaus sodus rišo M. K. Čiurlioniui
Kretingos rajono viešosios M. Valančiaus bibliotekos Rūdaičių filiale buvo surengta šiaudinių sodų rišimo edukacija „Dangaus sodai“, skirta M. K. Čiurlionio metams paminėti. Renginio viešnia klaipėdietė tradicinių amatų meistrė meno kūrėja Margarita Macijauskienė pasidžiaugė, kad moterų, vaikų rankose pamažu atgyja ši liaudies meno šaka. „Pastebiu, kad susidomėjimas šiaudų sodais kyla, ir tai džiugina“, – edukatorė akcentavo, kad prieš dvejus metus šiaudų sodai pateko į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. „Kol yra šiaudų sodų meistrų, kol tuo domimasi bendruomenėse, yra vilties, kad šis amatas, kurį labiau įvardinčiau kaip kūrybą, neišnyks“, – viltingai kalbėjo, M. Macijauskienė, pirmąją savo darbų aprodą surengusi dar 1993-aisiais. Iš viso meno kūrėja yra surengusi per 30 parodų, jos sodais galėjo pasigrožėti ir Rūdaičių bibliotekos lankytojai, ir edukacijos dalyviai. Svarbiausia, kad visi M. Macijauskienės darbai – originalūs. „Niekada nieko nekopijavau. Kūriau ir pati tebekuriu savo darbų schemas, vaizdus, mėgstu savo sodus puošti džiovintais linais, kermėkų žiedais, proginius sodus – šiek tiek spalvotais siūlais. O pagal Mažosios Lietuvos tyrinėtoją Frydrichą Kuršaitį, tiksliau – jo aprašytą lietuvninko namuose matytą šiaudų sodą, papuoštą popierinėmis gėlėmis, vieną tokių sukūriau ir aš“, – M. Macijauskienė sakė, kad šį sodą kūrusi taip, kaip supratusi tyrinėtojo aprašymą, kuris apėmė vos keturias eilutes. Šiaudus – vieną esminių sodų rišimo elementų – meistrė ruošia pati. Jų ieškoti pradeda apie Jonines, nes vėliau paruošti šiaudai nebeturi prigimtinio grožio, kuriam didžiausios įtakos turi gamtos sąlygos: vėjas, lietus, saulė. Todėl pražiopsoti Joninių laiko nevalia – vėliau paruošta žaliava bus netinkama sodams rišti. Menininkė apgailestavo, kad vis sunkiau yra rasti rugių šiaudų – šią grūdinę kultūrą augina vis mažiau žemdirbių, tačiau ūkininką, kuris leistų pasiruošti ruginių šiaudų dar iki javapjūtės, jai pavyko surasti Degaičiuose. „Žinoma, galima sodus rišti ir iš miežio, kviečio šiaudo, bet rugio šiaudas yra pats geriausias – tvirtas, gražus, reikiamo ilgio“, – tvirtino M. Macijauskienė.
KRETINGA VILNIAUS g. lapkričio 12 d. apie 3 val. automobilį BMW 730 vairavusiam 2006 m. gimusiam vaikinui nustatytas 1,86 prom. neblaivumas, taip pat nustatyta, kad jis neturi teisės vairuoti. KRETINGOS RAJONAS Lapkričio 12 d. į policijos komisariatą kreipėsi 1954 m. gimusi moteris, kuri pareiškime nurodė, kad lapkričio 7 d. iš jos banko sąskaitos neaiškiomis aplinkybėmis buvo pasisavinta 1 tūkst. 160 eurų. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
Parengė Edita KALNIENĖ
Sunkiaatlečių pasirodymas nenuvylė
Panevėžyje įvykusiame Lietuvos sunkiosios atletikos atskirų veiksmų čempionate Kretingai atstovavusių jaunųjų sunkiaatlečių, jų trenerio Arvydo Bušecko teigimu, pasirodymas nenuvylė. „Mūsų sportininkai – dar jauni, dar vaikai, o varžėsi tarp suaugusiųjų. Šis čempionatas – tarsi praėjusio Lietuvos sunkiosios atletikos čempionato tąsa, tik šįsyk sportininkų pasirodymai buvo vertinami neskaičiuojant bendros sumos. Taigi vienoje rungčių nepasisekus, kitoje galima tapti ir čempionu“, – kalbėjo treneris A. Bušeckas, viltingai vertindamas naująją Kretingos sporto mokykloje augančią sunkiaatlečių kartą, kuri ryškiausius rezultatus, jo pastebėjimu, dar parodys ateityje. Panevėžyje moterų grupėje 48 kg svorio kategorijoje abiejose – rovimo ir stūmimo – rungtyse Sintija Bujanauskaitė tapo III v. laimėtoja: ji rovė 26 kg, stūmė 36 kg. Elija Litvinaitė varžėsi 63 kg kategorijoje ir abiejose rungtyse, rovusi 50 kg ir stūmusi 60 k, iškovojo II v. Vyrų grupėje svorio kategorijoje per 110 kg varžėsi Gvidas Jucys. Nors jis rovimo ir stūmimo rungtyse užėmė V v., vaikinas pagerino tris Lietuvos U-20 rekordus: jis rovė 96 kg, stūmė 130 kg, dvikovė – 226 kg. Eimantas Vosylius varžėsi 110 kg svorio kategorijoje ir buvo šeštas: jis rovė 73 kg ir stūmė 93 kg. Kretingos sporto mokyklos garbę gynė ir savo jėgas šiose svarbiose varžybose pasitikrino ir kiti sunkiaatlečiai: Deividas Beniušis, Atas Tamošiūnas, Martynas Alseika, Dovydas Martinkus, Erikas Paulauskas, Lukas Puškorius, Pijus Banys, Edvinas Barzdys, Martynas Viščiūnas, Mindaugas Viščiūnas, Andrej’us Zaicev’as, Danielius Žilys. „Jiems sekėsi kukliau, jie į finalinį etapą nepateko, tačiau jie įgijo vertingos varžymosi patirties“, – paaiškino A. Bušeckas.
Įžuvino 6 Kretingos rajono tvenkinius
Kretingos rajone šiais metais įžuvinti 6 tvenkiniai: trys – Kretingos dvaro parko, Vienuolyno, Rūdaičių ir Šukės tvenkiniai. Į juos iš viso įleista 1 tūkst. lydekų, viena jų sveria apie 180 gramų. Iš Savivaldybės biudžeto tam skirta beveik 4 tūkst. Eur. Iš viso – per 7 tūkst. žuvų Kretingos rajono savivaldybė tvenkinius įžuvina kasmet: šiemet tai – 6-as kartas. „Tvenkinius įžuviname nuo 2020 m., kadangi prieš septynerius metus atlikti tvenkinių tyrimai parodė, kad juose trūksta plėšrių žuvų, o tai kenkia ekosistemai“, – paaiškino vicemerė Vaida Jakumienė. Trečiadienį į tvenkinius specialistai paleido 1 tūkst. lydekų: daugiausia – 400 – į Rūdaičių tvenkinį, 250 – Kretingos dvaro parko III, 150 – Kretingos dvaro parko II, 80 – Šukės, po 50 – Vienuolyno ir Kretingos dvaro parko I tvenkinius. „Per visus šešerius metus iš viso būsime paleidę daugiau kaip 7 tūkst. įvairių žuvų“, – įvardino V. Jakumienė. Savivaldybė yra numačiusi kiekvienų metų planą, kokias žuvų rūšis planuojama paleisti į vandens telkinius. „Šiais metais paleidome tik lydekas, tačiau anksčiau esame pirkę ir kitų rūšių žuvis – lynų, amūrų ir plačiakakčių“, – kalbėjo vicemerė. Kitais metais Savivaldybė planuoja įžuvinti ir Lazdininkų tvenkinį. „Šiuo metu laukiame, kol Žemės ūkio ministerija patvirtins parengtą šio tvenkinio įžuvinimo planą“, – tikino V. Jakumienė, akcentavusi, kad po įžuvinimo žvejams nėra draudžiama žvejoti tvenkiniuose.
„Tęsiame prieš šešerius metus išsikeltą tikslą rekonstruoti visus Kretingos rajono sporto aikštynus, kad moksleiviai ir kiti rajono gyventojai turėtų šiuolaikiškas, saugias ir patrauklias sporto erdves, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. – Šiuo metu rekonstruojamas Salantų gimnazijos stadionas, jau pradėtos ir Vydmantų gimnazijos sporto aikštyno tvarkymo projektavimo ir rangos darbų pirkimo procedūros. Darbai Salantų stadione bus baigti kitų metų vasarą.“ Mero teigimu, atnaujinus Vydmantų gimnazijos stadioną, planuojama ir Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro ir Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro stadionų rekonstrukcija. Salantų gimnazijos stadiono rekonstrukcijos darbai kainuos 785 tūkst. eurų: 500 tūkst. eurų skyrė Nacionalinė sporto agentūra prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kitą reikalingų lėšų dalį pridės Kretingos rajono savivaldybė. Projektą stadionui rekonstruoti parengė ir darbus atliks UAB „Rolana“, laimėjusi Kretingos rajono savivaldybės administracijos skelbtą konkursą. Atliekant darbus numatyta naujai įrengti dirbtinės vejos futbolo aikštelę, įkomponuotą į 4-ių takų bėgimo ratą, šios aikštelės užribiuose – krepšinio-lauko teniso, krepšinio-tinklinio aikšteles su kamuolių gaudyklėmis, vaikų žaidimų aikštelę, lauko treniruoklių zoną, 2 šuolio į tolį, rutulio stūmimo sektorius.
Spūstys prie degalinės – problema tęsiasi
Dar vasarą kretingiškiai kėlė problemą dėl spūsčių prie „Viados“ degalinių Kretingoje kelyje Šiauliai–Palanga – tiek ties posūkiu į Vytauto g., tiek į Kretingsodžio kaimą. Spūstys susidaro įmonei paskelbus akciją degalams. Neįmanoma pravažiuoti „Norėčiau atkreipti dėmesį į nuolat besikartojančią problemą prie „Viados“ degalinės Vytauto gatvėje. Trečiadienį apie 17.30 val. vėl buvo visiškai neįmanoma pravažiuoti nė viena kryptimi – kelias tiesiog užkimštas automobilių, laukiančių įvažiavimo į degalinę“, – laiške redakcijai rašė viena gyventoja. Moteris prisiminė, kad policija anksčiau buvo išplatinusi pranešimą apie toje vietoje daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus: „Kiek žinau, trečiadieniais degalinėje vyksta akcijos, ir tuo metu situacija visada tokia pat. Nors pareigūnai jau anksčiau buvo išplatinę degalinės klientams informaciją, kad ten stovėti negalima, panašu, kad realių pokyčių nėra – eismas paralyžiuojamas, o vairuotojai priversti laukti spūstyse arba rizikuoti išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą.“ Netoliese gyvenanti kretingiškė klausė, ar Savivaldybė, policija planuoja imtis kokių nors sprendimų: „Pavyzdžiui, riboti įvažiavimą akcijos dieną, nukreipti srautą ar bent jau pastatyti kelio ženklus, kad būtų saugiau ir vairuotojams, ir pėstiesiems.“
Papildoma parama bitininkų neišgelbės
Lietuvos bitininkų sąjungą, kuri, pasitarusi su šalies bitininkų draugijomis ir įvertinusi šiemet patirtą medaus derliaus nuostolį, kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kad ši institucija surastų galimybių tuos nuostolius kompensuoti. Ne per seniausiai Lietuvos bitininkų draugiją pasiekė Žemės ūkio ministerijos raštas, pasirašytas ministro Andriaus Palionio. Žemės ūkio ministerija įvertino Lietuvos bitininkų sąjungos išsakytą susirūpinimą dėl bitininkų patirtų nuostolių kompensavimo – šiuos nuostolius bitininkai patyrė dėl nepalankių klimato sąlygų. „Ministerija, siekdama, kad peržiemotų kuo daugiau bičių šeimų ir kad šalies bitininkai patirtų kuo mažiau nuostolių nuo 2008 m., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3D-357 patvirtintomis Paramos teikimo bičių laikytojams už papildomą bičių maitinimą taisyklėmis, teikia paramą papildomam bičių maitinimui. Kasmet šiai priemonei yra skiriama po 750 tūkst. Eur, tačiau šių lėšų nepakakdavo tenkinti visas paraiškas visa apimtimi, todėl jas tekdavo proporcingai mažinti“, – rašoma Žemės ūkio ministerijos Bitininkų sąjungai adresuotame pranešime. Taigi ministerija, siekdama atliepti šalies bitininkų prašymą ir suprasdama, su kokiais sunkumais bitininkai dėl nepalankių bitininkavimui oro sąlygų susiduria šiais metais, Strateginio planavimo komiteto posėdyje nutarė skirti papildomai daugiau negu 219 tūkst. Eur šiai priemonei ir bitininkų paraiškas tenkinti visa apimtimi, netaikant proporcingo mažinimo. „Taip pat svarsto galimybę suteikti didesnę finansinę pagalbą siekiant padėti šiais metais sunkumus patyrusiam bitininkystės sektoriui“, – viltingai rašoma bitininkams adresuotame rašte.
Melioracijos sistema griūva, rajono Žemės ūkio skyrius tyli
Kretingos rajone vis dažniau girdime ūkininkų skundus dėl užlietų laukų, užžėlusių melioracijos griovių ir neveikiančių drenažo sistemų. Visi suprantame – be tinkamos melioracijos nebus nei gero derliaus, nei stabilaus žemės ūkio. Tačiau kas turi rūpintis šių sistemų priežiūra? Žinoma, pirmiausia rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyrius. Deja, panašu, kad šis skyrius savo pareigas atlieka tik „popieriuje“. Melioracija – tai ne vien grioviai ar vamzdžiai po žeme. Tai visa žemės ūkio infrastruktūra, nuo kurios tiesiogiai priklauso rajono ekonominis gyvybingumas, kaimo bendruomenių ateitis ir žemdirbystės, kaip verslo šakos, konkurencingumas. Investicijos į melioraciją yra strateginis žingsnis, lemiantis, ar Kretingos rajonas išliks stipriu žemės ūkio regionu, ar pamažu pralaimės konkurencinę kovą kitiems rajonams, kurie šiai infrastruktūrai jau šiandien skiria rimtą dėmesį. Per pastaruosius metus mūsų rajono ūkininkai ne kartą kreipėsi į Savivaldybės Žemės ūkio skyrių dėl apleistų griovių ir vandens kaupimosi laukų pakraščiuose. Atsakymai kartojasi – „trūksta lėšų“, „planas bus rengiamas“, „pateikite prašymą dar kartą“. Tik gamtos jie neveikia – pavasarį laukus vis plačiau semia vanduo, rudenį dumble murkdosi technika. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad skyriui šiuo metu vadovauja laikinas vedėjas, Savivaldybės vyriausiasis inžinierius Petras Šadreika, kuris, sprendžiant iš darbo rezultatų, šioms pareigoms stokoja ir kompetencijų, neturi nei pakankamos patirties, nei noro imtis iniciatyvos. Vietoj to, kad būtų ieškoma sprendimų, viskas paliekama „kaip nors savaime“. Toks neveiklumas veda prie to, kad melioracijos sistema rajone žlunga. Šių metų spalio 30 dieną, ūkininkų sąjungos pirmininko Rimanto Pauliko kvietimu, Kretingos rajone lankėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Per susitikimą ūkininkai atvirai išsakė savo problemas – tarp jų ir melioracijos sistemos tragišką padėtį. Buvo akcentuota, kad valstybės Kretingos rajonui melioracijos sistemoms prižiūrėti skiriamų 200 tūkst. eurų nepakanka. Tokia suma, kai reikia prižiūrėti viso rajono tinklus, yra lašas jūroje. Ūkininkas Stasys Sandaras susitikime rėžė be užuolankų, kad melioracijos įrenginių būklė rajone yra apverktina, o problemos sprendimų ieškantys žemdirbiai atsimuša į valdžios institucijų abejingumą.
|
|
