|
|
|
(1998) 2025-10-28Apleistas Kurmaičių paukštininkystės kompleksas turi naują šeimininką
Pastaruosius tris dešimtmečius iš rankų į rankas ėjusio Kurmaičių paukštininkystės komplekso griuvenas su beveik 20 ha žemės sklypu už 1,1 mln. eurų įsigijo šiemet įsteigta gynybos akcinė bendrovė „Memel tactical group“. Kam ir kaip panaudos įsigytą turtą, dar sprendžia Sovietiniais laikais Kurmaičių paukštininkystės tarybinio ūkio paukštyne buvo laikomi tūkstančiai dedeklių vištų. Apleistas paukštininkystės kompleksas yra šalia Kurmaičių gyvenvietės. Gandai, kad objektas turi naują šeimininką ir apie čia planuojamą statyti šovinių gamyklą kurmaitiškius buvo pasiekę dar pavasarį. Aiškindamiesi, kas kaimynystėje bus daroma, Kurmaičių bendruomenės atstovai tąsyk kreipėsi ir į Savivaldybę, kur ir buvo patikinti, kad rajono valdžia taip pat nežino. Antra nerimo banga dėl kompleksą įsigijusio investuotojo planų nuvilnijo rudenį. Apleisto 19,97 ha paukštyno teritorijoje stovi 29 pastatai: 13 paukštidžių, dirbtuvės, katilinės, sandėliai. Bendras tų pastatų plotas 27 tūkst. kv. m. Įmonės „Memel tactical group“ savininkas Andrius Zubernis „Pajūrio naujienoms“ tvirtino, kad tebesvarsto dėl įsigyto turto įveiklinimo. „Pasamdyta įmonė vertina statinius, jų plotas – didelis. Geriausiu atveju 2026 m. turėsime analizę ir išvadas, ką iš statinių renovuoti, ką nugriauti. Svarstome išdalinti teritoriją sklypais ir paleisti nuomai, iš savo turimo verslo gal kažką čia perkelti“, – aiškino A. Zubernis. Verslininko teigimu, šabakštynu paversto buvusio paukštininkystės komplekso vietoje turėtų atsirasti nedidelis verslo ir gamybos centras. Pagal Kretingos rajono bendrąjį planą buvusio Kurmaičių paukštyno teritorija numatyta pramonės ir sandėliavimo paskirčiai, nors lig šiol sklypo žemė tebėra žemės ūkio paskirties. Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistai patvirtino, kad „Memel tactical group“ kreipėsi į Savivaldybę su prašymu leisti rengti paukštininkystės komplekso 19,97 ha teritorijos detalųjį planą žemės paskirčiai pakeisti. Atsižvelgęs į prašymą, meras Antanas Kalnius pasirašė potvarkį dėl žemės paskirties pakeitimo iš žemės ūkio į gamybos ir sandėliavimo, jau pradėtos detaliojo plano rengimo procedūros. Kilęs iš Jokūbavo A. Zubernis turi akcijų šešiose gynybos ir kepyklos veiklomis užsiimančiose įmonėse Lietuvoje. „Memel tactical group“ Klaipėdos rajone, Stirbių kaime, 150 ha teritorijoje, plėtoja pilietinio pasipriešinimo bazę su šaudykla. Verslininkas patikino, kad pirkinio Kurmaičiuose su įmonės veikla Klaipėdos rajone nesieja. Jo teigimu, Kurmaičiuose įsigytas turtas yra per brangus, kad būtų naudojamas panašioms menkai pajamų duodančioms veikloms. A. Zubernis kilęs iš Jokūbavo, čia turi planų atstatyti Prezidento Aleksandro Stulginskio dvarą. Dalį dvaro patalpų jau nupirko ir siekia įsigyti likusias. Verslininkas svarsto, kad atkurtame dvare gal įkurs muziejų, turi ir kitų idėjų, siūlymų dėl šio objekto. Anot jo, tai daugiau altruistinis projektas. A. Zubernis pasakojo, kad apleistas Kurmaičių paukštininkystės kompleksas jo akiratin pateko tvarkant Jokūbavo dvaro reikalus.
Pievų gatvėje eismo nekeis
„Pievų gatvės problema negali būti išspręsta vien tik įrengus greitį slopinančius kalnelius“ – su tokia išvada į Eismo saugumo komisiją kreipėsi gyventojas. Jis pageidavo „gyvo“ susitikimo su miesto seniūne Gintare Liobikiene ir su Savivaldybės specialistu, atsakingu už eismo saugumą. Anot gyventojo, ši gatvė iš mažo intensyvumo yra virtusi viena labiausiai automobilių srautais apkrautų gatvių. Bet tam ji nepritaikyta – nėra nei šaligatvių pėstiesiems, nei perėjų, o eismas leidžiamas net sunkiasvorėms. Šioje gatvėje tik 5 gyvenamieji namai, o aptarnaujanti visą naujos statybos gyvenamųjų namų kvartalą. „Šimtai tų namų gyventojų kasdien darda Pievų gatve, nors turi puikų privažiavimą iki savo namų per Mėguvos, Žilvičių gatves, kuriose įrengti šaligatviai, greičio ribojimo kalneliai, pėsčiųjų perėjos“, – teigė Pievų gatvės gyventojų atstovas. Jis prašė, kad su juo susisiektų miesto seniūnė, susitartų, kada konkrečiai galės susitikti su gyventojais. „Reikėtų, kad į susitikimą taip pat būtų atsivestas ir Savivaldybės administracijos tarnautojas, atsakingas už saugaus eismo problemų sprendimą“, – pageidavo žmogus. Komisijos jis prašė spręsti dėl gatvės uždarymo ties Žilvičių gatve, o Pievų gatve automobilių eismą leisti vien tik šios gatvės gyventojams. Bet Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė į susitikimą sakė nevažiuosianti. „Reaguojant į nusiskundimus, Pievų gatvės rajone prieš dvejus metus dviejose siaurose gatvėse padarytas vienpusis eismas, įrengti greitį ribojantys ženklai – daugiau pretenzijų nesam gavę, išskyrus tą vienintelį atveją, kai vasarą nesuvaldyta mašina atsitrenkė į tvorą“, – sakė seniūnė. Kad būtų padaugėję avarijų, nepatvirtino ir Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas. Jo teigimu, sunkiasvorės į miestą važiuoti ir taip negali, kelio ženklai sudėti. „O jeigu ten malkų kas atsiveža, tai – nedažnai. Nepritariu ką nors toje gatvėje keisti, kaip eismas yra sureguliuotas, taip ir turėtų būti“, – sakė jis. G. Liobikienės teigimu, dėl greitį slopinančių kalnelių gyventojai taip pat buvo apklausti – dauguma nesutinka, kad būtų įrengti.
„P. n.“ informacija
Išeitis – įsirengti užkardas
Topolių aklg. Kretingoje esančio daugiabučio namo „Minija“ gyventojai norėtų, kad jų teritorijoje būtų pastatytas nuosavybės teisę ribojantis ženklas „Tik namo gyventojams“, o salantiškiai prašo eismą draudžiančio ženklo su papildoma lentele. Topolių aklg. Nr. 4 automobilių stovėjimo aikštelėje telpa vos 15 mašinų, po darbo grįžę gyventojai sako, kad jiems nebelieka vietų savo automobiliams pasistatyti, mat mašinas čia paliekančių gudručių atsiranda dar ir iš kaimyninių namų. Tačiau Eismo saugumo komisijos posėdyje paaiškėjo, kad Registrų centre nėra duomenų apie tai, kad ta teritorija, apie kurią kalbama, būtų išsinuomota, išpirkta arba valdoma kita teise. Pirmiausia bendrijai reikėtų įforminti sklypą, tada būtų galima įsirengti užkardą. Analogiška situacija ir Salantų miesto Turgaus a. 11: čia gyventojai pakartotinai prašė pritarti sprendimui įrengti kelio ženklą Nr. 302 „Eismas draudžiamas“ su papildoma lentele, žyminčia savaitės dieną. Pasak seniūnės Jolantos Ažondenienės, prieš metus Eismo saugumo komisija buvo davusi užduotį išsiaiškinti, ar visi gyventojai su tuo sutinka. „Žmonės ilgai tarėsi, bet jau surinko visus parašus, nes tikrai didelius nepatogumus patiria ypač turgaus dieną, kai jų mažas kiemas užstatomas svetimomis mašinomis, ir nėra jokių galimybių patiems nei išvažiuoti, nei įvažiuoti“, – sakė J. Ažondenienė. Komisijos patarimas toks pat: kreiptis į rajono Savivaldybę, prašyti, kad būtų atliekamos sklypo įteisinimo procedūros. Tapę valdytojais, gyventojai galės įsirengti užkardą.
„P. n.“ informacija
Baigia tvarkyti vaikų žaidimų aikšteles
Kretingos miesto seniūnija baigia paskutinius darbus vaikų žaidimų aikštelėse Kretingos mieste: šiuo metu montuojami papildomi įrenginiai prie Kretingos dvaro parko I tvenkinio. „Montuojamos sūpynės „Gando lizdas“ ir daugiafunkcis įrenginys, kuriame – čiuožyklos, laipynės ir panašiai“, – įvardino Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė. Šiems darbams išleista 100 tūkst. Eur. Iš viso įvairiais įrenginiais Kretingos mieste papildytos 5 vaikų žaidimų aikštelės, 1 iš jų – Bajoruose, prie bendrabučių, – įrengta naujai. „Visas aikšteles tik papildėme, nieko neišardėme ir nekeitėme“, – tikino G. Liobikienė. Atnaujinti vaikų žaidimų aikšteles Kretingos mieste norėta dėl anksčiau gautų gyventojų nusiskundimų. „Buvome gavę pastabų iš tėvų, kad nemažai įrenginių pritaikyti mažesniesiems. Padarėme taip, kad veiklos atrastų įvairaus amžiaus vaikai. Pavyzdžiui, vadinamojoje Birutės salelėje įrengėme kompleksą, sūpynes, kurios tinka ir paaugliams iki 14 metų“, – paaiškino seniūnė. Vaikų žaidimų aikštelės Kretingoje iš visų miesto pusių yra išsidėsčiusios 2 km spinduliu. „Manome, kad poreikis patenkintas“, – teigė G. Liobikienė. Kai kurie tėvai vaikų žaidimų aikštelės pasigenda anksčiau vadintame „Šeimos slėnyje“ žvyrduobėje. Anot miesto seniūnės, tai kainuotų daug, o vaikų žaidimų aikštelių mieste pakanka: „Toje vietoje įrengti vaikų žaidimų aikštelės negalima, nebent galėtų kitoje žvyrduobės pusėje, tačiau ten žiemą žmonės renkasi slidinėti. Taip pat tam reikia labai didelių investicijų, todėl, manau, turime pasirinkti, kas svarbiau.“ Papildytos ir sutvarkytos vaikų žaidimų aikštelės Kretingos dvaro parko I tvenkinio prieigose, vadinamojoje Birutės salelėje, Pastauninko parko žemutinėje ir viršutinėje dalyje, Bajoruose. Taip pat vaikų žaidimų aikštelės yra įrengtos Jauryklos parke ir lapyne.
Vilniuje įvyko dirbtinio intelekto technologija paremtos integruoto ugdymo turinio platformos EditAI bendruomenės renginys. Buvo aptartos švietimo tendencijos ir pristatyta šeštoji, patobulinta, EditAI versija, o aktyviausiems vartotojams įteiktos padėkos. Pamokos tampa kūrybiškesnės Už ugdymo procese nuosekliai naudojamą EditAI įrankį padėką pelnė ir Kurmaičių pradinės mokyklos direktorė Renata Bumblienė. Ji papasakojo, kad EditAI platforma pasitelkiama, kai ugdymo įstaigoje organizuojamos dienos, skirtos integruotam ugdymui. Mokytojai individualiai tariasi dėl dalykų integravimo, ieško idėjų, nori susieti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo nesugretinama. Kurmaičių pradinė mokykla EditAI „prisijaukino“ direktorės pavaduotojos ugdymui Virginijos Kvietkauskienės iniciatyva, o viena aktyviausių vartotojų tapo pradinių klasių mokytoja Jurgita Česnavičienė. „Dirbdama su pradinukais, nuolat ieškau būdų, kaip mokymą padaryti įdomesnį, prasmingesnį ir patrauklesnį tiek vaikams, tiek pačiam mokytojui. EditAI platforma – vienas naujausių mano atradimų, padeda ne tik sutaupyti laiko, bet ir kūrybiškai organizuoti integruotas pamokas“, – mintimis dalijosi mokytoja. „Labai vertinu tai, kad šioje platformoje galiu bendradarbiauti su kitais mokytojais – mes kartu planuojame, koreguojame ir tobuliname integruotus projektus ar atskiras pamokas. Išlaikant bendrą tematiką, kiekvienas pedagogas gali prisitaikyti medžiagą pagal savo klasės poreikius, o dirbtinis intelektas padeda rasti tinkamiausius sprendimus“, – pasakojo J. Česnavičienė.
Kas stiprina ir leidžia iš nevilties pakilti? Tokia tema praėjusį antradienį atviri pasikalbėjimai surengti Kretingos rajono kultūros centre. Kretingos trečiojo amžiaus universiteto (TAU) bendruomenė susitiko su Nacionalinės TAU asociacijos vykdomuoju direktoriumi Gediminu Dalinkevičiumi, bet šį kartą kaip su psichikos sveikatos ir „Žvelk giliau“ ambasadorių iniciatyvos projekto koordinatoriumi. Psichikos sveikatos ambasadorės Tatjanos Grigoravičienės nuoširdus pasidalijimas patirtimi atskleidė šios ypatingos savanorystės misijos esmę. Kas dažniausiai slegia mūsų pečius, kas neleidžia pradėti dienos be nerimo, kas trukdo gerai jaustis vyresniame amžiuje ir kaip galėtume sau padėti? Kas „užteršia“ mūsų mintis, kaip rasti šviesos? Kodėl vengiame prisipažinti, kad turime psichikos sunkumų, emocinių problemų? Šiuos ir kitus su psichikos sveikata ir emocine savijauta susijusius klausimus kėlė susitikime psichikos sveikatos koordinatorius G. Dalinkevičius, pristatydamas „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvą. Ar turime drąsos kalbėtis apie skaudžias patirtis ir kas gali pagelbėti tiems, kuriems paramos reikia? Kiekvieno mūsų išgyventos situacijos, patyrimai neretai yra panašūs, tačiau dalinimasis patirtimi turi daug individualių niuansų. Ką daryti su mūsų patirtimi, išgyvenimais, kad jie nestabdytų gyvenimo ir netemdytų minčių? „Svarbiausia ieškoti kelio, kaip išeiti iš juodų minčių ir pakilti iš depresinių nuotaikų“, – sakė Tatjana, pasidalinusi ne tik gniuždančiomis patirtimis iš skaudžiais praradimais paženklinto gyvenimo etapo, bet ir atradimais, kaip keltis ir atsistoti. „Esu baltarusė, bet 50 metų gyvenu Lietuvoje. Būdama 21 metų baigiau universitetą Minske ir gavau paskyrimą į Kėdainius. Turėjau išmokti lietuvių kalbą pakankamai greitai. Būdama 24 metų likau našle su kūdikiu ant rankų, – savo sudėtingo gyvenimo istorijos pradžia prisiminė moteris. – Tada prasidėjo mano psichinės sveikatos griūtis. Tuo metu aš to nesuvokiau, tik lioviausi verkusi, nebebuvo ašarų.“
Palangoje – unikali paroda
Palangoje, J. Šliūpo muziejuje, spalio 30-ąją atidaroma paroda „Lazaris Kaganas. Šaržai ir karikatūros“. Pirmoje šio autoriaus gyvenimui ir kūrybai skirtoje parodoje rodomi iš įvairių Lietuvos institucijų ir privačių asmenų surinkti Lazario Kagano šaržai ir karikatūros. Eksponatus parodai skolino Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Kauno regioninis valstybės archyvas, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Kauno miesto muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, Žemaičių muziejus „Alka“, Biržų krašto muziejus „Sėla“.
„P. n.“ informacija
Tėvo pėdomis sekė jo nepranokęs
Garsaus krašto tautodailininko lėlininko Kretingos rajono Garbės piliečio Broniaus Žymanto (1913–2007) vardas gerai žinomas kuriančių žmonių bendruomenėje. Jo darbai saugomi Kretingos muziejuje, o turtingas ir gilias mūsų tautos kūrybines savybes įkūnijanti menininko dvasia tarytum tebesklando po Kretingą, įkvėpdama tęsti jo kelią. B. Žymanto lėlininkystės tradicijas šiuolaikiškai perteikė kraštietis menininkas Andrius Seselskas, senųjų kapinių tvoroje įkurdinęs lėlių teatrą. Tačiau tai, kaip gimė B. Žymanto drožiniai – be lėlių, dar skulptūros, lazdos, buities daiktai, geriausiai jautė ir žino jo pėdomis pasekęs sūnus 78-erių kretingiškis Algimantas Žymantas. Algimantas gilinosi į medžio drožybą, tačiau tėvo kūrybos aukštumų pasiekti jam nebuvo duota, jis droždavo ir tekindavo labiau buities daiktus: šaukštus, dubenis, lazdas, vazas, skrynutes. Tačiau pastarąjį dešimtmetį drožybą, atviravo, jam tekę atidėti visam laikui, mat, dar dirbdamas medienos įmonėje, susižalojęs pirštus, o ir sunki persirgta liga nebeleidžianti susikoncentruoti kruopščiam darbui. „Tėvą pavyti buvo neįmanoma, tokių, kaip jis, visoje Lietuvoje tebuvo vienetai. Jis buvo apdovanotas ypatingu talentu, jo siela buvo nerami. Neragavęs mokslų, išėjo savo gyvenimo mokyklą. Turėjo nesutramdomą norą pažinti pasaulį, dalyvavo įvairiose veiklose – buvo pavasarininku, šioje organizacijoje įkūrė futbolo, krepšinio, tinklinio, lengvosios atletikos komandas. Tapo šauliu, baigęs kursus – puskarininkiu nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje, per karą tarnavo Lietuvių savisaugos batalione, pokariu buvo išsiųstas į lagerį. Savo talentu, piešdamas paveikslus, droždamas skulptūras, pasižymėjo dar jaunystėje – 1943-aisias dalyvavo tarptautinėje parodoje Vokietijoje“, – apie tėvo gyvenimą ir jo talentą A. Žymantas galėtų pasakoti ilgas valandas.
KRETINGOS RAJONAS KVECIŲ k. spalio 26 d. apie 2 val. sustabdytas automobilis „Toyota Yaris“, kuris užvažiavo ant saugumo salelės ir atsitrenkė į kelio ženklą, atitvarus ir nuvažiavo nuo kelio. 2008 m. gimusiam vairuotojui nustatytas 1,66 prom. neblaivumas. PALANGA KLAIPĖDOS pl. spalio 25 d. apie 21.30 val. pas 1992 m. gimusį vyrą rasta teleskopinė lazda. Asmeniui nustatytas 3,14 prom. neblaivumas. Pradėtas tyrimas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Spalio 25 d. kretingiškiai namuose 92:76 (22:22; 18:18; 17:22; 19:30) neprilygo Marijampolės „Sūduvai-Mantingai“ (4 pergalės, 2 pralaimėjimai). Rungtynes sėkmingiau pradėjo svečiai, kurie likus dviem minutėms pirmame kėlinyje pirmavo 19:10, bet kretingiškių Juliaus Kazakausko ir Justo Žiubrio pastangomis išlygino rezultatą. II kėlinyje ir toliau vyko atkakli kova ir, įpusėjus rungtynėms, rezultatas vis dar buvo lygus – 40:40. Likus žaisti trims su puse minutės III kėlinyje svečiams pavyko įgyti 7 taškų persvarą 57:50 ir lemiamame kėlinyje turėti pranašumą – 62:57. IV kėlinio pradžioje marijampoliečiai pratęsė sėkmingą atkarpą ir įgijo dviženklę persvarą (34 min. 70:58) ir per likusį laiką kretingiškiams priartėti nebeleido. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Julius Kazakauskas (6/8 dvitaškiai, 7/7 baudos, 6 atk. kamuoliai, 7 rez. perdavimai, 29 naud. balai) – 19, Justas Žiubrys (4/10 tritaškiai) – 14, Tautvydas Rudys (5/10 dvitaškiai, 3 per. kamuoliai) – 11, Mantvydas Staniulis – 10, Edgaras Danys – 8, Rytis Zabita (11 atk. kamuolių, 15 naud. balų) – 6, Gytis Mačionis (4 atk. kamuoliai) – 4, Jalen‘as Warren‘as – 3, Deivydas Kazlauskas – 1, Aringas Brazauskas. Dvi pergales per septynis turus pasiekę kretingiškiai šiuo metu užima XV turnyrinės lentelės vietą. Artimiausias rungtynes Kretingos „Kretinga-Rivilė“ žais namuose spalio 30 d. 19 val. su Mažeikių „M Basket“ (3 pergalės, 4 pralaimėjimai) komanda.
Tomas KUBILIUS
Ar gyvūnai yra tikroji konflikto priežastis?
Viešojo dėmesio centre ir vėl atsidūrė Topolių akligatvio Nr. 4 daugiabučio, esančio greta prekybos centro „Iki“ miesto mikrorajone, gyventojų bendrijos „Minija“ problema – beglobiai gyvūnai ir dėl jų kilęs konfliktas: viena gyventoja rūpinasi katinais ir paukščiais, o kitiems šie gyvūnai trukdo, todėl jie ardo jų šėryklas. Įsitikinusi, kad elgiasi beširdiškai Jau anksčiau šio daugiabučio gyventoja ir ilgametė kovotoja už laukinių kačių gerovę Judita Varkojienė savo iniciatyva priešais daugiabutį buvo įrengusi kačių namelį. Ji rūpindavosi ir iš savo lėšų maitindavo kelias namelyje peržiem besiglaudžiančias bešeimininkes kates. Tačiau kilęs konfliktas su kai kuriais daugiabučio gyventojais pasiekė Kretingos rajono savivaldybę, ir pernai kačių šėrykla iš kiemo buvo iškeldinta. Šėryklos įkurdintos Pastauninko parke, šalia Miškų urėdijos ir greta Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos stadiono. Šiomis dienomis J. Varkojienė ir vėl kreipėsi į redakciją: moteris tikino iš naujo patyrusi gyventojų pyktį ir jo padarinius: „Buvau pakabinusi lesyklėlę prie beržo – paprastą, išpjautą iš 5 l plastiko butelio. Lesindavau zyles. Kaimynas žadėjo žiemai padaryti gražią medinę lesyklą. O toje vietoje, kur dar pernai buvo kačių namelis, pasodinau alyvos krūmą, hortenzijų. Tarp jų įtaisiau pašiltintą guolį vienam beglobiui katinėliui. Bet grįžau iš kelionės ir nustėrau – lesyklėlė nuplėšta, guolis išdraskytas. Man baigia sveikatą sugadinti – net paukščių nebegalima lesinti. Kodėl taip beširdiškai elgiasi žmonės? Mūsų bendrijos pirmininkei nepatinka, kad rūpinuosi gyvūnais. Kai, nelikus kačių namelio, pritvirtinau lesyklą, ji ir vėl sakė – nereikia.“
Artėjant Vėlinėms dažniau susimąstome apie žemiškojo gyvenimo trapumą, mirties neišvengiamumą. Šiuolaikiniame, nuolat skubančiame pasaulyje modernumo tendencijos vis akivaizdžiau keičia ir laidotuvių apeigas, kurios tampa vis patogesnės, bet mažiau dvasingos. „Tradicinės šermenys, laidotuvės yra labai gražios, paguodžiančios, viltį ir suraminimą nešančios. Kada suprasime tai, tada ir būsime atsparūs visiems neprasmingiems pakaitalams. Didžiausias priešas esame mes patys, kurie nebranginame ir nepalaikome savo tradicijų“, – pokalbyje su „Vakarų Lietuvos“ korespondente samprotauja socialinių mokslų daktaras, muzikologas, liaudiškojo pamaldumo tyrėjas ir ekspertas, kunigas Saulius Stumbra. Prisikėlimo viltis – viltinga užuojauta – Šeimai, draugams artimo žmogaus mirtis yra dramatiškas išgyvenimas. Dažnai tenka girdėti, kad žmonės sako, jog atėję į laidotuves nežino, net ką sakyti liūdinčiajam. Ar yra paveikių paguodos žodžių krikščionims? – Jūsų klausimas kviečia pažvelgti į realybę, o realybė tokia, kad mes bijome mirties. Jei pažvelgtume į pirmuosius krikščionybės amžius, mes rastume liudijimų, kaip viltingai tikintieji laukė mirties. Katakombose (kapinėse) turbūt yra buvęs ne vienas skaitytojas – ta vieta buvo vadinama lotyniškai „dormitorium“ (liet. miegamasis) – tai reiškia laikinumas – užmigo iki prisikėlimo. Iš tos prisikėlimo vilties ir kyla viltinga užuojauta. Kai prarandama ši viltis ir perspektyva, tada ir nebežinom, ką ir kaip pasakyti. – Mirties tikrovė šiandienos visuomenėje vis labiau ignoruojama: stengiamasi mąstyti ir gyventi taip, tarsi mūsų egzistencija šiame pasaulyje nesibaigtų. Tad ką gi išreiškia šiame moderniame pasaulyje krikščioniškos laidotuvės, kokie yra pagrindiniai laidotuvių apeigų momentai – juk, būkime atviri, dažnas, ypač jauni žmonės jau nei susimąsto, nei žino? – Kaip taikliai jūs paklausėte. Jei kas nors sakytų, kad nėra informacijos – meluotų, jos yra maldaknygėse, interneto platybėse – klausimas, kiek mes ieškome jos. Ir patys esame liudytojai, kaip šis procesas numetamas ant svetimų, laidotuvių namų darbuotojų ar net planuotojų. O pagrindinės mūsų laidotuvių dalys yra šios: pirmiausia marinimas – ir svarbu pastebėti, kad dažniausiai to proceso daugiau bijo artimieji negu pats ligonis, – neprarasti rūpesčio tiek kūno sveikata, tiek dvasiniais patarnavimais sergančiajam. Svarbu yra ir ligonių sakramento priėmimas. Kita prasminga dalis – tai budynės – tradiciškai yra budima du vakarus. Tai laikas, kada reikia išsiverkti, atsisveikinti, atsiskirti, todėl tikinčiųjų bendruomenėje tie vakarai yra pilni maldų ir giedojimų. Laidojimas tradiciškai būdavo tik trečiąją dieną – prisimenant Jėzaus Kristaus prisikėlimą – giedama ir meldžiamasi iki išlydėjimo, procesija į bažnyčią šv. Mišioms ir palaidojimas kapinėse. Baigiamoji laidotuvių dalis – tai gedulingi pietūs, mūsų tradicijoje tai yra paskutinės mirusiojo vaišės, todėl nedalyvauti būdavo didžiulė negarbė.
Bendrystę kretingiškiai kuria skaptuodami moliūgus
Kretingiškiai Justė ir Lukas Jasinskai, nors jauni, bet savo idėjomis gerai žinomi Kretingoje. Šįkart šeima savo „Dvaro saldaininėje“ kvietė skaptuoti įvairaus dizaino moliūgus, kuriais šią savaitę puošia savo kiemelį. „Taip atskleidžiame rudens grožį ir sutelkiame žmones pabūti kartu, laisvą dieną praleisti lėtai, kūrybiškai“, – kalbėjo idėjos autoriai, pasidaliję moliūgų skaptavimo ypatumais. Telkia prasmingai veiklai „Moliūgų skaptavimas 2025“ – iniciatyva, įvairaus amžiaus kretingiškius ir miesto svečius burianti bendrai veiklai. „Kiekvienas turėjo atsinešti moliūgą, jį išskaptavus – „parduoti“ mums už saldainius, – paaiškino L. Jasinskas. – Būna, kad kiti nenori palikti savo kūrinio ir nešasi namo. Mums tinka visaip – svarbu, kad žmonės ateitų smagiai ir turiningai praleisti laiką.“ Idėja organizuoti renginį kilo prieš šešerius metus. „Sakydavo, kad Kretingoje nėra ką veikti, tai pagalvojome, ką čia padarius, kad tos veiklos atsirastų. Taip kilo mintis skaptuoti moliūgus“, – prisiminė Justė. Jaunai šeimai šis užsiėmimas patinka, todėl ir kitus nori įtraukti į rudens niūrius vakarus turtinančią veiklą. „Papuošiu moliūgus ir, nieko nesakiusi, nuvežu savo draugams. Jie apsidžiaugia. Visada malonu kitiems praskaidrinti nuotaiką“, – dalijosi J. Jasinskienė. Skaptuoti moliūgus pamėgsta vis daugiau žmonių. Į dirbtuvėles susirenka ir dalyvavusieji ankstesniais metais, ir nauji veidai. „Veiklą kaskart organizuojame šeštadienį – tądien Kretingos muziejuje daugiausiai lankytojų. Yra buvę, kai svečiai iš kitų miestų, pamatę, kad skaptuojame moliūgus, nuvažiuoja jų nusipirkti ir sugrįžta skaptuoti“, – pasakojo L. Jasinskas. Anot jo, šiemet „Dvaro saldaininės“ kiemą puošia apie 40 šviečiančių moliūgų.
Ruošiasi steigti naują biudžetinę įstaigą
Ketvirtadienį įvyksiančiame rajono Tarybos posėdyje politikai turėtų priimti sprendimą Kretingos sporto centrą atskirti nuo Sporto mokyklos ir įkurti visiškai naują biudžetinę įstaigą. Buvo prijungtas laikinai Dvejus metus Kretingoje sėkmingai dirbantis, 100 proc. įveiklintas Sporto centras prie švietimo įstaigos ir buvo prijungtas laikinai. Jų funkcijos skirtingos: mokyklos paskirtis ugdyti jaunuosius sportininkus, o Sporto centro – teikti viešąsias paslaugas, susijusias su sportu, infrastruktūros nuoma ir kt. Tai, kad dabartinis Kretingos sporto centro direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Vytautas Tamašauskas baseine planuoja teikti dalines reabilitacijos paslaugas, kurias finansuotų Teritorinė ligonių kasa, vicemerės Vaidos Jakumienės žodžiais, šią įstaigą tik dar labiau tolina nuo Sporto mokyklos. „Mes žiūrim ir į ateitį. Turim daugiau Savivaldybei priklausančių sporto bazių – ir motobolo, ir sklandymo. Sutartis dėl jų valdymo baigsis kitais metais. Sporto centras galėtų jas valdyti, prižiūrėti“, – Savivaldybės kolegijos posėdyje kalbėjo vicemerė. Dabartiniu metu vienas sporto bazes kuruoja Sporto mokykla, kitas – seniūnijos, trečias – Savivaldybė. Pasak V. Jakumienės, daugelyje aplinkinių savivaldybių visos sporto bazės priklauso sporto centrams, kitaip tariant, yra vienose rankose. Naujų pareigybių nesteigs Sporto mokyklą, kaip ir kitas švietimo įstaigas, administruoja ir kuruoja Savivaldybės Švietimo skyrius, o Sporto centrą – Kultūros ir sporto skyrius. Atskyrus Sporto centrą nuo mokyklos, daugiau pareigybių įsteigti nereikės, tačiau bus perskirstytos funkcijos, kai kurioms, pavyzdžiui, buhalterei-apskaitininkei, prisidės daugiau atsakomybių. Įsteigus atskiros biudžetinės įstaigos direktoriaus etatą, pareigybių sąraše nebeliks pavaduotojo, jo funkciją, susijusią su viešaisiais pirkimais, darbo teise ir įvairiais ūkiškais dalykais, turės perimti kitas asmuo. „Manau, tiems, kuriems prisidėjo daugiau pareigų ir atsakomybių, logiška būtų bent kiek padidinti pareiginės algos koeficientą“, – iš anksto prašė V. Tamašauskas. Kad Sporto centras ir Sporto mokykla egzistuotų kaip atskiros įstaigos, neprieštaravo ir Sporto mokyklos direktorius Remigijus Malakauskas. „Šiandien Sporto mokyklą lanko 831 moksleivis, mes orientuojamės į jų ugdymą, o ne į viešųjų paslaugų teikimą. Tik tiek, kad Sporto centro direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams lig šiol buvo man pavaldus, o visa kita ir taip vyko po jo sparnu“, – sakė jis.
Dvylikai trumpųjų gatvių, jų ruožų arba akligatvių, paklojant juose asfaltą, rajono Savivaldybės taryba šiemet skyrė beveik 900 tūkst. eurų. Remontuotinų gatvelių sąrašai buvo patvirtinti kovą. Pagal anksčiau Savivaldybėje galiojusią tvarką, į prioritetinį tvarkomų gatvių sąrašą dažniausiai patekdavo judriausios miesto ar rajono gatvės, o mažosios taip ir likdavo nuošalyje. Bet, kiek lėšų bebūtų skiriama keliams, visų jų būklė taip greitai nepagerėtų ir gyventojų netenkintų, nes per daugelį metų infrastruktūra nudėvėta, ją reikia atnaujinti. Šiemet Savivaldybės gatvėms ir keliams prižiūrėti bei tvarkyti iš viso numatyta per 4 mln. eurų. „Džiaugiuosi, kad rajono Taryba pritarė iš šių lėšų beveik 900 tūkstančių eurų finansavimą skirti būtent mažosioms gatvėms“, – sakė meras. Tiesa, kone kasdien susiduriama ir su vis naujais iššūkiais. „Pavyzdžiui, niuansų yra Kauno, Kalno gatvėse: atrodo, kad lietaus nuotekos turėtų subėgti į vieną ar kitą šulinį, o, patikrinus realybėje, paaiškėja, kad taip nėra. Tad kai kur pirmiausia dar turime įrengti lietaus nuotekų tinklus, tik po to jau tiesti asfaltą“, – sakė A. Kalnius.
Savitarnos skalbykla – jau ir Kretingoje
Kretingoje jau veikia pirmoji savitarnos skalbykla „Skalbimo fėja“. Joje greitai, patogiai ir be vargo galima išsiskalbti drabužius, patalynę, užklotus. „Galima išsiskalbti ir išdžiovinti įvairius buities skalbinius“, – akcentavo bendrijos atstovė Vilma Butkuvienė, įvardinusi, kad japoniška švaros kultūra atkeliavo į Kretingą. Patogu ir greita Savitarnos skalbykla – tai vieta, kur galima savarankiškai ir patogiai išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius. Kretingoje veikiančioje skalbykloje įrengtos talpios skalbimo mašinos – 9 kg, 13 kg ir 18 kg talpos. „Žmonės namuose dažniausiai turi mažesnes skalbimo mašinas ir gali išsiskalbti ribotą kiekį drabužių per ilgesnį laiką. Pas mus skalbimas, priklausomai nuo pasirinktų funkcijų, trunka apie 30 minučių, dar tiek pat – džiovinimas“, – paaiškino V. Butkuvienė. Paslaugos naudą įvertino ir jau esami klientai. „Dažniausi mūsų lankytojai – jaunos šeimos, kurios tokiu būdu sutaupo laiko. Aš ir pati praėjusią savaitę atsivežiau čia visus savo buities skalbinius: vienu metu paleidau skalbti įvairių spalvų drabužius, patalynę ir užvalkalus. Užtrukau 1 valandą, o namuose tam būčiau skyrusi visą sekmadienį – jau nekalbant apie drabužiais apkrautas džiovyklas, radiatorius ir panašiai“, – patirtimi dalijosi atstovė. Atėję į skalbyklą, klientai gali iš karto pasirinkti norimas paslaugas: skalbimą, papildomą skalbimą, skalavimą, skalbimo priemonės kiekį, džiovinimą. „Pas mus įrengta automatinė sistema, kuri į kiekvieną skalbimo mašiną paduoda kokybiškos, ekologiškos ir jautrios odos žmonėms tinkamos skalbimo priemonės. Savo neštis nereikia“, – sakė V. Butkuvienė.
Prieš Vėlines, spalio 30-ąją, Kretingos rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje rengiamas atminimo vakaras „Pranciškonų asmenybės: istorijos ir atminties ženklai“. Jo metu bus prisimintos iškilios asmenybės, palikusios įspaudą ne tik pranciškonų brolijos, bet ir mūsų miesto bei šalies istorijoje, visuomenės gyvenime. Pranešimą apie užsienio lietuvių vyskupo pranciškono Pauliaus Antano Baltakio administracinę ir pastoralinę veiklą skaitys ilgametė Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekininkė pranciškonė pasaulietė Nijolė Raudytė. Apie tėvo Placido Bariaus asmenybę ir jo indėlį į pranciškonų atgimimą Lietuvoje pasakos Kretingos rajono Garbės pilietis kunigas pranciškonas Astijus Kungys. Kretingos katalikų parapijos klebonas teologijos daktaras Saulius Paulius Bytautas vaizdingai perteiks Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos portretą. Po pranešimų, kurie prasidės 16 val. ir truks iki 17.15 val., vakaro dalyviai bus pakviesti pagerbti tėvo J. A. Pabrėžos atminimą prie jo kapo koplyčios senosiose Kretingos miesto kapinėse. 18 val. bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios už į amžinybę iškeliavusius brolius pranciškonus: minint vyskupo P. A. Baltakio 100-ąsias gimimo metines, 105-ąsias vyskupo Pranciškaus Gedgaudo gimimo metines ir tėvo Placido Bariaus 10-ąsias mirties metines. Taip pat bus meldžiamasi už Kretingoje bei Pakutuvėnuose tarnavusius kunigus pranciškonus Kęstutį Reizgį, minint 15-ąsias mirties ir Arūną Brazauską, minint 5-ąsias mirties metines.
„P. n.“ informacija
Kas ir kodėl vilkina sprendimą dėl „Norfos“ atėjimo į Salantus
Praėjusią savaitę meras Antanas Kalnius sukvietė Savivaldybės tarybos narius, kaip pats teigė, politikams pateikti informaciją apie prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvės Salantuose statybos projektą. „Norfos“ prekybos centrų tinklą valdanti uždaroji akcinė bendrovė „Rivona“ prekybos centrui Salantuose statyti pasirinko žemės sklypą šalia Salantų miesto žiedinės sankryžos, ties keliu Plungė–Skuodas. Planuojamas pastato bendras plotas – iki 1tūkst. 400 kv. m (900 kv. m – prekybos salė, prekėms sandėliuoti ir rūšiuoti – 400 kv. m, 60 kv. m – buitinės patalpos, 20 kv. m – administracinės, 20 kv. m – inžinerinės). Pagal rajono bendrąjį planą (BP), šioje vietoje statyti leidžiama iki 500 kv. m prekybos įmonę, bet „Rivona“ užsimojo atidaryti didesnę – 1 tūkst. 400 kv. m. Tokia galimybė yra pritaikius BP išimtį, kuriai pritarti turi Kretingos rajono savivaldybės taryba. „Norfos“ prekybos tinklas skirstomas į formatus S, L, XL, XXL ir Hyper, tokio mažo – iki 500 kv. m – tinklo formato neturi. Tam, kad „Norfa“ galėtų pastatyti didesnę negu 500 kv. m. bendro ploto parduotuvę, turi būti vertinami papildomi BP reikalavimai dėl prekybos objekto bendro ploto padidinimo. Dėl „Norfos“ prekybos centro Salantuose atsiradimo salantiškiai nėra vieningi, nors didžiuma bendruomenės tam pritaria, tačiau priešinasi šiandieną Salantuose veikiančių parduotuvių savininkai. Smulkieji šio krašto verslininkai bijo, kad prekybos tinklas sužlugdys jų įmones. Savivaldybės tarybos opozicija, kurioje yra 8 Tarybos nariai, ir 3 Tarybos mažumos atstovai – Vitalija Valančiutė, Arūnas Merkelis ir Romualdas Jablonskis – pritariame „Norfos“ atėjimui į Salantus. „Norfoje“ dirbtų 20 žmonių, tikėtina, kad prekybos centras pritrauktų ir daugiau kitų paslaugų su papildomomis darbo vietomis. Centro paslaugomis naudotųsi pravažiuojantys žmonės, ne vien salantiškiai. O smulkių prekybos, maitinimo įmonių bankrotas, atėjus didelei prekybos įmonei, nėra nulemtas, kaip patirtis rodo, smulkusis verslas išsaugo arba randa savo nišą ir pasikeitusioje vietos rinkoje.
|
|
