„Esame be vandens“, – sakė Baublių ugniagesių komandos skyrininkas Aloyzas Liaudinskas. Anot jo, ir šis privatus telkinys Mokyklos gatvėje, jo neišvalius, naudoti netiktų.

Kilus gaisrui, brangi kiekviena minutė, o dėl prastų kelių ugniagesiams gelbėtojams kartais sunku prasibrauti prie vandens telkinių – tokią problemą paragino spręsti rajono politikai po to, kai už pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, jų prevenciją ir šios veiklos koordinavimą atsakingas Savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus parengties pareigūnas (patarėjas) Rolandas Pocius Tarybos posėdyje pateikė tvirtinti Gaisrų prevencijos programos ataskaitą.

Tvenkiniai senka, privatininkai apsitveria tvorom

Savivaldybės Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kartenos ugniagesių komandos skyrininkas Vaidas Puidokas „Pajūrio naujienoms“ patvirtino: pasiekti tvenkinius trukdo ne tik klampūs patižę keliai, bet ir nenugenėtos medžių šakos, kurios braižo brangių gaisrinių mašinų šonus. O, pavyzdžiui, Baubliuose, kaip sakė šios ugniagesių komandos skyrininkas Aloyzas Liaudinskas, apskritai nėra iš kur gauti vandens – tvenkinys nusekęs, žolėm apžėlęs. Hidrantas kad ir yra, tačiau iš jo mažai naudos.

„Ką darytume, jeigu degtų namas?“ – retoriškai klausė pašnekovas ir pats atsakė, jog vandenveže atgabenti vandens prašytų už 25-ių kilometrų esančių gargždiškių kolegų, paskui jau – iš Raguviškių ar iš toliau – kaip pamainos vadas nuspręstų. Tiesa, privačiame sklype yra ir dar vienas vandens telkinys su privažiavimo rampa, tačiau prižėlęs, neišvalius naudoti netinka – siurbiant vandenį, užsikištų „šlangos“. Be to, pasak A. Liaudinsko, sklypą su vandens telkiniu nusipirkęs žmogus nebenori į savo teritoriją ir įsileisti.

„Mūsų darbo specifika – gelbėti žmonių gyvybes, tad, jeigu grėstų realus pavojus, jokių tvorų turėtume nepaisyti, savininkams padarytą žalą tarnyba atlygintų“, – patikino V. Puidokas. Kad privatininkai ugniagesių neįsileidžia, prieš daug metų jam ir pačiam yra tekę patirti.

„Pamenu, išpuolė savininkas vos ne kirviu mosuodamas: neduos vandens, ir viskas! Užuot cisternas pripumpavę už 100 metrų nuo gaisravietės, jo vežėmės iš telkinio, esančio už 3 kilometrų“, – pasakojo Kartenos komandos skyrininkas. Jo teigimu, nėra buvę, kad iš situacijos ugniagesiai neišsisuktų. O gaisrus gesinti jiems tenka ne tik rajono apylinkėse – esant iškvietimui, lėktų ir iki pat Vilniaus.

• Rašyti komentarą (16)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (23)

Į įspėjamąjį žemdirbių protestą „NE – mokesčių buldozeriui“ prie Seimo rūmų Vilniuje vakar paryčiais iš miesto centro išvyko apie 20 Kretingos rajono ūkininkų.

Kai kurie ūkininkai išjudėjo nuosavais automobiliais, dalis – dideliu autobusu kartu su kolegomis iš Klaipėdos rajono. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininko Rimanto Pauliko, jėga yra vienybėje, geriausios idėjos kyla bendraujant tarpusavyje, dalijantis patirtimi, žiniomis ir viltimis.

Ūkininkų protestą iššaukė, anot pašnekovo, valdžios noras juos „subankrotinti“, tai yra pelno mokestį pakelti daugiau kaip 100 proc.

„Ar tai logiška, kai žemės ūkis Lietuvoje pripažintas strategine šaka? Kodėl reikia ją taip smaugti?“ – retoriškai klausė R. Paulikas. Pagal išduotą Vilniaus savivaldybės leidimą Nepriklausomybės aikštėje vykusiame mitinge dalyvavo per 1 tūkst. žmonių. Gedimino prospekte nuo A. Goštauto iki Jogailos gatvių stovėjo apie 150 traktorių kolona. Nuo pat ryto rikiavosi įvairių rajonų ūkininkai, nešini plakatais su užrašais „Už kiek dirbtum nuo aušros iki sutemos?“, „Ką pasėsi, tą... nusineš mokesčiai“, „Valdžia sėja mokesčius, o ūkininkas pjauna nuostolius“, „Pritariame tik nuosaikiam mokesčių didinimui, o ne mokesčių buldozeriui“, „Mes ne prieš mokesčius – mes už teisingumą“. Kai kurie atsinešė ir karikatūrų, vienoje jų pavaizduotas buldozerį vairuojantis finansų ministras Rimantas Šadžius.

• Rašyti komentarą (17)
• Plačiau ...

Antradienį apie 14.30 val. Palangoje, negyvenamame pastate, 1986 m. gimusi moteris pagimdė moteriškos lyties kūdikį be gyvybės ženklų. Moteris dėl sveikatos būklės paguldyta į Klaipėdos ligoninę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas kūdikio mirties priežasčiai nustatyti.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Antradienį apie 19.20 val. Lazdininkų kaime sustabdyto automobilio „Audi A3“ vairuotojai, gimusiai 1989 m., nustatytas 2,71 prom., neblaivumas.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Lietuvos futbolo federacijos I lygoje žaidžianti Kretingos „Minija“ patyrė pirmąsias lygiąsias – su FK „Jonava“ sužaidė be įvarčių 0:0. Tačiau 1:4 pralaimėjo „Žalgirio B“ komandai. Vienintelį įvartį 40-ą min. įmušė Makan Diawara.

Kretingos „Minija“ rungtynėse su „Žalgiriu B“: vartininkas Daniel Ali Tek, Lukas Jakumas, Erik Kirjanov, Mohamedi Ali Sidibe, Julius Kasparavičius, Martynas Velyvis, Adrijus Putvinas, Terence Baya, Makan Diawara, Ishmael Dumbuya, Vilius Kazlauskas. Po keitimo: Deividas Pipiras, Christopher Edwin Ellah, Jurgis Jankauskas, Kajus Baltmiškis, Tobi Lob Eric Sabitu.

Kretingos „Minija“ dar liko žaisti dvejas I rato rungtynes: birželio 22 d. Širvintų stadione ji susitiks su „Transinvest“, o birželio 27 d. Jonavos miesto stadione – su FK „Be1“.

Po 13-os turų Kretingos „Minija“ su 5 pergalėmis, 1 lygiosiomis, 7 pralaimėjimais, įmušusi 10 įvarčių, į savo vartus praleidusi 21-ą įvartį, surinkusi 16 taškų tarp 16-os komandų užima VII v.

Pertrauka po paskutinių I rato rungtynių truks iki liepos 21 d., pirmąsias II rato rungtynes „Minija“ namų aikštėje žais liepos 22 d.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (2)

Sutartį pasirašė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius (kairėje) ir Vilniaus universiteto partnerystės prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas.

Vilniaus universitete pasirašyta Kretingos rajono savivaldybės ir Vilniaus universiteto bendradarbiavimo sutartis „Kultūros kelias „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1846)“. Sutartį pasirašė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius ir Vilniaus universiteto partnerystės prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas.

Pagrindinis bendradarbiavimo tikslas – įsitraukti į kuriamą kultūros kelią „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849)“, skirtą kunigo, gydytojo, botaniko, švietėjo J. A. Pabrėžos gyvenimui atminti, jo kultūriniam bei dvasiniam palikimui išsaugoti ir aktualizuoti. Siekiama inicijuoti ir įgyvendinti bendrus projektus, susijusius su J. A. Pabrėžos gyvenimo ir veiklos tyrimais, kultūros paveldo sklaida ir įamžinimu, rengti pažintinius ir edukacinius renginius įvairioms visuomenės grupėms, skatinti akademinį ir kūrybinį bendradarbiavimą bei kt.

Per susitikimą prisimintas dvasios tėvo gyvenimo, studijų ir dvasinės tarnystės kelias, Kretingos rajono savivaldybės, dvasininkijos ir Vilniaus universiteto atstovai aptarė bendradarbiavimo galimybes. Bendradarbiavimas galimas su Vilniaus universiteto muziejumi, Gyvybės mokslų centru ir biblioteka, kurioje saugoma apie 100 knygų iš J. A. Pabrėžos kolekcijos ir keli jo rankraščiai.

2022 m. balandžio 15 d. bendradarbiavimo sutartys „Kultūros kelias „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771-1846)“ pasirašytos tarp Kretingos ir Skuodo, Telšių, Šiaulių, Raseinių rajonų ir Rietavo savivaldybių, 2024-aisiais – tarp Kretingos ir Plungės savivaldybių, kuriose J. A. Pabrėža gyveno, studijavo ar kunigavo.

Kretingos rajono savivaldybės informacija

• Rašyti komentarą (4)

Bendrovė „Kretingos autobusų parkas“ su įmone „Busnex“ birželio 10 d. pasirašė naujų elektrinių autobusų pirkimo sutartį. Sandorio suma – 2,6 mln. eurų be PVM.

Kaip „Pajūrio naujienoms“ teigė Autobusų parko direktorius Arūnas Mockevičius, didžiąją dalį, tai yra apie 70 proc. šios sumos, kompensuos VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra. Iš viso numatyta įsigyti 5 autobusus, kuriuose tilps po 30 keleivių, ir 5 autobusus su 55-iomis vietomis.

Konkurse dalyvavo keturi potencialūs tiekėjai, visi jie turėjo patvirtinti pateiktos specifikacijos atitiktį. Pagrindiniai vertinimo kriterijai: kaina, garantijos, energijos sąnaudų ekonomiškumas. „Konkurso dalyviai apskundimų dėl vykdomo pirkimo nepateikė, o tai liudija apie teisingai paruoštą specifikaciją“, – sakė A. Mockevičius.

Numatomas tiekimo terminas – 2026 m. sausio–vasario mėnesiai. Tiekėjui taikomas finansinis užstatas sutarčiai įvykdyti ir atitinkamai numatytos nemažos baudos, jeigu sutartinių įsipareigojimų nebūtų paisoma.

A. Mockevičiaus teigimu, paskelbus konkursą, daugelis tiekėjų teikė pastabas, į kurias buvo svarbu atsakyti motyvuotai. Prieš pasirašant sutartį, atliktas Viešųjų pirkimų tarnybos elektrinių autobusų pirkimo dokumentų ir procedūrų patikrinimas, kuris truko apie pusantro mėnesio. Pastabų nebuvo gauta.

„Vadinasi, mūsų Autobusų parko komanda dirbo profesionaliai“, – pasidžiaugė vadovas.

Anot jo, finansinės investicijos keleiviams teikiamas pavėžėjimo paslaugas pagerins kitų metų pradžioje, o Kretingos autobusų parko ilgalaikio turto vertė bus padidinta keliais kartais.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (8)

Lietuvos muitinė pranešė apie Klaipėdos jūrų uoste sulaikytas 7 tonas šokoladinių saldainių klastočių su užrašu DEFFERO. Pakuočių ir užrašų dizainas identiškas žinomo prekės ženklo „FERRERO S.P.A.“ gaminiams.

Kilus įtarimams, buvo atliktas tyrimas. Klaipėdos teritorinė muitinė susisiekė su prekės ženklo „FERRERO S.P.A.“ atstovybe, kuri patvirtino, kad tai klastotės, pagamintos pažeidžiant prekės ženklo savininko „FERRERO S.P.A.“ intelektinės nuosavybės teises. Klastotės ne tik pažeidžia intelektinę nuosavybę, bet ir gali būti kenksmingos sveikatai, todėl buvo paprašyta klastotes sunaikinti.

Tranzito deklaracijoje buvo nurodyta, kad gabenama 49 tūkst. 560 saldainių dėžučių. Prekės pagamintos Kinijoje, pardavėjas – Bulgarijos įmonė, o gavėjas – bendrovė Baltarusijoje. Sulaikytas prekes realizavus rinkoje kaip originalią produkciją, jų vertė galėjo siekti 282 tūkst. eurų.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

„Lietuvos eksporto prizo“ apdovanojimas buvo įteiktas „Tereko“ generaliniam direktoriui Juozui Maksvyčiui (antras iš kairės).

Prekybos, pramonės ir amatų rūmai šį mėnesį paminėjo garbingą 100 metų jubiliejaus sukaktį. Šia proga Raudondvario menų inkubatoriuje surengtoje iškilmėje buvo įteikti ir „Lietuvos eksporto prizo“ apdovanojimai, vienas jų – Kretingos uždarajai akcinei bendrovei „Terekas“.

„Apdovanojimas buvo netikėtas. „Lietuvos eksporto prizo“ laureatų rikiuotėje stojome kartu su Lietuvos verslo didžiaisiais – ryšio priemonių gamintoja UAB „Teltonika Networks“ serverių ir prieglobos paslaugų UAB „Cherry Servers“, puspriekabių ir priekabų gamintoja UAB „Cargobull Baltic“, – pasakojo UAB „Terekas“ generalinis direktorius Juozas Maksvytis.

„Lietuvos eksporto prizą“ pelniusios bendrovės išsiskyrė savos produkcijos eksporto dalimi, atvertomis tolimomis naujomis rinkomis, pozicijas esamose rinkose padėjusiais stiprinti inovatyviais naujais produktais.

„Terekas“ kuria ir gamina universalią plastiko taros (PET) pūtimo technologinę įrangą ir PET tarą. Įmonės gamybos struktūroje universalios PET tarai gaminti „Flex Blow“ mašinos sudaro 90 proc., visos jos parduodamos užsienyje, ir 10 proc. – PET tara, skirta šalies vidaus rinkai.

„Tereko“ PET taros technologinės įrangos pardavimų žemėlapyje pažymėtos 30 pasaulio šalių. Įmonės inžinieriai klientams užtikrina ir „Flex Blow“ mašinų aptarnavimą. Šiais metais „Terekas“ savo produkcijai atvėrė naujas Turkijos, Japonijos rinkas. „Su užsakovais iš Turkijos pasirašėme tris sutartis ir įsipareigojome pagaminti bei išsiųsti 3 technologines įrangas. Turime pirmą kontraktą Japonijoje, šiemet „Flex Blow“ mašiną pirmąkart išsiųsime į Argentiną“, – teigė J. Maksvytis, akcentavęs, kad po pirmosios kregždės didėja naujų užsakymų tikimybė. Vadovas pasidžiaugė, kad įmonei pavyko užsiauginti savus PET taros gamybos technologijų kūrėjus, inžinierius IT programuotojus, robotų programuotojus, aukštos kvalifikacijos elektrifikacijos specialistus.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų programos antrakursis Jokūbas Pocius nuo paauglystės gilinosi į įmonės veiklą.

Uždaroji akcinė bendrovė „Godana“ – Kretingoje įsikūrusi siuvykla, kurios pagrindinė veiklos sritis – darbo rūbų siuvimas. Šioje siuvykloje, pagal užsakovo išmatavimus ir pageidavimus, siuvami įvairi darbo apranga suvirintojams, kelininkams, sanatorijų, ligoninių, darželių ir kt. įstaigų bei įmonių darbuotojams.

Apie įmonės kasdienybę, džiaugsmus ir rūpesčius papasakojo šios įmonės vadybininkas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų programos antrakursis Jokūbas Pocius, nuo paauglystės besigilinantis į šią veiklą. „Prieš 30 metų šią darbo rūbų siuvimo įmonę įkūrė mano močiutė Danutė Kačauskienė, kuri su entuziazmu ir ugnele darbavosi ištisus 28-erius metus. Prieš porą metų įmonės verslo vairas, patirtis, klientai, užsakovai ir tiekėjai buvo patikėti man ir broliui“, – pristatydamas įmonę pasakojo jaunas vyras. Įmonėje siuvami ne vien tik darbo drabužiai, bet, atliepiant klientų poreikius, orientuojamasi į Poilsio, laisvalaikio gaminius – patalynę, rankšluosčius, dekoratyvines pagalves ir kitus siuvinius, su galimybe gaminį dekoruoti ar išsiuvinėti žmogaus vardo raidėmis, simbolika bei paženklinti jį logotipu.

Pagrindinė įmonės rinka yra Klaipėdoje, darbo rūbai siuvami didelėms įmonėms – suvirinimo darbus atliekantiems specialistams, šaltkalviams, mechanikams skirti specialūs drabužiai ar darbo kostiumai. Taip pat šioje įmonėje siūtą patalynę renkasi laivus aptarnaujančios bendrovės.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Birutė Kulnytė – buvusi ilgametė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė, vadovauti pradėjusi pačiu sunkiausiu metu, kuomet kūrėsi nepriklausoma Lietuva, ir praėjusi įvairius kultūros lygio virsmus.

Palangoje prieš kelerius metus įsikūrusios ilgametės muziejininkės, kone tris dešimtmečius vadovavusios Lietuvos nacionaliniam muziejui, kultūros  istorikės 75-erių Birutės Kulnytės namai – tarsi didžiulė biblioteka, o svečius pasitikusi šeimininkė – neįkainojamas lobynas žinių apie lietuvybę, istoriją, tautos ir Lietuvos  kultūros  vertybes.

Už nuopelnus – svarūs apdovanojimai

B. Kulnytės biografija, veikla ir jos darbų įvertinimas – iškalbingi: Vilniaus universitete baigusi istoriją, atėjo dirbti į Lietuvos nacionalinį, anuomet – Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejų. Muziejininkė juokavo, kad, dirbdama liaudies meno sektoriuje, stengėsi  suvokti, kas yra muziejus ir koks jis turėtų būti. Parengė pirmą išsamų leidinį „Lietuvos istorijos paminklai Istorijos ir etnografijos muziejuje.“ Nuo 1989 metų tapo šio muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja, o 1992–2019 metais dirbo šio svarbiausio šalies muziejaus direktore: B. Kulnytės rūpesčiu 1992–1995 metais buvo suformuotas Lietuvos Nacionalinis muziejus ir jo padaliniai, o muziejus tapo tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariu. 

B. Kulnytė kartu su bendraminčiais organizavo įvairias parodas ir ekspozicijas. Parengė muziejaus leidybinę programą: metraščiai „Numizmatika“ ir „Etnografija“ buvo tęstiniai leidiniai, skirti specialistams, o leidinyje „Lietuvos Nacionalinio muziejaus biblioteka“ buvo publikuojama parodų ir ekspozicijų medžiaga. Leidiniuose publikavo muziejaus rinkinius – „Lietuvos fotografijos šaltiniai“, „Vilniaus atvirukai 1897–1915 m.“, „Lietuva žemėlapiuose“, „1863–1864 m. sukilimas Lietuvoje“, „Lietuviškos spaudos draudimas 1863–1904 m.“, „Pinigai Lietuvoje“, „Senieji Vilniaus planai“ ir kt., kurie tapo svariomis publikacijomis apie Lietuvos paveldą. 

Už ilgametį nuoseklų darbą B. Kulnytė buvo apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi, ordino Už nuopelnus Lietuvai Karininko kryžiumi, Latvijos Pripažinimo kryžiaus ordino Karininko kryžiumi, Jono Basanavičiaus premija.

• Rašyti komentarą (5)
• Plačiau ...

Palangos tiltas buvo mėgstama poilsiautojų susibūrimo vieta. XX a. 4-as deš. Jono Buračo nuotr., Antano Buračo archyvas

Nors Palangos pajūrį bene pirmasis „atrado“ 1824 m. vasarą čia poilsiavęs didysis poetas romantikas Adomas Mickevičius ir jį aprašė savo poemoje „Konradas Valenrodas“, lietuviai jį dažniau pradėjo lankyti tik beveik po 100 metų, 1921 m. kovo 31 d. Lietuvai atgavus Palangos kraštą iš Latvijos.

Po nepriklausomybės kovų atkūrus šalies ūkį ir pramonę, susiformavus didesnes pajamas gaunančių žmonių – politikų, verslininkų, inžinierių, dvasininkų, kultūrinės inteligentijos – sluoksniui, poilsis prie jūros tapo svarbia jų vasaros atostogų dalimi. „Kelios savaitės ar mėnuo Palangoje gali sustiprinti sveikatą ir sukurti geros nuotaikos kapitalą žiemai“, – tokią žinią skleidė Lietuvos laikraščiai.

Poilsiautojai įprastai traukiniu atvykdavo į Kretingos geležinkelio stotį, iš kur automobiliais ar autobusais pasiekdavo Palangą. Taip iš Lenkijos okupuoto Vilniaus 1924 m. atvykęs dr. Jonas Basanavičius (1851–1927) liepos–rugpjūčio mėnesiais čia praleido nemažai laiko ne tik ilsėdamasis, bet ir keliaudamas po pajūrį, kartu su kunigu ir poetu Jonu Mačiuliu-Maironiu aplankęs ir garsiuosius Kretingos Porciunkulės atlaidus. Po jo viešnagės prie jūros vedantis grafų Tiškevičių prospektas buvo pervadintas J. Basanavičiaus vardu, o Kretingoje vietoje dar I pasaulinio karo metais okupacinės Vokietijos valdžios statyto vargano geležinkelio stoties pastato pagal architekto Edmundo Alfonso Fryko (1876–1944) projektą 1925 m. buvo pastatyta nauja, Palangos medinių vasarnamių architektūrą primenanti geležinkelio stotis, į kurią atvykti ne tik eiliniams poilsiautojams, bet ir garbingiems svečiams nebuvo gėda. Palangos kurortas ypač suklestėjo XX a. 4-ame deš., kai jame buvo pastatyta daugiau kaip 150 naujų namų, vilų ir pensionatų, o 1933 m. buvo suteiktos miesto ir kurorto teisės.

Vasarą Palanga tapdavo vasaros sostine, nes ten poilsiauti iš Kauno atvykdavo ne tik šalies prezidentas Antanas Smetona su šeima ir palyda, bet ir daugybė kitų garsių žmonių: politikai, verslininkai, kūrybinės inteligentijos atstovai, teatrų aktoriai ir operos dainininkai, dvasininkai, apie kurių poilsį Palangoje, norint populiarinti kurortą ir pritraukti daugiau poilsiautojų, pranešdavo šalies laikraščiai.

• Rašyti komentarą (10)
• Plačiau ...

„Prieš pakviesdama mane kalbėti Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola paklausė, mano vardas Dalia ar Dalija. Iš tiesų, pristatydama labai gražiai ištarė mano vardą“, – kad Europos Parlamentas paliko jai gerą įspūdį, teigė Dalia Dyrienė.

Kraštietė, buvusi tremtinė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kupiškio skyriui jau daugiau kaip 10 metų vadovaujanti 72-ejų metų Dalia Dyrienė ne per seniausiai viešėjo Briuselyje, kur Europos Parlamentas suorganizavo renginį, skirtą Vilties ir gedulo dienai paminėti. „Briuselyje viešėjau ir apie sovietmečio režimo lietuvių tautai padarytą žalą Europos Parlamente kalbėjau europarlamentarų Rasos Juknevičienės ir Pauliaus Saudargo kvietimu“, – kalbėjo D. Dyrienė, neslėpdama, kad jos išsakytos mintys sugraudino ne vieną renginio dalyvį – ašaras braukė ir vyrai.

„Papasakojau, kaip mano tėvai buvo ištremti į Sibirą, kaip mūsų šeima ten gyveno ir išgyveno. Po to perskaičiau kelias dešimtis ištremtųjų pavardžių“, – D. Dyrienės pastebėjimu, europiečiams yra sunkiai suvokiama, ką teko išgyventi tremtį patyrusiai lietuvių tautai, dar sunkiau tai suvokti dabartiniam jaunimui.

„Turiu nuostatą, kad apie patirtus sovietinio režimo baisumus reikia kalbėti ir jaunimui, ir Pasauliui. Todėl skiriu laiko lankytis mokyklose, bendrauju su jaunimu, pasakoju jiems apie represijas. O jie man ir sako: „O kur tada buvo vaiko teisės?“ – kaip mąsto dabartiniai jaunuoliai ir kaip jiems sunku susigaudyti skaudžiausiose lietuvių tautos istorijos peripetijose, perteikė D. Dyrienė, dažna viešnia ir Kretingoje išlikusioje tėviškėje, kurią prižiūri kartu su broliu Romualdu Beniušiu.

Dalios ir Romualdo tėvai – iš Salantų Alkos kilęs Kazys Beniušis ir iš Skuodo rajono Daukšių kaimo kilusi Jadvyga Malūkaitė – susipažino tremtyje: tėvui tada buvo 29-eri, motinai – 22-eji. „Tėvas ir jo brolis Juozas į Sibirą buvo ištremti kaip jauni ūkininkai, mama – kaip partizanų judėjimo dalyvė, ryšininkė“, – D. Dyrienė prisiminė, kad už ryšius su partizanais ir pagalbą jiems senelis Antanas Malūkas gavo 7 metų lagerio ir 5 metus tremties, o tėvai buvo išvežti į Krasnojarsko krašto Ačinsko rajoną, Malyj Uluj kaimą.

• Rašyti komentarą (6)
• Plačiau ...

Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisija, apsvarsčiusi ir įvertinusi jai pateiktus prašymus, priėmė sprendimus kai kuriose rajono ir Kretingos miesto vietose įrengti naujus kelio ženklus, taip pat imtis kitų priemonių eismo saugumui užtikrinti.

Buvo nutarta:

*kreiptis į AB „Via Lietuva“ dėl Kretingos–Rūdaičių–Žibininkų kelio ruožo (nuo Palangos–Žibininkų–Rūdaičių kelių sankryžos iki Rūdaičių gyvenvietės) remonto – eismas šiuo keliu šiltojo sezono metu yra ypač intensyvus, o pats kelias – siauras, dėl to kyla pavojus dviratininkams ir kitiems eismo dalyviams;

*Kretingos rajono Parąžės kaime, Pušų gatvėje ties vaikų žaidimo aikštele, taip pat ties Miško g. 14-uoju namu ir Alksnių g. ties 9–10 namais, gavus rašytinį gyventojų pritarimą, leisti įrengti po vieną greitį mažinantį kalnelį ir apie juos informuojančius kelio ženklus – eismas šiose gatvėse yra suintensyvėjęs, greitį viršijantys automobiliai, krovininių automobilių judėjimas kelia grėsmę dviratininkų ir pėsčiųjų saugumui;

*automobilių stovėjimo aikštelėje prie Kretingos muziejaus leisti įrengti 2 vietas asmenų, turinčių negalią, automobiliams statyti, įrengiant kelio ženklą „Neįgalieji“, taip pat prie aikštelės įvažiavimo įrengti kelio ženklą „Stovėjimo ribotą laiką vieta“, papildomoje lentelėje nurodant stovėjimo laiką ne ilgiau kaip 4 valandas nuo 8 iki 20 val. – šie ženklai išspręs automobilių statymo vietų trūkumą neįgaliems ir kitiems muziejaus lankytojams;

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Nuotraukose – 1994 metais Artūro Patamsio Kretingos bažnyčios požemiuose įamžinti vaizdai. Nuotraukoje matyti originalus įėjimas į Chodkevičių kriptą, vedantis pro centrinį altorių.

Vienas paslaptingiausių objektų Kretingoje yra bažnyčios požemiai. Gilias miesto praeities šaknis sauganti vieta nuo seno yra apraizgyta gandų, legendų ir pasakojimų. Tyrinėtojų įrodyti faktai per tiek amžių jau apaugo ir taip vadinamomis miesto istorijomis – kuomet tikrovė persipina su žmonių pasakojimais, virstančiais į vietinius mitus. Kas kartais istorikams kelia šypsenas, vietiniams yra tapę neatsiejama Kretingos dalimi. Taip bažnyčios požemiai žmonių pasakojimuose yra virtę į vienuolyno požemius, o šie miesto istorijose raizgosi dar ir į paslaptingus tunelius.

Šiuo metu Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje galima patekti į miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus šeimos kriptą, o iš šios – į Kankinių kriptą. Jose dabar tinkamai įamžintas Chodkevičių šeimos, Kretingos kankinių ir vienuolių atminimas. Jauki šviesa, nubalintos sienos, tyla ir ramybė – praeities dramų ir tragedijų net neįtartum. Tačiau ne vieno kretingiškio atmintyje išlikęs tamsios, voratinkliais apipintos kriptos vaizdas, kurioje kiurksojo sukežę sarkofagai, o ant grindų voliojosi žmonių kaulai. O sienos dar slėpė ir kraupią istoriją.

Kriptos – arčiau Dievo

Senovėje žmonės tikėjo, kad kuo arčiau bažnyčios bus palaidoti, tuo arčiau Dievo bus atėjus paskutiniojo teismo dienai. Todėl nenuostabu, kad Kretingos miesto įkūrėjas, bažnyčios ir vienuolyno statytojas, LDK karvedys grafas J. K. Chodkevičius savo šeimos ir savo paskutiniojo poilsio vietą įsirengė po pagrindiniu Kretingos bažnyčios altoriumi.

Šalia J. K. Chodkevičiaus šeimos kapavietės buvo įrengta kripta vienuoliams laidoti. Nors dabar šios dvi kapavietės yra sujungtos įėjimu, pagal originalų sumanymą kriptos nebuvo susietos. Į Chodkevičių šeimos kriptą buvo patenkama per centrinio altoriaus įėjimą, o į vienuolių kapavietę vedė įėjimas, anuomet – XVII a. – buvęs vienuolyno galerijoje. Dabar tai būtų vieta, apytiksliai esanti dešiniojoje bažnyčios navoje, ties šv. Antano altoriumi.

Pasakojama, kad, kol nebuvo poreikio vienuoliams laidoti, pranciškonai jiems skirtą kriptą naudojo vietoje šaldytuvo – vėsi patalpa puikiai tiko saugoti parapijiečių paaukotiems maisto produktams. Tuomet vienuoliai turbūt negalėjo nė pagalvoti, kokia nelaimė laukia jų ir miestiečių.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Tradicinis, šiemet birželio 27–28 dienomis Kretingos rajone, Imbarės seniūnijoje, ant vieno svarbiausių kuršių genties piliakalnių 4-kart įvyksiantis tarptautinis gyvosios istorijos festivalis „Kuršē ont Imbaries“ tampa vienu svarbiausių istorinės rekonstrukcijos renginių ne vien Kretingos krašte, bet ir Žemaitijoje bei Lietuvoje.

Užaugo iki tarptautinio lygmens

Šiemet į festivalį, pasak pagrindinio jo rengėjo ir iniciatoriaus Salantų kultūros centro vadovo Aurimo Rapalio, susirinks net 19 istorinės karybos, atkuriamosios istorijos klubų, organizacijų ir jų atstovų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Anglijos, Danijos. Suvažiuos senųjų amatų puoselėtojai, vyks vikingų turgus, kovos ratas tradiciniam Imbarės ragui laimėti, gausios parodomosios karybos klubų kovos. Atvyks koncertuoti 6 muzikinės grupės – Lietuvoje žinomas „Ugniavijas“, populiari Kretingos rajono kultūros centro vyrų folkloro grupė „Andulē“, svečiai – grupės „Hansanova“, Daj Ognia iš Lenkijos, Trejasmens iš Latvijos, atlikėjai Iryna ir Jernej iš Ukrainos ir Slovėnijos.

Nuo 2021-ųjų Salantų kultūros centro organizuotos gyvosios istorijos dienos „Kuršē ont Imbaries“ savo turiniu ir forma jau pernai išaugo iki tarptautinio festivalio lygio, ir tampa taip pat populiarus kaip ir festivaliai Apuolėje ar Kernavėje. „Žmonėms vis aktyviau besidomint kuršių istorija ir gyvensena, o taip pat šia unikalia vietove, beje, mums labai svarbu ir teigiami renginio įvertinimai, – visa tai skatino auginti festivalį. Džiugu, kad jis jau tapo tarptautinio lygio renginiu, vykstantis Kretingos rajone, kur gausu kuršių palikimo“, – akcentavo A. Rapalis.

Festivalio organizatoriai – Salantų kultūros centras, kuršių genties rekonstrukcija užsiimantys asociacijos „Pilsota“ ir viešosios įstaigos „Ceklio kuršiai“ nariai, Imbarės seniūnija.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojas Julius Kanarskas priminė Nepriklausomybės paminklo Kretingoje istoriją.

Minėti Kovo 11-ąją, kaip ir kitas svarbias mūsų tautai datas, tradiciškai rinksimės prie Nepriklausomybės paminklo Rotušės aikštėje. Nedaugelis šiandieną beatsektų šio paminklo istoriją nuo jo pastatymo dienos, kaip nedaugelis težino ir faktą, kad tai – antrininkas, o tikrasis paminklas, sovietmečiu verčiant apdaužytas ir nuniokotas, guli Kretingos muziejaus Ūkvedžio namo kieme.

Saugo paminklo istoriją

Nepriklausomybės, arba Laisvės, paminklo Kretingoje istorija su fotografijomis ir aprašu pagal amžininkų liudijimus saugoma Kretingos muziejuje. Muziejininkas istorikas Julius Kanarskas pasakojo, kad Nepriklausomybės, arba Laisvės, paminklą tuometinėje Kretingos turgaus aikštėje buvo nutarta pastatyti 1928 metais, Lietuvai švenčiant nepriklausomybės 10-metį.

Paminklą savo dirbtuvėse sukūrė akmens meistrai broliai Jonas ir Juozas Akinskai. Paminklas iškilmingai buvo atidengtas 1931 m. Lietuvos šaulių sąjungos XV rinktinės Kretingos būrio iniciatyva.

Buvo manoma, kad šio paminklo projekto autorius – garsus prieškario Lietuvos skulptorius Robertas Antinis vyresnysis. „Tačiau menotyrininkas Stasys Budrys, dalyvavęs atidengiant dabartinį paminklą tuo abejojo: jis rinko medžiagą apie R. Antinio kūrybą ir akcentavo, kad niekur šis darbas neminimas. Galbūt R. Antinis buvo sukūręs savo projektą, bet paminklo pagal jį nepastatė. Taip manė ir jo sūnus, taip pat skulptorius Robertas Antinis, garsiosios Palangoje „Eglės – žalčių karalienės“ autorius, dabartiniam Laisvės paminklui Kretingoje išliejęs žalvario įrašus“, – aiškino J. Kanarskas.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė pripažino, kad pavasariop, kai visi būna išsiilgę žiedų, spalvų ir žalumos, Žiemos sodas tampa ypač patrauklus.

Kol lauke pavasaris nedrąsiai kelia vieną kitą žiedą, už oranžerijos stiklo Kretingos muziejaus Žiemos sode visomis spalvomis skleidžiasi pavasaris: Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė teigė, kad šiuo metu Žiemos sode įvairiomis kompozicijomis ar pavieniui žydi 35 rūšių 1 tūkst. 200 augalų.

„Tęsiame praėjusiais metais užgimusią idėją pavasarį pasitikti Žiemos sodą praturtinus kuo gausiau žydinčių augalų. Pernai išbandėme nemažai svogūninių gėlių. Kai kurios, tarkim, margutės, nepasiteisino, todėl šiemet jų ir nebesodinome. Ne itin šiltame Žiemos sode tinka ir narcizai – auga labai greitai, greitai ir nužydi, tad tenka juos keisti. Priežiūros, kad neišvirstų žiedai, reikalauja ir hiacintai, tačiau jų nesinorėtų atsisakyti – labai jau gražios jų spalvos“, – vieną kitą grožio puoselėjimo Žiemos sode niuansą apibūdino J. Tertelienė, akcentuodama, kad peržydėjusios svogūninės gėlės praėjusiais metais buvo perkeltos į Dvaro parko gėlynus, taip pat ketinama daryti ir šiemet.

Be narcizų, žydrių, svaiginantį aromatą skleidžiančių hiacintų, Žiemos sode šiuo metu žydi ciklamenai, savo žydėjimą dovanojantys visą mėnesį ir ilgiau, svyrantys ir paprastieji cimbidžiai, kuriuos po žydėjimo sodo prižiūrėtojos puoselėja toliau, kol jie vėl pražįsta. „Ypač pasiteisino kalijos – jos tikrai ilgai žydi, sudaro gražias kompozicijas. Tačiau mums nepavyksta jų išsaugoti. Gal, jeigu turėtume atskiras patalpas augalų „reanimacijai“, mums pavyktų išsaugoti ar net padauginti ne tik kalijas“, – pasvarstė Gamtos skyriaus vedėja, pasidžiaugusi sodo prižiūrėtojų iniciatyva sukurti ir prie natūralios gamtos priartinti epifitinių augalų ekspoziciją – imituojant natūralias gamtos sąlygas į šakotą medį moterys įkėlė fryzijų, tilandsijų, guzmanijų, kedeninių tilandsijų. Mat kitame pasaulio gale jos žydi būtent pavasarį, o augančios tarp medžių šakų jos augalui nekenkia, naudoja medžius kaip atramą, tik gerai palijus sukaupia didelį svorį. O Žiemos sode sukurta epifitinių augalų ekspozicija J. Tertelienei padeda per ekskursijas – muziejaus lankytojams lengviau įsivaizduoti, kaip epifitai auga natūraliomis sąlygomis.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...