|
|
|
(2015) 2025-12-302025-ųjų Metų žmogus – dr. Dalia Martišauskienė
„Jeigu užsibrėžiu tikslą – jo siekiu iki galo, o įgyvendinusi vieną tikslą, išsikeliu kitą. Tai neleidžia sustoti ir įkvepia naujoms idėjoms, kurių aš niekada nepritrūkstu“, – teigė dr. Dalia Martišauskienė, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė, kurią „Pajūrio naujienų“ skaitytojai, balsuodami mūsų svetainėje www.pajurionaujienos.com, išrinko 2025-ųjų Metų žmogumi. Už kandidatų lyderę vienbalsiai pasisakė ir „Pajūrio naujienų“ sutelkta komisija, kurią sudarė: Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys, Kretingos viešosios M. Valančiaus bibliotekos Skaitytojų skyriaus vedėja Birutė Naujokaitienė, Lietuvos pensininkų sąjungos Kretingos bendrijos „Bočiai“ pirmininkas Pranas Liaučius, bendrovės „Pajūrio naujienos“ direktorė Vitalija Vitkauskienė. Jų visų teigimu, nepastebėti pokyčių, kurie per pastaruosius dvejus-trejus metus įvyko Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filiale, buvusioje Kretingos technologijos ir verslo mokykloje, tiesiog neįmanoma – ši mokymo įstaiga, kurią didžioji dalis visuomenės buvo „nurašiusi“, pasikeitė neatpažįstamai, tuo keldama profesinio mokymo prestižą mūsų regione.
„Požiūris į profesinį mokymą mūsų visuomenėje keičiasi ypač sparčiai ir ryškiai. Ir valstybės požiūris į tai yra pasikeitęs: kiek Europos Sąjungos ir Lietuvos projektų yra orientuota į profesinio mokymo infrastruktūrą, įrangą, minkštąsias priemones, leidžiančias telkti profesinio mokymo bendruomenes aukštesniems tikslams! Tendencijos tokios, kad šiandien trūksta darbo jėgos, amato žinovų, ir šią problemą padeda išspręsti profesinis mokymas“, – tarsi pratęsdama komisijos įžvalgas akcentavo dr. D. Martišauskienė, atkreipdama dėmesį, kad vis labiau motyvuoti, labiau sąmoningi yra ir jauni žmonės, kurie, įgiję profesiją, arba iškart įsilieja į darbo rinką, arba, turėdami amatą, profesiją, siekia aukštojo mokslo.
2025-ieji Kretingos rajone: kas įvyko per šiuos metus
Baigiasi šie, 2025-ieji, metai. Vis dar neramūs geopolitine prasme, pilni politinių skandalų ir nesusipratimų, sambrūzdžių ir mitingų, sprendimų kelti mokesčius ir visokių kitokių dalykų, iš kurių vieni ilgam išliks mūsų atmintyje, o kitus paprasčiausiai nusineš visagalis laikas. „Pajūrio naujienos“ visus šiuos metus nebuvo įvykių nuošaly ir stengėsi atliepti šalies aktualijas, perteikti tai, kas gi vyko ir įvyko Kretingos rajone – nuo pasiekimų iki skandalų, nuo gamtos reiškinių ir nelaimių, valdžios sprendimų ar nesėkmių. Titulai, apdovanojimai, pasiekimai, sukaktys *Kretingos rajono savivaldybės taryba vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medaliu apdovanojo Margaritą Lizdenytę, Šv. Antano dienos centro Kretingoje direktorę. *Darbėnų gimnazijos mokytojai Editai Gliožerienei įteikta Leonido Donskio vardo premija, kuria ji įvertinta už pamokas ir pastangas kalbėti be pykčio, gerbti kitokią nuomonę ir suprasti istorijos svarbą šiandienos pasaulyje. *Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatrą „Atžalynas“, jo vadoves vyriausiąją režisierę Auksę Antulienę ir režisierę Karoliną Moncevičienę Lietuvos nacionalinis kultūros centras nominavo aukščiausiu mėgėjų meno apdovanojimu „Aukso paukštė“. *Šiemet garbingą 100 metų veiklos jubiliejų būtų šventęs vilnos audinių fabrikas „Laisvė“, deja, jau sunykęs ir išlikęs tik kretingiškių atmintyje. *Buvo tęsiama Savivaldybės inicijuota akcija „Gimtadienio proga Kretingai – nauji medžiai ir krūmai“, įvykusi trečią kartą. Šiemet projektui įgyvendinti pinigų išleista iki 30 tūkst. Eur. *Šiemet Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Motinos dienos išvakarėse ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojo aštuonis vaikus – 3 sūnus ir 5 dukteris – pagimdžiusią, užauginusią ir dorai išauklėjusią 91-erių Severiną Šoparienę iš Žadeikių kaimo Kartenos seniūnijoje.
Baigėsi Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė“ 1-asis (rajoninis) etapas. Kretingos meno mokykloje vykusiame renginyje varžėsi 12 solistų, 3 duetai, 3 kvartetai, 3 ansambliai – iš viso 21 dalyvis iš įvairių Kretingos rajono švietimo įstaigų. Vadovaujantis konkurso nuostatais, į 2-ąjį, tai yra regiono, etapą Kretingos rajono savivaldybei atstovauti pakviesta 10 atlikėjų. Tačiau, vertinimo komisijai pasiūlius, šis sąrašas papildytas dar 3 kolektyvais, surinkusiais vienodą balų skaičių. Tad iš viso regiono etape dalyvaus 13 atlikėjų. Į šį etapą A amžiaus grupėje pateko lopšelio-darželio „Pasaka“ ugdytinė Milda Timberbulatova, akompanuojant Audriui Janoniui, atlikusi dainas „Maža boružėlė“, „Balta katė Zizu“ ir „Graži ponia pelėda“. Mergaitės vadovė Indrė Juodeikienė. Į antrąjį etapą, Kretingos meno mokykloje įvyksiantį 2026 metų sausio 23-iąją, keliaus dvi Amelijos – Gureckytė ir Drakšaitė iš lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“. Mergaites, kurios atliko dainas „Duosiu katinui pipirų“ (akompanavo Rima Žilinskienė), „Staugia vilkas pagiry“ ir „Pelie panelė“ konkursui paruošė Edita Verbienė. Toje pačioje amžiaus grupėje komisija puikiai įvertino ir Daivos Samalienės vadovaujamų „Žilvičio“ lopšelio-darželio atstovų Arono Naudžiaus, Augusto Norkaus, Gabijos Smilingytės ir Dorotėjos Vygontaitės pasirodymą. Akompanuojant Ritai Pukelytei-Retkienei, vaikai dainavo „Kas miške gyvena“, „Namai namučiai“ ir „Šokinėjo trepinėjo“. B amžiaus grupėje, atlikęs Klaipėdos krašto dainą „Ui tu, tekinėli“, „Liek, liek gervelė“ ir „Voverytės grybai“, laurus nuskynė Benas Šiaudvytis iš Simono Daukanto progimnazijos. Jo vadovė Daiva Beivydienė, akompanavo Rita Pukelytė-Retkienė.
Nors visuomenės požiūris į pirotechnikos naudojimą per Naujuosius metus pamažu keičiasi, fejerverkų sprogdinimas vis dar išlieka įprasta šventės dalimi. Tačiau ši pramoga daro neigiamą poveikį tiek žmonių sveikatai, tiek aplinkai. Sprogdamos pirotechnikos priemonės smarkiai padidina triukšmo lygį, o jų degimo produktai pablogina oro kokybę – į aplinką išmetamos kietosios dalelės, dujiniai teršalai, sunkieji metalai. Dėl išaugusios taršos ypač nukenčia vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir sergantieji širdies, kraujagyslių ar kvėpavimo takų ligomis. Triukšmas ir tarša neigiamai veikia ir naminius gyvūnus, laukinę gamtą. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Naujųjų metų naktį miestų ore labiausiai išauga kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) koncentracija, taip pat padidėja sieros dioksido, azoto oksidų ir anglies monoksido kiekiai. Pirmąją Naujųjų metų valandą teršalų koncentracijos gali šoktelėti kelis ar net keliolika kartų. Oro kokybė labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų: ramiu, be vėjo oru teršalai gali išsilaikyti kelias valandas, o esant vėjui ir krituliams – išsisklaidyti per 1–2 valandas. Vis dėlto teršalai niekur nedingsta – vėliau jie nusėda dirvožemyje ir patenka į paviršinius vandenis, kur gali išlikti ilgą laiką. Daugelyje Europos šalių ir JAV fejerverkai jau laikomi atgyvenusia ir aplinkai kenksminga pramoga. Vis dažniau ieškoma tvaresnių alternatyvų – lazerių, šviesų, muzikos ar dronų šou, gyventojai skatinami fejerverkų naudoti kuo mažiau.
„P. n.“ informacija
KRETINGOS RAJONAS PRYŠMANČIŲ k. gruodžio 22 d. apie 21.05 val. automobilyje „VW Passat“, kurį vairavo 1985 m. gimęs vyras, rastas plastikinis maišelis ir suktinė su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. PALANGA Gruodžio 23 d. į Palangos miesto policijos komisariatą kreipėsi 1974 m. gimęs vyras, kuris nurodė, kad investavo į kriptovaliutą ir gruodžio 16 d. pastebėjo, kad iš jo elektroninės piniginės neteisėtai buvo nuskaityta 3 tūkst. 639,88 Eur. Pradėtas tyrimas. PALANGA–LAZDININKAI kelyje gruodžio 26 d. apie 15.50 val. per policinę priemonę sustabdyto automobilio „Volvo S60“ vairuotojas, gimęs 1996 m., pateikė galimai suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Pradėtas tyrimas. PALANGA–LAZDININKAI kelyje gruodžio 27 d. apie 18.07 val. sustabdytos transporto priemonės „Renault Trafic“ vairuotojui, gimusiam 1991 m., nustatytas 1,69 prom. neblaivumas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Nuo kitų metų sausio 1 d. Lietuvoje minimali mėnesinė alga didėja 115 Eur ir sieks 1 tūkst. 153 Eur prieš mokesčius. Pastaruosius kelerius metus valstybė su uždirbančiaisiais minimalų atlyginimą elgiasi labai oriai – palyginimui, dar 2020 m. MMA siekė vos 607 Eur prieš mokesčius. Tačiau su savaitraščiu „Vakarų Lietuva“ kalbėję darbdaviai ir jų atstovai staigų MMA kilimą vertina nedviprasmiškai – mokesčių našta smulkiajam verslui jau sunkiai pakeliama. Ilgamečiai ir stabilią veiklos kryptį turintys verslai regionuose pralaimi kovą su didmiesčiais, o verslininkai paliekami mokytis iš patirties ir keistis, jei nori išlikti. Rajonai – toli nuo šalies vidutinės algos Rinkdamiesi darbdavį daugelis mūsų vis dar didžiausią kriterijų skiriame atlyginimo dydžiui. Tačiau Vakarų Lietuvos darbdaviai, bendrai vertinant, negali pasigirti mokantys solidžias algas – „Sodros“ duomenimis, vidutinės apdraustųjų pajamos prieš mokesčius skirtingų rajonų savivaldybėse siekia nuo 1 tūkst. 607 Eur (Telšių r. sav.) iki 1 tūkst. 710 Eur (Skuodo r. sav.). Lietuvoje, metų pradžios duomenimis, vidutinis atlyginimas siekia 2 tūkst. 108 Eur prieš mokesčius. Aukščiausios vidutinės apdraustųjų pajamos visos Lietuvos mastu yra Klaipėdos mieste ir siekia 2 tūkst. 317 Eur. Vakarų Lietuvoje uždirbančiųjų MMA daugiausia yra Skuodo r. sav. – beveik 1 iš 20 darbuotojų (4,88 proc.). Mažiausia proporcija – Klaipėdos r. sav., kur MMA gauna mažiau negu 2,5 proc. visų apdraustųjų. Tačiau daug iškalbingesni VMI duomenys, atskleidžiantys smulkaus verslo situaciją regione. Pavyzdžiui, Mažeikių rajone įregistruoti tik 244 juridiniai asmenys, užsiimantys smulkiuoju verslu. Nors ir pagal plotą, ir pagal apdraustųjų skaičių (20 tūkst. 144 apdraustieji) rajonas yra antras pagal dydį po Klaipėdos rajono. Pastarasis su 32 tūkst. 228 apdraustaisiais turi įregistruotus net 5 tūkst. 755 juridinius asmenis, užsiimančius smulkiuoju verslu, tai yra 23 kartus daugiau negu Mažeikiuose.
Per Kūčias apie 12.05 val. Topolių aklg. Kretingoje, daugiabučio namo kieme, degė automobilis. Atvykus Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiams, transporto priemonė degė atvira liepsna. Kaip pasakojo 2004 m. „Volkswagen Touran“ savininkas Kęstutis, gaisras kilo netikėtai: „Užvedžiau automobilį ir norėjau jį šiek tiek pašildyti, kol nutirps langai, bet staiga jis užgeso ir pradėjo degti.“ Kodėl staiga įsiplieskė ugnis, vyras nežino, tačiau pasvarstė, kad galėjo įvykti trumpas jungimas. „Automobilis tikrai nebepataisomas – išdegė visa variklio dalis, – „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo Kęstutis. – Tai buvo darbui skirtas automobilis, teks ieškoti naujo. Šis incidentas labai nesugadino šventinės nuotaikos, nieko čia nebepakeisi.“ Per gaisrą išdegė ne tik automobilio variklio skyrius, bet apdegė lempos, priekinis bamperis, priekinė kairės pusės padanga.
„P. n.“ informacija
Šiais, 2025-aisiais, metais Kūlupėnų seniūnijoje, kaip ir kitose Kretingos rajono seniūnijose, įgyvendinta įvairių infrastruktūros atnaujinimo darbų: modernizuotas apšvietimas, rūpintasi smulkiosios architektūros atnaujinimu, viešųjų erdvių priežiūra bei kt. „Vienas svarbesnių šiemet atliktų darbų – Kūlupėnų kaimo apšvietimo modernizavimas: 55 seni natrio lempų šviestuvai pakeisti moderniais LED šviestuvais. Atnaujinus šviestuvus, gatvės apšviečiamos geriau ir tolygiau, be to, taupoma elektros energija“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė. Taip pat šiemet, lankytojų patogumui, buvo įrengtas apšvietimas seniūnijos kieme, apšviesta ir viešojo tualeto teritorija. 2025-aisiais išasfaltuotas Kūlupėnų kaimo Lino gatvės ruožas. Seniūnijos kelių ir gatvių būklė gerinta užpilant skaldos, žvyruojant ir greideriuojant žvyro dangos gatves, taip pat užtaisant duobes asfalto dangos gatvėse. Tvarkyti ir seniūnijoje esantys tiltai, jų prieigos, nuo savaiminių medžių ir krūmų išvalytos seniūnijos pakelės. Per 2025 m. seniūnijoje atnaujinta smulkiosios architektūros elementų: atnaujinta senoji koplytėlė Sauserių kaime, restauruota jos viduje įrengta Marijos skulptūra, taip pat restauruota prie seniūnijos esanti skulptūra, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti, Kūlupėnų kaime atnaujinti 26 suoliukai, pakeičiant jų medinę dalį, įsigyti stovai vėliavoms kabinti ir vėliavos. Rūpinantis viešųjų erdvių priežiūra, prieš maudymosi sezono pradžią į Nasrėnų paplūdimį ir čia esančias paplūdimio tinklinio aikšteles atvežta papildomo smėlio. Atnaujinta seniūnijos technika – įsigytas naujas traktorius su padargais, kuris leis efektyviau atlikti kasdienius priežiūros darbus. Savivaldybė ir toliau ketina nuosekliai investuoti į infrastruktūros gerinimą visame rajone.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Padėkos vakaras: bendruomenės sutelktumas ir jaunimo augimas
Metams, kai Kretinga nešė Lietuvos jaunimo sostinės vardą, artėjant prie pabaigos, surengtas Padėkos vakaras tapo simboliniu: jame apžvelgtas projekte nueitas kelias ir padėkota visiems, kurie prisidėjo prie projekto „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“ įgyvendinimo. Pasidžiaugė bendradarbiavimu Kaip sakė Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė, Padėkos vakaras buvo skirtas plačiam bendruomenės ratui – švietimo įstaigoms, Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos, Kretingos rajono kultūros centro, jaunimo organizacijų atstovams, partneriams ir savanoriams. Į renginį buvo pakviesta apie 170 kviestinių svečių. Padėkos už indėlį įgyvendinant projektą buvo įteiktos valstybinių institucijų ir Savivaldybės atstovams, švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo įstaigų darbuotojams, ugdymo įstaigų vadovams, mokytojams ir mokiniams, bibliotekų, muziejų, policijos, miškų urėdijos ir kitų viešųjų įstaigų specialistams. Taip pat – jaunimo centrų ir atvirų jaunimo erdvių komandoms, projekto darbo grupei, savanoriams, jaunimo teatro aktoriams, skautams, šauliams, bendruomenių atstovams, renginių organizatoriams, rėmėjams ir socialiniams partneriams. Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė akcentavo, kad projektą „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė“ lydėję metai buvo kupini iššūkių, intensyvaus darbo, džiaugsmo ir augimo, palikę ryškų pėdsaką visų jame dalyvavusiųjų širdyse. Tikslas – stipresnė jaunimo politika Laimėjus Lietuvos jaunimo sostinės 2025 titulą, valstybė įgyvendinti projektui skyrė 30 tūkst. eurų, Savivaldybė prisidėjo daugiau kaip 40 tūkst. eurų, taip pat sulaukta papildomų lėšų – iš laimėtų Kultūros tarybos projektų ir kitų finansavimo šaltinių – per 100 tūkst. eurų. Nors galutiniai statistiniai duomenys bus apibendrinti po Naujųjų metų, jau dabar matyti projekto mastas: renginiuose savanoriavo daugiau kaip 150 savanorių, įvairiose veiklose dalyvavo per 8 tūkst. dalyvių, o žiūrovų skaičius viršijo 10 tūkst. Per metus Kretingoje įgyvendinta daugiau negu 100 įvairių veiklų – nuo naujų iniciatyvų iki bendruomenių pasiūlytų ir projektui priskirtų renginių.
Gargždų kultūros centre įvyko kasmetinė Kalėdinė padėkos popietė, per kurią buvo pagerbti Kretingos rajono policijos komisariato policijos rėmėjai ir rajono gyventojai, aktyviai prisidedantys prie viešosios tvarkos užtikrinimo, nusikalstamų veikų prevencijos ir bendradarbiavimo su policijos pareigūnais. Per renginį už aktyvų, atsakingą ir reikšmingą bendradarbiavimą šešiems bendruomenės nariams buvo įteiktos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Ramūno Sarapo padėkos. Padėkos įteiktos policijos rėmėjams Mindaugui Tautavičiui, Indrei Tautavičienei, Romandui Žiubriui ir Arūnui Trijoniui, taip pat aktyviems visuomenės nariams Andriui Bertašiui ir Rapolui Baužiui. Šiuo metu Kretingos rajone – 14 policijos rėmėjų, kurių amžius – nuo 21 iki 65 metų. Jie savanoriškai padeda palaikyti viešąją tvarką per įvairius renginius, šventes, eismo reguliavimo ir prevencines akcijas. „Policijos rėmėjai aktyviai prisidėjo užtikrinant viešąją tvarką per Kretingos miesto, Moliūgo šventes, Lapkričio 1-ąją, Kretingos miesto eglės įžiebimo ir kituose viešuose renginiuose“, – tikino Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Gitana Macienė. Pareigūnė taip pat akcentavo, kad aktyvus bendruomenės įsitraukimas į policijos veiklą stiprina tarpusavio pasitikėjimą, atvirumą, supratimą tarp pareigūnų ir gyventojų: „Bendradarbiaujant policijai ir visuomenei kaip partneriams, kuriama saugesnė, draugiškesnė ir labiau vieninga bendruomenė.“ Bendruomenės narių dalyvavimas, anot G. Macienės, padeda geriau identifikuoti vietos problemas, leidžia policijai veikti tikslingiau ir efektyviau, stiprina prevenciją, padeda užkirsti kelią teisės pažeidimams per švietimą, budrumą ir bendrą atsakomybę už saugumą. Taip pat skatinamas pilietinis sąmoningumas ir atsakomybė už savo aplinką bei valstybę.
„P. n.“ informacija
Pajūryje siautėjant vėjams, Palangos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba sulaukė trijų pranešimų, kad ant automobilių užvirto medžiai. Vienas įvykių – gruodžio 27 d. apie 22.59 val. Palangoje, Kontininkų gatvėje, ant stovinčio automobilio „Toyota“ užvirto medis. Atvykę ugniagesiai gelbėtojai medį supjaustė ir patraukė nuo transporto priemonės. Gruodžio 28 d. apie 10.57 val. pranešta, kad Plytų gatvėje ant „Audi A6“ užvirto medis. Ugniagesiai gelbėtojai taip pat medį pašalino nuo automobilio. Tądien kiek vėliau, apie 11.33 val., sulaukta dar vieno pranešimo. Šįkart medis ant automobilio BMW užvirto J. Basanavičiaus gatvėje. Ugniagesiai medį grandininiu pjūklu supjaustė ir patraukė. Virsdamas medis išdaužė automobilio langus, įlinko šonas.
„P. n.“ informacija
Režisierius – Ričardas Vitkaitis, adaptacijos autorius – Ainis Storpirštis. Apie spektaklįKomedijoje susitinka trys charizmatiškos, krykštaujančios supermoterys. Viena per kitą jos kleketuoja savo istorijas – ir dūzgia lyg bičių avilys aliarmo metu. Čia net patys privačiausi niuansai išparceliuojami draugių „teismui“. Stebint neįtikėtinas moterų gyvenimo situacijas, nevalingas kvatojimas palaipsniui apsėda visą salę – ir nebelieka kitos išeities, kaip tik prisijuokti į valias!
Spektaklis atskleidžia, kad:
Tai istorija apie tris aktores, kurios visą gyvenimą dalijasi viena grimerine ir vaidina toje pačioje scenoje. Jos kartu švenčia šventes, palaiko viena kitą sunkiausiais momentais, o aplinkiniai jas slapta vadina „trimis muškietininkėmis“. Nuo studijų laikų jas sieja slapta svajonė – sukurti grupę ir nustebinti visą Lietuvą savo talentu. Tačiau tinkamo momento vis nerandama… kol vieną dieną pasipila netikėti įvykiai. Telefono skambutis praneša, kad viena iš „trijų muškietininkių“ taps GERIAUSIA KINO AKTORE, o operatorius atvyksta imti interviu. Scenoje netikėtai atsiranda muzikos instrumentai, o vienos iš jų vakare laukia svarbiausia gyvenimo premjera. Intrigos, pavydas, tikros ašaros, nuoširdus juokas ir gyvai atliekama muzika – ar ši ypatinga diena nesugriaus ilgametės draugystės? |
|
Po Lietuvą turą pradeda subtiliu, intelektualiu humoru prisodrinta „Kitokio teatro“ komedija „Rasos nuovadoje“ – sukurta pagal žiūrovų pamėgtus ir lankomumo rekordus sumušusius spektaklius „(Ne)galiu tylėti“ ir „(Ne)galiu mylėti. Šventė tęsiasi“.
„Kitoks teatras“ pristato komediją „Intrigantės“, kurioje vaidina visiems puikiai pažįstamos teatro, kino ir televizijos žvaigždės: Rimantė Valiukaitė / Ilona Kvietkutė, Oneida Kunsunga, Edita Užaitė / Aušra Štukytė bei Marius Repšys / Ainius Storpirštis.