|
|
|
(1994) 2025-10-14
Ūkininkų Vilijos ir Vlado Baltuonių kalakutų ūkyje Kalniškiuose Kretingos rajone nustačius paukščių gripą, Kartenos seniūnijos ribose paskelbta ekstremali situacija. Taip nusprendė šiandien, spalio 14 dieną, operatyviai sušaukto Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdžio dalyviai. Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovu paskirtas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Klaipėdos apygardos priežiūros skyriaus vedėjas Mindaugas Kašinskas informavo, kad VMVT jau sekmadienį gavo pranešimą apie kalakutų žūtį ūkyje Kalniškiuose, kai buvo rasta 2 tūkst. nugaišusių paukščių. „Tai sukėlė įtarimą, tad iškart buvo įvesti tam tikri transporto judėjimo apribojimai. Tyrimai patvirtino, kad kalakutų žūtį sukėlė paukščių gripas“, – M. Kašinskas paaiškino, kad ūkis iškart buvo paskelbtas paukščių gripo židiniu, dėl ko imtasi priemonių – paskelbtos 3 km apsaugos ir 10 km aplink ūkį priežiūros zonos. Ūkyje laikoma 20 tūkst. paukščių, per pastarąsias dienas 5 tūkst. jų nugaišo. Todėl, pasitelkus angliarūgštę, likusiuose tvartuose bus sunaikinti visi paukščiai. Kaip tai bus padaryta, procedūros dar derinamos. Kad paukščių gripas nebūtų išplatintas, paukščių gaišenos nebus išvežamos į utilizacijos įmonę Rietave – sutarus su ūkio savininkais, jau numatyta vieta paukščiams utilizuoti.
Nugriauta užtvanka tebėra salantiškių skaudulys
„Imbariečių draugijos“ pirmininkės Daivos Stonkuvienės viešojoje erdvėje pasidalintos nuotraukos, kuriose ji užfiksavo, kaip šią vasarą nykiai atrodė nusekusi Salanto upė ir krūmokšniais apaugusios prieigos, vietinius žmones tarsi sujudino iš naujo. Žuvų neliko, gyvūnai išsibėgiojo Anot gyventojų, kai 2021-aisiais Salantuose projekto vykdytojai nugriovė užtvanką, per daugybę metų sukauptas dumblas buvo paleistas pasroviui, ir visa upės vaga iki pat Minijos juo užteršta. Net ir bebrai, pasakojo žmonės, išsibėgiojo, nes jų nameliai taip pat buvę užnešti dumblu. Užkimšus upę, kai smarkiai lyja, Barzdžių kaimo lankos virstančios ežeru, kuris grasina nuplauti ir patį kelią į Salantus. Gyventojų teigimu, anksčiau prie upės matomi į Raudonąją knygą įrašyti tulžiai paliko šią upę, kaip ir ūdros, ir kiti gyvūnai. Dingo žuvys, nes sunaikintos nerštavietės. Salantas žemiau užtvankos tapo mirusia upe. „Tikrai dabar labai „gražu“ pas mus... Džiaugiamės neatsidžiaugiam“, – ironizavo salantiškiai Virginijus Daržinskas ir Vygandas Brinas. Ir ši ironija, pasak Salantų bendruomenės pirmininkės Vitalijos Valančiutės, ne be pagrindo: žuvies neliko, palijus – potvyniai, o karštomis vasaros dienomis nėra kur nusimaudyti, nes vandens neužtenka nė „kvietkai“ pasilaistyti. „Vieną dieną pati mačiau, kaip moteris laistytuvu iš upės bandė pasisemti vandens – nepavyko. Pasidėjo tą laistytuvą, nuėjo namo, grįžo nešina puslitriniu stiklainiu ir juo sėmė, kad prisipildytų laistytuvą“, – pasakojo V. Valančiutė. Prieš ketverius penkerius metus nebūdavę ryto ar dienos, kad pakrantėje keli ar nors vienas žvejas nesėdėtų, o dabar tuščia. Esą ko ten ir knapsos, jei nebėra ko žvejoti?
Giedrius Petreikis: prieš absurdą galima kovoti tik absurdu
Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Giedrius Petreikis išgarsėjo visoje Lietuvoje – žurnalistai dalijosi nuotraukomis, kuriuose jis užfiksuotas su kalinio uniforma. Būtent taip pasipuošęs politikas ketvirtadienį atkeliavo į Etikos komisijos posėdį, kuriame buvo svarstomas jo elgesys. „Šitame pigiame teatre aš nedalyvausiu“, – pamačiusi kolegą, pirmoji durimis trenkė komisijos narė Dalia Bieliauskienė. Įkandin jos iš salės pasišalino taip pat politiniam komitetui Kretingos kraštas atstovaujantis Simas Končius. „Aš pats mėgstu linksmybes, bet čia tikrai ne ta vieta, kad Savivaldybės tarybos narys darbo vietoje vilkėtų vakarėlio kostiumą. Tai nepagarba ir Savivaldybei, ir kolegoms“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė S. Končius. Bet G. Petreikis savo pasirodymą tęsė toliau, kaip ir buvo numatęs: iš portfelio išsiėmęs 4 rulonėlius tualetinio popieriaus, jais apdalijo likusius posėdžiautojus. „Kadangi jūs man atsiuntėt popiergalį su tais 98 blėnių punktais, aš jums įteikiu simbolinę dovanėlę su 135-iais lapeliais. Ir jus turėtų apimti panašus jausmas, kaip mane, gavus jūsų raštą. Tikiu, kad šiandien mane galėsit daug lengviau suprasti“, – kalbėjo G. Petreikis. Pirmiausia jis prašė pateikti jam kokių nors klausimų, o nesulaukęs, pasakė, anot paties, baigiamąją kalbą. G. Petreikio nuomone, ir arkliui yra aišku, kad svarstomas visiškas absurdas. „Aš esu dažnas svečias šioje komisijoje, jau pripratau prie cirko“, – sakė politikas. Ironizuodamas jis paragino rajono Tarybai pateikti siūlymą atkurti Dimitravo priverčiamųjų darbų stovyklą – rajono vadovai pagaliau patirtų savo svajonių ir fantazijų išsipildymą – pažabotų politinius oponentus, išsiuntę juos ten. „Aš galėčiau būti pirmasis kalinys. Kaip matote, turiu ne tik aprangą, bet per savaitę po gauto rašto pasidžiovinau ir džiūvėsėlių. Galiu pavaišinti. Esu visiškai pasiruošęs išpildyti rajono vadovų svajones, kurios, mano nuomone, veda diktatūros ir autokratinio valdymo link“, – taip savo kalbos akcentus sudėliojo G. Petreikis. Komisijos pirmininkas Vaidas Kuprelis patikslino, kad politikui pateikti kaltinimai pažeidus 7 etikos principus, bet vėliau, po diskusijų, kuriose savo nuomonę apie situaciją išsakė Saulius Šopaga, Jolanta Gedvilaitė, Vitalija Valančiutė, posėdžiui baigiantis, beliko vos vienas – nutarta, kad bus pradėtas tyrimas dėl pavyzdingumo principo nesilaikymo.
Kanapių slėptuvę aptiko ir Palangoje
Uostamiesčio pareigūnai išaiškino organizuotą grupuotę, įtariamą didelio masto narkotikų platinimu per internetą. Ši grupė kvaišalus platino ne tik Klaipėdos regione, įskaitant Palangą, bet ir kituose šalies miestuose, tarp jų – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2024 m. lapkričio mėnesį, kai pareigūnai gavo duomenų apie uždarose internetinėse grupėse vykdomą prekybą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Įtariama, kad pirkėjai už kvaišalus atsiskaitydavo kriptovaliuta, o vėliau gaudavo tikslias koordinates, kur paslėptos narkotinės medžiagos. Per tyrimą pareigūnai užfiksavo ne vieną atvejį, kai kvaišalai buvo slepiami įvairiose vietovėse. Vienas iš epizodų užfiksuotas Palangoje. Vėliau policija aptiko dar dešimtis slėptuvių kituose miestuose – iš viso apie 60 vietų, kuriose buvo laikomos kanapės, kokainas ir psichotropinės medžiagos 3-CMC. 2025 m. vasarį ir liepą buvo sulaikyti trys įtariamieji – 29, 31 ir 23 metų vyrai. Visi jie anksčiau neteisti, kai kurie dirbo įvairiose įmonėse. Tyrėjai mano, kad šie asmenys priklausė tam pačiam nusikalstamam tinklui, koordinavusiam kvaišalų platinimą internetu ir slėptuvių įrengimą visoje Lietuvoje.
„P. n.“ informacija
PALANGA TAIKOS g. spalio 11 d. apie 21.40 val. sustabdytas automobilis „Mazda“. Nuo 1971 m. gimusio vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Asmuo vengė neblaivumo patikrinimo. Vairuotojas sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Pradėtas tyrimas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Justas Žiubrys (5/9 tritaškiai) – 21, Mantvydas Staniulis (4/6 tritaškiai, 8 rez. perdavimai) – 16, Julius Kazakauskas (2/2 tritaškiai, 8 atk. kamuoliai, 6 rez. perdavimai, 28 naud. balai) ir Tautvydas Rudys (6/8 dvitaškiai) – po 13, Jalen‘as Warren‘as (2/5 tritaškiai) – 10, Gytis Mačionis (2/2 tritaškiai) – 8, Edgaras Danys ir Rytis Zabita (9 atk. kamuoliai) – po 7, Aringas Brazauskas ir Antanas Tamulis – po 4, Deivydas Kazlauskas – 3. Spalio 11 d. Kretingos komanda išvykoje 88:99 (23:25; 24:29; 27:17; 14:28) turėjo pripažinti URBO-NKL naujokų Kėdainių sporto centro (3 pergalės, 1 pralaimėjimas) krepšininkų pranašumą. Permainingai vykusiose rungtynėse šeimininkai buvo priekyje – 54:47, bet kretingiškiai puikiai sužaidė III kėlinį ir prieš lemiamas dešimt minučių atsidūrė priekyje – 74:71. Šeimininkai IV kėlinį pradėjo spurtu 11:4 ir, perėmę rungtynių kontrolę, susigrąžino dviženklę persvarą ir atgal nebesidairė. Kretingos „Kretinga-Rivilė“: Rytis Zabita (6/9 dvitaškiai, 14 atk. kamuolių, 26 naud. balai) – 15, Justas Žiubrys (4/5 dvitaškiai) – 13, Gytis Mačionis (4/6 dvitaškiai) – 12, Mantvydas Staniulis – 11, Tautvydas Rudys (2/3 tritaškiai, 4 rez. perdavimai) – 10, Edgaras Danys (3/7 tritaškiai) – 9, Julius Kazakauskas (6/6 baudos, 7 atk. kamuoliai, 6 rez. perdavimai, 3 per. kamuoliai) – 8, Jalen‘as Warren‘as – 6, Aringas Brazauskas – 4, Antanas Tamulis. Artimiausias rungtynes Kretingos „Kretinga-Rivilė“ žais spalio 16 d. 19 val. su Jurbarko „Kariu-Manvesta“ (1 pergalė, 2 pralaimėjimai), o spalio 18 d. išvykoje susitiks su Šilutės „Šilute-PDS.lt“ (2 pergalės, 2 pralaimėjimai).
Tomas KUBILIUS
Futbolo taurės varžybose nugalėjo „Kopa“
Pasibaigė mėnesį trukusios Kretingos rajono futbolo „8x8“ taurės varžybos, skirtos treneriui Algirdui Andriuškevičui atminti. Pratęsti futbolo sezoną lauko aikštėje ir tuo pačiu pagerbtitrenerį panoro 8-ios iš 14-os Rajono futbolo pirmenybėse dalyvavusių komandų. Jos varžėsi trijų minusų sistema: iš pradžių suskirstytos į keturias poras, kai ketvirtfinalius laimėjusios komandos toliau kovojo dėl Didžios, o pralaimėjusios – dėl Mažosios taurės. Mažosios taurės finale susikovė „Salantas“, kuris 4:3 laimėjo prieš Rajono futbolo pirmenybių II lygos nugalėtoją „Mosėdžio“ komandą. „Tai buvo savotiškas dviejų II lygos komandų derbis, kai susitiko lygos nugalėtojas ir V–VI vietoje likęs „Salantas“. Salantiškiai nepasidavė, ir jų atkaklumas davė gerą rezultatą“, – Futbolo taurės varžybų organizatorius Martynas Viluckas pasidžiaugė, kad salantiškio Mariaus Staponkaus pastangomis gilias ilgametes tradicijas turėjęs Salantų futbolas pamažu atgyja – salantiškių komanda dalyvavo Rajono futbolo pirmenybėse, Futbolo taurės varžybose, įvairiose draugiškose varžybose, žada dalyvauti ir Rajono salės futbolopirmenybėse. „O tai, kad „Salantas“ iškovojo Mažąją taurę, įrodo, kad atgimęs klubas, komanda eina teisinga linkme“, – neabejojo M. Viluckas. Trečią vietą Mažojoje taurėje užėmė prieš „Jauryklą“ laimėjęs „Slėnis“. Didžiosios taurės varžybose III v. laimėtojais tapo „Kurmaičiai“, nugalėję „Kūlupėnus“ – nors „Kurmaičių“ komanda nėra „grynakraujė“ kurmaitiškių komanda, bet vienaip ar kitaip varžybose suskambėjęs gyvenvietės vardas tam tikra prasme kuria bendruomenės įvaizdį.
Ar tikrai Lietuvos regionuose nėra kultūros?
Šiuo metu diskusijų apie kultūrą, jos padėtį, visuomenės sampratą, kas darosi kultūros baruose, o ypač jiems vadovaujančioje ministerijoje, kuri dėl politinių mainų atsidūrė ne pačioje palankiausioje vietoje, netrūksta. Kultūros srities darbuotojų protestai gaivina Sąjūdžio dvasią, o sostinėje sėdinti valdžia varo savo: „Nepasiduosim!“ Kol sostinės kabinetuose sukiojamas valdžios kaleidoskopas, kultūros srities žmonės toliau kantriai dirba savo darbą. Čia, kaip ir kitose srityse, veikia daug nevyriausybinių organizacijų, kurios nemažai prisideda prie įvairių kultūros renginių, tačiau ar visada yra pastebima ir įvertinama jų veikla, ar pagalvojame, kad daugelis renginių, kuriais galime džiaugtis, atsirado visai ne už biudžeto lėšas, o labiau iš privačios iniciatyvos, remiantis įvairiais fondais, labdaromis ir pan.? Vienas tokių – Kuliuose vykstantis Sofijos festivalis, kitais metais jau švęsiantis dešimtmetį. Apie tai, kaip atsiranda vienas unikaliausių ir naujausių kultūros renginių, patirtimi dalijosi festivalio sumanytoja ir pagrindinė organizatorė, Klaipėdos „Kultūros fabriko“ („Kultūros fabrikas“ – pirmasis Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje kūrybinių industrijų inkubatorius) vadovė Raimonda Masalskienė. Kalbėjome apie daugelį dalykų, kurie telpa žodyje „kultūra“. – Jūsų įvairiapusė veikla Kuliuose – puikus nevyriausybinės organizacijos darbo pavyzdys. Ar nevyriausybinės organizacijos, dirbančios kultūros srityje, neturėtų sulaukti didesnio dėmesio, įvertinimo, o reikalui esant – ir pagalbos? Kokia pagalba tai galėtų būti? – Kultūros laukas Lietuvoje labai įvairus – jį sudaro savivaldybių ir nacionalinės kultūros įstaigos, privačių asmenų įsteigtos nevyriausybinės organizacijos ar laisvai dirbantys menininkai. Jų darbo sąlygos labai skiriasi, ypač tarp didmiesčių ir regionų.
Valstybinės įstaigos gauna nuolatinį finansavimą, turi darbuotojus, reikalingas darbui patalpas. O nevyriausybinės organizacijos, tokios, kaip mūsų, veikia iš projektų lėšų – kiekvieną kartą turi ieškoti finansavimo ir teikti paraiškas konkursams. Net ir laimėjus juos, gautos sumos dažniausiai leidžia įgyvendinti tik trumpalaikius projektus, bet neužtikrina veiklos tęstinumo. Dažnai žmonės nelabai skiria, kas yra savivaldybės įstaiga, o kas – nepriklausoma iniciatyva. Tačiau man atrodo, kad būtent ši įvairovė ir yra didžiausia mūsų kultūros lauko stiprybė. Regionuose nepriklausomos iniciatyvos ypač svarbios kultūros gyvybingumui, nes būtent jos pritraukia į mažesnius miestelius profesionalaus meno. Ne visos nevyriausybinės organizacijos yra mažos ir dirba savanorystės principu, miestuose yra net labai stiprių viešųjų įstaigų, kurių steigėjai – privatūs asmenys. Tačiau Lietuvos regionuose atsiperkanti profesionali kultūros ir meno nuolatinė veikla šiuo metu yra neįmanoma. Dėl didesnės pagalbos poreikio? Gal norėtųsi aiškesnio atgalinio ryšio iš vietos lyderių ar politikų, patarimų, diskusijų, ko jiems norėtųsi, o didesnis aplinkinių įsitraukimas pats savaime mane motyvuotų, ir jo dažnai pritrūksta. Man savanorystė kultūroje – tai savotiška patriotizmo išraiška. Tai vidinis poreikis prisidėti prie to, kas svarbu ne tik man, bet ir kitiems.
Vos prieš mėnesį Šeduvoje duris atvėręs didžiausias Baltijos šalyse žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“ jau vadinamas vienu įspūdingiausiu ir geriausiu pasaulyje. Muziejaus kūrėjams šiuolaikiškiausiomis technologijomis pavyko atspindėti visą tarpukario žydų miestelį, jo žmones, likimus. Trijų tūkstančių kvadratinių metrų ploto muziejus „Dingęs štetlas“ – tai vieta, kur praeitis kalba šiandienos žmogui – jautriai, moderniai ir paveikiai. Čia kaip niekur kitur įsisąmonini Grigorijaus Kanovičiaus romano „Miestelio romansas“ mintį: „Juk atmintis – tai mūsų bendras stogas, po kuriuo įsikūrę gyvieji ir mirusieji.“ Įkvėpė G. Kanovičiaus romanas „Visuomenei atvertos muziejaus durys ir pirmieji lankytojai įprasmina visą muziejaus kūrimo procesą, kuriame dalyvavo šimtai žmonių – ekspertų, kūrėjų, istorikų – iš Lietuvos, JAV, Olandijos, Lenkijos, Suomijos, Šveicarijos. Kiekvienas muziejaus lankytojas su savimi išsineštų bent vieną vardą, bent vieną čia gyvenusio žmogaus istoriją. Išsineštų ir atsimintų. Kad tie vardai daugiau niekada nebūtų pamiršti“, – sakė rugsėjo pabaigoje atverto muziejaus „Dingęs štetlas“ direktorius Jonas Dovydaitis. Akcentuojama, kad metus muziejus priima lankytojus nemokamai, tačiau grupėms reikėtų registruotis iš anksto. Yra didelis lankytojų antplūdis. Lankytojams, norintiems muziejų tyrinėti savarankiškai, siūlomi nemokami audiogidai. Prie šio Lietuvoje dar neregėto masto projekto beveik dešimtmetį triūsė trisdešimt šešios įmonės iš aštuonių pasaulio valstybių. Komandoje buvo net aštuoniolikos tautybių specialistai. Projektą per Šveicarijoje įkurtą fondą „FSU Education Association“ finansavo iš Šeduvos kilusios žydų šeimos palikuonis. Jis pageidauja likti neįvardintas. Viešojoje erdvėje buvo samprotaujama, kad išskirtinis ir itin kokybiškai įgyvendintas projektas galėjo atsieiti net iki 200 mln. eurų. Novatoriški muziejaus ekspozicijos sprendimai buvo derinami su įžymaus suomių architekto Rainerio Mahlamaki sukurta muziejaus vizija – pastatas primena miestelį, kurio stogų kontūrai iš toli matomi lietuviškame lygumų kraštovaizdyje. Muziejaus pastatas vientisas, tačiau po jo stogu telpa skirtingo tūrio ir aukščio ekspozicijos galerijos, kiekviena įsikūrusi po specialiai jai projektuoto namelio stogu. Muziejaus ekspozicijos dizainą kūrė JAV dizaino bendrovė „Ralph Appelbaum Associates“ (RAA), kūrusi ir JAV Holokausto memorialinį muziejų. Pasakojama, kad, kurdami „Dingusio štetlo“ ekspoziciją, dizaineriai įkvėpimą rado skaitydami rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus romaną „Miestelio romansas“, pasakojantį apie dar vieną dingusį štetlą – Jonavą. Idėją atkurti dingusį Šeduvos štetlą ne vienerius metus brandino ir su mecenatais ėmėsi įgyvendinti rašytojo sūnus, Šeduvos žydų memorialinio fondo įkūrėjas, poetas, vertėjas, eseistas Sergejus Kanovičius.
Dainius Budrys: „Modernūs, automatizuoti katilai – regionų šilumos ateitis“
Lietuvoje šilumos kainos vis dar stipriai skiriasi tarp savivaldybių. Mažesniuose miesteliuose daugelio katilinių įrengimai yra pasenę, jiems prižiūrėti reikia daugiau darbuotojų, o kvalifikuotų specialistų vis sunkiau rasti. Naujai patvirtinta valstybės finansavimo priemonė, įtvirtinta Vyriausybės Energetikos plėtros programoje, žada padėti regionams modernizuoti šilumos ūkius ir mažinti kainų skirtumus. Apie tai kalbėjomės su Lietuvos šilumos tarybos nariu, uždarosios akcinės bendrovės „Plungės šilumos tinklai“ direktoriumi Dainiumi Budriu. – Kodėl šilumos kainos vis dar taip skiriasi tarp savivaldybių? – Kainų skirtumai susiformavo dėl skirtingo technologinio šilumos ūkių išvystymo. Didžiuosiuose miestuose veikia modernios, automatizuotos biokuro katilinės, o mažesniuose miesteliuose vis dar naudojami seni, nusidėvėję katilai, reikalaujantys nuolatinės priežiūros. Šiandien ypač sunku rasti kvalifikuotų darbuotojų rajonų miesteliuose, tokiuose, kaip antai Plungės rajone Žemaičių Kalvarijoje, Alsėdžiuose. Daugelis katilinių rajonų gyvenvietėse vis dar veikia senais įrenginiais, kurių priežiūrai reikia daug rankų, kai modernūs katilai yra visiškai automatizuoti, be personalinio tipo – juos galima valdyti nuotoliu. Tai ne tik mažina darbo sąnaudas, bet ir užtikrina patikimą ir ekonomišką šilumos tiekimą. – Kas yra naujoji finansavimo priemonė ir koks jos tikslas? – Tai valstybės finansavimo priemonė mažų šilumos tiekimo sistemų modernizavimui, patvirtinta Vyriausybės Energetikos plėtros programoje. Jos tikslas padėti savivaldybėms, kurios turi pasenusius įrenginius, juos pakeisti moderniais, efektyviais ir automatizuotais sprendimais. Priemonei skirta 14,2 mln. eurų, o finansavimo intensyvumas siekia iki 45 proc. projekto vertės. Tai leis mažoms sistemoms atsinaujinti be per didelės finansinės naštos ir realiai sumažinti šilumos gamybos savikainą.
Nauja poilsio erdvė sutelkė bendruomenę
Akmenos upės pakrantė Nemuno seniūnaitijoje virto tikra poilsio oaze: iškirtus ir išvežus menkaverčius krūmus, sutvarkius pakrantę, atsivėrė įspūdingas vaizdas, taip pat sukurta didžiulė erdvė laiką leisti tiek jaunoms šeimoms su vaikais, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. Bajoruose įsikūrę žmonės neslėpė savo džiugesio, kad aplinka, kurioje jie gyvena, keičiasi ir tapo dar patrauklesnė. Išvalė pakrantę „Neįmanoma apsakyti džiaugsmo ir išreikšti padėkos bendruomenę kuriantiems ir mūsų gyvenamąją aplinką puoselėjantiems žmonėms“, – per naujos poilsio zonos atidarymo šventę kalbėjo daugiau kaip 30 metų tame rajone gyvenanti Regina Ašmontienė. Šioje Bajorų dalyje buvo įgyvendintas dar vienas, jau 20-asis, Gyventojų iniciatyvų projektas Kretingos rajone – Akmenos upės pakrantėje Kretingoje įrengta paplūdimio ir poilsio zona, vaikų žaidimų aikštelė ir kita infrastuktūra. Tai antrasis projekto „Akmenos pakrančių ir pievų tvarkymas“ etapas. „Prieš maždaug 20–30 metų toje vietoje buvo įrengta krepšinio aikštelė, pasodinta eglių, ąžuolų alėja, bet po to ten niekas nieko nebetvarkė ir apleido“, – prisiminė idėjos iniciatorius Naujosios Akmenos bendruomenės narys Jonas Kasparavičius. Per pirmą etapą įrengtas privažiavimas, Akmenos pakrantės ir jos prieigos išvalytos nuo krūmų ir atvertos visuomenei. „Ta vieta buvo virtusi erkynu, brūzgynu, šabakštynu. Ilgai brendo mintis, kad ją reikia atgaivinti. Užsispyriau ir vieną dieną nuvažiavau pas merą. Nutiko taip, kad jį sutikau lauke – jis iškart priėmė ir išklausė mano idėją. Pasiūlė ja pasidalinti su vicemere Vaida Jakumiene, kuri ir paskatino dalyvauti Gyventojų iniciatyvu projekte, – dalijosi J. Kasparavičius, prisiminęs, kad iki projekto pateikimo tuomet buvo likusios tik 10 dienų. – Ties projektu nepertraukiamai dirbau visą savaitę ir pateikiau jį.“ Visi pinigai, gauti per pirmą etapą, panaudoti žemės darbams. Iš viso sutvarkyta apie 3 ha žemės ploto. „Nebuvo ir priėjimo prie upės, todėl įrengėme privažiavimą. Suvežėme apie 100 savivarčių kelių grunto, nes neturėjome net kaip iš Akmenos pakrantės prieigų išvežti šakų“, – pirmuosius darbus įvardino Jonas. Šiems darbams iš Gyventojų iniciatyvų projekto buvo skirta apie 25 tūkst. eurų. Atlikę šiuos darbus, bendruomenė ir vėl rengė projektą. Šįkart – pabaigti įrengti poilsio zoną. „Šiais metais vėl parengėme projektą, vizualizaciją, kas numatyta šioje erdvėje. Suplanavome vaikų žaidimų aikštelę su saugia danga, ant senų krepšinio stovų pakabinome lentas, įrengėme aikštelę, pastatėme batutą, pavėsinę“, – vardino idėjos iniciatorius. Mažos apimties iniciatyvų kategorijoje Kretingos mieste (iki 30 tūkst. eurų) šis tęstinis projektas šiemet buvo pripažintas laimėtoju, surinkęs 891 gyventojų balsą. Visi atlikti darbai – paplūdimio suformavimas, tako prie jo, liepto į upę, ugniakuro, vaikų žaidimo aikštelės įrengimas, suoliukų, pavėsinės, persirengimo kabinos pastatymas ir kt. – kainavo apie 30 tūkst. Eur. Jie finansuoti iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšų. „Sutvarkius atsivėrė įspūdingas kraštovaizdis. Norime išsaugoti šią vietą kaip poilsio ir laisvalaikio erdvę įvairaus amžiaus žmonėms. Kad žmonės čia ateitų pailsėti, pamedituoti, pasiklausyti vandens čiurlenimo. Viską darome dėl savęs“, – apibendrino J. Kasparavičius.
Paupio stadione varžėsi dronų pilotai
Paupio stadione Kretingoje sekmadienį varžėsi FPV dronų entuziastai ir sportininkai. Tai pirmos tokio masto dronų varžybos mūsų rajone. Į jas susirinko sportininkai iš visos Lietuvos, vienas dalyvis, užėmęs II v., atvyko iš Švedijos. Dalyvavo 30 sportininkų FPV dronų varžybose Kretingoje dalyvavo 30 sportininkų, profesionalų, mėgėjų iš Kretingos, Klaipėdos, Palangos, Plungės, Telšių, Priekulės, Rusnės, Kauno, Vilniaus, Švedijos. Kretingai atstovavo 4 dalyviai iš Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-osios rinktinės Kretingos gen. Vlado Nagevičiaus 305-osios šaulių kuopos. Prieš varžybas buvo patikrinta, ar kiekvienas dalyvis atitinka reikalavimus: ar yra išlaikę A1 / A3 kategoriją, dronas – registruotas ir atitinka techninius reikalavimus. „Tikrinome, ar bepilotis orlaivis yra tinkamai paruoštas, pavyzdžiui, nėra užprogramuotas skristi į namų tašką. Taip norėjome išvengti nesusipratimų“, – paaiškino Bepiločių orlaivių kuopos šaulys Mindaugas Petrauskas, akcentavęs, kad visi dalyviai atitiko reikalavimus. Dalyviai varžėsi jaunimo iki 30 metų ir bendroje kategorijose. Dronistai turėjo įveikti Paupio stadione įrengtą trasą: pranerti per įvairias figūras ir nusileisti reikiamoje vietoje. FPV dronas – tai bepilotis orlaivis, kurį valdo jo pilotas. „Jis per specialius akinius mato tą patį vaizdą, kaip ir dronas“, – paaiškino rinktinės Kretingos gen. Vlado Nagevičiaus 305-osios šaulių kuopos Bepiločių orlaivių skyriaus vadas Aidas Šmaižys.
Spalio 10 d. apie 1.50 val. ugniagesiai gelbėtojai vyko į Karteną, Kretingos gatvę, kur buvusioje dujų ūkio teritorijoje, dujų užpylimo kolonėlėje, dujovežis negalėjo iš neasfaltuotos aikštelės išvažiuoti į kelią ir negalėjo įvažiuoti į įkalnę. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos vilkiką ištempė į kelią.
„P. n.” informacija
Keliuose daugėja mažų elektrinių mašinų, todėl policija perspėjo, kad jos nėra mikrojudumo priemonės. Tai – lengvieji keturračiai, kuriems privalomas vairuotojo pažymėjimas, registracija, draudimas ir techninė apžiūra. Važiuoti jomis galima tik kelio važiuojamąja dalimi, laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Policijos pareigūnai vis dažniau pastebi keliuose naujo tipo transporto priemones – mažas, elektrines mašinas, turinčias dvi sėdimąsias vietas, kuriomis asmenys važinėja miestų gatvėmis, šaligatviais ar dviračių takais. Dalis žmonių šias transporto priemones laiko elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis, nors pagal technines charakteristikas šios transporto priemonės priskiriamos lengvųjų keturračių kategorijai. Elektrinė mikrojudumo priemonė yra vienvietė elektrinė transporto priemonė, o minimos elektrinės mašinos, vadinamieji elektriniai „čioperiai“, turi daugiau negu vieną sėdimą vietą, todėl, pasak pareigūnų, jos yra lengvieji keturračiai. Jas vairuoti norintys asmenys privalo turėti vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonė privalo būti įregistruota, apdrausta privalomuoju draudimu, turėti valstybinį numerio ženklą ir galiojančią privalomąją techninę apžiūrą. Važiuoti jomis galima tik važiuojamąja kelio dalimi, laikantis visų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, galiojančių motorinėms transporto priemonėms. Policija akcentuoja, kad tiek vairuotojai, tiek prekybininkai turi elgtis atsakingai. Šios mašinos nėra „žaislai“ ir netinkamai naudojantis gali sukelti pavojų tiek vairuotojų, tiek pėsčiųjų saugumui.
„P. n.“ informacija
Visuomenės sveikatos rėmimo sveikatinimo projektui „Aš – eismo dalyvis“ Kretingos rajono savivaldybė skyrė 3 tūkst. Eur. Projektą parengė ir vykdo Kretingos rajono Darbėnų gimnazijos Grūšlaukės skyrius. Projekto tikslas – ugdyti vaikų ir suaugusiųjų bendruomenės saugaus elgesio kelyje kompetencijas, padėti įgyti amžių ir patirtį atitinkančius saugaus elgesio įgūdžius, skatinti fizinį aktyvumą, vykdyti priklausomybių prevenciją, stiprinti atsakomybę už savo ir kito asmens saugumą. Eismo įvykiai keliuose yra nerimą keliantis reiškinys. Nukentėjusieji ir jų šeimos patiria fizinių, emocinių ir finansinių sunkumų. Nors gyvename kaimo vietovėje, bet per Grūšlaukės gyvenvietę, ypač vasarą, eismo srautas į pajūrį intensyvus, būta ir eismo įvykių. Pagrindinės eismo įvykių priežastys – žmogiškieji veiksniai: vairavimas išsiblaškius, greičio viršijimas, vairavimas apsvaigus. Įtakos turi ir žmogaus savijauta, sąmoningumas, reakcija, atsakingumas. Eismo įvykių dažnumas mūsų rajone rodo, kad būtina skubiai imtis veiksmingų prevencijos priemonių. Žalingų įpročių prevencijos dalis – užimtumas. Grūšlaukės skyriuje sąlygos fiziniam aktyvumui sudarytos: sporto salė, treniruoklių klasė, sporto aikštynas. Gavus finansavimą suteikta galimybė keliauti, organizuoti bendruomenės narių užimtumą, aktyvinti fizinę veiklą, pasitelkiant specialistus. Keliavom po Varnių regioninį parką. Varnių regioninio parko lankytojų centro direkcijos suorganizuotame žygyje su šiaurietiško ėjimo lazdomis nužingsniavome 8 km. Ir patys tuo nepatikėjome. Kopėme į Medvėgalio, Spūdės, Bilionių, Šatrijos piliakalnius, grožėjomės Gludo ežero vaizdais. Organizavome žygius Baltijos pajūriu, atradome daug naujų maršrutų Grūšlaukės kaimo apylinkėse. Dalyviai įgijo komunikavimo, socialinių, asmeninių kompetencijų, laiką leisdami turiningai, bendrystėje, be mobiliųjų telefonų, alkoholio. Kad keliauti būtų saugu, suaugusiųjų ir darželinukų tikslinei grupei nupirktos šviesą atspindinčios liemenės, atšvaitai. Šios priemonės kelyje padės saugoti save ir kitų eismo dalyvių gyvybes.
Japoniškas sodas velkasi rudens rūbą
Spalį prasidėjo pats turtingiausias, ryškiausias ir spalvingiausias laikas Japoniškame sode Darbėnų seniūnijos Mažučių kaime. Į ryškų spalvingą kilimą, išaustą puikiai išsilaikiusios šiųmetinės laukų žalumos, įsilieja sodriomis spalvomis – geltona, raudona, oranžine – nusidažę japoniniai klevai, sakuros, saržento putinai, japoninės sedulos, pseudokamelijos, medlievos, japoninės azalijos, sparnuotieji ožekšniai, sietminai ir kiti augalai. Savo rudenišku grožiu sodo gamta tarsi atkartoja Tekančios saulės šalies vaizdus ir tuo ilgam įkrauna mūsų atmintį prieš ateinančią niūrią lapkričio ir žiemos pilkumą. „Šiemet spalvos – ypač gražios ir ryškėja tolygiai, vis stiprėdamos sodrumu“, – kviesdami pasigrožėti Japoniško sodo spalvomis, kurios – gana trumpalaikės, tvirtino šio sodo įkūrėjas Šarūnas Kasmauskas ir jo gyvenimo partnerė Gražina Maštaraitė. Vėstant orams lankytojus jiedu kvietė taip pat iš sodo užsukti sušilti prie puodelio japoniškos žalios arbatos matcha ar matcha latte, sakurų žiedų arbatos ir pasimėgauti nuostabiais žaliosios arbatos matcha desertais. O patys šeimininkai ir jų bičiuliai, tarp kurių – visas būrys iš Japonijos, praėjusį savaitgalį atšventė Japoniško sodo 18-ąjąį, arba, kaip juokavo Š. Kasmauskas, brandos gimtadienį. Šiandieną šį 16 ha plotą, kuriame jau galutinai suformuotas reljefas – kalvos, iškasti, užsodinti ir įveisti 6 tvenkiniai, pasodinta tūkstančiai augalų, tarp kurių dominuoja pušys ir sakuros – šių yra per 500 – lankytojai vadina ramybės, tylos ir grožio oaze. Š. Kasmauskas labai aiškiai prisimena sodo kūrimosi pradžią, kai 2007 m. spalio 9-ąją buvo atplukdyti pirmieji konteineriai iš Japonijos su ekskavatoriais ir buldozeriais, ir jau kitą rytą buvo pradėti sodo kūrimo darbai, kuriems ligi šiol tebevadovauja meistras H. Watanabe.
|
|
