|
|
|
(1993) 2025-10-10Patruliavo nežymėtu automobiliu – pažeidimų rado
Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai, norėdami užtikrinti saugumą keliuose, patruliuoja ir su policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėtu tarnybiniu automobiliu. „Tai – efektyvi prevencinė priemonė“, – apibendrino komisariato viršininkas Algirdas Budginas. Nustatė 13 pažeidimų Per trečiadienį vykdytą priemonę užfiksuota 13 pažeidimų. Vienas jų – nepilnametis, neturėdamas teisės vairuoti, važinėjo ant vieno mopedo rato taip sukeldamas pavojų aplinkiniams. „Administracinė teisena dėl chuliganiško vairavimo jam bus nutraukta, nes jis – nepilnametis, tačiau visą informaciją perduosim Savivaldybei ir kitoms atsakingoms institucijoms“, – paaiškino A. Budginas. Dar vienas vairuotojas šviesoforu reguliuojamą sankryžą kirto degant raudonam signalui; dar 2 kelių eismo dalyviai nesilaikė kelio ženklo: iš Vilniaus g. suko į J. Pabrėžos gatvę; 5 – naudojosi mobiliojo ryšio telefonais laikydami juos rankose; 4 – nesegėjo saugos diržų. Dažniausiai dėl padaryto pažeidimo vairuotojai teisinasi, kad, pavyzdžiui, nekalbėjo telefonu, tik norėjo pažiūrėti, kiek valandų ar kas atsiuntė žinutę, saugos diržo nesegėjo, nes važiavo netoli. Policijos pareigūnai priminė, kad naudotis mobiliaisiais telefonais galima tik sustojus ir išjungus automobilio variklį. „Kad kalbėtų telefonu prisidėję prie ausies, pasitaiko, bet jau rečiau“, – įvardino komisariato viršininkas. Dėl saugų diržo nesegėjimo vairuotojai ginčijasi rečiau. „Turbūt supranta, kad pažeidė taisykles, ir saugiau važiuoti automobiliu yra užsisegus. Manau, kad vairuotojai domisi apie savo saugumą ir supranta, kodėl to reikia“, – atkreipė dėmesį A. Budginas.
Kaip reaguojate išgirdę perspėjimo sirenas?
Iš Darbėnų gimnazijos valgyklos – su geriausiais įspūdžiais
Į mėnesį savarankiškai mokinių maitinimą organizuojančią Darbėnų gimnaziją susipažinti su rezultatais antradienį buvo atvykę Kretingos rajono tarybos Švietimo komiteto atstovai Tomas Abelkis, Dalia Bieliauskienė, pirmininkas Darius Petreikis ir jo pavaduotoja Justė Stonkutė. D. Petreikio vertinimu, idėja pasiteisino su kaupu. Nustebino seniai matytas vaizdas Komiteto pirmininkas atviravo nemėgstantis fotografuoti, tačiau valgiaraščio nuotrauką vis tiek nutarė pasidaryti. „Galvoju, po dviejų trijų mėnesių specialiai užsuksiu pasižiūrėti, ar maistas nepabrango, o jeigu pabrango, kas būtų visai realu, tai kiek“, – svarstė jis. Dabar ir patiekalų kainos esančios mažos, ir pagaminta skaniai, kaip namie. Jeigu gimnazija į valgyklą įsileistų miestelio gyventojus, kavinėms, anot pašnekovo, nebūtų kas veikti. Rajono Savivaldybės administracijos žingsnį sudaryti sąlygas gimnazijai pereiti prie savarankiško maitinimo politikas pavadino teisingu, sakė, smagu, kad tokios iniciatyvos buvo imtasi. Pati ugdymo įstaigos bendruomenė įdėjo daug juodo darbo, nes valgyklą įkurti reikėjo nuo nulio. „Užtat šiandien turime rezultatą, kuriuo džiaugiamės. Vadinasi, ir mes, Tarybos nariai, Švietimo komitetas, ne be reikalo tiek studijavom, gilinomės, kokie mokyklų valgykloms keliami reikalavimai, higienos normos, kokie turi būti indai, virtuvės įranga ir panašiai“, – kalbėjo D. Petreikis.
Tikrino gyventojų perspėjimo sirenas
Visoje šalyje antradienį vyko gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimas. Apie 11.52 val. Kretingos rajone tris minutes buvo paleistos 16-a perspėjimo sirenų, viena jų, įrengta ant „Kretingos grūdų“ pastato, nesuveikė. „Ją sutvarkysime“, – tikino Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus parengties pareigūnas Rolandas Pocius. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas visoje šalies teritorijoje įjungė sirenas, taip pat gyventojams į mobiliuosius telefonus išsiuntė informacinį pranešimą „Perspėjimo sistemos patikrinimas“. Tokiais pranešimais gyventojai yra perspėjami, kai būtina skubiai perduoti svarbią informaciją apie jų sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai gresiantį pavojų. „Šis patikrinimas buvo skirtas išsiaiškinti, ar visos sistemos veikia. Nepakanka iš išorės apžiūrėti sirenas, reikia jas ir įjungti“, – atkreipė dėmesį R. Pocius. Išgirdę sirenas ar sulaukę perspėjimo pranešimo gyventojai turėtų įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir išklausyti perduodamą informaciją. Ekstremaliosios situacijos atveju, šiais kanalais būtų skelbiama informacija apie gresiančius pavojus, taip pat, ką daryti, kad apsaugotumėte save ir kitus. Kretingos rajone šiuo metu yra 16-a sirenų, 5 jų – Kretingos mieste, tačiau ateityje planuojama jų įrengti ir daugiau: pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vykdomą projektą „Gyventojų perspėjimo ir informavimo infrastruktūros plėtra“ vidurio ir vakarų Lietuvos regione turėtume sulaukti dar dviejų sirenų. „Taip pat jau esu parengęs siūlymus papildomoms sirenoms įsigyti iš Savivaldybės lėšų, jas planuojame numatyti kitų metų biudžete“, – kalbėjo R. Pocius, įvardinęs, kad šiuo metu turimų sirenų signalas pasiekia apie 40 proc. Kretingos rajono gyventojų. Norėdama, kad perspėjimo sistemos pasiektų kiek įmanoma daugiau gyventojų, Savivaldybė prašė žmonių užpildyti anketą, kaip vietoje, kurioje jie tuo metu buvo, girdėjosi perspėjimo sirenos. „Po patikrinimo sulaukėme ir skambučių iš gyventojų. Labai džiaugiamės, kad žmonės noriai dalijasi šia informacija, kviečiame tai daryti ir toliau“, – bendradarbiauti kvietė parengties pareigūnas. Rajone įrengtų sirenų priežiūrą vykdo Vaidoto Sipavičiaus įmonė. Techninei jų priežiūrai per metus išleidžiama apie 1 tūkst. eurų.
„P. n.“ informacija
Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai visą rugsėjį kvietė automobilių, motociklų savininkus atvažiuoti ir sužinoti, ar jų transporto priemonių skleidžiamas garsas neviršija nustatytų normų. Rajono Savivaldybės rūpesčiu, Kretingos rajono policijos komisariatas dar rugsėjį įsigijo triukšmo matuoklį, kurį pareigūnai jau naudojo per prevencinę priemonę ir vykdydami triukšmo lygio kontrolę. „Kvietėme bet kokių transporto priemonių vairuotojus susitarus atvažiuoti ir išsimatuoti savo transporto priemonės keliamo triukšmo lygį. Norinčiųjų sulaukėme. Būdavo, kad per dieną atvykdavo po 2–3 vairuotojus, kartais nė vieno“, – kalbėjo komisariato viršininkas Algirdas Budginas. Patikrinti savo motociklų, mopedų, automobilių skleidžiamą garsą norėjo tiek jaunuoliai, tiek vidutinio amžiaus vairuotojai. „Jiems buvo svarbu, kad nepanaikintume techninės apžiūros, tačiau norėjo sužinoti, ar atitinka reikalavimus, kad ateityje nekiltų problemų, – vieną aspektų įvardino A. Budginas. – Daug atvažiavusiųjų jau nujautė, kad jų transporto priemonės – techniškai netvarkingos. Tikino, kad susitvarkys.“ Daugumoje leistiną triukšmo normą viršijančiose transporto priemonėse įmontuota savadarbė įranga arba pakeisti kiti gamykliniai parametrai. „Susimontuoja triukšmą keliančią įrangą arba pašalina garsą slopinančias automobilio dalis“, – teigė viršininkas. Šiuo metu Kretingos rajono policijos komisariatas sulaukia gerokai mažiau pranešimų apie triukšmą keliančius motorolerius, motociklus. „Dėl oro sąlygų sumažėjo važiuojančių dvirates transporto priemones, todėl pranešimų ir nebegauname. Pavasarį ši problema vėl suaktyvės, tuomet vykdysime stiprią techniškai netvarkingų transporto priemonių kontrolę“, – tikino A. Budginas.
„P. n.“ informacija
Senjorams padovanojo bendrystės džiaugsmą ir naujų patirčių
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialas, atliepdamas į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvą savaitę trunkančiomis veiklomis ir renginiais paminėti Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, Senjorų savaitę surengė ir šioje ugdymo įstaigoje. „Norime būti Kretingos rajono visuomenės dalis ir bendrystę su senjorais vertiname kaip glaudesnio bendradarbiavimo su įvairiomis socialinėmis grupėmis galimybę“, – teigė Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė. Senjorų savaitė Kretingos filiale senjorams padovanojo bendrystės džiaugsmą ir naujų patirčių – vyko susitikimų popietės, edukacijos, pokalbiai, senjorai ne tik bendravo, bet ir įgijo naujų žinių. „Šiltai ir draugiškai pabendravome su buvusiais Kretingos technologijos ir verslo mokyklos mokytojais, vadovais – pas mus apsilankė buvęs mokyklos direktorius Antanas Šakauskas, jo pavaduotojai Antanas Puidokas, Birutė Tinginienė, kurie kartu su buvusiais kolegomis pabuvojo savuose kabinetuose, pasidžiaugė permainomis šioje mokymo įstaigoje ir linkėjo mums toliau žengti teigiamų pokyčių keliu“, – kalbėjo D. Martišauskienė. Gražių emocijų į mokyklos gyvenimą įnešė ir Kretingos rajono senjorų bendruomenės nariai, kurie kartu su savo pirmininke Jovita Valužiene dalyvavo riestainių kepimo edukacijoje: senjorai patys minkė tešlą, lipdė riestainius, vadinamuosius kringelius, prisiminė savo vaikystę ir jaunystę, kai tų riestainių bėgdavo pirkti į mokyklų bufetus ar valgyklas. „Senjorai skanavo ir sveikuoliškus kokteilius, gilinosi į jų sudėtį, su jais kalbėjomės apie tokių kokteilių naudą ir poveikį organizmui“, – vieną edukacijų apibendrino profesinio mokymo centro Kretingos filialo Profesinio mokymo skyriaus vedėja Rita Andrijauskienė, akcentuodama, kad visos edukacijoms reikalingos priemonės buvo skirtos iš profesinio mokymo centro resursų.
Kartenos teatras – vieta saviraiškai ir prasmingam laisvalaikiui
Kretingos rajono kultūros centro Kartenos skyriaus teatro režisierius Virgilijus Noreika dalyvauti teatro veikloje kviečia dalyvauti tuos, kuriems patinka vaidinti ir kurie save mato scenoje. „Teatras – tai galimybė saviraiškai ir prasmingas laisvalaikis“, – neabejojo profesionalus režisierius. V. Noreika akcentavo, kad tapti teatro trupės nariais gali visi norintieji – griežti kriterijai netaikomi. „Tiesiog būtų puiku, kad būsimi artistai tiesiog mėgtų teatro meną, būtų nusiteikę repeticijoms ir naujiems iššūkiams“, – kalbėjo jis. Režisierius ne tik kviečia įvairaus amžiaus žmones mokytis vaidinti ir dalyvauti įvairiapusėje teatro veikloje, bet ir būti savo krašto patriotais – tęsti ilgametes, daugiau kaip šimtmetį skaičiuojančias, teatro Kartenoje tradicijas ir garsinti Kartenos vardą ne tik rajone, bet ir visoje Žemaitijoje, Lietuvoje. Kartenos kamerinio teatro režisierius V. Noreika per pastaruosius metus pastatė monospektaklį „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“, kuris suvaidintas 14 kartų, spektaklį „Pupos“, vaidintą 24 kartus. „Teatras garsino savo ir Kartenos vardą ne tik tarp Kretingos rajono žiūrovų – jo aktoriai vaidino Plungės, Skuodo, Palangos žiūrovams ir buvo visur šiltai sutikti“, – teigė V. Noreika, akcentuodamas, kad spektaklis „Pupos“ atstovaus Kretingos rajonui ir respublikinėje zoninėje teatrų apžiūroje „Atspindžiai“ kaip geriausias kaimo kolektyvas. „Susidūriau su paradoksu – teatras garsina Karteną, bet trupėje nevaidina nė vienas karteniškis: vaidina atvykę teatro entuziastai iš Kūlupėnų, Aleksandravo. Kartenoje gyvena apie 700 gyventojų ir – nė vieno savo artisto!“ – V. Noreika neslėpė noro, kad kamerinis teatras ir toliau gyvuotų, kad jo spektakliai galėtų džiuginti ir miestelio, ir kitų vietovių gyventojus ir kad teatras laukia nuoširdžių, entuziastingų teatro mėgėjų, kurie norėtų kūrybiškai ir įdomiai leisti savo laisvalaikį. Kviesdamas išbandyti save įdomioje teatro veikloje režisierius sakė, kad Kartenos teatro trupę galėtų papildyti ir teatro meno mėgėjai iš aplinkinių vietovių, Kretingos. „Turiu idėją – jeigu Kartenos kamerinio teatro veikloje norėtų dalyvauti kretingiškiai senjorai, važiuodamas į repeticijas aš juos dar galėčiau ir pavėžėti. Sutaupytume laiko, rastume progą bendrystei“, – sakė V. Noreika, vildamasis, kad jo kvietimas neliks be atgarsio, ir teatro meno mėgėjai atsilieps su noru tapti Kartenos kamerinio teatro artistais. Susisiekti su Kartenos kamerinio teatro režisieriumi V. Noreika galima tel. 0 698 04706.
Teptuko potėpiais kalbėjęs poetas ir pasakotojas
Kretingos rajono viešojoje M. Valančiaus bibliotekoje atidaryta šviesaus atminimo olandų kilmės menininko Arie Torcqué (1941–2023), ilgus metus kūrusio Olandijoje ir Ispanijoje, o pastaruosius du dešimtmečius – Lietuvoje, dailės darbų ir asmeninių daiktų paroda „Torcqué. Persona“. Ši paroda supažindina su itin drąsiai siurrealizmo stiliumi kūrusio menininko drobėmis, kurios leidžia pažvelgti ir į nuspėjamus paties autoriaus spalvingo ir dramatiško gyvenimo užkulisius. Mokėsi pas olandų menininkus A. Torcqué gimė Roterdame, ten studijavo dailę, iliustraciją, litografiją ir grafinį dizainą. Dar labiau tobulindamas savos kūrybos technikas, dailės subtilybių privačiai mokėsi pas garsius olandų menininkus, tarp kurių – Dirk Maandag, De Wachter, Jan Valk, Rens Bonnes, Willem de Kooning. Pirmą savo gyvenimo pusę menininkas kūrė litografijas, grafinio dizaino darbus, tapė sienas viešosiose erdvėse, iliustravo knygas. Vėliau, gyvendamas kitose Europos šalyse, labiau paniro į savo tapybos eksperimentus, pasitelkdamas įvairiausias technikas ir spalvas. Gyvas būdamas menininkas savo kūrybos stilių apibūdino kaip realųjį siurrealizmą. Žvelgiant į A. Torcqué paveikslus, suvokiama, kad jie yra tarsi simboliais išreikšto tapytojo vidinio pasaulio atspindys drobėje, kur glūdi užkoduoti jo gyvenimo vingiai ir dramos. Savo darbais dailininkas tarsi ieškojo ryšio su žmonėmis, teptuko potėpiais neretai jiems pasakodamas net labai asmenines istorijas. Dalį šio menininko palikimo galima išvysti būtent parodoje Kretingoje, kuri veiks visą spalį. Menininkas iš viso yra surengęs kelias dešimtis parodų Nyderlanduose, Belgijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Lietuvoje, ypač – Mažeikių krašte, kur jis įsikūrė, ir ši vieta buvo paskutinė jo gyvenimo stotelė.
Lietuvos moterys mezgė Čiurlionį
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus erdvės, minint šio genialaus lietuvių menininko 150-ąsias gimimo metines, be eksponuojamų jo tapytų paveikslų ir skambančių simfonijų, vienai dienai dar prisipildė ir kitokia kolekcija – jūra čiurlioniškų megztinių. Kone 100 moterų iš visos Lietuvos rankomis mezgė megztinius su Čiurlionio portretu ir, pasidabinusios jais, surengė suvažiavimą Kaune. Gebėjo uždegti bendramintes Šios originalios akcijos sumanytoja – marijampolietė menininkė, vertėja pagal specialybę, Gintarė Murauskienė, jai talkino bičiulė Daumantė Strelčiūnienė iš Vilniaus. Pastaroji yra sukūrusi mezgėjas vienijančią platformą, kurioje dalyvauja, tariasi ir idėjomis dalijasi per 1 tūkst. 300 moterų. „Pajūrio naujienoms“ G. Murauskienė pasakojo, kad jau anksčiau sau buvo nusimezgusi liemenę ir megztinių su kitų įžymių Lietuvos žmonių – Vinco Kudirkos, Žemaitės, Barboros Radvilaitės – atvaizdais. O, minint M. K. Čiurlionio gimtadienį, abi su Daumante sumanė pakviesti ir daugiau Lietuvos moterų išmegzti šio garsaus šalies kūrėjo portretą. „Nesitikėjome tokio didelio susidomėjimo: atsiliepė moterys – įgudusios ir tik pradedančios mezgėjos – iš visos Lietuvos, jų buvo per 100. Parengiau dvi skirtingas mezgimo schemas – vieną sudėtingesnę, o kitą paprastesnę – ir 5 spalvų siūlų derinius, – pasakojo G. Murauskienė. – Išsiuntėme jas moterims, ragindamos naudoti turimų siūlų likučius, taip skatindamos ekologiją ir tvarumą. Taigi, kiekvienas megztinis išėjo savitas, autentiškas, tokio niekur nenusipirksi. Ir dar sukurtas iš to, ką moterys nebenaudojamo turėjo savo rankdarbių krepšiuose.“
Kostiumo dizainerę prie profesijos sugrąžina režisieriai
„Nebuvo nė vienos dienos, kad atsibusčiau ir galvočiau: oi, ir vėl turiu eiti į darbą...“ – atviravo Kretingos rajono kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Kristina Malūkienė. Nors ji tiesiogiai atsakinga už įstaigos kultūrinės veiklos viešinimą, kaip pati sakė, su užsidegimu kuria „reeals‘iukus“, vis dėlto per daug nenutolo ir nuo įsigytos profesijos – kostiumo dizaino. Kuria rūbus spektakliams Iš Kretingos kilusi Kristina kostiumo dizainą studijavo Vilniaus kolegijoje. „Nuo vaikystės svajojau būti žinoma dizainere. Paskui supratau, kad, norint pasiekti didelių aukštumų, reikia kur kas daugiau gabumų, o sukūrus šeimą, pajutau, kad ne taip labai ir norisi toli eiti. Užtenka, kad galėčiau realizuoti save ir tuo mėgautis“, – sakė K. Malūkienė. Buvo metas, kai ji turėjo dirbtuvėlę, šeimos nariams ir privatiems užsakovams siuvo įvairius rūbus – nuo skirtų laisvalaikiui iki striukių. „Matyt to jau „atsikandau“ – dabar įdomiau dirbti su technologijomis“, – neslėpė pašnekovė. Tačiau audiniai, žirklės, iškarpos, siuvimo mašina taip pat nėra nustumti į šoną, mat rajono Kultūros centro teatrų režisieriai vis paprašo pagalbos kuriant dekoracijas ar įsivaizduojamus drabužius statomų spektaklių personažams. Pirmasis spektaklis, kuriame ji talkino Egidijaus Radžiaus teatro režisieriui Nerijui Gedminui, buvo „Vienas ir kiti“ pagal dramaturgo Antano Škėmos pjesę. „Nerijaus mintis buvo neišlaidauti, tad pirmiausia tinkamų pilko atspalvio drabužių mes ieškojome pigių rūbų parduotuvėse. Ko nepavyko rasti, teko pasiūti“, – pasakojo dar tik apie metus laiko kultūros įstaigoje dirbanti K. Malūkienė. Šiuo metu ji ruošiasi įgyvendinti ir kitą šio režisieriaus sumanymą – ieškos kuo įdomesnių sprendimų naujam jo statomam spektakliui „Marianos kaprizai“ pagal prancūzų rašytojo Alfredo de Miusė kūrinį. Pirminė peržiūra numatyta gruodį. Papuošė ir oranžinį „prezidentą“ Savotišku spektakliu, kurio režisieriai šįkart – visa rajono Kultūros centro komanda, galima pavadinti ir per Moliūgo šventę Kretingoje nušurmuliavusią „Oranžinę respubliką“. „Prezidentas“ su „pirmąja ponia“ taip pat buvo aprengti Kristinos sumodeliuotais ir iš neopreno medžiagos per kelias dienas pasiūtais drabužiais. „Oho, būsim tokie ryškūs? Aš – su tokiu ilgu drabužiu?“ – K. Malūkienė šypsojosi prisiminusi „prezidento“, į kurio vaidmenį įsikūnijo Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius, nuostabą, kai šis atvyko pasimatuoti būsimo oranžinio kostiumo. O „pirmoji ponia“ – Julija Train-Serapinienė – kadangi pati yra Egidijaus Radžiaus teatro aktorė, atsinešė krūvą savo batų, pėdkelnių, papuošalų, rankinukų – abi kartu žiūrėjusios, derinusios, kokie aksesuarai prie oranžinės suknelės tiktų labiausiai.
Penktąjį sezoną, pavadinimą pakeitusioje URBO-NKL (Nacionalinėje krepšinio lygoje) pradėjo Kretingos „Kretinga-Rivilė“, treniruojama Arimanto Mikaločiaus. Per pirmuosius du turus pergalių mūsų komandai pasiekti nepavyko. Sezono atidarymo rungtynėse Kretingos sporto centre kretingiškiai 89:78 (23:16; 22:20; 23:17; 21:25) turėjo pripažinti Šakių „Vyčio-VDU“ (1 pergalė) komandos pranašumą. Susitikimą sėkmingiau pradėjo svečiai ir, įpusėjus I kėliniui, jie pirmavo 15:4. Šeimininkai toliau varžovų nepaleido ir ne kartą buvo priartėję per metimą, bet persverti rezultato savo naudai nepavykdavo. Varžovai šeimininkams lemiamą dūrį sudavė paskutinio kėlinio pradžioje, kai per susitikimą nutolo didžiausia persvara 71:53 ir nulėmė rungtynių baigtį. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Mantvydas Staniulis (3/7 tritaškiai, 5 rez. perdavimai, 2 naud. balai) – 17, Rytis Zabita (7/12 dvitaškiai, 10 atk. kamuolių) – 14, Gytis Mačionis (6/12 dvitaškiai, 5 atk. kamuoliai) – 13, Justas Žiubrys (5/8 dvitaškiai) ir Julius Kazakauskas (13 atk. kamuolių) – po 10, Edgaras Danys ir Antanas Tamulis – po 5, Aringas Brazauskas – 4, Deivydas Kazlauskas. Išvykoje kretingiškiai 71:98 (19:18; 13:17; 17:29; 22:34) neprilygo Klaipėdos „Neptūnui-Akvaservis“ (1 pergalė, 1 pralaimėjimas). Kretingiškiai sėkmingiau pradėjo susitikimą ir po pirmo kėlinio turėjo minimalią persvarą – 19:18. Antrą kėlinį svečių puolimas pradėjo strigti ir tuo pasinaudoję šeimininkai į pertrauką išėjo pirmaudami – 35:32. Po pertraukos kretingiškiai ir toliau strigo, per 5 minutes sukrapštė vos du taškus ir tuo pasinaudoję šeimininkai paklojo pamatus pergalei – 71:49. Paskutinį ketvirtį klaipėdiečiai apsukų nemažino ir po dar vieno spurto 8:0 įgijo rekordinę persvarą – 88:60 ir užtikrintai užbaigė rungtynes. Kretingos „Kretinga-Rivilė“: Julius Kazakauskas (7/7 baudos, 10 atk. kamuolių, 2 blokai, 29 naud. balai) – 24, Justas Žiubrys (6/6 baudos) – 16, Rytis Zabita (6/6 dvitaškiai, 15 atk. kamuolių, 4 rez. perdavimai, 29 naud. balai) – 14, Mantvydas Staniulis (2/4 tritaškiai, 5 rez. perdavimai) – 13, Tautvydas Rudys ir Aringas Brazauskas – po 2, Gytis Mačionis, Edgaras Danys, Jalen’as Warren’as, Deivydas Kazlauskas ir Antanas Tamulis.
Tomas KUBILIUS
Nutraukė pergalių seriją
Lietuvos futbolo federacijos I lygoje žaidžianti Kretingos „Minija“ nutraukė trijų iš eilės iškovotų pergalių seriją: IX v. turnyrinėje lentelėje užimantys minijiečiai savo aikštėje 0:2 pralaimėjo XVI v. stovinčiai „Šiaulių B“ komandai. Anot komandos vartininkų trenerio Martyno Vilucko, rungtynes mūsiškiai pradėjo aktyviai, turėjo kelis priėjimus prie vartų, o 9-ą min. po pakelto kampinio pelnė ir įvartį. „Tačiau teisėjas užskaitė nuošalę, ir sprendimo nepakeisi. Buvo ir daugiau abejotinų momentų, kai teisėjai galėjo skirti 11 m baudinius, bet futbolas yra futbolas – teisėjų sprendimus turime gerbti“, – kalbėjo treneris. Įpusėjus kėliniui varžovus į priekį išvedė Nedas Garbaliauskas, po kurio laiko, 29-ą min., šiauliečių rezultatą padvigubino Juozas Radavičius. „Praleidę įvartį šiek tiek sutrikome, bandėme lyginti rezultatą, bet nepavyko. Varžovai po pirmojo įvarčio sukūrė dar vieną pavojingą momentą prie mūsų vartų, tačiau „Miniją“ išgelbėjo vartininkas Vykintas Gaudiešius, bet po atakos dešiniuoju kraštu ir tikslaus perdavimo baudos aikštelėje varžovai įmušė ir antrą įvartį“, – situaciją pakomentavo Martynas, pripažindamas, kad mūsų komandai momentais trūko koncentracijos, taip pat išryškėjo viso sezono problema, kai, praleidus įvartį, pritrūksta kūrybiškumo kuriant situacijas aikštėje. „Tačiau atgal nesižvalgome, kiekvienas pralaimėjimas yra pamoka, vedanti į priekį“, – vartininkų treneris pasidžiaugė ir tuo, kad kaskart, žaidžiant „Minijai“, tribūnose gausu sirgalių, tarp kurių jau dabar rungtynes stebi ir sirgalių talismanas Antanis. Kretingos „Minija“: Vykintas Gaudiešius, Erik’as Kirjanov’as, Mohamed Ali Sidibe, Julius Kasparavičius, Martynas Velyvis, Terence Baya, Makan Diawara, Vilius Kazlauskas, Jurgis Jankauskas, Kakeru Gunji, Moussa Cisse. Po keitimo: Lukas Jakumas, Deividas Pipiras, Adrijus Putvinas, Moussa Baba Sangare, Riku Takei. Iki sezono pabaigos „Minijai“ dar liko 4-erios rungtynės, trejos jų bus žaidžiamos savoje aikštėje. Artimiausios rungtynės Kretingos stadiono dirbtinės dangos aikštėje vyks spalio 18 d. – „Minija“ priims „Jonavos“ komandą.
Per pastarąsias dvi savaites dziudo sporto klubo „Ardonas“ sportininkai dalyvavo trijuose svarbiuose renginiuose Kaune, Šakiuose ir Čekijoje. Varžybos ir seminarai tapo puikia proga įvertinti pasirengimą, išbandyti jėgas su stipriais varžovais, sukaupti naujos patirties. Pergalės turnyre „Kaunas Open“ Kaune įvykusiame tarptautiniame dziudo turnyre „Kaunas Open“, skirtame Žygimantui Rybinui atminti, dalyvavo apie 600 sportininkų iš 15 šalių. Jame puikiai pasirodė ir jaunieji „Ardono“ sportininkai, treniruojami Eriko Cchovrebovo ir Deimantės Aukštuolytės. Po pergalių prieš Latvijos, Lietuvos ir Moldovos sportininkes Emėja Beniušytė iškovojo sidabro medalį, Ugnė Trakytė pelnė bronzą. Paulius Ališauskas laimėjo kovas prieš Latvijos ir Lietuvos atstovus, tačiau pusfinalyje pralaimėjo būsimajam čempionui iš Lenkijos, o mažajame finale teko pripažinti Armino Vejinio pergalę. Kiti klubo sportininkai taip pat kovojo brandžiai ir drąsiai, o šios varžybos tapo vertinga patirtimi tolesniam tobulėjimui. Tuo pat metu suaugusiųjų grupės nariai dalyvavo „Yamasaki Academy“ seminare, kurį vedė E. Cchovrebovo mokytojas Giedrius Karavackas. Sportininkai mokėsi pažangesnės technikos ir praktinio jos pritaikymo kovose, o seminare dalyvavę mūsų krašto sportininkai Sigitas Varinauskas ir Marius Staponkus buvo įvertinti aukštesniu džiudžitsu diržu.
Palangos aplinkkelyje – A13 kelio sankryžoje Darbėnų kryptimi – jau pradėti naujos žiedinės sankryžos įrengimo darbai. Iki remonto ši sankryža laikyta viena pavojingiausių: nuo 2023 m. ji kasmet įvardijama kaip juodoji dėmė – palyginti su kitomis pavojingomis vietomis šalyje, joje užfiksuotas didžiausias žuvusiųjų ir sunkiai sužeistų žmonių skaičius. 2020–2024 m. čia įvyko 6 įskaitiniai eismo įvykiai, per kuriuos žuvo du žmonės, dar šeši buvo sužeisti. Dažniausi incidentai – susidūrimai transporto priemonėms išvažiuojant iš šalutinio kelio. „Modeliavimas parodė, kad naujai įrengta žiedinė sankryža užtikrins didesnį eismo laidumą negu reguliavimas šviesoforu, o vietos bendruomenė ir Palangos miesto savivaldybė palaikė būtent šį sprendinį“, – paaiškino „Via Lietuva“ komunikacijos skyriaus projektų vadovas Vytenis Radžiūnas, įvardinęs, kad, įgyvendinus projektą, bus įrengta 30 metrų skersmens apšviesta žiedinė sankryža. Žiedinės sankryžos projektavimo ir statybos darbams numatyta skirti beveik 907 tūkst. eurų (be PVM). Projektas įgyvendinamas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu. Darbus atliks bendrovė „Kauno tiltai“, o sumokės bendrovė „Palangos aplinkkelis“. Jie turi būti baigti iki metų pabaigos.
„P. n.“ informacija
Po planinio patikrinimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pasidalijo informacija apie Palangos vaikų lopšelį-darželį „Gintarėlis“ užgriuvusius nemalonumus: tarp darbuotojų asmeninių daiktų rasta 10,5 kilogramo gamyboje nepanaudotų maisto produktų. Darbuotojos buvo pasidėjusios atvėsintos vištienos krūtinėlės, maltos vištienos pusgaminių, sviesto, vaisių, daržovių, kiaušinių, batoną, net pjaustyto meliono ir cinamono. Sandėlininkės kambaryje papildomai aptikta šaldytos vištienos filė ir neaiškios kilmės mėsos gabaliukų – viskas laikyta kartu su asmeniniais daiktais. Be to, nustatyta, kad virtuvėje pagaminta daugiau maisto negu buvo valgančiųjų – išdalinus pietus, liko 14,5 kg įvairių patiekalų: bulvių košės, lęšių sriubos ir daržovių. Paskutinei vaikų grupei neužteko grietinės ir sviesto padažo – buvo tik 40 g vietoj reikiamų 140 g. VMVT specialistai užfiksavo ir maisto laikymo pažeidimų: sandėlyje varškė laikyta per 21 laipsnį šilumos, o sandėlyje jogurtai – per 18,3 laipsnių temperatūroje, nors šie produktai privalo būti laikomi šaldytuve. Vertinant higieną, nustatyta, kad rankų dezinfekavimo priemonės buvo tik maisto išdalinimo zonoje, o kitose darbo zonose darbuotojai galėjo naudotis tik skystu muilu.
„Bičiulystės keliu“ – į Biržų kraštą
Grupė Kretingos bitininkų draugijos narių viešėjo Biržų krašte, kur ne tik susipažino su šio krašto svarbiausiais lankytinais objektais, bet ir, bendraudami su bičiuliu 40 metų bitininkystės patirtį turinčiu Rimantu Zablacku, pasisėmė profesinių žinių, naujovių. Kelionę pagal draugijos parengtą projektą „Bičiulystės keliu“ iš dalies finansavo Kretingos rajono savivaldybė. Kretingiškius pasitikęs R. Zablackas, pagal profesiją – miškininkas, ekskursiją Biržuose pradėjo nuo Tiškevičių rūmų parko, smagu visiems buvo pasivaikščioti ir ilgiausiu – 525 m – Lietuvoje Širvėnos ežero pėsčiųjų tiltu. Įspūdžių mūsų krašto bitininkai pasisėmė ir edukacijoje „Alaus keliu“, kuri pasakoja, kaip nuo miežio grūdo atsiranda alus, kokie procesai yra svarbiausi iki alus patenka ant vartotojų stalo. Po edukacijos ir sočių pietų bitininkų laukė viešnagė R. Zablacko bityne, kuris įsikūręs šalia labiausiai turistų lankomo objekto – smegduobės Karvės ola. „Bičiulis Rimantas mums labai išsamiai papasakojo apie bitininkavimo ypatumus ir įmantrumus būtent savo bityne, ir tai sudomino daugelį mūsų. Gal visko ir nepritaikysime, bet pažintis ir bendrystė su šiuo bitininku praplėtė akiratį, suteikė stimulą dar labiau sekti naujoves“, – kelionės naudą įvardino Kretingos bitininkų draugijos pirmininkas Ričardas Petraitis.
1. DSG pavarų dėžės mechatronika: prevencija svarbiau už remontąŠkoda Superb modeliuose su DSG (Direct Shift Gearbox) pavarų dėžėmis, mechatronikos blokas atlieka kritinę funkciją – jis yra tarsi pavarų dėžės "smegenys". Šis elektronikos ir hidraulikos simbiozės mazgas valdo pavarų perjungimo procesą ir užtikrina sklandų automobilio funkcionavimą. Transporto inžinerijos specialistai pabrėžia, kad būtent DSG mechatronikos priežiūra yra vienas svarbiausių faktorių, užtikrinančių ilgaamžę automobilio eksploataciją be brangių remontų. Statistiniai duomenys rodo, kad daugiau nei 70% DSG pavarų dėžės gedimų tiesiogiai susiję su nepakankama mechatronikos priežiūra. "DSG pavarų dėžės alyvos keitimas yra viena iš dažniausiai pamirštamų priežiūros operacijų," – pažymi automobilių technikos ekspertas. "Gamintojas nurodo keisti alyvą kas 60 000 – 80 000 kilometrų, tačiau Lietuvos eksploatacijos sąlygomis rekomenduojama tai atlikti kas 40 000 – 60 000 kilometrų." Prevencinis mechatronikos priežiūros planas turėtų apimti:
Šios paprastos prevencinės priemonės gali padėti išvengti mechatronikos remonto, kuris gali kainuoti nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo modelio ir pavarų dėžės tipo.
Apie situaciją, kurią parodo skaičiaiHigienos instituto duomenimis, Lietuvoje pas ginekologą profilaktiškai kasmet apsilanko 45–50 % moterų. Vilniuje šis skaičius kiek didesnis, apie 55–60 %, tačiau tai reiškia, kad beveik pusė sostinės moterų vis dar vengia kasmetinės patikros.
Pasak gydytojų, tai klaidingas įsitikinimas. Net ir vyresniame amžiuje būtina tikrintis dėl gimdos kaklelio, krūties ir kitų ligų. Ginekologas Vilniuje patikras atliks greitai, o tai gali padėti išvengti rimtų sveikatos problemų.
Šioje grandinėje labai svarbų vaidmenį atlieka urologas – gydytojas, kuris dažnai tampa pirmuoju specialistu, kuris geba pastebėti pavojingus simptomus, įvertinti riziką ir laiku paskirti tyrimus. Pasak gydytojo urologo Igno Lukošiaus, prostatos vėžio gydymo sėkmė labiausiai priklauso ne nuo pažangiausios įrangos ar brangiausių vaistų, o nuo ankstyvo aptikimo. O tam reikia, kad vyras išvis ateitų į gydytojo kabinetą. „Jei visi vyrai nuo 50 metų reguliariai atliktų PSA tyrimą, o esant rizikos veiksniams – dar anksčiau, mes turėtume žymiai mažiau pažengusios stadijos prostatos vėžio atvejų. Deja, šiuo metu dažnas ateina tik tada, kai atsiranda skausmas, šlapinimosi sutrikimai ar net kaulų skausmai. Tai jau labai vėlyvos stadijos požymiai,“ – sako I. Lukošius. Daug atvejų, bet mažai ankstyvos diagnostikosRemiantis Lietuvos Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, 2022 m. Lietuvoje prostatos vėžys diagnozuotas daugiau kaip 2 400 vyrų. Nors tai rodo didelį ligos paplitimą, problema slypi giliau.
Toks mirtingumas nėra neišvengiamas. Tai rodo ne liga, o uždelsta diagnostika. Vakarų Europoje, kur profilaktiniai tyrimai paplitę plačiau, dauguma atvejų nustatomi anksti, o išgyvenamumas viršija 90 %. PSA – paprastas kraujo tyrimas, galintis išgelbėti gyvybę
Pagrindinis diagnostinis įrankis, kuriuo urologai remiasi vertindami prostatos būklę, yra PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimas. Tai paprastas kraujo tyrimas, kuris leidžia įtarti vėžinius pokyčius dar prieš pasirodant simptomams.
Kai prieš metus pradėjau domėtis namo administratoriaus darbu, nemaniau, kad bus taip pavojingai klampu. Kas susiduria su UAB „Civinity namai Klaipėda“ darbu, žino, kad problemų yra. Kad yra taip blogai, buvo sunku patikėti.
Turiu kelias dešimtis laiškų iš namo vadybininko Tomo Vainoros, gerą pluoštą laiškų iš Kretingos rajono savivaldybės vyresniosios specialistės Rasos Šerputienės, rašė Savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė ir rajono meras Antanas Kalnius. Be intrigos: nė į vieną klausimą negavau konkretaus ir teisiškai pagrįsto atsakymo. Pateiksiu tik svarbiausią surinktą informaciją. Pasidalinsiu daugiabučių administratoriaus darbo teisiniu reguliavimu bei atsakymų „išmintimi“. Viskas, apie ką kalbėsiu, guli juodu ant balto, jeigu jų autoriams sušlubuotų atmintis.
Gyvenu daugiabutyje, kurį administruoja UAB „Civinity namai Klaipėda“. Administratorių paskyrė Savivaldybė, ji administratorių privalo ir kontroliuoti.
Administratoriaus darbą reglamentuoja LR Civilinis kodeksas, LR Vyriausybės patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo Nuostatai (2022 12 29 nutarimo Nr. 1331 redakcija, pakeitimai 2025 09 03 Nutarimas Nr. 637), kiti teisės aktai. Pagal nuostatus, pagrindinis Administratoriaus uždavinys yra administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja daline nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus. Administratorius rengia ir teikia informaciją apie namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų teisinį pagrindą, kainą, skelbia informaciją apie savo darbą, o nurodytas funkcijas ir pareigas privalo atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik dėl patalpų savininkų interesų. Nurašiau beveik pažodžiui, nes taip turi būti. O kaip yra?
Nuostatai numato daug butų ir kitų patalpų savininkų teisių, viena jų – gauti informaciją. Pabandžiau. Ne kartą. Tiksliai pagal Nuostatus. Iš namo vadybininko Tomo Vainoros gavau daugybę laiškų, kurie stebino, glumino ir gąsdino visiška nekompetencija. Per metus laiko priverčiau interneto svetainėje patalpinti kelis dokumentus. Kitokios informacijos gauti nepavyko. Apie darbų pirkimus – išvis nieko. Laiškų buvo daug, bet visi – pro šalį.
|
|
Šiuolaikiniai automobiliai – tai sudėtingos technologinės sistemos, kurių patikimumas priklauso nuo darnaus visų komponentų veikimo. Škoda Superb – vienas tų automobilių, kurie išsiskiria savo ilgaamžiškumu, tačiau net ir pati patikimiausia technika reikalauja tinkamos priežiūros. Remiantis techninės priežiūros specialistų duomenimis ir ilgamete praktika, išskirti 5 kritiniai Škoda Superb sisteminiai mazgai, kuriems skiriant pakankamai dėmesio, galima užtikrinti maksimalų automobilio tarnavimo laiką ir sumažinti neplanuotų remontų tikimybę.
Moters sveikata yra ne tik fizinė savijauta, bet ir emocinė pusiausvyra, galimybė planuoti šeimą, užtikrinti sklandų nėštumą ir išvengti sunkių ligų. Ginekologai nuolat pabrėžia: profilaktinės patikros yra svarbiausias būdas užtikrinti reprodukcinę sveikatą, tačiau Lietuvoje, taip pat ir sostinėje, moterys vis dar ne visada skiria tam reikiamą dėmesį.
Prostatos vėžys – diagnozė, kuri kasmet išgąsdina tūkstančius Lietuvos vyrų. Tai dažniausiai pasitaikanti onkologinė liga tarp vyrų mūsų šalyje, tačiau paradoksas tas, kad dauguma atvejų nustatomi per vėlai, kai liga jau pažengusi arba išplitusi.