Moliūgo šventėje „Pajūrio naujienų“ skaitytojai džiaugėsi kompozicijoje įsitaisiusiais gigantiškais moliūgais.

27-ojoje Moliūgo šventėje akis džiugino iš Kretingos rajono gyventojų atvežtų rudens gėrybių sukurta kompozicija, skrandžius šildė jau du dešimtmečius „Pajūrio naujienų“ verdama košė, o džiaugsmo euforija apėmė ne vieną prizų laimėtoją. Taip pat nuostabą susirinkusiesiems kėlė ne tik didžiausio moliūgo svoris, bet ir II–III vietos laimėtojais tapę identiško – 113 kg svorio – milžinai.

Oranžinės respublikos prezidentas su prezidentiene apžiūrėjo šių metų moliūgų kompoziciją.

Dalinosi II ir III vietomis

Moliūgų kompozicijoje šiais metais nugulė 39 konkursiniai moliūgai milžinai, dar per 100 – Kretingos rajono gyventojų padovanotų įvairių dekoratyvinių, sviestinių, mažesnių ir didesnių įvairių formų ir spalvų moliūgėlių.

Didžiausio moliūgo augintojo titulą jau ne pirmą kartą pelnė Kretingsodyje gyvenantis Petras Jonauskas, kuris užaugino 190 kg sveriantį milžiną. Užlipęs atsiimti Vilijos ir Vlado Baltuonių ūkyje Kalniškiuose užauginto kalakuto ir įmonės „Vudva ir KO“ dovanojamos priekabos malkų, nugalėtojas su susirinkusiaisiais pasidalino keliomis auginimo paslaptimis, tačiau visko neatskleidė. „Dar rudenį reikia pasiruošti dirvą, ji turi būti tinkamai patręšta, taip pat toje vietoje reikia pasodinti javus, kurie išvalo žemę. Moliūgo daigą galima sodinti tik į tą vietą, kurią paruošėte, kitur net neverta jo auginti, – kalbėjo jis, papildęs, kad moliūgą ir daug laistė, kai buvo sausa. – Moliūgą užauginti yra sunkus darbas.“ Tai nėra didžiausias Petro užaugintas moliūgas: 2020 metais Moliūgo šventėje jis pasiekė Lietuvos rekordą su 233 kg svėrusiu moliūgu.

Du augintojai šiais metais atvežė vienodo svorio – 113 kg sveriančius moliūgus. Į „Pajūrio naujienų“ redakcijos kiemą atvažiavęs Raimondas Grabys iš Lazdininkų nesitikėjo, kad jau yra tokio pat svorio moliūgas. „Kaip nors draugiškai pasidalinsime prizus“, – šypsojosi Raimondas, kuris pernai į šventę atvežė 117 kg sveriančią rudens gėrybę ir net trejus metus iš eilės buvo tapęs didžiausio moliūgo augintoju Kretingos rajone. Šiais metais II–III vieta jis dalijosi su taip pat ilgamete moliūgų augintoja Rūta Lubiene iš Kalniškių.

Nors dėl moliūgų derliaus šiais oro sąlygomis sudėtingais metais buvo nežinia, šventėje šių daržovių netrūko – dauguma atvežtų konkursinių moliūgų svėrė per 50 kilogramų.

• Rašyti komentarą (6)
• Plačiau ...

Kretingos rajono savivaldybės administracijai pavykus pritraukti lėšų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, nuo spalio 1 d. net dešimtyje rajono mokyklų, teikiančių pradinį ugdymą, pradės veikti visos dienos mokyklos grupės.

Pradėjus veikti šioms grupėms, bus užtikrintas padinių klasių mokinių užimtumas po pamokų, mokyklos bus aprūpintos specialiosiomis mokymo priemonėmis, taip pat atsiras galimybė įdarbinti naujų specialistų ir kelti jau dirbančiųjų kvalifikaciją.

„Visos dienos mokyklos veikloje galės dalyvauti ne mažiau kaip 600 rajono pradinukų, tarp kurių – ir turintieji specialiųjų mokymosi poreikių. Taip pat bus galima įdarbinti 108 kvalifikuotus specialistus, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė. – Džiugu, kad Savivaldybės administracijos pastangomis mūsų rajono pradinukai turės galimybę saugiai, prasmingai ir turiningai leisti laiką po pamokų, o jų tėvai galės būti ramesni dėl vaikų užimtumo.“

Direktorės teigimu, visos dienos mokyklos veikloms iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Kretingos rajono savivaldybei trejų metų laikotarpiui pavyko pritraukti 2 mln. 745 tūkst. eurų, dar 308 tūkst. eurų skirs Savivaldybė.

Visos dienos mokyklos paslaugos bus teikiamos Salantų, Vydmantų, Darbėnų gimnazijose, Marijono Daujoto ir Simono Daukanto progimnazijose, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinėje mokykloje, Kartenos ir Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklose-daugiafunkciuose centruose, Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokykloje, mokykloje-darželyje „Žibutė“ ir Kurmaičių pradinėje mokykloje.

Kretingos rajono savivaldybės informacija

• Rašyti komentarą (4)

Vakaro kulminacija – Adrijaus Almino dainuojamosios poezijos koncertas.

Bibliotekininkę Jolantą Grigalauskienę (iš kairės) pasveikino Vaida Jakumienė, Alvydas Poškys, Erika Kazlauskienė.

Laukžemės biblioteka šiemet pasitiko garbingą sukaktį – 80-ąjį rudenį. Rugsėjo 26-osios pavakarę į jubiliejaus šventę susirinko pilnutėlė salė žmonių – skaitytojai, ilgamečiai bičiuliai ir bibliotekos draugai. Kėdžių pritrūko, o jauki, šventinė nuotaika sklandė ore nuo pirmųjų akimirkų.

Vakaro pradžioje skambėjo Justino Marcinkevičiaus eilėraštis „Keista senutė bibliotekoje“, priminęs, kad biblioteka – tarsi paslaptinga senutė, sauganti žinias, išmintį ir prisiminimus. Ji – vieta atradimams, įkvėpimui ir ramybei. 80 metų čia – ne tik skaičius: šventėme ne vien bibliotekos amžių, bet ir gyvą ryšį, kurį ji kuria tarp žmonių.

Ypatingu vakaro akcentu tapo dviejų jaunųjų bibliotekos bičiulių – Karilės ir Gretos – sukurta didžioji Laukžemės bibliotekos penkerių pastarųjų metų veiklos knyga. Savo piešiniais ir šmaikščiais pasakojimais merginos žaismingai pristatė, kuo gyveno biblioteka šiuos metus.

Per šventę buvo apdovanoti skaitytojai, įveikę nacionalinį skaitymo skatinimo iššūkį „Vasara su knyga“. Sveikinimo žodžius bibliotekai ir jos darbuotojai šių eilučių autorei Jolantai Grigalauskienei tarė Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė, Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys, taip pat Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos atstovės – pavaduotoja Erika Kazlauskienė ir metodininkė Lolita Miežienė. Gausus būrys svečių dalijosi šiltais palinkėjimais ir prisiminimais.

Vakaro kulminacija tapo Adrijaus Almino dainuojamosios poezijos koncertas – tarp dainų netrūko žemaitiško šmaikštumo ir jaukios bendrystės. Manau, kad didžiausia mūsų bibliotekoje saugoma vertybė – ne tik knygos, bet ir ryšys tarp žmonių, kurie ją kuria: skaitytojai, kolegos, bičiuliai. Svarbu buvo ir gausūs sveikinimai, gėlės, išsakyti geri žodžiai, bendrystės šiluma.

Ši šventė tapo akimirka sustoti, pasidžiaugti nueitu keliu, tais, kurie jį kūrė, ir su viltimi pažvelgti į ateitį – į naujus bibliotekos istorijos puslapius.

Jolanta GRIGALAUSKIENĖ

Bibliotekininkė

• Rašyti komentarą (1)

Lietuvoje vyks daugiau kaip 0,5 tūkst. įvairių veiklų ir renginių, skirtų senjorams. Tokiu ypatingu būdu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva, šiemet jau antrus metus mūsų šalyje bus minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena.

„Kretingos rajono kultūros centras, kuris nuolatos skiria ypatingą dėmesį senjorų kultūriniams poreikiams, šiemet taip pat parengė gražių koncertinių staigmenų“, – kad Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena bus paminėta ir mūsų rajone, akcentavo Kultūros centro renginių organizatorė Aušrinė Zulumskytė. Spalio 1-ąją, trečiadienį, sykiu minint ir Pasaulinę muzikos dieną, 18.30 val. muzikos mėgėjai kviečiami į profesionalių atlikėjų ansamblio „Trio Vivo“ koncertą Kultūros centro žiūrovų salėje. Žinoma operos solistė Joana Gedmintaitė, pianistė Nijolė Baranauskaitė ir fleitistė Viktorija Marija Zabrodaitė kretingiškiams dovanos pakilios nuotaikos programą „Žaižaruojanti fantazija“.

Spalio 4-ąją, šeštadienį, 13 val. Kultūros centro šokių salėje laukiami visi, kurie yra pamėgę tradicinius renginius „Mūsų dienos kaip šventė“. Pirmasis šio sezono susitikimas – tai Kretingos rajono kultūros centro, Kretingos trečiojo amžiaus universiteto kolektyvų ir kviestinių svečių koncertas „Rudens žiedai – rudens vardai“.

Abu šie koncertai, o taip pat Kultūros centre veikiančios parodos, vykstantys susitikimai su įdomiais žmonėmis – tai galimybė prasmingai leisti laisvalaikį ne tik senjorams, bet ir visiems kretingiškiams.

Renginiai nemokami, juose laukiami visi, neabejingi muzikai ir kultūrinei saviraiškai.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Telšių „Kranto“ progimnazijos direktorė Irena Daubarienė

„Krante“ visi savi“ – taip skamba Telšių „Kranto“ progimnazijos moto. Tai – daugiau negu vien gražus šūkis. Direktorė Irena Daubarienė per penkerius metus kartu su komanda pakeitė mokyklos kasdienybę: čia sustiprinta bendruomenė ir jos emocinė sveikata, įtvirtinta demokratinė kultūra, o mokytojai vėl išmoko svajoti. Vadovė papasakojo apie savo kelią, motyvaciją ir įvardijo, ko reikėtų daugiau Lietuvos švietime.

„Kranto“ progimnazijai vadovaujanti I. Daubarienė sakė, kad švietimas jai buvo artimas nuo pat vaikystės. Per savo karjerą ji dirbo lietuvių kalbos mokytoja, Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiąja specialiste, vėliau – lopšelio-darželio direktore. Šiandien I. Daubarienė yra subūrusi progimnazijos bendruomenę, kurioje galioja moto „Krante“ visi savi“, o ypatingas dėmesys skiriamas emocinei sveikatai. „Dar būdama pradinukė tapau labai rimta savo lėlių, o netrukus ir mažesnių kaimynų vaikų mokytoja. Kai palyginu savosios ir šiandienos mokyklos mokiniams teikiamas galimybes, matau didžiulį skirtumą, bet vidinis jausmas tas pats – mokykla man visada buvo ypatingos prasmės ir galimybių vieta. Šiandien ramiai galiu pasakyti, kad tai yra mano kelias“, – kalbėjo direktorė.

Patirtis Savivaldybėje ir darželyje išplėtė jos matymą, tačiau, kaip pati teigė, didžiausia prasmė atsiveria būtent paauglių progimnazijoje. Vadovo diena mokykloje – ne vien tvarkaraščiai ar dokumentai, bet ir gyvas santykis su paaugliais.

„Mano darbe didžiausia vertė – galimybė prisidėti prie jauno žmogaus augimo, asmenybės formavimosi. Matau, kokie jie jautrūs, kiek daug kyla klausimų, kaip dažnai vėliau jie patys stebisi, iš kur mes turėjome tiek kantrybės. Ir būtent šiame suvokime įsiprasmina visi kiti vadovo darbai“, – teigia I. Daubarienė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Užtvankos uždorius prie Birutės tilto Kretingoje SĮ „Kretingos komunalininkas“ darbuotojams pavyko pakelti.

Kaip atidaromos sklendės, stebėjo Aplinkos apsaugos departamento specialistės.

Pirmadienio rytą prie Birutės tilto Kretingoje sujudimas – čia susirinkę Kretingos rajono savivaldybės ir Aplinkos apsaugos agentūros atstovai stebėjo, kaip keliamas užtvankos uždoris. Savivaldybė tvirtino, kad tokiu būdu bando apsaugoti gyventojus nuo gresiančių potvynių, tačiau aplinkosaugininkai įžvelgė teisės aktų pažeidimus.

Siekia suvaldyti liūčių grėsmę

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius paaiškino, kad sprendimas pakelti užtvankų sklendes priimtas tam, kad būtų sumažintas vandens lygis dviejuose Akmenos upės tvenkiniuose ir sudarytas rezervuaras liūčių vandeniui.

„Jau kelerius metus iš eilės Kretingos rajoną, Klaipėdos miestą ir rajoną vargina momentinės liūtys. Jos kelia grėsmę gyventojų turtui ir saugumui. Pernai liūtys sutrukdė atlikti planuotus darbus, todėl šiemet veikėme anksčiau“, – kalbėjo rajono meras.

Pasak jo, sprendimas buvo suderintas penktadienį įvykusiame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo ir Aplinkos apsaugos agentūros atstovai: „Tuomet jokių pastabų dėl dokumentų ar procedūrų neišsakė.“

Pažeisti teisės aktai

Vis dėlto pirmadienį įvykio vietoje buvę Aplinkos apsaugos agentūros specialistai konstatavo galimus pažeidimus. Aplinkos apsaugos departamentas informavo Savivaldybę, kad vandens lygio žeminimas Padvarių tvenkinyje galimas tik esant nustatytoms sąlygoms – jei vanduo viršija normalų lygį daugiau negu 10 cm arba esant potvynio grėsmei.

„Šiuo metu meteorologinės prognozės potvynių nerodo, tad faktinė situacija neatitinka sąlygų, būtinų teisėtai žeminti vandens lygį“, – teigiama Aplinkos apsaugos departamento pranešime spaudai.

Aplinkosaugininkai akcentavo, kad eksperimentinis vandens lygio mažinimas gali sukelti žalą aplinkai ir gyvūnijai. Jie ragino Savivaldybę bendradarbiauti ir sprendimus priimti laikantis teisės aktų.

• Rašyti komentarą (29)
• Plačiau ...

Rugsėjo 26 d. 5.57 val. buvo gautas pranešimas, kad Užkanavės g. Palangoje užsidegė elektromobilių įkrovimo stotelė. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams vienoje iš penkių elektrinių automobilių įkrovimo stotelių buvo matomas kibirkščiavimas, rūko dūmai.

Išjungus elektros energiją, laidai toliau kibirkščiavo. Sulaukta ESO darbuotojų, kurie išjungė elektros tiekimą greta esančioje elektros skydinėje. Laidai nustojo kibirkščiuoti.

Per įvykį apsilydė įkrovimo stotelės elektros instaliacija.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Rugsėjo 27 d. 22.51 val. ugniagesiai gelbėtojai skubėjo į Alksnos gatvę Žutautų kaime, kur degė gyvenamasis namas. Jiems atvykus namas degė atvira liepsna.

Namas – vieno aukšto, medinis, su mansarda, stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu, viena pusė nudegusi iš anksčiau.

Namas sudegė visiškai su jame buvusiais namų apyvokos daiktais. Žmonių viduje nebuvo. Ar buvo įrengti dūmų detektoriai, neaišku.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Sodo namas Griežlių g. Kretingoje degė atvira liepsna.

Ketvirtadienį, rugsėjo 25-osios vakarą, apie 21.37 val. ugnis įsisuko į sodininkų bendrijoje „Draugystė“ Griežlių gatvėje esantį sodo namelį. Bendrijos pirmininkės Loretos Žukauskienės teigimu, šiame pastate negyveno niekas, tačiau sodas buvo gerai prižiūrimas jo savininkų iš Klaipėdos.

Panaudojo hidrantus

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, atvykus ugniagesiams pastatas degė atvira liepsna. Per gaisrą nudegė medinės stogo konstrukcijos, nuardyta 70 kv. m stogo dangos, išdegė pastato viduje buvę daiktai, nuo karščio išdužo 3 plastikinių langų stiklai. Sodo namelis – mūrinis, 1 aukšto su mansarda, stogas dengtas šiferiu.

„Apie gaisrą sužinojau, kai man apie tai pranešė kiti sodininkų bendrijos gyventojai. Nuėjusi pamačiau, kad iš pastato jau veržėsi ugnis“, – situaciją nusakė pirmininkė.

Kilus gaisrui sodo namelio savininkų jame jau nebuvo. „Per gaisrą paskambinau šeimininkams ir paklausiau, ar jie, kai buvo dieną atvažiavę, kažką kūreno. Sakė, kad krosnį. Daugiau nieko tame pastate ir nebuvo, – pasvarstė L. Žukauskienė. – Po gaisro dar kartą savo bendruomenei priminiau, kad nepaliktų rusenančių krosnių.“

Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnioji specialistė Eglė Narmontaitė patvirtino, kad gaisro priežastis – savaiminis medžiagų užsidegimas. „Šalia krosnies buvo palikti daiktai, kurie lietėsi prie įkaitusių jos sienelių ir dėl to kilo gaisras, – paaiškino ji. – Per prevencijos priemones nuolat primename gyventojams, kad prie krosnies palikti daiktų negalima.“

Gaisro vietoje dirbo gausios ugniagesių pajėgos – atvažiavo 2 Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, po 1 – Kretingos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos Darbėnų ugniagesių komandos ir Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autocisternos. „Gaisrą lokalizavome pakankamai greitai ir sklandžiai“, – sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Egidijus Martinaitis.

Gesinimo darbams ugniagesiai panaudojo ištraukiamąsias ir glaustines kopėčias, rankinį inventorių. Vandenį sėmė iš sodininkų bendrijoje esančių hidrantų. „Pasidžiaugiau, kad suveikė visi pas mus esantys hidrantai“, – sakė pirmininkė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Oranžinės respublikos prezidentas su ponia atvyko į Rotušės aikštę. Juos pasitikti skubėjo vienas naujojo šefo patarėjų Nerijus Gedminas (kairėje).

Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo moksleiviai su mokytojomis pagrindinius Oranžinės respublikos vartus įrengė iš vakaro.

Po penktadienio nakties kretingiškiai atsibudo Oranžinėje respublikoje. Per Moliūgo šventę oficialiai ji buvo paskelbta nuo scenos Rotušės aikštėje, kur inauguruotas ir oranžinis prezidentas, su pirmąja ponia į iškilmes atvykęs tokiu pat oranžiniu „Mustangu“.

Raktinis žodis – moliūgas

„Galvojome galvojome, mintį po minties dėliojome, idėjas siūlėme visas kolektyvas: sakėm, jeigu Varėnos rajonas turi Perlojos respubliką, o Vilnius – Užupio, kodėl Kretinga negali turėti Oranžinės respublikos?“ – kaip, pasitelkę fantaziją, su kolegomis išrutuliojo humoru persmelktą šiųmetės rudens derliaus ir Moliūgo šventės koncepciją, papasakojo rajono Kultūros centro renginių organizatorė Aušrinė Zulumskytė.

Anot pašnekovės, raktinis žodis buvo „Pajūrio naujienų“ renkamas didžiausias Kretingos rajone užaugintas moliūgas, o kai vieną sykį per metus miestas nusidažo oranžine spalva – kas rudenėjant gali būti mieliau, šilčiau ir jaukiau?

Į Oranžinę respubliką Rotušės aikštėje miestiečiai ir svečiai pateko pro pagrindinius vartus, prie kurių iš vakaro plušėjo būrelis Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo dekoratyvinio apželdinimo profesijos moksleivių kartu su mokytojomis Katerina Labanauskiene, Jurgita Mitrikiene ir padėjėjomis.

„Ne todėl, kad pasilengvintume sau naštą į pagalbą juos kvietėmės – norėjom, kad būtų socialiniai partneriai, dalyvautų kuriant Oranžinės respublikos įvaizdį“, – sakė A. Zulumskytė.

Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė Dalia Martišauskienė teigė, kad ugdymo įstaiga prisideda prie miesto puošybos ruošiantis ir įvairiems kitiems renginiams – Joninėms, šv. Kalėdoms, per Kovo 11-ąją žiedinės sankryžos, mirgėjusios Lietuvos vėliavos spalvų malūnėliais, – taip pat buvo centro idėja.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Oda yra ne tik didžiausias žmogaus organas, apsaugantis nuo aplinkos poveikio, bet ir atspindintis organizmo vidinę būklę. Įvairūs bėrimai, dėmės, spalvos pokyčiai ar sausumas dažniausiai būna signalas apie rimtesnius sveikatos sutrikimus, tačiau kartais tai gali būti ir kosmetinė problema, kurią sukėlė tam tikros kosmetikos priemonės. Todėl svarbu žinoti, kada odos pakitimai gali rodyti vidaus ligas ir kodėl verta kreiptis į specialistą.

Spalvos pakitimai ir dėmės

Oda, kuri staiga tapo gelsva, gali indikuoti apie kepenų ligas, pavyzdžiui hepatito ar tulžies latakų užsikimšimą. Melsvas odos atspalvis pasireiškia dėl deguonies trūkumo kraujyje, susijusio su širdies ar plaučių ligomis. Hormonų disbalansą ir endokrinines ligas išduoda rudos pigmentinės dėmės, atsiradusios be aiškios priežasties.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...