|
|
|
(2002) 2025-11-11
Vakar apie 18.03 val. tarnybos vyko į Petrikaičių kaimą, kur degė gyvenamasis namas. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams namas degė atvira liepsna. Iki Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgų atvykimo greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikai į gydymo įstaigą išvežė moterį, vyras iš namo išėjo pats, o kitą, sunkiai vaikštančią moterį, išvedė ten buvę giminaičiai. Išvežtai moteriai, gimusiai 1958 m., ligoninėje konstatuota mirtis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Gyvenamasis namas – mūrinis, 2 aukštų, perdengimai mediniai. Pastato stogas dvišlaitis, viena jo dalis dengta šiferiu, kita – skarda. Iš po nuodėgulių išnešti 3 dujų balionai, apsaugoti 2 pastatai.
Lapai krituoliai: žmonėms – tarša, medžiams – trąša
Po intensyvaus lietaus žemę gausiai nuklojo krituoliai lapai. Ypač storu auksiniu variniu kilimu pasidengė parkai. Vienus žmones šis grožis džiugina, o kitus, atvirkščiai, piktina, kad vėjo šuorai neša lapus į gatves, supučia palei tvoras. Pastauninko parke komunalininkai traktoriuku grėbia lapus, palikdami provėžas, – skaitytojai tvirtina, kad pavasarį ten nebeatželia žolė. Šluoti reikėtų takus ir gatvę Maironio gatvės, kuri veda palei Pastauninko parko viršukalnę, gyventojas Vladas išsakė savo pastebėjimus: „Kiekvieną lapkritį mūsų gatvėje ta pati problema – iš parko vėjas suneša lapus į gatvę, patvorius. Anksčiau juos išvalydavo iš Užimtumo tarnybos atsiųsti žmonės, o dabar patys turime išsišluoti. Dauguma mūsų gatvės gyventojų – jau garbaus amžiaus žmonės, priversti dirbti komunalininkų darbą. Nelauksi gi, kol atsiųs traktoriuką iššluoti – patys grėbiame ąžuolų lapus ir vežame į parką, nes sodybose ir savo sodo lapų pakanka.“ Skaitytojo nuomone, jei komunalininkai laiku iš parko viršukalnės sugrėbtų lapus, vėjai neišnešiotų jų po gatves, į pakiemius. Greta Pastauninko parko esančio Miško gatvės gyventojas Tadas Lukošius išsakė priešingą nuomonę, jis tikino apie tai rašęs ir įmonei „Kretingos komunalininkas“. Jo manymu, didžiausia problema yra tai, kad technika grėbiant lapus nuariama ir pieva. Taip sugadinama parko estetika, – pavasarį išmaitotas parkas atrodo kaip statybvietė, viršukalnėje žolė nebeatželia. Tokius vaizdus, skaitytojas tvirtino, nuotraukose užfiksavęs jau prieš dvejus metus. „Skauda širdį žiūrint, kaip naikinamas grožis. Kam tuos lapus šluoti? Juk jie skleidžia eterinius aliejus, vaikai džiūgauja, braidžiodami ir ant savęs mėtydami glėbius lapų. O ir akiai malonus tas rudens geltonumas. Po medžiais parke nereikėtų tų lapų kilimų naikinti, nes jie padeda kaupti naudingąsias medžiagas ir vandenį, reikalingą medžių šaknims“, – kalbėjo skaitytojas, įsitikinęs, kad nušluoti reikėtų tik takus, kuriais nuolat vaikšto žmonės, nes palijus tampa slidu.
Apie darbo paieškas, išmokas ir motyvaciją
Antrąjį rudens mėnesį darbo rinka Lietuvoje išliko stabili – registruotas nedarbas toliau mažėjo, o dirbančiųjų skaičius šiek tiek augo – tokia žinia pasidalijo Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė. Registruotas nedarbas šalyje siekė 8,2 proc., tai yra 0,1 proc. punkto mažiau negu rugsėjį ir 0,2 proc. punkto mažiau negu prieš metus. Vedėjos teigimu, nedarbas mažėjo 20-yje iš 60-ies savivaldybių. Apie situaciją Kretingos rajone „Pajūrio naujienos“ kalbėjosi su Klaipėdos Klientų aptarnavimo departamento administracijos vyriausiąja specialiste Laura Repšyte. – Vasarį buvome rašę, kad nedarbo lygis Kretingos rajone pakilo, bet vis tiek tebėra žemesnis už šalies vidurkį. Ar ši tendencija laikosi artėjant prie metų pabaigos? Kokia situacija kaimyninėse savivaldybėse? Kokios prognozės Kretingai? – Spalio 1-osios duomenimis, registruotas nedarbas Kretingos rajone – 6,9 proc., Klaipėdos mieste – 7,9 proc., Klaipėdos rajone – 6,8 proc., Neringoje – 2,2 proc., Palangoje – 7,4 proc., Šilutėje – 8,0 proc., Skuodo rajone – 5,6 proc. Registruotas nedarbas šalyje – 8,2 proc. Tad Kretingos rajono savivaldybėje jis yra žemesnis už šalies vidurkį. Nuo šių metų sausio 1-osios Kretingoje nedarbas sumažėjo 1,9 proc. Palyginti su praėjusių metų rugsėjo 1-ąja yra mažesnis 0,7 proc. Stebime teigiamas tendencijas: 2024 m. nedarbas nuo rugpjūčio iki metų pabaigos augo, tačiau šiais metais rugsėjo mėnesį jis mažesnis negu rugpjūtį. – Kaip teigia Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja J. Zemblytė, lapkričio 1 dieną šalyje registruota 149,8 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 0,9 tūkst., arba 0,6 proc., mažiau negu prieš mėnesį. Įdomu, kiek bedarbių yra užsiregistravusių Kretingos užimtumo tarnyboje? – Spalio mėnesio duomenimis, – apie 1 tūkst. 603 darbo ieškantys žmonės, kuriems suteiktas bedarbio statusas. – Kiek šiuo metu yra užsiregistravusiųjų darbo rinkai besirengiančių asmenų? Kaip jie rengiami darbo rinkai? Kiek laiko trunka procesas? – Šiuo metu Kretingos rajone registruota 220 darbo rinkai besirengiančių asmenų. Jie susiduria su skirtingomis kliūtimis užimtumui: nustatyta, kad šiuo metu 127 asmenys stokoja socialinių įgūdžių ar motyvacijos dirbti, 22 turi prižiūrėti ar slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį, 27 asmenims apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis, 35 neturi galimybių atvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbą, 10 turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, azartinių žaidimų. Šiems žmonėms teikiamos individualios paslaugos, nustatytos pagal poreikį: informavimas, konsultavimas, atliekamas įsidarbinimo galimybių vertinimas ir giluminis interviu, sudaromas individualios užimtumo veiklos planas. Bendradarbiaujant su socialiniais partneriais asmeniui padedama pasirengti darbo rinkai – rengiami užsiėmimai grupėms įvairiomis temomis, – stengiamasi pašalinti užimtumą ribojančias kliūtis. Bendradarbiaujant su Savivaldybe asmenys nukreipiami į Užimtumo didinimo programą, taip pat teikiamos psichologo konsultacijos ir kt. Atvejo vadyba – ilgas, daug laiko ir pastangų reikalaujantis procesas. Kartais padėti asmeniui grįžti į darbo rinką trunka metus ir ilgiau, tai priklauso nuo to, kokioje situacijoje yra atsidūręs asmuo – kiekviena jų individuali.
Sprendimų sulaukė ir viena pavojingiausių sankryžų
Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisija išvažiuojamajame posėdyje priėmė keletą gyventojams svarbių sprendimų, tarp jų – kaip pagerinti eismo situaciją viena pavojingiausių mieste laikomoje Šiaulių–P. Vileišio gatvių sankryžoje. P. Vileišio gatvės gyventojai galės atsikvėpti Sąrašą siūlymų, kaip tai galėtų padaryti, komisijai kiek anksčiau buvo atsiuntęs ir gyventojų atstovas: LED apšviesti STOP ženklą; visą sankryžą nudažyti raudona spalva; pavojingą vietą išryškinti „STOP“ užrašu ant asfalto; greitį sulėtinti priverstų pakelta sankryža; bent 20–50 m iki sankryžos riboti automobilių stovėjimą; matomumą užtikrinti savininkams tinkamai prižiūrint gyvatvores ir t. t. Kai kuriais patarimais komisija pasinaudojo: Šiaulių ir Trakų gatvėse bus įrengti greičio slopinimo kalneliai; ties STOP ženklais, prieš ištisinę liniją, ant asfalto iš abiejų pusių tiek Šiaulių, tiek Trakų gatvėse bus užrašyta „Stop“; P. Vileišio g., sankryžoje su Šiaulių gatve, bus įrengti įspėjamieji kelio ženklai Nr.137 – „Kiti pavojai“; Kretingos miesto seniūnija gyventojus informuos, kad gyvatvorės turi būti nugenėtos tinkamai.
Telefonas vaikui – kokie pavojai kyla
Šiandien vaikai dažnai praleidžia daugiau laiko prie ekrano negu kieme. Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja, projektų vystytoja, komunikacijos konsultantė, lektorė Rasa Jaunuškienė atkreipė dėmesį, kad tai nėra tik žaidimai – tai sudėtingas pasaulis, kuriame susipina emocijos, socialiniai ryšiai ir rizikos. „Vaikai supranta, kad mes matome, ką jie žaidžia, kad jie naršo telefone, bet nori žinoti, kad ir ką jiems tektų patirti internete, tėvai, jų aplinka bus šalia ir prireikus padės“, – akcentavo specialistė. Nemaloni tema Kretingos rajono švietimo centre įvyko paskaita „Telefonas vaiko delne“, į kurią susirinko policijos, Visuomenės sveikatos biuro, Socialinių paslaugų centro, Savivaldybės, Atviro jaunimo centro, rajono švietimo įstaigų atstovai. Tik prasidėjus susitikimui, lektorė kvietė visus susirinkusiuosius įjungti telefonų lėktuvo režimą. „Nors ir nesinaudojame telefonu, tačiau mūsų smegenys žino, kad jis yra šalia, todėl esame pasirengę bet kada nutraukti savo dėmesį nuo pašnekovo ar paskaitos ir perkelti jį į telefoną“, – kaip veikia mūsų smegenys, paaiškino R. Jaunuškienė. Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja pristatė centro komandą, jame vystomus projektus ir veiklą. „Mūsų tikslas – išmaniosiomis technologijomis besinaudojančios visuomenės, o ypač vaikų ir jaunimo, gerovė skaitmeniniame pasaulyje“, – kalbėjo lektorė, per paskaitą įvardinusi, kad centras dalyvauja įvairiuose projektuose, taip pat juos ir inicijuoja, atlieka tyrimus apie internete kylančius pavojus vaikams, paaugliams, kaip šie procesai veikia šią amžiaus grupę, rengia rekomendacijas, kaip užtikrinti saugumą internete. „Internetas, išmaniosios technologijos suteikia daugybę galimybių, tačiau kažkodėl visuomenė mato tik galimybes ir nesuvokia, kokios yra rizikos. Todėl iš karto įvardinu, kad ši paskaita jums nebus maloni: kalbėsime ne apie visiems gerai žinomas technologijų suteikiamas galimybes, bet apie jų keliamus pavojus“, – akcentavo specialistė.
Pareigūnai gerino vairavimo įgūdžius
Lapkričio 4–6 dienomis Kretingos motodrome surengtos pratybos, skirtos lavinti Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų įgūdžius vairuoti tarnybines transporto priemones su specialiais šviesos ir garso signalais. „Jos vykdomos nuolat, pagal poreikį, taip pat patvirtintą Lietuvos policijos mokyklos programą, siekiant lavinti pareigūnų vairavimo įgūdžius ir suteikti teisę naudoti specialiuosius šviesos ir garso signalus“, – paaiškino Klaipėdos AVPK Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė. Šiems mokymams Kretingos motobolo aikštė pasirinkta bendradarbiaujant su Kretingos savivaldybe. „Aikštė yra uždara, į ją nepatenka pašaliniai asmenys, o važiuojamosios dalies danga yra tinkama pareigūnų vairavimo įgūdžiams lavinti“, – tvirtino A. Kažukauskienė. Pratybos vyksta dieną, rečiau apgyvendintoje teritorijoje, anot policijos atstovės, siekiant mažiau trikdyti gyventojų rimtį.
„P. n.“ informacija
KRETINGA PALANGOS g. lapkričio 8 d. apie 15.15 val. 1986 m. gimęs vyras nesuvaldė automobilio „Audi“ ir nuvažiavo nuo kelio, kliudė kelio ženklą. Asmeniui nustatytas 2,87 prom. neblaivumas. PALANGA VIRBALIŠKĖS tak. lapkričio 9 d. apie 1.59 val. viešoje vietoje 1987 m. gimęs vyras, kuriam nustatytas 2,08 prom. neblaivumas, įtariama, sumušė 1974 m. gimusį vyrą, kuris perduotas greitosios medicinos pagalbos medikams. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. PRIEPLAUKOS g. Lapkričio 9 d. apie 15.22 val. policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad prieplaukoje yra paskandinta įmonei priklausanti motorinė valtis ir sugadintas jos variklis. Žala – apie 8 tūkst. Eur. Pradėtas tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.
Parengė Edita KALNIENĖ
Lapkričio 6 d. kretingiškiai namuose 78:64 (12:20; 20:20; 25:11; 21:13) nugalėjo Plungės „Olimpą“ (2 pergalės, 9 pralaimėjimai). Šiame kaimynų susirėmime kretingiškiai pirmoje rungtynių pusėje strigo puolime ir tuo pasinaudoję „Olimpo“ krepšininkai įpusėjus rungtynėms pirmavo – 40:32. Po pertraukos šeimininkų puolimas išsijudino, o aktyvesnė gynyba neleido varžovams taip lengvai rinkti taškų – po pertraukos pavyko perimti iniciatyvą ir užtikrintai užbaigti rungtynes. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Julius Kazakauskas (2/3 tritaškiai, 8/9 baudos, 16 atk. kamuolių, 7 rez. perdavimai, 45 naud. balai) – 18, Gytis Mačionis (4/8 dvitaškiai, 2/4 tritaškiai) – 14, Tautvydas Rudys (5/5 baudos) – 11, Mantvydas Staniulis (5 rez. perdavimai) – 10, Justas Žiubrys – 8, Jalen’as Warren’as – 7, Justin’as Young’as – 6, Rytis Zabita (8 atk. kamuoliai) ir Edgaras Danys – po 2. Lapkričio 8 d. kretingiškiai išvykoje 94:83 (20:29; 25:20; 22:15; 27:19) palaužė Vilkaviškio „Perlo GO“ (6 pergalės, 4 pralaimėjimai) pasipriešinimą. Šeimininkai geriau pradėjo susitikimą, per I kėlinį pataikė septynis tritaškius ir įgijo dviženklę persvarą (8 min. 25:13), bet iki II kėlinio pabaigos kretingiškiams skirtumą pavyko gerokai aptirpdyti – 49:45. Kretingiškiai sėkmingiau pradėjo lemiamu tapusį IV kėlinį ir po spurto 9:0 perėmė rungtynių kontrolę į savo rankas (32 min. 72:64). Per likusį laiką pavyko atlaikyti visus varžovų bandymus ir iškovoti antrą pergalę paeiliui.
Kretingos rajone startavo 2025–2026 mokslo metų mokinių tinklinio pirmenybės. Šis tradicinis Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus organizuojamas renginys šiais metais subūrė komandas, kurios varžysis keturiose amžiaus grupėse. Varžybose dalyvauja atstovai iš šešių rajono mokymo įstaigų. Jaunučių (gimusių 2009 m. ir jaunesnių) grupėje varžysis: vaikinai iš Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro, Darbėnų ir Salantų gimnazijų, merginos iš Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro, Darbėnų, Jurgio Pabrėžos universitetinės ir Pranciškonų gimnazijų. Jaunių (gimusių 2007–2008 m.) grupėje susitiks vaikinai iš Darbėnų, Jurgio Pabrėžos universitetinės, Vydmantų, Pranciškonų ir Salantų gimnazijų, Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro ir merginos iš 4-ių – Darbėnų, Jurgio Pabrėžos universitetinės, Pranciškonų, Salantų – gimnazijų.
Žemaitėška skomb ne tik „Do gaidē, do gaidokā“, bet ė daugiau dainu
Kretingėškis kompuozituorius pedaguogs chuorvedys Žilys Aloyzos tor visims geru žėniu: ons ėšleda 26-ojė savo kūrybas dainu kninga „Do gaidē, do gaidokā“, katrou sokūrė so Telšius begyvenontė Daubariene Irena, katra yr Telšių Kranta pruogėmnazėjės direktuorė ė autorėniu kningu autuorė, nes kor i suaugusysems, i vakams, i da paraša litorgėniu tekstu. Pėrmieje api vakams skėrta dainu kninga sožėnuojė telšėške, mat autuore Telšiu Karolinas Praniauskaitės viešuojė bėbliuotekuo sorėngė tuos kningas pristatyma: pasiruoda, skombiejė daug dainu, žemaitėšku pasakuojėmu, jouka, plojėmu. Dalyvava ė patys kningas autuore, tep jau ėduome pakalbiejėn, kap gėmė tas kūrėnys, gause bova ė anu gerbieju. Naujuoji kninga skėrta vakams, anu tievams ė muokytuojams. Autore prėstata žemaitėškas dainas, eilieraštius, skaičiuotes, kvėit dėdžiuoties, ka anėi yra žemaite, brongintė mūsa kalba, papruotius, gamta. O ka žuode būtom itaigesni, ka vėsi soprastu, api kun yr ta kninga, dainu prėdovanuojė luopšieliu-daržieliu „Beržielis“ ė „Mastis“ vaka, anu vaduovės Stepanavičienė Rasa ė Činskienė Nijuolė, Buožėnų dainininka. Pasėpasakuojė ė knygelės dailininkė Daubarytė Marija, maketoutuojė Bakšė Iluona – rek pasakytė, kad kninga yra tėkra laba graži, spalvinga, vėinuo posie – eilės, kėtuo – natas, katras kompozituorius Žilys A. pats yra ėšmuokės sorinktė. „Ka leduom kninga, aš sopratau, ka mes, žemaite, laba skėramės – atruoda, vėina tauta, o rokoujamies skėrtinga: vėinep Kretingou, kitep Mažeikius aba Skoudė. Dielto aš kninguo ė parašiau, ka kėikvėins tas dainas gal prėtaikytė sava patarmie, kap ons kalb. O pri natu paprašiau ka būtumei žuode palei kretingėškiu tarme“, – sakė Aloyzos, pats gėmės ė ožaugės strainiam Raguvėškiu kaime Kretinguos rajuone.
Naujoji Lietuvos Vyriausybė nenumojo ranka į pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai aptariamą patrauklią keturių dienų darbo savaitę. Tokia mintis visiškai nebaido ir neseniai atliktos apklausos dalyvių, jai atitaria ir mokslininkai, tačiau atsižvelgti į geopolitinę padėtį ir gana ryškų nuolatinį minimalios algos augimą skatina ekonomistai ir verslininkai. Jų nuomone, pinigai ant medžių neužaugs, jei norėsime ir mažiau dirbti, ir tuo pačiu tą pačią, o net ir didesnę algą gauti. Mus apgina tik gamyba Europos Komisijos atstovybės tradiciniame regioninei žiniasklaidai skirtame seminare apie Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir konkurencingumo būklę kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva, vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V. Janulevičius išskyrė kelias kryptis, kurios, jo teigimu, yra esminės užtikrinant Lietuvos konkurencingumą. Pirmoji – valstybės saugumo ir atsparumo stiprinimas. Verslo atstovai ragina didinti gynybos pramonės pajėgumus, užtikrinti ekonominę ir energetinę nepriklausomybę. „NATO sprendimas skirti 5 proc. BVP gynybai yra istorinis, bet procentai patys savaime nieko neapgina. Mus apgina tik gamyba – greitis, inovacijos, pajėgumai čia, Lietuvoje“, – įsitikinęs V. Janulevičius. Šiame regioninės žiniasklaidos susitikime prelegentai pasisakė ir apie viešojoje erdvėje eskaluojamą 4 darbo dienų savaitę. Atsakydami į „Vakarų Lietuvos“ korespondento klausimą, ką diskusijos dalyviai mano apie tokią iniciatyvą, kokią įtaką tai turėtų Lietuvos konkurencingumui, jie atkreipė dėmesį, kad kasmetinis minimalios algos kėlimas ir keturių dienų darbo savaitės idėja skamba patraukliai. Tačiau pašnekovai įspėjo – tokie sprendimai šaliai gali itin brangiai kainuoti. Pernelyg spartūs pokyčiai rizikuoja didinti infliaciją, auginti nedarbą ir dar labiau išryškinti Lietuvos pramonės silpnumą.
Palangoje „Norfa“ duris jau atveria
Trečiadienį Palangoje įkurtuvės – oficialiai atidaromas „Norfa“ prekybos centras ir Palangos teniso arena. Pasak atstovo spaudai Dariaus Ryliškio, tai pirmoji „Norfa“ pajūryje ir pirmasis šio prekybos tinklo kompleksas su integruotomis, šiuolaikiškai įrengtomis sporto erdvėmis. Įrengti uždarus teniso kortus prašė Palangos miesto savivaldybė, siekdama kurorte plėsti ištisus metus veikiančią sporto infrastruktūrą ir patenkinti tiek miesto, tiek šalies teniso bendruomenės lūkesčius. „Norfos mažmena“ yra plačiai žinoma šalyje kultūros ir sporto rėmėja – per „Norfos“ labdaros ir paramos fondą jau 20 metų organizuoja ir teikia materialinę, socialinę ir kitokią pagalbą mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkosaugos ir kitose visuomenei naudingose srityse. Bangų g. 11A įsikūrusioje XXL formato „Norfoje“, pirmame pastato aukšte, veiks 12 savitarnos ir 2 įprastos kasos. „Norfos“ prekybos salės plotas sieks apie 2 tūkst. kv. metrų. Į parduotuvę investuota 9 mln. eurų, joje dirbs 28 darbuotojai. Prekybos centre taip pat įsikurs „N“ vaistinė. Šalia prekybos centro yra stovėjimo aikštelė 116-ai automobilių. Aikštelėje veiks 5 elektromobilių stotelės. Uždari teniso kortai įsikūrė antrame pastato aukšte. Įrengtos trys aukšto lygio kiliminės dangos lauko teniso aikštės su plačiais užribiais ir aukštomis lubomis. Arena išsiskiria ne tik dydžiu, bet ir techniniais sprendimais: naujos kartos LED apšvietimu su asimetrine optika, galinga vėdinimo sistema, puikia kortų apžvalga su patogiais foteliais ir mini tribūnomis žiūrovams, erdviomis rūbinėmis. „Tai bene vieninteliai Lietuvoje uždari teniso kortai, pritaikyti sportuoti bei mėgautis tenisu ir neįgaliesiems“, – teigė D. Ryliškis. --- Šiuo metu šalyje yra 160 „Norfos“ parduotuvių. Prekybos tinklas „Norfa“ 2025 m. planuoja 14 naujų ar atnaujintų parduotuvių, į kurias ketina investuoti apie 25 mln. eurų.
„P. n.“ informacija
Kretingos policijos areštinė šiandien – tik ekskursijoms
Kretingos policijos komisariato pastate Vytauto gatvėje gerokai prieš dešimtmetį dar buvusi visoje Vakarų Lietuvoje populiari areštinė – laikino sulaikymo vieta, kurioje buvo laikomi asmenys, įtariami padarę nusikaltimą, sulaikyti dėl viešosios tvarko pažeidimo ar pervežami į teismą arba kalėjimą, – šiandieną iškeldinta, o jos patalpos tapo pažintine vieta, kurią lankytojai gali apžiūrėti lydimi gido ir pareigūno. Areštinė – ne kalėjimas Kretingos policijos komisariato prieigose lankytojus pasitikęs jo viršininkas Algirdas Budginas pasidžiaugė, kad visuomenė pirmąkart, Kretingos rajono turizmo informacijos centro iniciatyva, pageidavo apsilankyti jau istorija tapusioje areštinėje, kuri nebeveikia nuo 2013-ųjų. Šiandieną pažeidėjai ar nusikaltėliai yra gabenami ir iki teismo laikomi Klaipėdos ar Šiaulių apskrities policijos komisariatuose. „Į šį pastatą iš menkų erdvių Vytauto gatvės pradžioje įsikėlėme 1999-aisiais ir po metų pradėjome veiklą: tuomet dirbome 170 pareigūnų, dabar 63,– pakvietęs į areštinės patalpas, pasakojo 30 metų pareigūno darbo patirties turintis A. Budginas. – Areštinė nėra kalėjimas. Čia būdavo laikomi iš kitų miestų į teismą Klaipėdoje gabenami asmenys. Areštinės tuo metu veikė tik didžiuosiuose centruose, arčiausiai – Mažeikiuose, Tauragėje.“ Prasikaltusius asmenis atgabendavo specialiais automobiliais ir iš kiemo pusės į patalpas įvesdavo pro vartus. Viena patalpų būdavo skirta apžiūrėti asmens daiktus prieš įleidžiant kamerą. Patalpomis nedidelėje bendroje kameroje su grotuotu langu turėdavo dalintis 4 kaliniai: stovėjo dvi dviaukštės lovos, viename kameros kampe – tualetas ir kriauklė.
Pirmiausia įvertinkite savo poreikiusVisų pirma svarbu nuspręsti, jums reikalingas stacionarus, nešiojamasis kompiuteris, o gal konsolė? Atsižvelkite į tai, ar dažnai keliaujate, kur dažniausiai žaidžiate, kokius žaidimus mėgstate – lengvesnius indie žaidimus ar naujausius kūrinius.
|
|
Jeigu mėgstate vaizdo žaidimus, bet pastebite, kad naujausių žaidimų jūsų turima sistema jau nebeįveikia, laikas pagalvoti apie naują pirkinį. Jei nežinote, kokie