|
|
|
(1982) 2025-09-02Ar verta perkelti sovietų karių palaikus
Didžiausios mūsų rajone Antrajame pasauliniame kare žuvusių sovietų karių kapinės yra Salantų miesto centre, jose palaidoti 288 kariai. Kretingos karių kapinėse palaidota 214 karių, – šios kapinės dvaro parke buvo įrengtos pokariu, perkėlus palaikus iš Rotušės aikštės. Vyriausybei patvirtinus naują tvarką dėl Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos ir kitų šalių, propaguojančių totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologiją, karių palaikų perkėlimo ir laidojimo vietos paženklinimo, nuo šiol savivaldybės turės ne tik aiškų teisinį algoritmą, bet ir valstybės finansavimą. Vieniems palaikams perkelti – 1 tūkst. Eur Ligi šiol, norint iškelti sovietinių karių kapavietes iš reprezentacinių aikščių, savivaldybės susidurdavo su teisine aklaviete, nes trūko aiškaus reglamentavimo ir finansavimo modelio. Naujoji tvarka šias problemas, tikėtina, padės išspręsti, suteikus konkretų veiksmų planą. „Patvirtinta tvarka leidžia ne tik užtikrinti pagarbą žuvusiųjų palaikams ir tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi, bet ir apsaugoti viešąsias erdves nuo totalitarinių režimų ideologijos ženklų. Svarbu ir tai, kad numatytas konkretus finansavimo mechanizmas – valstybė padengs išlaidas, neviršijančias 15 bazinių socialinių išmokų (BSI – dabar 70 Eur) dydžio, taigi – 1 tūkst. 50 Eur vieniems kario palaikams perkelti“, – teigiama Vyriausybės pranešime. Palaikų perkėlimo procesas gali būti pradėtas tik po to, kai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras priima sprendimą, kad konkreti laidojimo vieta propaguoja totalitarizmą. Gavusi tokią išvadą, savivaldybė privalo sudaryti specialią tarpinstitucinę komisiją, kurią sudaro konkrečios savivaldybės, Lietuvos gyventojų genocido centro ir rezistencijos tyrimo centro, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijų ir Kultūros paveldo departamento atstovai. Būtent ši komisija pateikia siūlymus dėl perkėlimo. Prieš galutinį savivaldybės tarybos sprendimą Užsienio reikalų ministerija apie planus informuoja ir atitinkamą užsienio valstybę. Palaikai turi būti perkeliami į veikiančias kapines, kuriose palaidoti ir kiti Antrojo pasaulinio karo kariai. Kartu su palaikais perkeliami ir buvusios laidojimo vietos ženklai, tačiau naujoje vietoje privaloma pateikti ir objektyvią istorinę informaciją apie objekto ryšį su totalitariniais režimais.
Vokietijos brigadai statomas Rūdninkų karinis miestelis
Vokietijos brigadai skirto Rūdninkų karinio miestelio Šalčininkų rajone statyba vyksta sparčiai: pernai rugpjūtį pradėtus darbus rangovas UAB „Eika Construction“ tikisi užbaigti pusmečiu anksčiau negu numatyta sutartyje – iki 2028-ųjų vidurio. Tuo Rūdninkų karinio miestelio statybvietėje, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) kvietimu, apsilankiusius žiniasklaidos atstovus patikino bendrovės „Eika Construction“ vadovas Almantas Čebanauskas bei Infrastruktūros valdymo agentūros (IVA) projektų valdymo skyriaus vedėjas Arūnas Bėta. Dydžiu prilygs Šilalei KAM atstovų teigimu, Vokietijos brigados – apie 5 tūkst. karių – perkėlimas į Lietuvą, kad čia ji būtų dislokuota nuolat, sukuriant NATO kariams tinkamą infrastruktūrą, yra vienas pagrindinių Vyriausybės prioritetų. Viso Rūdninko miestelio teritorija apims 200 ha ploto, dydžiu jis prilygs Šilalės miestui. Per pirmąjį darbų etapą bus užstatyta apie 40 ha, įrengtos 3 zonos – administracinė, gyvenamoji ir transporto. Įgyvendinant pirmąjį etapą, Rūdninkų kariniame miestelyje iškils 19 pastatų – administraciniai, karinės technikos priežiūros ir laikymo infrastruktūros, sandėliai, bendrabučiai, valgykla, degalinė-plovykla, remonto dirbtuvės, garažai, sargybos postai ir rikiuotės aikštės. Jau kyla 4 aukštų gyvenamieji namai, kuriuose bus įrengti 35 kv. m ploto butai kiekvienam viengungiui kariui. Iš viso bus pastatyta 10 daugiabučių po 200 butų. Šiuose butuose planuojama apgyvendinti apie 2 tūkst. karių, dar apie 2 tūkst. su šeimomis atvykusių karių gyvens Vilniuje, kur vaikai lankys darželius ir mokyklas, dalis įsikurs Ruklos kariniame poligone. Apie 500 Vokietijos brigados karių jau yra atvykę, jie įsikūrė kaimynystėje įrengtame moderniame Vaidoto batalione Rokantiškėse Vilniaus rajone. Pasak A. Čebanausko, pirmojo etapo darbų vertė – 125 mln. Eur, o viso miestelio statyba, truksianti 2-jus metus, kainuos 1,8 mlrd. Eur, – į šią kainą įtraukta ir infrastruktūros priežiūra 12,5 metų.
Rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena – į Kretingos rajono ugdymo įstaigas vakar sukvietė 6 tūkst. 246 vaikus, ir tai yra 120 vaikų daugiau negu praėjusiais mokslo metais, kai jų mokėsi 6 tūkst. 126. Padaugėjo mokinių I–XII klasėse – šios klasės bus gausesnės 114 mokinių: 2024–2025 mokslo metais jų buvo 4 tūkst. 529, šiais, 2025–2026 mokslo metais, – 4 tūkst. 643. Daugiau mokyklai rengsis ir priešmokyklinukų – 403 (buvo 376). Šiek tiek sumažėjo ikimokyklinio amžiaus vaikų – 2024 m. rugsėjį jų buvo 1 tūkst. 221, šiemet – 1 tūkst. 200, arba 21 vaiku mažiau). Pirmokų gretos taip pat mažesnės – šiemet į rajono mokyklas atėjo 404 pirmokai, pernai – 434. Kretingos rajono švietimo įstaigose šiemet mokysis 228 abiturientai.
„P. n.“ informacija
Pagerbė gabius mokinius, jų mokytojus ir trenerius
Vakar Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, anksčiau jau apdovanojus abiturientus, kurie valstybinius egzaminus išlaikė 100 balų ir juos rengusius mokytojus, taip pat – su pagyrimu atestatus gavusius abiturientus, buvo surengta gabių Kretingos rajono mokinių, jų mokytojų ir trenerių pagerbimo šventė. Šįkart buvo pagerbti mokiniai, savo laimėjimais olimpiadose, konkursuose ar kituose renginiuose 2024–2025 mokslo metais garsinę Kretingos vardą. Šventę dalyvių pripildytoje Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos salėje muzikiniu kūriniu pradėjo Kretingos meno mokyklos trimito klasės mokinys Simonas Šamonskis, renginį vedė šios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Sirutienė. Ji kreipėsi į dalyvius, akcentuodama, kad atėjimas į šiandieną – tai ilgų mokslo, repeticijų ir treniruočių valandų rezultatas, tėvų palaikymo ir kantrybės, mokytojų skatinimo ir pasitikėjimo rezultatas. „Kiekvieno jūsų pergalė ir laimėjimas – tai viso Kretingos rajono pasiekimas. Galime džiaugtis, kad Lietuvoje auga sumani ir darbšti karta“, – pasididžiavimo kupinais žodžiais pradėjusi šventę S. Sirutienė kalbėti pakvietė Kretingos rajono vicemerę Vaidą Jakumienę.
Nustebusi, kokia gausybė dalyvių susirinko, vicemerė sakė žinanti, kas slepiasi po šia iškilme, tai – bemiegės naktys, abejonės, ašaros, nusivylimai ir pergalės džiaugsmas. O už kiekvieno apdovanojamo mokinio ar jų grupės dar stovi tėvai ir treneriai, kurie pirmieji patikėjo, kad tie vaikai gali, nors jie patys dar galbūt tuo ir abejojo. „Lenkiu galvą prieš kiekvieną: tai – tik jūsų kelio pradžia, ir tikiuosi, kad mes dar nesyk susitiksime po kitų jūsų pergalių“, – vylėsi vicemerė, taip pat perduodama iš misijos Ukrainoje grįžtančio Kretingos rajono mero Antano Kalniaus linkėjimus. Sveikinimo žodžiu taip pat kreipėsi Kretingos rajono administracijos direktorė Vilma Preibienė, pavadindama gabius kretingiškius žvaigždėmis, kuriančiomis šalies rytojų, o mokytojus ir trenerius – jėga, kuri tas žvaigždes uždega. Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė, pirmiausia taip pat perdavusi Seimo narės Violetos Turauskaitės sveikinimą, mokytojams palinkėjo tikėti tais vaikais, kuriais niekas nebetiki, o vaikams – ir suklydus nenuleisti rankų, turėti tikslą ir jo siekti, nes pergalės skonis yra saldus, o tėvams – ryžto, nes tik kartu galime pasiekti bendrų rezultatų. Kretingos rajono tarybos sprendimu, šiemet iš rajono biudžeto visų gerai besimokančių ir gabių mokinių, sportininkų ir juos rengusių mokytojų, trenerių premijoms paskirstyta kone 64 tūkst. eurų.
MEILĖS al. Palangoje, paplūdimyje, rugpjūčio 28 d. apie 12.31 val. iš vandens ištrauktas mirusios moters, gimusios 1947 m. kūnas. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. J. BASANAVIČIAUS g. Palangoje, viešoje vietoje, per dalinę apžiūrą pas 2006 m. gimusį vaikiną rastas popieriaus lankstinukas su galimai narkotine medžiaga. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. TAIKOS ir AIDO g. sankryžoje Kretingoje rugpjūčio 31 d. apie 3.30 val., pirminiais duomenimis, į 1996 m. gimusios moters vairuojamą automobilį „Subaru Outback“ atsitrenkė į priešpriešinę eismo juostą išvažiavęs automobilis, kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino. Apie 4.50 val. Kretingoje, V. Kudirkos g., garažų bendrijos teritorijoje rastas automobilis „Volvo C30“ apgadinta priekine dalimi. Galimai automobilį „Volvo C30“ vairavusiai moteriai, gimusiai 1996 m., nustatytas 2,09 prom. neblaivumas.
Parengė Audronė PUIŠIENĖ
Nauja knyga – dėmesys vaikystės svajonių kurortui
Kūrybinių idėjų nestokojanti dailininkė literatė Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė Odilė Norvilaitė su savo kūrybos gerbėjais suskubo pasidalinti naujausia žinia – jai pavyko įgyvendinti didžiąją savo svajonę – parašyti knygą apie Palangą „Kurortas – vasaros fantazija“. Apysakų rinkinys, iliustruotas pačios autorės, Odilei labai svarbus: „Ši knygutė man brangi tuo, kad galėjau visą savo dėmesį skirti vaikystės svajonių kurortui.“ Ji tęsė mintį: „Gimiau ir augau Kaune, tad vasara ir Palanga man buvo sinonimai! Likimas taip susiklostė, kad įvyko didelė sėkmė ir mano svajonė apsigyventi Palangoje tapo realybe. Galiu kiekvieną laisvą akimirką leisti prie jūros! Galiu išgyventi savo knygoje personažų likimus ir papildyti jau sukurtus kūrinius. O apysakas, skirtas Palangai pradėjau rašyti prieš penkiolika metų.“ Senuosius tekstus papildžiusi naujais tekstais, persikėlusi iš tarpukario Lietuvos į dabartinį kurortą, savo ir močiutės prisiminimus ir pasakojimus susiejusi su istorija, šiandien O. Norvilaitė gali pasidžiaugti – knyga parašyta. Knygai savo patarimais atsirasti padėjo Palangos viešosios bibliotekos kraštotyros skyrius ir Dainora Kaniavienė, Jono Šliūpo muziejaus istorikas Mindaugas Siurblys, Palangos kurorto muziejaus darbuotojai, kurie prisidėjo renkant žinias apie pirmąją garsiąją Palangos fotografę moterį Paulina Mongirdaitę, su kuria, pasirodo, Odilės močiutė iš mamos pusės buvo tolimos giminaitės. Kviesdama išgyventi lietingos, audringos, saulėtos ir permainingos vasaros akimirkas, O. Norvilaitė pripažino, kad pati jūra ir pajūrio regiono gamta prašosi plunksnos. Jūra autorei – įkvėpimo ir džiaugsmo šaltinis. „Kuo daugiau laiko praleidžiu pajūryje, tuo intensyvesnį kontaktą jaučiu. Jūra man tampa gyvu, net drįstu sakyti – bendraujančiu intelektu“, – teigė O. Norvilaitė, kurios įsitikinimu, išdidūs ir susireikšminę jūros nemėgsta, nes ji yra galinga jėga, kurios žmogus negali suvaldyti: vieną minutę Baltija gali viską duoti, būti dosni ir maitinanti, kitą – atimti net gyvybę.
Problemą spręs kitu būdu
Rajono Savivaldybės Eismo saugumo komisija nepatenkino Žemaičių g. Nr. 8 namo gyventojų prašymo įrengti lengvųjų automobilių stovėjimo būdą nurodantį ženklą – toks anksčiau ir stovėjęs jų kieme. Kadangi kelio ženklo, leidžiančio užvažiuoti ant šaligatvio, nėra, šio namo gyventojai nuolat moka baudas, todėl ir norėtų įteisinti stovėjimą dviem priekiniais ratais užvažiavus ant šaligatvio. Tačiau atsiradus tokiam ženklui reikėtų ir guminių atitvarų, kad žmonės nepiktnaudžiautų ir nevažiuotų ant šaligatvio daugiau negu reikia. Po diskusijų paaiškėjo, kad įrengus prašomą kelio ženklą, gyventojai turėtų 3–4 vietomis daugiau – dabar kieme telpa pastatyti 13 automobilių. Komisija, vadovaujama rajono mero Antano Kalniaus, vis dėlto problemą pasiūlė spręsti kitu būdu – išbraižyti baltas linijas, kurios ir turėtų garantuoti tvarką Žemaičių g. Nr. 8 kieme. Komisija įpareigojo Kretingos miesto seniūniją išsiaiškinti, kad priklauso kiemo teritorija: jeigu miestui – linijomis turės pasirūpinti seniūnija, jeigu namui – namo administratorius.
„P. n.“ informacija
Prašymo dėl kelio nepatenkino
Rajono Eismo saugumo komisija nepatenkino Trumposios g. Nr. 5 ir Nr. 7 namų gyventojų prašymo užkirsti kelią lengviesiems automobiliams ir sunkiasvorėms mašinoms važiuoti neoficialiu keliuku, nuo seno susiformavusius tarp šių namų. Anot prašymą pasirašiusių gyventojų, tuo keliuku važiuojantis transportas kelia grėsmę žmonių saugumui, viena sunkiasvorių mašinų stipriai apgadino ne per seniausiai renovuotą namą Nr. 5. Tačiau komisijos nariai suabejojo, ar būtų teisinga uždrausti automobilių eismą šiuo keliuku, kuris, beje, nėra įregistruotas. Komisijos narys Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas Kęstutis Virbauskas teigė: jeigu keliuku atvažiuojama į darbą, namus ar kitą įstaigą ir jeigu jis yra vienintelis, kuriuo privažiavimas yra galimas, keliuko panaikinti arba uždaryti negalima. Paaiškėjo, kad šis nelegalus keliukas išties yra vienintelis, kuriuo galima įvažiuoti ir į gyvenamojo namo kiemą, ir į Atvirą jaunimo centrą, ir į verslo objektus. Komisijos pirmininko rajono mero Antano Kalniaus pastebėjimu, Savivaldybė šioje vietoje turėtų suformuoti kelią, tiksliau – pėsčiųjų taką, kuriuo sunkiasvorės mašinos važiuoti tikrai negalėtų. Tačiau kol kas komisijos sprendimas buvo aiškus – transportui keliuku važiuoti leidžiama.
„P. n.“ informacija
Triukšmo problemai spręsti vaizdo kameros nepadėtų
Tokią išvadą padarė Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisija, vadovaujama rajono mero Antano Kalniaus, atsakydama į Kretingos miesto gyventojų prašymus imtis priemonių triukšmui mažinti centrinėse ir ne tik gatvėse. Esminis kretingiškių pasipiktinimas kyla dėl naktimis – nuo 21–22 val. iki paryčių – motorinėmis priemonėmis siautėjančių jaunuolių gaujų ir jų keliamo triukšmo. J. Pabrėžos gatvės gyventojai į Eismo saugumo komisiją kreipėsi pakarotinai, kai ši priėmė sprendimą netenkinti gyventojų prašymo gatvėje įrengti greičio reguliavimo kalnelius. Tad šįsyk buvo prašoma įrengti vaizdo kameras ties penkiaaukščiu gyvenamuoju namu ir Dirvelės gatve, kur yra greitį ribojantys ženklai. Vaizdas, anot gyventojų, turėtų aprėpti tiek kryptį į lurdo pusę, tiek į Klevų gatvę, nes ties Pranciškonų gimnazija chuliganišką vairavimą pamėgę jaunuoliai pervažiuoja kalnelius ties Pranciškonų gimnazija ir nuo Kultūros centro lekia iki J. Pabrėžos g. pabaigos ir atgal. Automobiliai taip pat šioje gatvėje skrieja 90–100 km/val. greičiu. Gyventojų pastebėjimu, tikslinga, kad kameros galėtų skaityti transporto priemonių numerius. Įrengti vaizdo stebėjimo kameras, fiksuojančias pažeidėjus, draudžiamuosius ženklus, kurie nuo 22 val. iki 6 val. draustų motociklų judėjimą Kęstučio gatve, įrengti greitį ribojančius kalnelius, rengi papildomus policijos reidus su garso ir greičio matuokliais, bendradarbiauti su techninės apžiūros centrais, kad būtų atidžiau tikrinama neteisėtai modifikuotų transporto priemonių teršalų išmetimo sistema, Eismo saugumo komisijai pasiūlė ir Kęstučio gatvės gyventojai – peticiją dėl nuolatinio triukšmo ir greičio viršijimo mažinimo pasirašė 72 Kęstučio gatvės gyventojai, nebeapsikenčiantys dėl nuolatinio motociklų ir automobilių keliamo triukšmo, kurį ypač sustiprina motociklai, kurių vairuotojai sukelia dideles variklio apsukas arba važinėja su modifikuotomis išmetimo sistemomis, tokiu būdu trikdydami Kęstučio ir aplinkinių gatvių gyventojų nakties poilsį. Gyventojai pripažino, kad jie nesyk yra kreipęsi Bendruoju pagalbos telefonu, pranešdami apie viršijamą motorinių transporto priemonių triukšmo lygį Rotušės aikštėje, kur ir renkasi motociklų arba automobilių su netvarkinga arba modifikuota išmetimo sistema vairuotojai ir demonstruoja chuliganišką vairavimą. Iš Rotušės aikštės vairuotojai pasuka į Kęstučio gatvę ir joje dažniausiai elgiasi kaip lenktynių trasoje. Nuo triukšmo kenčia ne tik Kęstučio, bet ir aplinkinių Laisvės g., Rotušės a. gyventojai. Sutrinka miegas, sistemingai gadinama vaikų, suaugusiųjų ir senolių sveikata.
Kas svarbiau: dviračių takas ar gatvių rekonstrukcija
Jūsų vertinimu, kam iš Savivaldybės biudžeto ateinančiais metais verčiau skirti 2,5–3 mln. eurų – itin prastos būklės Pasieniečių ir Geležinkelio gatvių rekonstrukcijai ar dviračių tako nuo Grafų Tiškevičių g. iki sodininkų bendrijos „Minija“ tvarkymui? Kone analogišką rebusą praėjusios savaitės posėdyje itin audringai sprendė rajono Taryba. Pavasarį visos Lietuvos savivaldybės sulaukė itin skubaus Susisiekimo ministerijos kvietimo gauti ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) programos lėšų naujų dviračių takų plėtrai ir tvarkymui. Nors prie šių darbų dar reikia prisidėti Savivaldybės biudžeto lėšomis, o ir nustatytas darbų atlikimo terminas itin trumpas – iki kitų metų birželio 1 d. – šiuo ministerijos kvietimu itin apsidžiaugėm. Juk tvarkytinų dviračių takų rajone tikrai turime! Tad, nieko nelaukdami, pavasarį su šiuo siūlymu atėjome ir į Tarybą, kuri pritarė, kad bendromis RRF ir Savivaldybės biudžeto lėšomis būtų sutvarkytos du palei A11 kelią einančio dviračių tako ruožai: vienas beveik 340 metrų ilgio nuo Kretingsodžio iki viaduko per geležinkelį, kitas – 5,6 km ilgio nuo Grafų Tiškevičių gatvės iki „Minijos“ sodų. Abu šie dviračių tako ruožai priklauso ne Savivaldybei, o AB „Via Lietuva“. Bet šiuo dviračiu taku pirmiausia naudojasi mūsų rajono gyventojai, tad Taryba sutiko, jog Savivaldybė pati imtųsi tvarkyti šiuos ruožus, pritraukdama RFF lėšų ir skirdama dalį rajono biudžeto lėšų, nelaukdama, kol itin prastos būklės tako dalis sutvarkys „Via Lietuva“. Žinant, kiek lėšų Lietuvoje skiriama keliams, kiek kelių ir dviračių takų laukia savo eilės visoje šalyje, visi suvokėme, kad „Via Lietuva“ šių darbų iš savo lėšų artimiausiais metais tikrai neatliks. Tarybai pritarus, netrukdami pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su „Via Lietuva“ dėl darbų iš savo lėšų, iš jų gavome technines sąlygas ir paskelbėme rangovų paieškos konkursus. Po dviejų paskelbtų konkursų rangovą trumpesniajai, 340 metrų, dviračių tako daliai sutvarkyti pavyko atrinkti. Pasiūlyta mažiausiai darbų vertė – beveik 77 tūkst. eurų.
Nepritariame Kretingos rajonui žalingam Savivaldybės tarybos protokoliniam sprendimui
Kretingos rajono savivaldybės taryba rugpjūčio 28 d. valdančiosios koalicijos balsais (11 balsų) priėmė sprendimą nutraukti 2025 d. gegužės 30 d. su AB „Via Lietuva“ pasirašytą bendradarbiavimo sutartį dėl dviračių tako į sodininkų bendriją „Minija“ remonto. Projektas turėjo būti finansuojamas iš ES paramos lėšų (85 proc.) ir Savivaldybės lėšų (15 proc.). Pasiūlymą Susisiekimo ministerijai remontuoti būtent šį dviračių taką, pasinaudojant Savivaldybėms skiriamomis ES lėšomis, 2025 m. vasario 21 d. pateikė pati Savivaldybės administracija. Jau kovo 28 d. Susisiekimo ministerija patvirtino, kad pasiūlymas tinkamas ir įtraukė dviračių tako remontą į finansuojamų objektų sąrašą. Buvo nurodyta – Savivaldybė pati privalo planuoti ir organizuoti viešąjį pirkimą. Nustatytas ir konkretus darbų užbaigimo terminas – 2026 m. birželio mėn. Taryba šiai bendradarbiavimo sutarčiai 2025 m. gegužės 29 d. posėdyje pritarė vienbalsiai – už balsavo visi 23, posėdyje dalyvavę Tarybos nariai. Dabar tenka konstatuoti, kad projektas žlugo dėl Savivaldybės administracijos vadovų negebėjimo tinkamai suplanuoti darbų vertės. 5,56 km dviračių tako remontui (su išplatinimu iki 2,5 m, drenažu, poilsio stotelėmis ir kitais būtinais elementais, kaip numato standartai) Savivaldybės administracija suplanavo apie 900 tūkst. eurų. Tai buvo akivaizdžiai nereali suma – viešajame darbų pirkime pasiūlytos kainos siekė apie 2,5 mln. eurų. Dviračių tako būklė yra prasta ir reikalaujanti esminio remonto, ką patvirtino ir pirkime dalyvavę rangovai. Pagal galiojančius reikalavimus senieji pagrindai turi būti sutvirtinti, vietomis įrengti naujai, takas turi būti išplatintas iki 2,5 m, įrengtas drenažas, poilsio stotelės. Po rekonstrukcijos sutvarkytas ruožas turėjo prilygti šiuo metu baigiamam statyti dviračių takui iš Kretingos į Vydmantus, kuris ir driekiasi palei tą patį magistralinį kelią A11 Šiauliai–Palanga. Tačiau vietoje to, kad būtų nedelsiant naujai įvertinta reali darbų vertė ir skelbiamas pakartotinis konkursas, Savivaldybės administracija pasirinko lengviausią kelią – atsisakyti projekto. Taip prarasta unikali galimybė pasinaudoti ES parama rajono infrastruktūrai gerinti.
|
|
