|
|
|
(2016) 2026-01-06Seniai regėtas sniego kiekis užkrovė rūpesčių naštą
Davė ir dar drėbtelėjo – tai apie sniegą, užklupusį baigiantis seniesiems ir prasidedant naujiesiems metams. Mamos skundėsi per pusnis negalinčios pravežti vežimėlių su vaikais Jauryklos parko pusėje, „Ar mieste išvis valomas sniegas, gal galite patikslinti, kada? Apmaudu...“, – į rajono Savivaldybės sąžinę apeliavo kita kretingiškė. „Savaitgalis „šventas“ – gyventojai pamiršti“, – čia priekaištas gyventojo iš vienos rajono seniūnijų. Išbandymas ne tik tarnyboms Užuot vien burnojus, kilo ir iniciatyvų patiems žmonėms susitelkti, padėti tiek sau, tiek kitiems – akivaizdu, kad komunalininkai fiziškai nebespėja valyti gatvių ir šaligatvių, nors ir dirba išsijuosę. Pro iniciatyvios kretingiškės akis nepraslydo, ir kad mažai kas iš individualių namų savininkų ties savo teritorija sniegą yra nusikasę „nors mažą praėjimą – nors per kastuvo plotį“. Namų savininkams turi, ką pasakyti ir draudikai. „Ergo“ draudimo bendrovės Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovė Margarita Čebelienė priminė pasirūpinti ir laiku nuo stogų nuvalyti susikaupusį sniegą, nes tirpstant jis smarkiai pasunkėja ir gali pažeisti konstrukcijas. „Draudimas paprastai atlygina tik staiga ir netikėtai įvykusią žalą, įvertinus konkrečios draudimo sutarties sąlygas bei apdraustos rizikos, šiuo atveju sniego, kriterijus. Todėl, jei sniegas kaupėsi ilgą laiką ir nebuvo šalinamas, išmoka gali būti nemokama. Taip pat svarbu nepamiršti, kad, jeigu nuo stogo nukritęs sniegas ar ledas apgadintų kitų asmenų turtą, žalą turės atlyginti pastato savininkas“, – akcentavo M. Čebelienė. Pasak už miesto tvarkymą atsakingos bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktoriaus Pauliaus Ruškaus, tokio snygio išties seniai nematėme, – tai išbandymas visiems. „Per vieną naktį iškritęs kritulių kiekis pareikalavo maksimalios mūsų tarnybos mobilizacijos“, – sakė jis. Valymo darbai pradedami 2.30 val. ir trunka visą naktį bei kitą dieną. Prioritetas, kaip visada, teikiamas pagrindinėms miesto gatvėms, viešojo transporto maršrutų ir pavojingiausiems ruožams. „Net ir dirbant be pertraukų, neįmanoma, kad visas miestas vienu metu būtų nuvalytas, kad ir labai to norėtųsi“, – sakė P. Ruškus. Jis pripažino, kad dalyje mažesnių gatvių iš ryto eismas būna sudėtingesnis, bet darbai tęsiami tol, kol nuvalomos ir jos. Įdarbinta beveik visa bendrovės „Kretingos komunalininkas“ turima technika: 2 gatvių valytuvai, greideris, šaligatvius ir aikšteles valo 4 traktoriukai.
Važiuoti automobiliu dabar – tik esant būtinybei
Vairavimo sąlygos ir šiaip jau žiemą gerokai pasunkėja, tačiau dabar dėl gausaus sniego važiuoti ne tik regiono keliais, bet ir po Kretingos miestą yra ypač sudėtinga. Kaip saugiai išvažiuoti į gatvę ir kaip elgtis snieguotame kelyje, „Pajūrio naujienos“ patarimų paklausė ilgamečio vairavimo įmonės Kretingoje vadovo ir instruktoriaus Jono Stanciko. Jo žodžiais, Kelių eismo taisyklėse nėra konkrečių nurodymų, kaip saugiai vairuoti žiemą, tai yra paties vairuotojo atsakomybė, ir saugumu kelyje jis pats turi maksimaliai pasirūpinti. „Didžiausias mano patarimas šiomis dienomis: jeigu įmanoma, po Kretingos rajoną išvis nevažiuoti, nes, nespėjant valyti kelių ir gatvių, sunku ir prasilenkti, ir rasti, kur pastatyti automobilį. Iš kiemų išjudėkite tik būtiniausiais atvejais, prieš tai pasirūpinę papildomomis priemonėmis: kastuvu, tempimo lynu, kurio gali prireikti nuslydus nuo kelio“, – akcentavo J. Stancikas. Vos pajudėjus į kelią, reikia pasitikrinti stabdžius, ar šie neužšalę, ypač, jei prieš tai automobilį buvote nuvarę į plovyklą ar teko važiuoti per atitirpusias balas – labai svarbu, kad vandens nebūtų patekę tarp stabdžių kaladėlių ir būgnų. Jei stabdžiai užšalę, teks ilgėliau pašildyti motorą ir paspaudinėti pedalą, kol stabdžiai atšils. Jei stabdant slysta, vadinasi, kelias yra slidus, ir teks važiuoti lėtai bei itin dėmesingai. Nors Kelių eismo taisyklės reglamentuoja mažesnį leistiną greitį keliuose žiemą, tačiau, esant intensyviam snygiui ar pūgai, negalioja suvokimas „leistinas greitis“ – vairuotojas pats turi įvertinti, koks greitis yra saugiausias. „Jeigu kelias yra apsnigtas, reikia važiuoti pačia žemiausia pavara, o automatinio valdymo automobiliui – gerokai sumažinti greitį, nedaryti staigių judesių ir staigiai nestoti. Staigiai stabdant, automobilį gali sumėtyti, be to, sustojus vėl sudėtinga pajudėti iš vietos. Tokiems atvejams reikėtų vežiotis su savimi kastuvėlį ir maišą, kurį pakišus po ratais automobilis lengviau pagriebia sniegą ir vėl pajuda“, – patarė vairavimo specialistas.
Ant ledo – atsargiai
Atvėsus orams, kai vandens telkinių paviršiuose pradeda formuotis pirmasis ledas, ugniagesiai gelbėtojai pramogautojams pataria elgtis atsargiai. Pasak Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistės Eglės Normantaitės, nors paviršius gali atrodyti užšalęs, pirmasis ledas visada būna labai trapus ir pavojingas ir nėra pajėgus išlaikyti žmogaus svorio. Anot pašnekovės, lipti ant neseniai užšalusio ledo, eiti per vandens telkinius yra labai pavojinga. Pavojingiausios vietos – kur auga žolės, įkritusios medžių šakos, iškirstos eketės. Tokiose vietose ledas yra trapus ir plonas. Ypač atsargiems reikia būti arti kranto, kur jis visada silpnesnis, be to, gali būti įtrūkęs. Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm – toks jau išlaiko žmogų. Tvirtas ledas būna mėlyno ar žalio atspalvio, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. E. Normantaitė akcentavo pagrindinius dalykus: ant ledo aplenkti vietas, užneštas sniegu; ant ledo nepalikti vaikų be priežiūros; einant ledu grupelėse laikytis vienas nuo kito 4–5 metrų atstumu; žvejams būtina vilkėti gelbėjimo liemenę su atšvaitais, turėti smigius.
„P. n.“ informacija
Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija, vadovaudamasi steigėjo nustatytais įpareigojimais, jau trečius metus vykdo valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos ir lietuvių kalbos mokėjimo lygio nustatymo procedūras, tai yra gimnazijoje rengia lietuvių kalbos egzaminus užsieniečiams. Ši veikla įgyvendinama laikantis galiojančių teisės aktų ir Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) patvirtintų tvarkų. Pastaraisiais metais valstybinės kalbos mokėjimo vertinimo komisija sudaroma Kretingos rajono savivaldybės mero potvarkiu, komisijoje dirba lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, komisijos pirmininkas – gimnazijos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys. „Kandidatai vertinami pagal egzaminų struktūrą: lietuvių kalbos mokėjimo vertinimas apima testą ir kalbėjimo užduotį, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminas vykdomas testavimo forma“, – K. Trakšelys teigė, kad komisijos užduotis – užtikrinti vertinimo profesionalumą, objektyvumą ir atitiktį nustatytiems reikalavimams. Gimnazijos direktoriaus pastebėjimu, įsigaliojus prievolei užsieniečiams mokėti valstybinę lietuvių kalbą, pastebimas žymus kandidatų skaičiaus augimas, o Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija priima kandidatus iš visos Lietuvos. Šiais metais lietuvių kalbos mokėjimo egzaminą laikė 35 užsieniečiai, 12-a jų taip pat laikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Palyginti – 2022 m. tokių kandidatų buvo tik 2. „Šie duomenys atskleidžia spartų šios veiklos masto augimą ir didėjančią jos reikšmę“, – įsitikinęs K. Trakšelys.
Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atliekant, o prokuratūrai vadovaujant ikiteisminiams tyrimams dėl galimo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybos narių, veiklos išlaidoms apmokėti, pareikšti įtarimai Palangos miesto savivaldybės tarybos nariui Dainiui Želviui. Dainius Želvys, 2019–2023 m. eidamas Palangos miesto savivaldybės tarybos nario pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, teikė galimai tikrovės neatitinkančias išlaidų ataskaitas apie patirtas kuro išlaidas, susijusias su jo, kaip tarybos nario, veikla. Tokiu būdu D. Želvys Palangos miesto savivaldybės administracijai galimai padarė 1 tūkst. 420 eurų žalą. Jam pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Pagal STT ir Prokuratūros informaciją
Kretingos rajono gyventojai Naujuosius metus pasitiko šventiškai, tačiau, anot policijos pareigūnų ir ugniagesių gelbėtojų, pakankamai atsakingai. Gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. policija nustatė du neblaivius vairuotojus, o ugniagesiai gelbėtojai tą naktį nesulaukė nė vieno pranešimo. Petarda sprogo rankoje Nuo gruodžio 31 d. 15 val. iki sausio 5 d. ryto Kretingos rajono policijos komisariatas sulaukė 70 gyventojų pranešimų. Vienas jų – dėl Naujųjų naktį Kretingos mieste vaiko rankoje sprogusios petardos, 3 – buitinių konfliktų. „Šiuo laikotarpiu dirbo ir papildomos pajėgos, kurios koncentravosi į saugumą keliuose, vykdė ir prevencines priemones dėl neblaivių vairuotojų kontrolės, – kalbėjo komisariato viršininkas Algirdas Budginas. – Mūsų pareigūnai, patikrinę per 1 tūkst. vairuotojų, nenustatė nė vieno neblaivaus vairuotojo. Tokie rezultatai džiugina ir rodo, kad visuomenė sąmoningėja.“ Naujųjų naktį Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba sulaukė tik vieno pranešimo. „Gavome pranešimą, kad dega konteineris, bet, nuvykus į įvykio vietą, ši informacija nepasitvirtino“, – paaiškino tarnybos viršininkas Valdas Kundrotas. Sausio 2–4 dienomis Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos visame rajone šalino medžius nuo važiuojamosios kelio dalies. „Gausus sniegas vertė medžius“, – tikino V. Kundrotas. Ugniagesiams patraukti vieną ar net kelis ant važiuojamosios kelio dalies užvirtusius medžius teko Kartenos, Žalgirio, Imbarės, Kūlupėnų seniūnijose. Kai kur gamtos pridarytas išdaigas žmonės spėjo pašalinti dar iki atvykstant ugniagesiams, kai kuriose vietose buvo nuvirtę po 3–6 medžius. „Sausio 2 d. sulaukėme pranešimo ir dėl Ankštakių kaime nuo kelio nuvažiavusio automobilio. Jį atvykę ugniagesiai ištempė į kelią“, – įvardino V. Kundrotas.
Naujųjų išvakarėse finišavo Kretingos rajono mokinių tinklinio pirmenybės jaunučių merginų ir vaikinų grupėse. Anot rajono Kultūros ir sporto skyriaus specialistės Dovilės Višinskienės, aikštelėse virė azartiškos kovos, o nugalėtojai paaiškėjo tik po įtemptų setų. Vaikinų grupėje varžėsi trys komandos: „Salantų gimnazija“, „Darbėnų gimnazija“ ir „Kartenos mokykla-daugiafunkcis centras“. Turnyras vyko dviejų ratų sistema. „Nors po pirmo rato užtikrintai pirmavo pralaimėjimų neturėję darbėniškiai, antras ratas pateikė staigmenų: Salantų gimnazijos rinktinė sugebėjo rezultatu 3:2 palaužti lyderius“, – varžybas komentavo D. Višinskienė. Tačiau susumavus taškus „Darbėnų gimnazijai“ pavyko išsaugoti čempionės vardą. Antrą vietą iškovojo „Salantų gimnazija“, III v. – „Kartenos mokykla-daugiafunkcis centras“. Merginų grupėje dėl trofėjų kovojo keturios ekipos. Po pirmojo rato pirmavusi „Darbėnų gimnazija“ pusfinalyje įveikė karteniškes ir užsitikrino vietą finale. Kitame pusfinalyje „Pranciškonų gimnazija“ nugalėjo „Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos“ merginas. Mažajame finale dėl III v. stipresnės buvo „Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos“ tinklininkės, ketvirtoje vietoje palikusios Kartenos atstoves. „Didžiausia intriga virė finale, po kurio pergalę šventė ir čempionėmis tapo Pranciškonų gimnazijos merginos“, – įspūdžiais po finalo dalinosi D. Višinskienė. Sidabro medaliais pasipuošė „Darbėnų gimnazijos“ komanda. Komandas varžyboms parengė fizinio ugdymo mokytojai: Milda Laureckienė, Marius Meškauskas, Rolandas Juknevičius, Vaidas Mackevičius ir Edmundas Šleinius. Tinklinio kovos Kretingoje nesibaigė – šiais metais startuoja Rajono mokinių tinklinio pirmenybės jaunių merginų ir vaikinų grupėse. --- NAUDINGIAUSI ŽAIDĖJAI Gytis Bumbulis (Darbėnų gimnazija), Edgaras Žioba (Salantų gimnazija), Rokas Liaudinskas (Kartenos mokykla-daugiafunkcis centras), Justė Petrauskaitė (Pranciškonų gimnazija), Samanta Lileikytė (Darbėnų gimnazija), Kamilė Stonkevičiūtė (Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija), Austėja Balsevičiūtė (Kartenos mokykla-daugiafunkcis centras).
„P. n.“ informacija
Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus iniciatyva prieššventiniu laikotarpiu rajone buvo gausiai surengta šventinių turnyrų, kurie sutelkė ne tik mūsų, bet ir aplinkinių rajonų sporto bendruomenę. Šventinis salės futbolo turnyras įvyko ir Salantuose – jį surengė „Salanto“ sporto klubo vadovas Marius Staponkus. Kalėdinis moterų tinklinio turnyras. Jame dalyvavusios keturios moterų tinklinio komandos galutinėje komandų rikiuotėje išsidėstė tokia tvarka: I v. – „Pajūrys“, II v. – „Kretinga“, III v. – „Dagmara“, IV v. – „Plungė“. Naudingiausiomis komandų žaidėjomis pripažintos: Izabelė Žiobakaitė („Pajūrys“), Justina Subačienė („Kretinga“), Normantė Vitauskytė („Dagmara“), Augustė Kazbaraitė („Plungė“). Kalėdinis vyrų tinklinio turnyras. Pirmą vietą ir nugalėtojų vardus iškovojo „Darba“, II v. užėmė „Gargždai“, III v. laimėtoja tapo „Plungė“, IV v. – „Mažasis Kuveitas“. Naudingiausi komandų žaidėjai: Vilius Balsevičius („Darba“), Sergej Smyslov („Gargždai“), Titas Gelvinauskas („Plungė“), Nedas Diemontas („Mažasis Kuveitas“).
Sausio 3 d. Kretingos „Kretinga-Rivilė“, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, išvykoje 95:94 (21:29; 25:22; 20:22; 29:21) po Mantvydo Staniulio taiklaus tritaškio palaužė Mažeikių „M Basket“ (12 pergalių, 10 pralaimėjimų) komandos pasipriešinimą. Kretingiškiai šiose rungtynėse parodė žemaitišką užsispyrimą – likus žaisti 3 min. varžovai dar pirmavo 11 taškų skirtumu (94:83), bet per likusį laiką varžovams neleido pelnyti nė taško, o likus 43 sek. M. Staniulio dvitaškis sumažino svečių deficitą iki dviejų taškų – 92:94. Varžovai savo atakoje taškais nepasižymėjo, o kretingiškiams pergalę nukalė M. Staniulio taiklus tolimas metimas, vainikavęs 12:0 spurtą svarbiausiomis minutėmis. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Julius Kazakauskas (5/12 dvitaškiai, 14/16 baudos, 19 atk. kam., 6 rez. perdavimai, 45 naud balai.) – 24, Mantvydas Staniulis (5/8 tritaškiai) – 19, Justas Žiubrys (2/4 trit.) ir Justin’as Young’as (6/8 dvitaškiai) – po 16, Gytis Mačionis (3/7 dvitaškiai) – 12, Jalen’as Warren’as – 8, Rytis Zabita ir Tautvydas Rudys. „Kretinga-Rivilė“ su 11 pergalių ir 11 pralaimėjimų šiuo metu užima IX turnyrinės lentelės poziciją. Sausio 10 d. kretingiškiai išvykoje susitiks su Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ (19 pergalių, 4 pralaimėjimai), o sausio 13 d. 19 val. namuose priims praėjusių metų čempionus Telšių „Telšius“ (15 pergalių, 6 pralaimėjimai).
Tomas KUBILIUS
2026-ieji – Telšių vyskupijos šimtmečio metai
Palydėję 2025-uosius – Jubiliejaus – metus, dar vadinamus Šventaisiais, žengiame į Lietuvos Bažnyčiai ypatingos reikšmės laikotarpį. 2026-ieji – didžių sukakčių metai: bus minimas Telšių vyskupijos šimtmetis, taip pat vyskupo Motiejaus Valančiaus 225-osios gimimo metinės. Apie šias sukaktis, jų prasmę ir tai, kas suteikia stiprybės ir vilties tarnystėje, kalbėjomės su Jo Ekscelencija Telšių vyskupu Algirdu Jurevičiumi. – Kuo ypatingi Katalikų Bažnyčiai buvo 2025-ieji metai? – Tai buvo visame pasaulyje švenčiami Jubiliejaus metai, dar kitaip vadinami Šventaisiais. Antrą kartą istorijoje Romoje buvo surengtos Lietuvių dienos, kuriose dalyvavo pustrečio tūkstančio lietuvių piligrimų. Tai tapo didžiausiu metų įvykiu, nes iš mūsų vyskupijos ten vyko daugiau kaip penki šimtai piligrimų. O vyskupijos lygiu labai suaktyvėjo piligrimystė ir buvo pradėta melstis už pašaukimus kunigystei, vienuolystei ir šeimai. Susiduriame su problema, kad jauni žmonės nori gyventi tik dėl savęs ir bijo įsipareigoti net ir šeimai, o jei susituokia, tai vengia turėti vaikų, nes jie reikalauja daug dėmesio ir laiko. Mūsų visuomenė yra savęs susinaikinimo kelyje, todėl pokalbiai ta tema su jaunimu ir padrąsinimas nebijoti savęs dovanoti kitam asmeniui iš meilės buvo pagrindinis prioritetas. Nežinau, ar dėl šių iniciatyvų, bet vyskupijoje 0,5 proc. padidėjo besirenkančių mokyklose tikybą mokinių skaičius. Telšių rajone šiais mokslo metais tikybą lankančiųjų padaugėjo 1,6 procento. – Kuo svarbūs Bažnyčiai bus 2026-ieji? – Lietuvos Bažnyčiai 2026-ieji metai yra didžiulės sukakties šventimo laikas. 1926 m. balandžio 4 d. popiežius Pijus XI įsteigė atskirą ir tiesiogiai popiežiui priklausantį teritorinį vienetą – Lietuvos bažnytinę provinciją, o buvusias vyskupijas – Žemaičių, Vilniaus ir Seinų – pertvarkė įsteigdamas Kauno, Panevėžio, Vilkaviškio, Kaišiadorių ir Telšių vyskupijas. Šis sprendimas Bažnyčioje yra tokios pat svarbos, kaip ir Nepriklausomybės Aktas Lietuvos Respublikai. 2026 m. sausio 2 d. Žemaičių Kalvarijoje iškilmingu aktu pradėjome Telšių vyskupijos šimtmečio metus, kurie išsiskleis į įvairias sielovadines, kultūrines, leidybines ir istorijos pažinimo akcijas. Kova su skausmu: kaip išspręsti iškilusią problemą
Kretingoje įsikūrusios privačios neurologijos klinikos „Neurolinija“ gydytojas neurochirurgas Vytautas Grykšas teigė, kad dauguma pacientų į neurochirurgą ar neurologą kreipiasi dėl skausmo: skauda stuburą, nugarą, galvą, skausmas plinta į rankas, kojas, įvairias jų vietas. Skauda kelias dienas, savaites, mėnesius, kartais metus. „Žmonės pradeda domėtis – varto puslapius internete, klausia dirbtinio intelekto, tačiau suprasti iškilusią problemą, esant tokiai gausybei informacijos, yra paprasčiausiai per sunku. Todėl ir verta pasitarti su specialistu, kad jis įvertintų konkrečią paciento situaciją“, – kalbėjo ilgametę patirtį turintis neurochirurgas, pasidalinęs įžvalgomis, kaipgi vis dėlto reikėtų spręsti dėl skausmų iškilusias problemas. Kokia yra neurochirurgo misija Nemažai pacientų, turėdami skausmo problemų, kreipiasi į savo šeimos gydytoją. Atliekami laboratoriniai, radiologiniai, ultragarsiniai tyrimai, konsultuoja vidaus ligų specialistai. Nerandant sisteminės ligos, pacientai nukreipiami reabilitologo priežiūrai, skausmo specialistams. Visame tame tyrimų ir gydymo procese svarbią vietą užima neurochirurgo ir neurologo konsultacija. „Pagrindinė neurochirurgo misija – nustatyti, ar skausmą sukelia konkreti organinė problema, kurią galbūt galima pašalinti chirurginiu būdu“, – paaiškino V. Grykšas. Gydytojo neurochirurgo kompetencija – apžiūrėti pacientą, įvertinti jo neurologinę būklę ir nuspręsti, kokius papildomus radiologinius tyrimus reikėtų atlikti: paprastą rentgeno nuotrauką, kompiuterinę ar magnetinio rezonanso tomografiją. Skirdamas galvos ar stuburo radiologinius tyrimus, specialistas tyrimą atliekančiam radiologui dažniausiai nurodo, kodėl atliekamas tyrimas, ką tikimasi pamatyti tyrimo metu, kokią sritį tas tyrimas turi apimti, kokias papildomas priemones, išryškinančias galimą patologiją, tikslinga panaudoti. Pastaraisiais metais vis labiau prieinama magnetinio rezonanso tomografija. Tyrimas nesukelia radiacinio poveikio, neskausmingas, labai tikslus, bet tinkamas ne visiems: magnetinio rezonanso negalima atlikti pacientams, kuriems implantuoti plieniniai implantai ar elektroniniai stimuliatoriai. Todėl pradėta praktikuoti, kai per magnetinio rezonanso tyrimą laikinai išjungiamas širdies stimuliatoriaus.
Trumpam – Šv. Kalėdų ir Naujų šventėms – duris pravėrusioje Vydmantų Šv. Jono Krikštytojo parapijos Dievo Gailestingumo bažnyčioje sekmadienį apsilankė Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Ganytojas šventadienį Vydmantuose aukojo šv. Mišias, bendravo su parapijos tikinčiais, klebonu Karoliu Petravičiumi. Vyskupas padėkojo vydmantiškiams, klebonui K. Petravičiui už sparčius bažnyčios statybos tempus, linkėjo neužtrukti užbaigiant likusius darbus, atšvęsti statinio paskyrimą Dievo namams jo pašventinimu.
„P. n.“ informacija
Dar iki Naujųjų, gruodžio 30 d., apie 17.54 val. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos vyko į Vydmantų kaime Liepų gatvėje esantį pastatą, kuriame vykdoma komercinė veikla. Atvykus ugniagesiams viduje kilusį gaisrą milteliniais gesintuvais jau buvo užgesinę ten buvę žmonės. Iš pastato iki atvykstant tarnyboms buvo išėję 10 darbuotojų. Nuo įkaitusio dūmtraukio viename kambarių užsidegė apšiltinimo ir apdailos plokštės. Pastatas – mūrinis, dviejų aukštų su mansarda, stogas dengtas skarda. Per gaisrą apdegė ir nuardyta 3 kv. m sienos apdailos ir 4 kv. m lubų. Pastate buvo įrengta priešgaisrinė signalizacija.
„P. n.“ informacija
Žalgirio seniūnijoje, kaip ir kitose Kretingos rajono seniūnijose, 2025-aisiais įgyvendinta įvairių infrastruktūros atnaujinimo darbų: rūpintasi kelių ir gatvių priežiūra, tvarkyti pastatai, spręsti teritorijų apsaugos nuo potvynių klausimai bei kt. „Vienas svarbesnių šių metų pasiekimų – Kretingos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos ministerijai pateikta ir patvirtinta paraiška, pagal kurią Žalgirio seniūnijos sodininkų bendrijoje „Rasa“ esančių pylimų rekonstrukcijai skirta 1,5 mln. eurų, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė. – Per paskutinįjį potvynį buvo užtvindyta didelė šios bendrijos teritorijos dalis. Siekiant išvengti panašių situacijų, jau kitąmet iš Aplinkos ministerijos skirtų ir Savivaldybės lėšų planuojama rekonstruoti apie 1,6 kilometro pylimų.“ Šiemet Žalgirio seniūnijoje nemažai dėmesio skirta kelių bei gatvių priežiūrai: atnaujinta Raguviškių kaimo Raguvos gatvės ruožo, Budrių kaimo Bažnyčios gatvės ruožo, šio kaimo autobusų sustojimo aikštelės bei Bažnyčios ir Sodžiaus gatvių sankryžos asfalto danga. Atsižvelgus į Jokūbavo kaimo bendruomenės ir parapijos klebono prašymą, Jokūbave, prie bažnyčios, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Taip pat šiais metais buvo sustiprintas Mišučių gatvės žvyruotos kelio dangos ruožas iki įvažiavimo į sodų bendriją „Rubuliai“, įrengta papildomų nuovažų, pagilinti pakelių grioviai. Sutvarkytas ir sustiprintas sodų bendrijos „Rasa“ link vedančios Sodų gatvės šlaitas, kurį anksčiau paplaudavo lietaus vanduo, įrengti drenažiniai šuliniai ir pralaidos.
Policija šių metų sausį valstybinės – magistraliniuose, krašto, rajoniniuose – ir vietinės reikšmės keliuose vykdys prevencines priemones. Pareigūnai patruliuos viešai, neviešai ar taikydami mišrųjį patruliavimo būdą. Pareigūnai vykdys šias prevencines priemones: *sausio 8–11 d., 14–17 d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimus; *sausio 19–21 d. – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė; *sausio 24–26 d. – važiavimo per sankryžas, geležinkelio pervažas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė; *sausio 28–30 d. – transporto priemonių vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, ir pan.), kontrolė. Taip pat privalomų saugos priemonių (saugos diržų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų), saugos šalmų) naudojimo kontrolė.
Pagal Lietuvos policijos informaciją
Lietuvos jaunimo sostinės metus užbaigė iškilmingais apdovanojimais
Kretingos sporto centre įvykusiuose kasmetiniuose Jaunimo apdovanojimuose, kaip ir pernai, buvo įteikta 10 nominacijų: Metų jaunimo lyderis, aktorius, savanoris, nata, spalva, enciklopedija, sportininkas, organizacija, kampelis, darbuotojas. Renginį pradėjo Kretingos vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ aktoriai, kuriems padėkota už kūrybinį indėlį per visus „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“ metus. Susirinkusiuosius pasveikinęs renginio vedėjas Artūras Ženčius akcentavo, kad 2025-ieji Kretingai buvo išskirtiniai – per metus kartu su jaunimu buvo įgyvendinta beveik 100 įvairių renginių, veiklų ir susitikimų, dalis jų – pirmą kartą Kretingoje ar Lietuvoje. Prieš vakaro kulminaciją – grupės „Katarsis“ koncertą – įvyko dvi svarbios ceremonijos: Lietuvos jaunimo sostinės simbolio – riedlentės – perdavimas ir 2025 metų Jaunimo apdovanojimai. Išrinkti geriausieji Jaunimo apdovanojimų ceremoniją kartu su Jaunimo reikalų taryba surengė Kretingos rajono savivaldybė. Į sceną pasveikinti ir pradėti apdovanojimus pakviesta Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Vaida Jakumienė pasidžiaugė jaunimo aktyviu įsitraukimu į veiklas: „Nominuoti jaunuoliai pasirinko ne tik stebėti, bet ir veikti, o apdovanojimai apibendrina visų jų sunkų darbą per metus.“ Metų jaunimo lyderio nominacijoje nugalėjo Austėja Mažrimaitė, surinkusi 1 tūkst. 494 balsus. Ji – pirmūnė, klasės seniūnė, aktyvi savanorė ir tarptautinių, regioninių konkursų dalyvė. Antroje vietoje – Mindaugas Mažeikis, trečioje – Martyna Mikelkevičiūtė. „Mėgstu viską daryti tyliai, manau, kad šis įvertinimas mane paskatins dar aktyviau ir garsiau dalyvauti ne tik mokyklos veiklose, bet ir pasireikšti rajono jaunimo iniciatyvose“, – negalėdama patikėti, kad tapo Metų jaunimo lydere, „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos dešimtokė A. Mažrimaitė. Metų jaunimo aktoriaus titulas atiteko Augustui Galdikui iš vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“. Jis vaidino įvairiuose spektakliuose ir dalyvavo tarptautiniame 10 dienų trukusiame projekte „Edered“ Italijoje, per kurį jaunuoliai iš skirtingų Europos šalių sukūrė bendrą pasirodymą. „Manau, mane pastebėjo už aktyvią veiklą teatre. Šis įvertinimas tik dar labiau paskatina imtis ir sudėtingesnių vaidmenų teatre“, – tvirtino Pranciškonų gimnazijoje besimokantis Augustas. Metų jaunimo savanorio nominacijoje triumfavo Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo auklėtinis Mindaugas Mažeikis, surinkęs 1 tūkst. 248 balsus. Jis aplenkė savo brolį Vilių Mažeikį ir Edviną Zobernį. Metų jaunimo kampelio apdovanojimas atiteko Kretingos atvirai jaunimo erdvei „Savas kampas“, veikiančiai Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje, kurioje šiemet taip pat veikė ir savanorių štabas. Prizą atsiėmė bibliotekos darbuotoja darbui su jaunimu, kuravusi savanorių štabą, Inga Mažeikienė kartu su keliais savanoriais.
„Rūpestėliams“ – sodininkų bendrijos dovanos
Kretingos miesto sodininkų bendrijos „Draugystė“ gyventojai prieš Kalėdas surengė gerumo akciją, skirtą labdaros valgyklai „Rūpestėliai“: sodininkai surinko įvairių gėrybių ir atgabeno į valgyklą, kad paskalsintų kasdien ruošiamus pietus ir kad kiekvienas valgytojas išsineštų dovanų po paketą maisto – konservų, saldumynų, kitų produktų. Šios gerumo akcijos iniciatorė sodininkų bendrijos „Draugystė“ pirmininkė Loreta Žukauskienė pasakojo, kad mintis paremti labdaros valgyklą ir jos valgytojus užgimė prisiminus anapilin iškeliavusios pirmosios jos šeimininkės Apolonijos Bernotienės pasišventimą, gerus jos darbus, kuriuos šiandieną tęsia Apolonijos draugė ir bendražygė Vita Petrauskaitė. „Įsikalbėjome su garbaus amžiaus dabartine valgyklos šeimininke Vita, ji sakė, kad tęsti darbus, aukojantis dėl vargdienių, ji pasižadėjo Apolonijai gulint mirties patale, todėl savo žodžio laikosi. Paklausiau, ko šiandieną labiausiai reikėtų valgyklai, ji atsakė, kad higienos ir plovimo priemonių, o taip pat – konservų, skanumynų, kad ji kiekvienam atėjusiajam pavalgyti galėtų suruošti po kalėdinę dovanėlę. Pagalvojau, galėtume mes, sodininkai, suteikti tokią pagalbą, paraginau socialiniuose tinkluose ir sulaukiau bene 30 gyventojų geranoriškų atsiliepimų“, – teigė L. Žukauskienė.
|
|
