|
|
|
(2004) 2025-11-18Aikštelės statytojai turės jungtis prie vandentiekio ir nuotekų tinklų
Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) išnuomojus valstybinės žemės sklypą Imbarės seniūnijos Gargždelės kaime, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) statys antrą Kretingos rajone didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (DGASA). Meras Antanas Kalnius iškėlė sąlygą jungtis prie Salantų vandentiekio ir nuotekų tinklų – verslininkai to daryti kol kas nelinkę. Bendrajam planui nenusižengs Kaip „Pajūrio naujienoms“ paaiškino KRATC atstovas Arūnas Liubinavičius, dabar ruošiamas teritorijos detalusis planas, o kai iš Savivaldybės bus gautos aikštelės projektavimo sąlygos, matys, kokias procedūras privalu įvykdyti. Klaipėdos regione yra daugiau kaip dešimt metų veikiančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, kurios nėra prijungtos nei prie vandentiekio, nei prie kanalizacijos tinklų. Pagal KRATC viziją, planuojamoje naujoje aikštelėje Gargždelės kaime taip pat poreikio jungtis nesą, kadangi kad ten nuolatinė darbuotojo vieta nenumatyta. Bet panašu, kad Kretingos rajono Savivaldybė nenusileis. A. Kalniaus žodžiais, KRATC nėra kuo nors išskirtinė įmonė, kad galėtų nusižengti rajono Bendrajam planui ir kad jai būtų sudarytos kitokios sąlygos negu visiems. Kad nebus nuolatinio KRATC darbuotojo, meras netiki – toks tikrai atsirasiąs. „Tai kur tas žmogus tada eis gamtinių reikalų? Be to, juk ir krovininis transportas atvažiuos į tą aikštelę, atliekas atveš klientai – jiems irgi normalias sąlygas reikia sudaryti. Šnekam, kad Lietuvoje išvis nebeturi likti lauko tualetų, o čia – dėl vienos verslo rūšies daryti išimtį? Apie ką kalbam – dvidešimt pirmam amžiuj gyvenam, norisi žmogiškai išspręsti, kad aplinka būtų ekologiška, švari“, – savo poziciją dėstė A. Kalnius. Didelių gabaritų atliekų aikštelės atsiradimu netoli Salantų jis suinteresuotas – ir rajono Tarybos posėdyje politikų prašė sprendimui pritarti. Neįgyvendinus projekto, Savivaldybės lauktų bauda, delsti nebėra ko – 2021–2027 m. Europos Sąjungos finansavimo laikotarpis baigiasi.
Lapkričio 14 d. visame pasaulyje minima Pasaulinė diabeto diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į cukrinį diabetą, jo priežastis, požymius ir valdymo galimybes. „Tai diena, kai viso pasaulio diabeto bendruomenės susitelkia siekdamos didinti supratimą apie šią ligą, parodyti vienybę ir paskatinti žmones labiau rūpintis savo ir artimųjų sveikata“, – teigė „Kretingos „Diabeto IQ“ klubo vadovė Simona Mikelkevičienė. Pasaulinę diabeto dieną daugelyje Lietuvos miestų vyksta įvairūs pramoginiai ir edukaciniai renginiai, paskaitos, paramos ir prevencinės diabeto akcijos. Kretingos diabeto bendruomenė šią dieną paminėjo lapkričio 13 d. šv. Mišiomis, aukotomis už visus, sergančius cukriniu diabetu, ir jų artimuosius. Mišios vyko Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, kurioje skambėjo maldos už sveikatą, stiprybę ir tarpusavio palaikymą. Vakare bažnyčia nušvito mėlyna spalva – tai pasaulinis diabeto simbolis, reiškiantis viltį, vienybę ir palaikymą visiems, gyvenantiems su šia liga. Pasak Kretingos diabeto bendruomenės narių, ši diena jiems yra ne tik minėjimo proga, bet ir svarbus priminimas apie bendruomenės jėgą, supratimą ir dalijimąsi patirtimi. „Ši diena mums – galimybė sustoti, pagalvoti apie sveikatą, apie vienas kitą ir apie tai, kad nesame vieni“, – sakė bendruomenės atstovai. S. Mikelkevičienės teigimu, Kretingos bendruomenės nariai lapkričio 15 d. aktyviai dalyvavo ir Lietuvos mastu organizuotame Pasaulinės diabeto dienos minėjimo renginyje Kaune. Tądien visos šalies diabeto bendruomenės, medikai ir visuomenės nariai susirinko į tradicinį žygį nuo Šv. arkangelo Mykolo (Soboro) bažnyčios iki Kauno pilies ir prekybos centro „Akropolis“. Buvo surengta prevencinė diabeto akcija, per kurią visi norintieji galėjo pasimatuoti gliukozės kiekį kraujyje, o vakare dalyvių laukė grupės „Biplan“ koncertas – džiaugsmingas ir bendrystės kupinas akcentas.
KRETINGA J. PABRĖŽOS g. lapkričio 14 d. 09.10 val. garažų masyve esančiame garaže rastas mirusio vyro, gimusio 1945 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. PALANGA UŽKANAVĖS g. lapkričio 15 d. apie 14.20 val., išlaužus gyvenamojo namo durų spyną, buvo patekta į namo vidų ir pavogtas dujų katilas „Baxi“. Žala tikslinama. Pradėtas tyrimas dėl vagystės. KURŠIŲ tak. lapkričio 15 d. apie 21 val. automobilio „Audi“ vairuotojui, gimusiam 1992 m., nustatytas 2,25 prom. neblaivumas.
Parengė Edita KALNIENĖ
šios techninio sporto šakos entuziastai įrodė savo siekių tikrumą ir gebėjimą sutelkti plačią bendruomenę jiems įgyvendinti. Šeštadienį klubo surengtame šventiniame renginyje klubo narius, rėmėjus, svečius sveikinęs motobolo klubo „Kretinga“ direktorius Egidijus Putkalis, vienerių metų klubo istoriją, pasitelkusi skaidres, papasakojusi klubo valdybos narė Lukrecija Lengvinė skelbė, kad motobolo klubas „Kretinga“ įsitvirtino ne tik Kretingoje, bet jau yra žinomas ir užsienyje. Spalį naujasis motobolo klubas „Kretinga“ įstojo į Lietuvos motociklų sporto federaciją. Savivaldybei nesuteikus galimybės treniruotėms, varžyboms naudotis motobolo baze Tiekėjų gatvėje, ją dalinantis su senąja Kretingos motobolo komanda, naujojo motobolo klubo nariai padedant rėmėjams, klubo bendruomenei Kretingoje rėmėjų skirtame žemės sklype įsirengė naują motobolo aikštę.
Pirmieji dar nebaigtą statyti aikštę klubo jaunimo komandos nariai išbandė balandį, o gegužę buvo baigti svarbiausi aikštės statybos darbai. Birželio mėnesį savoje aikštėje klubas „Kretinga“ rungtyniavo su svečių iš Vokietijos „Tornado“ klubo komanda. Liepos mėnesį klubo „Kretinga“ komanda buvo išvykusi į „Tornado Open“ turnyrą Vokietijoje, kur užėmė III vietą, o komandos vartininkas Laimonas Savickas buvo pripažintas geriausiu turnyro vartininku. Rugpjūčio mėnesį dalyvavo varžybose Vokietijos Halė mieste ir nustebino šių varžybų organizatorius komandos aistruolių iš Lietuvos gausa – jų buvo daugiau negu iš Vokietijos pusės. Lietuvoje pirmąsias varžybas klubas „Kretinga“ sužaidė balandį Radviliškyje. Sezoną užbaigė spalį draugiškomis klubo suaugusiųjų ir jaunimo komandų varžybomis savoje aikštėje. Pirmaisiais veiklos metais klubas „Kretinga“, padedant rėmėjams, įsigijo 17 sportinių motociklų. Motobolo klubas „Kretinga“ šiuo metu vienija 20 žaidėjų. Ateinančiais – 2026 – metais prie komandos planuoja prisijungti ir 3 mergaitės. Norinčių motobolą žaisti berniukų yra daugiau, bet nebeužtenkama turimų 17 motociklų. Šventiniame vakare buvo pagerbtas gausus būrys motobolo klubo „Kretinga“ rėmėjų, jų svarbiausi: teritoriją varžybų aikštei suteikusi UAB „Trust Subcontracting“, HBH, „Boom Park“, UAB „Pajūrio gerbūvis“, MB „Erkasa“, „EG kompiuteriai“. Pirmųjų metų veiklos sutartį minėjusį motobolo klubą „Kretinga“ pasveikino Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius. „Yra du klubai, žiūrėsime, kažkokį sprendimą turėsime rasti“, – kalbėjo meras, leidęs suprasti, kad rajono valdžia atsigręžia į naująjį motobolo klubą. A. Kalnius motobolo klubui „Kretinga“ padovanojo vėliavą su Kretingos rajono savivaldybės Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu herbu.
„P. n.“ informacija
Lapkričio 13 d. Kretingos „Kretinga-Rivilė“ išvykoje 80:86 (18:28; 32:16; 11:24; 19:18) turėjo pripažinti praėjusių metų URBO-NKL čempionų Telšių komandos „Telšiai“ (8 pergalės, 4 pralaimėjimai) pranašumą. Rungtynes užtikrintai pradėję Žemaitijos sostinės atstovai po pirmųjų dešimties minučių pirmavo dviženkliu skirtumu (28:18), bet II kėlinį kretingiškiai pelnė 32 taškus ir į didžiąją pertrauką išėjo pirmaudami – 50:44. Trečias kėlinys vėl priklausė šeimininkams: sužaidus dvi su puse minutės, jie persvėrė rezultatą savo naudai (51:50), o baigiantis kėliniui padidino persvarą iki 7 taškų – 68:61. Likus žaisti dvi minutes po J. Kazakausko dvitaškio kretingiškių atsilikimas sumažėjo iki dviejų taškų – 80:78, bet varžovams pavyko atlaikyti šturmą ir iškovoti pergalę. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Julius Kazakauskas (8/13 dvitaškiai, 13 atk. kamuolių, 26 naud. balai) – 19, Mantvydas Staniulis (3/6 tritaškiai, 8 rez. perdavimai) – 13, Justas Žiubrys – 11, Rytis Zabita (5/6 dvitaškiai) – 10, Gytis Mačionis (5 atk. kamuoliai, 3 per. kamuoliai) – 9, Tautvydas Rudys (4/5 dvitaškiai) – 8, Justin’as Young’as (5 atk. kamuoliai, 2 blokai) – 7, Jalen’as Warren’as – 3, Edgaras Danys.
Aplinkos ministerija 2025–2026 m. medžioklės sezonui nustatė 307 vilkų sumedžiojimo limitą. Pernai ir užpernai medžiotojams buvo leista nušauti 341 vilką, o sumedžiota atitinkamai 326 ir 281 plėšrūnas. Limitas „susitraukė“, bet ūkininkai, patiriantys nuostolių dėl aštriadančių išpuolių prieš jų auginamus gyvulius, norėtų, kad pilkių populiacija būtų sumažinta dar labiau. Ir jų noras suprantamas – Aplinkos ministerijos duomenimis, iki 2025 m. spalio 1 d. atlyginant ūkiniams gyvūnams padarytą žalą augintojams išmokėta kompensacijų suma – 151 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 82 vilkų šeimos Leidžiamo sumedžioti vilkų skaičiaus sumažinimas vertinamas įvairiai: ūkininkai kalba apie būtinybę saugoti ūkinius galvijus, medžiotojai – apie populiacijos reguliavimą, o gamtosaugininkai akcentuoja vilkų svarbą ekosistemai. Pagal Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos 2024–2025 m. sumedžiotų vilkų tyrimų rezultatus ir 2024–2025 m. žiemos apskaitų pagal pėdsakus sniege ir pranešimų apie vilkų buvimą registravimus visus metus, skaičiuojama, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 82 vilkų šeimos. 2022–2023 m. jų buvo ne mažiau kaip 91 šeima. Vilkų išpuolių mažėja Vilkų ūkiniams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais išlieka gana didelė – gyvulių augintojams iki 2025 m. spalio 1 d. atlyginant ūkiniams gyvūnams padarytą žalą išmokėta 151 tūkst. eurų kompensacija. Kiek žalos šie keturkojai medžiokliai padarė Rietavo savivaldybės, Plungės, Mažeikių, Telšių, Skuodo, Kretingos, Klaipėdos rajonų savivaldybių gyvulių augintojams? Ministerijos teigimu, išpuolių prieš ūkinius galvijus mažėja, tad, palyginus 2025 m. ir 2024 m. duomenis, išaiškėjo, ar tendencija būdinga ir šiems rajonams.
Šv. Pranciškaus onkologijos centras – ligonių vilties oazė
Šį lapkritį Klaipėdoje, greta ligoninių komplekso, įsikūręs Šv. Pranciškaus onkologijos centras atšventė savo veiklos 20-metį. Ta proga į šv. Mišias Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje iš visos Vakarų Lietuvos susirinko gausi bendruomenė, vienijanti onkologinius ligonius ir jų artimuosius, bei dvasiniame kelyje juos lydinčius brolius pranciškonus, taip pat – gydytojus, slaugytojus ir kitus šio centro geradarius. Dievas vedė brolius ir geradarius Išvien su bendruomene Aukščiausiajam už vedimą vilties ir tikėjimo keliu dėkojo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos provincijolas Evaldas Darulis ir Klaipėdoje tarnaujantys broliai pranciškonai Astijus Kungys ir Alvydas Virbalis. Bendruomenės dvasinis globėjas A. Kungys, cituodamas evangelisto Šv. Pauliaus žodžius, susirinkusiuosius pavadino šviesos vaikais, iš jų išskirdamas Aldoną Kerpytę, bendruomenės įkūrėją ir jos vadovę. „Onkologinė liga žmogaus gyvenime yra didelė nelaimė. Bet kai ji palietė Kretingos šviesulį Aldoną, tuomet dirbusią viešosios bibliotekos direktore, „apmiręs grūdas ėmė lįsti iš žemės“ – dar ligoninėje ji subūrė pirmąsias moteris, – prisiminė brolis Astijus. – Iš pradžių jos glaudėsi pas seseris pranciškones „Špitolėje“. Tarnauti klebonu į Kretingą tuomet atvykęs brolis Evaldas jau rado išaugusią „Vilties piligrimų“ bendruomenę, kuri nebetilpo „Špitolėje“. Todėl išvien su gvardijonu Benediktu Jurčiu priglaudė ją po pranciškonų vienuolyno stogu.“ Brolis Astijus emocingai prisiminė, kaip B. Jurčys išvien su broliais ėmė austi mintį – pastatyti onkologijos centrą greta ligoninių komplekso Klaipėdoje, kad besigydantys žmonės jame galėtų rasti ramybę, atgauti dvasines jėgas. „Vieniems, be Dievo vedimo, nebūtų pavykę sutelkti geradarius, nes statyba prasidėjo tarsi iš niekur ir tuščiomis kišenėmis. Tuometinis Klaipėdos miesto meras Rimantas Tarasevičius padėjo parūpinti sklypą prie ligoninės, statinius planavo architektai Saulius Plungė ir Rimmaudo Nunzio iš Italijos. Šiuo Dievo planu brolis Benediktas įtikino užsienyje gyvenančias savo tetas Jūratę, Eleonorą ir Janiną, kurios skyrė pinigų statybų pradžiai, o vėliau Dievas veikė per verslininko Martino Gusiatino šeimą, paaukojusią solidžią sumą pinigų.“
Lapkričio 12 d. Kretingoje įvyko Pietų Baltijos regiono programos projekto „Centralizuoto šilumos tiekimo sistemų dekarbonizacija“ (DecarbonDHS) seminaras-diskusija „Lietuvos mažųjų savivaldybių patirtis vystant centralizuoto šilumos tiekimo sistemas ir jų perspektyvos“. Projekte dalyvauja Kretingos rajono savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė Kretingos šilumos tinklai ir Lietuvos energetikos institutas, kurie ir organizavo renginį. Seminaro metu buvo pristatytas projektas „Centralizuoto šilumos tiekimo sistemų dekarbonizacija“, jo metu vykdomi darbai bei kaimyninių projekte dalyvaujančių šalių patirtis vykdant dekarbonizacijos procesą. Seminare UAB „Kretingos šilumos tinklai“ patirtimi pasidalijo įmonės gen. direktorius Donatas Gedmintas, papasakojo per pastaruosius penkerius metus įgyvendintus investicinius projektus, dalyvavimą tarptautiniuose projektuose.
UAB „Alytaus šilumos tinklai“ gen. direktorius Mindaugas Nevardauskas, UAB „Jonavos šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas komercijai ir investicijoms Tomas Janušas ir UAB „Plungės šilumos tinklai“ gen. direktorius Dainius Budrys savo pranešimuose ypač daug dėmesio skyrė centralizuoto šilumos tiekimo skaitmenizacijai, kuri matoma kaip perspektyvi ir neišvengiama tokių sistemų plėtros ir modernizavimo kryptis, dekarbonizuojant šilumos tiekimo sektorių ir pereinant prie ketvirtos ar net penktos kartos sistemų. Lietuvos energetikos instituto atstovas Justas Šereika pristatė vykdant projektą naujų plėtros galimybių vertinimus Kretingoje naudojant nPro programą, skirtą techniniam bei ekonominiam modeliavimui planuojant naujų technologijų diegimą centralizuoto šilumos bei vėsumos tiekimo vystyme. Seminare-diskusijoje dalyvavo ir svečiai iš kaimyninių Šilutės bei Šilalės rajonų savivaldybių šilumos tiekimo įmonių, Klaipėdos universiteto, Klaipėdos valstybinės kolegijos.
„Vakarų Lietuvos“ informacija
Vydmantai – bendruomenė, auganti greta vėjo parkų
Vydmantai – tarp Palangos ir Kretingos įsikūrusi gyvenvietė, kur žmonės vieni kitus vadina vardais. Čia jie susiburia ne dėl pareigos, o dėl noro kurti tokią gyvenvietę, kurioje gera gyventi, kur gimsta tradicijos ir kur net mažos iniciatyvos užauga iki didelių sprendimų. Per daugelį metų augusi bendruomenė iš mažo kaimo sukūrė vietovę, kur svarbiausia – žmonių ryšys ir tarpusavio pasitikėjimas. Pastaraisiais metais prie šio augimo prisidėjo ir „Ignitis renewables“ – žaliosios energijos lyderė Baltijos šalyse, kuri vietinius gyventojus pažįsta ne tik kaip kaimynus, bet ir kaip partnerius. Gyvenvietė, kuri vienija žmones „Didžiuojuosi, kad esu vydmantiškis. Nebijau sakyti, kad gyvenu kaime, nes čia yra viskas – jūra ir darbas visai šalia, o žmonės tokie, kad net nepažįstamą sutikęs jauti šilumą. Šita vieta – miela širdžiai. Gyveni ramiai, bet tuo pačiu jauti judėjimą, augimą. Tai, ką mes po truputį čia kuriame, yra didelė vertė – gyvenvietė, kuri kasmet tampa vis gyvesnė ir gražesnė“, – teigė Vydmantų kaimo bendruomenės pirmininkas Simas Končius. „Čia susitiko žmonės iš skirtingų Lietuvos kampelių, tačiau netruko tapti viena šeima. Stebina galbūt tai, kad suvažiavę iš visos Lietuvos – atsivežę savo papročius, įpročius – gyventojai vis tiek kartu sugebėjo sukurti vienovę. Jie labai užsispyrę – jeigu jau nusprendžia siekti tikslo, jų niekas nesustabdys. Būtent tas užsispyrimas ir yra uždegantis“, – kalbėjo Vydmantų klebonas Karolis Petravičius.
Kretingos rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl Kretingos rajono Vydmantų kaimo pėsčiųjų ir dviračių tako apšvietimo projektavimo bei įrengimo darbų. Takas turėtų būti apšviestas kitų metų pabaigoje. „Bus apšviesta 2,36 kilometro pėsčiųjų ir dviračių tako – nuo Žibalės gatvės iki Pušų gatvės. Tako apšvietimui pasirinktos modernios ir ekonomiškos saulės baterijos, – sakė Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė. – Idėją apšviesti taką pasiūlė patys Vydmantų gyventojai, dalyvavę 2025 m. Gyventojų iniciatyvų konkurse. Didelės apimties iniciatyvų kategorijoje – iki 120 tūkst. eurų – idėja sulaukė 1254-ių gyventojų balsų ir pateko tarp keturių Savivaldybės lėšomis įgyvendinamų projektų“. Sutartis pasirašyta su Kretingos rajono savivaldybės administracijos skelbtą konkursą laimėjusia MB „Proinstall“, visi darbai kainuos 117 tūkst. eurų. Kretingos rajono savivaldybė yra pirmoji rajono savivaldybė Lietuvoje, savo gyventojams pasiūliusi tiesiogiai skirstyti dalį Savivaldybės biudžeto. Idėjas Gyventojų iniciatyvų projektui Kretingos rajono gyventojai gali teikti nuo 2020-ųjų. Per projekto gyvavimo laikotarpį iš viso jau išrinktos 23 iniciatyvos. Jau įrengtas plaukiojantis fontanas Kretingoje, pontoninis tiltas Vydmantų karjere, apšvietimas sporto aikštelėje prie Kretingos J. Pabrėžos universitetinės gimnazijos, viešoji erdvė Senosios Įpilties poilsiavietėje, sporto treniruoklių aikštelė Vydmantuose, riedučių, riedlenčių ir BMX dviračių parkas Vydmantuose, pramogų sala prie M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kretingoje, bendruomenės centro viešoji lauko erdvė Barzdžiuose, vaizdo stebėjimo kameros Pastauninko parke Kretingoje, šviečiančių sūpynių parkas Darbėnuose, nauji pėsčiųjų takai Kurmaičiuose ir Kretingoje bei laisvalaikio erdvė Juodupėnuose, riboženklis Darbėnuose, atnaujinta Šukės kaimo poilsio erdvė – Kaimynų parkas, sutvarkyta dalis Akmenos upės pakrantės bei įrengta poilsio erdvė, taip pat įrengtas „Rūko takas“ Vydmantuose, amfiteatras Kretingsodyje, apšvietimas Rūdaičiuose.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Ar ligoninė bus priversta stabdyti kai kurias medicinos paslaugas
Viešoji įstaiga (VšĮ) Kretingos ligoninė gyvena nerimo dienas – ji priversta stabdyti paslaugų teikimą, nes pagal finansinę išraišką šiuo metu ji jau suteikė paslaugų už visus 2025-uosius metus. Valstybinės ligoninių kasos neapmokėtų paslaugų suma – 0,6 mln. Eur. „Neteikti paslaugų – blogiausia, kas gali nutikti ne tik rajono, bet ir regiono žmonėms“, – įsitikinusi Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Jolanta Girdvainė. Kretingos ligoninė medicinos paslaugas teikia ne tik Kretingos rajono, bet ir Palangos, Skuodo, Klaipėdos miesto ir rajono gyventojams. Ligoninės administracijos skaičiavimu, dėl pertvarkos Klaipėdos universiteto ligoninėje apie 26 proc. pacientų gauti medicinos paslaugų atvyksta į Kretingos ligoninę. Skuode nėra gydymo įstaigos ir gydytojų, kurie teiktų stacionarias ir II lygio ambulatorines paslaugas. Vadinasi, Šiaurės vakarų Lietuvos regione Kretingos ligoninei dirbant visa apimtimi, ji ir suteikia daugiau paslaugų, o kažkas jų suteikia mažiau. Tad negi Valstybinei ligonių kasai nesumokėjus 0,6 mln. Eur už suteiktas paslaugas, Kretingos ligoninė bus priversta neteikti Kretingos ir kitų rajonų gyventojams medicinos paslaugų? Su šia situacija „Pajūrio naujienos“ supažindino Sveikatos apsaugos ministeriją ir Valstybinę ligoninių kasą. Kas sakoma šių institucijų komentaruose?
Palangoje degė dviaukštis daugiabutis
Palangoje, Tvenkinių gatvėje, lapkričio 17 d. apie 3.12 val. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos gavo pranešimą, kad dega butas. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams dviejų aukštų daugiabutis gyvenamasis namas degė atvira liepsna. Per gaisrą sieninėje spintoje sudegė 3 elektros skydinės, apdegė sieninė spinta, sudegė kondicionierius, aprūko patalpos.
„P. n.“ informacija
Tolerancijos dieną įžiebė širdžių švyturius
Praėjusį savaitgalį per Kretingą ir Salantus nuvilnijo Tolerancijos dienos renginiai, kuriuos organizavo Kretingos dienos veiklos centras ir jo padalinys Salantuose išvien su partneriais – Jurgio Pabrėžos universitetine gimnazija, Marijos Tiškevičiūtės mokykla, Simono Daukanto progimnazija, Kretingos lopšeliais-darželiais „Pasaka“, „Žilvitis“, „Ąžuoliukas“, taip pat Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialu ir Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Kretingos viltis“. Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija tądien virto švyturių meka, mat švyturys yra tolerancijos simbolis, kuriuo buvo išpuoštas ne tik holas – dalyviai segėjo ženkliukus su švyturių simbolika. Šios gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys, pasitikęs svečius, akcentavo, kad ši diena yra laikas, verčiantis sustoti, pamatyti ir gerbti šalia esantį kitokį žmogų: „Visi esame skirtingi, tačiau vienodai svarbūs. Šiandieną esame čia, kad būtume viena šeima, kad mūsų širdys plaktų vienodu ritmu“, – būtent šiuos vadovo žodžius palydėjo miesto lopšelių-darželių vaikų jungtinis choras, vadovaujamas pedagogės Indrės Juodeikienės, atlikęs dainą „Tuk tuk, širdele“. Pilnoje gimnazijos salėje susirinkusiuosius sveikindama šventės organizatorė Dienos veiklos centro vadovė Birutė Viskontienė akcentavo, kad šis tradicinis renginys šiemet esąs kitoks, nes pasistengta sukviesti kuo gausiau ir įvairių ugdymo įstaigų dalyvių. „Nesvarbu, kokia socialinė padėtis, tautybė, odos spalva, kokia kalba kalbame, kokie mūsų gebėjimai, turime matyti vieną šalia kito“, – tvirtino ji, dėkodama visiems dalyviams už palaikymą šventėje.
Kretingos rajono savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus šių metų jaunimo apdovanojimams. Iš viso nominuoti planuojama 10 jaunų žmonių, pagal tas pačias nominacijas kaip ir pernai. „Jaunimo reikalų taryba nesiūlė teikti naujų nominacijų ir patvirtino tokias pačias kaip ir praėjusiais metais, nes jos – pasiteisino“, – tikino jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė. Siūlyti kandidatus kviečiama pagal šias nominacijas: metų jaunimo lyderis (-ė), metų jaunimo savanoris (-ė), metų jaunimo organizacija, metų jaunimo darbuotojas (-a), metų jaunimo kampelis, metų jaunimo enciklopedija, metų jaunimo spalva, metų jaunimo nata, metų jaunimo sportininkas (-ė), metų jaunimo aktorius(-ė) „Visada sulaukiame pasiūlymų visoms nominacijoms. Mažiausiai esame turėję 2, daugiausiai 6–7 pasiūlymus, bet įprastai būna apie 3–4 nominantus“, – tvirtino jaunimo reikalų koordinatorė. Jaunimo apdovanojimų 2025 renginiu Kretinga užbaigs visus metus. Jis numatomas gruodžio 28 d. „Norime padaryti įspūdingus apdovanojimus. Dabar kalbamės su atlikėjais, kuriuos norime kviesti būtent šiai dienai, tačiau, kas atvyks, dar negaliu atskleisti“, – kalbėjo I. Biliūnaitė-Rušinskė. Nors šie apdovanojimai užbaigs metus, tačiau tai nebus projekto „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“ uždarymo renginys. „Jaunimo sostinės metus planuojame užbaigti gruodžio 19 d. Padėkos vakaru“, – teigė Jaunimo reikalų koordinatorė. Jaunimo apdovanojimai 2025 bus finansuojami ir rajono Savivaldybės biudžeto. Kol kas tiksli suma dar nėra žinoma. --- Kandidatus nominacijoms teikti galima iki lapkričio 30 d. el. p. inga.rusinske@kretinga.lt arba tel. 0 687 11662.
„P. n.“ informacija
Atvira diskusija – ko nori jauni žmonės Kretingoje
Per 60 jaunuolių susirinko į Jaunimo reikalų tarybos organizuotą diskusiją „Kas, jeigu ne aš?“, per kurią išsakė savo mintis ir lūkesčius kitiems metams. Tarpusavyje diskutavo jaunuoliai, Jaunimo reikalų tarybos nariai ir rajono politikai. Pristatė projektą Nors renginys atrodytų – rimtas, jaunuoliai nepabūgo susirinkti ir diskutuoti. Tiek pristatymo klausėsi, tiek diskusijose dalyvavo įvairaus amžiaus, skirtingų interesų, pomėgių jaunuoliai. „Dalyvavo Žemaitijos skautų organizacijos, vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“, rajono ugdymo įstaigų, sporto organizacijų atstovai. Labiausiai džiugino, kad į renginį atėjo ir tiesiog pro šalį ėję ar net pavieniai jaunuoliai, kai kurių jų anksčiau renginiuose netekę matyti“, – rezultatu džiaugėsi Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė. Susirinkusiesiems jaunimo reikalų koordinatorė pristatė projekto „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“ įgyvendintas veiklas, klausdama, kuriose jų jaunuoliai dalyvavo ar dalyvautų, jeigu būtų organizuojama vėl. „Norėjome supažindinti visus susirinkusiuosius, kas jau nuveikta, kad būtų paprasčiau diskutuoti atvykus politikams, ir diskusija nebūtų tuščia“, – akcentavo renginį vedęs viešosios įstaigos „Politikos tyrimų ir analizės institutas“ vadovas Marius Ulozas. Pristatyme pranešėja išskyrė daugiausiai susidomėjimo sulaukusius, išskirtinius renginius. Vieni jų – masinio kvadrato žaidimas, Šiaurės Europos mėgėjų teatro aljanso (NEATA) jaunimo teatrų festivalis, jaunimo lyderių programa. Akcentuotas ir savanorių štabas, kuriame savanoriauti užsiregistravę 60 jaunuolių. Renginio dalyviams pristatyti ir būsimi sostinės renginiai. „Suskaičiavome, kad visuose projekto renginiuose dalyvavo 6 tūkst. 14–29 metų jaunuolių, 8 tūkst. žiūrovų, 130 savanorių“, – įvardino I. Biliūnaitė-Rušinskė. Visoms iniciatyvoms per 2025 m. buvo skirta: 30 tūkst. Eur – valstybės, 40 tūkst. – Savivaldybės, 5 tūkst. – verslo lėšų, dar 100 tūkst. iš įvairių kitų šaltinių, pavyzdžiui, rajone veikiančių organizacijų parengtų projektų.
Kaip administruojami daugiabučiai
Regis, publikacijoje „Kuo turėtų būti pagrįstas kaupiamųjų lėšų naudojimas“ (PN, 2025 11 07) paliečiau jautrią temą. Iš klausimų suprantu, kad žmonės yra pasimetę tarp daugiabučių administravimo būdų. Todėl paaiškinsiu teisę ne teisine kalba. Pagal LR teisinį reguliavimą daugiabučiai gyvenamieji namai gali būti administruojami (valdomi) trimis būdais: 1) kai butų savininkai įsteigia bendriją ir išsirenka jos pirmininką; 2) kai butų savininkai sudaro jungtinės veiklos sutartį ir įgalioja kažkurio buto savininką būti atstovu; 3) kai butų savininkai nepadaro nei 1, nei 2, tada Savivaldybė paskiria namo administratorių. Visus tris daugiabučių valdymo būdus reglamentuoja skirtingi teisės aktai, o jų valdytojams taikomi skirtingi reikalavimai. Daugiabutį, kuriame gyvenu, administruoja (valdo) Savivaldybės paskirtas administratorius UAB „Civinity namai Klaipėda“, todėl ir kalbu tik apie tokį valdymo būdą. Mano paminėti Nuostatai, prekių, paslaugų ir darbų pirkimo Aprašas skirti ir privalomi tik Savivaldybės paskirtiems administratoriams (valdytojams). Visiems trims daugiabučių valdymo būdams, t. y. jų valdytojams, galioja ir bendri teisės aktai: LR Civilinio kodekso nuostatos ir reikalavimai, visų trijų veiklą kontroliuoja Savivaldybė, už pažeidimus visi trys atsako pagal LR Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnį, visiems trims privaloma kaupti lėšas. Tikiuosi, kad tapo aiškiau.
Liongina VIČIULIENĖ
Kam naudinga, kad mokyklos vėl užsiimtų mokinių maitinimu
Šių mokslo metų pradžioje Darbėnų gimnazija pirmoji rajone, Savivaldybės valdžiai pritarus, iš verslo susigrąžino mokinių maitinimo paslaugą. Džiūgaujama, kad mokyklos valgykloje kasdien iškepama ir suvalgoma apie 100-as kepsnių, kad mažos patiekalų kainos, skanu kaip namuose, o mokiniai per pertraukas nebelaksto nesveiko maisto į miestelio parduotuves. Peršama išvada, kad atiduoti rajono mokyklų mokinių maitinimo paslaugą verslui buvo klaida. Ar tikrai? Pirmąją sutartį dėl mokinių maitinimo paslaugos teikimo visoms rajono mokykloms mūsų įmonė su Kretingos rajono savivaldybe pasirašė 2001 metais, iki tol mokyklos šią paslaugą teikė savarankiškai. Tie metai Savivaldybei buvo sunkūs, trūko pinigų mokykloms išlaikyti, taip pat jų valgykloms. Vėliau, numušusi kainas, šią paslaugą iš mūsų buvo perėmusi kita įmonė, kuri netrukus bankrutavo, ir Savivaldybė paprašė gelbėti, paslaugą teikėme vėl. Per dvidešimt metų maitiname rajono mokyklų mokinius. Šių metų pradžioje su Savivaldybe pasirašėme naują sutartį, kuri apima visas mokyklas, išskyrus Darbėnų gimnaziją. Mokinių maitinimo paslaugos pirkimas vyksta per šalies Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO). Kaskart savo paslaugos kainas pateikę CPO nežinome, ar galimi konkurentai nepasiūlys mažesnių kainų, ar šios rinkos neprarasime. Sutartis būna terminuota – vieneriems arba trejiems metams. Kai sutartis metinė ir baigiasi gegužės 31 d., virtuvės įrangą ir kitą inventorių tenka išsivežti. Kretingoje turime maždaug 2 tūkst. kv. m ploto sandėlius šitam turtui laikyti. Metinė sutartis gali būti su galimybe ją pratęsti dar vienerius metus. Pratęsti sutartį ar ne, sprendžia mokyklos direktorius. Inventorių pirmyn atgal vežioja brigada žmonių, ir kasmet taip tampomės. Visa tai tam, kad neįleistume šaknų šitoje rinkoje. Neturėdami užtikrintumo dėl tolesnio paslaugos teikimo, rizikuojame investuodami į virtuvių įrangos atnaujinimą, naujų technologijų diegimą. Kai aptarnauji ne vieną mokyklos valgyklą, o visą tinklą, turi galimybę racionaliau išnaudoti ir visą turimą įrangą, suvaldyti rizikas. Savarankiškai mokinių maitinimo paslaugą teikiančios mokyklos administracijai, skirtingai negu verslui, kaip išsilaikyti rinkoje, galvos neskauda. Darbėnų gimnazija valgyklai įrengti 150 tūkst. Eur gavo iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto.
|
|
