Pajūrio naujienos
Help
2021 Gegužė
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną25°C debesuotumas 8 %
Naktį11°C debesuotumas 15 %
Apklausa

Ar Kretingos rajono meras, Savivaldybės taryba ir administracija įstengs dirbti sutartinai?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

“Sugrįšim pavasarį, laisve nešini…”

  • Aurimas RAPALIS
  • Mūsų žmonės
  • 2013-08-23

Važiuojant Kūlupėnų-Kretingos keliu iš abiejų pusių plyti miškai. Dešinėje kelio pusėje esantys Voveraičių, Aukštkalvių ir jau išnykę Ruginių, Sungailų kaimai bei šiuos kaimus juosiantys miškai mena tragiškąjį pokario rezistencijos laikmetį. Pokariu juose veikė Kardo rinktinės partizanai, kuriems šios miškingos vietos ne tik teikė prieglobstį, bet buvo apšlakstytos ir jų pačių krauju bei sudužusiomis viltimis.

Dar išlikusios bunkerių įdubos Aukštkalvių miške liudija 1950 metais sausio 10 d. vykusias kautynes, kada apsupti gausių priešo pajėgų iš žeminės bandę prasiveržti žuvo Kretingos kuopos partizanų vadas Augustinas Kiesus-Jūra, kilęs iš Kurmaičių kaimo, ir Juozas Zubernius-Ukmergis iš Sungailų. A. Kiesaus ryšininkė Severina Markaitienė yra pasakojusi, kad įmetus į bunkerį granatą iš karto žuvo J. Zubernius, o A. Kiesus dar spėjęs iššokti iš žeminės, bet kritęs kulkų pakirstas. Sumaitoti kūnai buvo atvežti ir pamesti MGB Kretingos apskrities būstinės kieme. Kretingos rajono pokario rezistencijos istorijos žinovas darbėniškis Stanislovas Burba pasakojo, jog iš vienos moteriškės girdėjęs, kaip pokaryje pas jos šeimą užėjęs A. Kiesus-Jūra su bendražygiais, paklaustas šeimininkės – kada sugrįšite – nueidamas per žydinčių bulvių lauką pasakė: “Grįšim pavasarį, laisve nešini”. Šią viltį sugrįžti nusinešė žūtis, tačiau partizano A. Kiesaus noras, kad jo žūties vietoje būtų pastatytas bent mažiausias kryželis, buvo išpildytas. Žuvusiųjų partizanų atminimas artimųjų rūpesčiu įamžintas prie pagrindinio kelio, kur buvo atvilkti žuvusiųjų kūnai: pastatytas medinis paminklas, taip pat - paminklas ir žūties vietoje miške.

1948 metais rugsėjo 9-ąją Ruginių miške, apsupti enkavėdistų, žuvo partizanai Janina Liaučytė ir Antanas Savickas-Karklas. J. Liaučytė gimė 1925 metais Kūlsodžio kaime. Baigė Kretingos gimnaziją, tęsė mokslus Klaipėdoje ir ketino dirbti mokytoja. 1948 metais ištrėmus tėvus, kartu su broliu Povilu Liaučiu pabėgo į mišką pas partizanus Vaineikių miške. „Sesuo artimai bendravo su Kardo rinktinės partizanų žvalgybos viršininku A. Savicku-Karklu. Buvo susižadėję, jeigu Lietuva atgaus laisvę, ketino susituokti”,- apie J. Liaučytę kalbėjo jos brolis Povilas Liaučys, šiuo metu gyvenantis Plungėje.

Antanas Savickas-Karklas gimė 1923-aisiais Darbėnuose. Baigė Darbėnų pradžios mokyklą, vėliau - Kretingos gimnaziją. Nuo 1946 metų dirbo Darbėnų valsčiaus mokesčių inspekcijoje. Tų pačių metų žiemą pasitraukė pas partizanus. Jo vardas įamžintas Sakuočių kaime pastatytame paminkle.

Istorinių šaltinių duomenimis, J. Liaučytę ir A. Savicką-Karklą išdavė MGB užverbuotas agentas „Ignatovas“, kuris palaikė ryšius su partizanais. Kartą agentas (pavardė žinoma – aut. past.) išgėręs partizanams prasitarė apie ryšį su saugumu. Partizanai, ištyrę išduotų partizanų žūties aplinkybes, naktį iš 1949 m. birželio 4 į 5 d. Aukštkalvių kaime išdaviką likvidavo.

1950 metais birželio devynioliktąją stribams paspendus pasalą žuvo trys į Ruginių kaimo pradinę mokyklą užėję partizanai. Iš jų žinomi – Antanas Bundulas-Šarūnas ir Kazimieras Viskontas. „Ruginių kaimo mokytoja buvo jau užverbuota saugumo. Antaninių proga ji pakvietė partizanus pasivaišinti. Į mokyklą užėję partizanų vadas Stasys Jonauskas-Simonas pastebėjo rusų kareivius, nudaužė lempą, atsigulė ant grindų ir rusų kareiviai jo nepastebėjo. Tuo tarpu kiti partizanai šoko pro langus, išsiveržę iš mokyklos buvo apsupti priešų ir, spėjama, nenorėdami patekti į jų rankas, susisprogdino. O vadas S. Jonauskas-Simonas, dar nušovęs porą stribų, sėkmingai atsitraukė“,- pasakojo karteniškis laisvės kovų dalyvis Juozapas Viluckas, kuris palaikė ryšius su Kardo rinktinės partizanų vadu S. Jonausku-Simonu. Anot Povilo Liaučio, jo žuvęs pusbrolis Kazys Viskontas gimė Nasrėnų kaime, mokėsi Salantų progimnazijoje. Dar prieš išeinant į mišką buvo partizanų ryšininkas. Jo kūnas buvo išniekintas Kartenoje.

Yra duomenų, kad Ruginių mokykloje tąkart taip pat žuvo ir Augustinas Žilinskas-Žygimantas. Atėjusius į Ruginių kaimo mokyklą partizanus pasitiko šūviai. Iš karto žuvo Augustinas Žilinskas, o Šarūnas Bundulas, peršautas į koją, dar nušliaužė į mišką, įkrito į daubą, kurioje išgulėjo iki ryto. Ten jį rado NKVD leitenantas. Enkavėdistas pagalvojo, kad Antanas nebegyvas, bandė paversti jį koja. Atverstas partizanas iš rankoje turėto pistoleto nušovė šį enkavėdistą ir nusišovė pats.

Plungiškis Povilas Liaučys dar priminė, kad netoli Voveraičių kaimo išduoti žuvo sėleniškis Pinikas-Vanagas ir Vaitkus iš Ruginių kaimo. Žuvusiųjų vardų senolis nebeprisiminė. „Jie žuvo išduoti, nuėję pas vieną kaimo gyventoją taisytis batų, tačiau jų ten laukė enkavedistai ir abu nušovė“,- pasakojo P. Liaučys.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas