Pajūrio naujienos
Help
2024 Birželis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Apklausa

Ar domitės dabar pristatoma mero ir Tarybos 2023 m. ataskaita?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kad būtų perduota gyvoji tradicija

  • Danutė DUNAUSKAITĖ
  • Smiltys
  • 2007-01-12

Kretingos kultūros centre įvykusi folkloro kolektyvų apžiūra, kurios metu dėl dalyvavimo respublikinėje Dainų šventėje rungėsi kolektyvai iš Kretingos ir Palangos, leido giliau pažvelgti į etninės kultūros išsaugojimo ir jos perdavimo ateinančioms kartoms problemą.

Palangos vaikų folkloro kolektyvas “Kikilis” parodė programą “Mano tėvas žvejys”.

Paklausta, kokia šiuo metu yra folklorinių kolektyvų padėtis, Danutė Černienė - Kretingos rajono kultūros centro folkloro ansamblio “Gervelė” vadovė - atsakė, jog didelio progreso ji nejaučianti. “Jei kalbėtume apie “Gervelę”, tai kolektyvas yra išaugęs, turime balsingų vyrų. Mūsų programa leidžia mums dalyvauti ne tik koncertuose ir vakaronėse, bet ir integruotis į kitus renginius. Problema - su patalpomis, nes ten, kur vyksta repeticijos, per maža vietos šokti”. Pašnekovė apgailestavo, jog retėja kvalifikuotų pedagogų, galinčių vadovauti vaikų folkloriniams kolektyvams, gretos. “Aukštosios mokyklos jų paprasčiausiai neberengia. Valstybė, atsisakiusi šios krypties specialistų, praras galimybę ne tik profesionaliai parengti vaikus, nes kartais entuziazmo ir gerų norų neužtenka, bet ir tokiu būdu jaunajai kartai diegti liaudies kultūrą bei tautinius idealus”.

Rajono Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Reimunda Ruškuvienė sakė, jog etninės kultūros plėtros Kretingos skyriaus programa apima visas kultūros vystymo sritis, tarp jų - ir etnografiją. “Dabar jiems yra ypatinga paskata pasirodyti, nes kiekvienas jų nori būti atrinktas į Dainų šventę. Mūsų rajone folkloro kolektyvų nėra daug, tačiau jie jau seniai gyvuoja, o ir jų gretas papildė įvairaus amžiaus jaunimas”. Anot vedėjos, didžiausia folkloro ansamblių problema - finansinė. Jiems reiktų 180 tūkst. Lt tautiniams kostiumams įsigyti.

Jaunosios folkloro kolektyvo “Graistupis” narės Inga Paulauskaitė ir Julija Bružaitė sakė, jog dalyvauti folklore- tai būti arti tautiškumo.

Užkalbintos dvi jaunosios ansamblietės iš S.Įpilties - Inga Paulauskaitė ir Julija Bružaitė - teigė, jog dalyvauti folklore - tai būti arti tautiškumo. Abi folkloro kolektyvą lanko nuo septynerių metų, abiem patinka liaudies muzika ir dainos.

“Įspūdingiausia, kai važiuojame koncertuoti,- sakė mergaitės.- Smagu ir patiems pasirodyti, ir į kitus pasižiūrėti”.

Palangos miesto kultūros centro folkloro kolektyvo “Mėguva” vadovė Zita Baniulaitytė pripažino, jog folkloras - pagyvenusių žmonių žanras. Devyniolika metų vadovaujanti ansambliui ji sakė, jog kolektyvas daug metų išlaiko savo krašto autentiką. “Mes turėjome dainų ir šokių pateikėjų savo pačių ansamblyje, iš kurių visa tai ir perėmėme”,- sakė Z.Baniulaitytė.

Palangos miesto moksleivių klubo vaikų folkloro kolektyvas “Kikilis” apžiūroje dalyvavo pirmą kartą. Kaip sakė kolektyvo vadovė Diana Šeduikienė, jų kolektyve - 17 įvairaus amžiaus vaikų, mažiausiam - vos ketveri metai. “Kadangi gyvename prie jūros, tai mūsų visa programa ir dainos - apie žvejus,- sakė vadovė.- Ypatingi vaikų tėvai, kurie nori, kad jų vaikai dainuotų liaudies dainas, šoktų ne kaip dauguma - pramoginius, o liaudies šokius. Visur važiuojame kartu, nes reikalinga tėvelių pagalba. Visos mūsų mergaitės - ilgakasės, tad mamytės turi jas paruošti koncertui, supinti kasas”. Džiaugėsi vadovė, jog kelinti metai, kai Palangos miesto savivaldybė kolektyvui skyrė buvusias rusų kalbos mokyklėlės patalpas. Dabar jie turi ne tik kur repetuoti, bet ir užsiimti tautiniais menais. “Kikilis” dažnai būna kelionėse: mažieji dainorėliai koncertavo Klaipėdoje, Palangoje, prisijungė prie verslininkų labdaros akcijos “Vaikai vaikams”.

Pasibaigusi folkloro kolektyvų apžiūra penkiems iš šešių mūsų rajono kolektyvų atvėrė kelius į Dainų šventę. Tai ir yra pelnytas mūsų kolektyvų profesionalumo įrodymas.

Diana BRAZDEIKIENĖ Kretingos r. kultūros centro etninės kultūros organizatorė

Mūsų laikmetyje įvairioms etninės kultūros formoms ir ypač gyvajai tradicijai gresia akivaizdus asimiliacijos pavojus, nebėra perdavimo “iš lūpų į lūpas” arba jis vyksta labai menkai. Daugelyje šeimų gyvosios tradicijos perdavimo tąsa yra nutrūkusi, nebėra kartų bendravimo, o jį pakeičia šiuolaikinės technologijos - kompiuteriai, televizija. Per skubėjimą savo vaikams dažnai pamirštame prieš miegą pasekti pasaką, ir nedažna jauna mama dar ir lopšinę moka padainuoti. Tad šį darbą perėmė darželiai, mokyklos, kultūros centrai. Pagrindiniai gyvosios tradicijos saugotojai, perėmėjai ir perdavėjai rajone yra folkloro kolektyvai. Šiuo metu jų rajone yra 6, kuriuose - per 150 žmonių nuo 9 iki 80 metų. Juose vyksta gyvosios tradicijos perdavimas, bendraujant vaikams ir jaunimui su vyresnės kartos žmonėmis. Reikia skatinti jau daug kur Lietuvoje atgyjantį bendruomeniškumą. Tam pasitarnauja ne tik giminių ir kaimynų subuvimai vietos bažnyčiose atlaidų metu, bet ir kalendorinės šventės, kurios vyksta natūralioje aplinkoje ir kurias mes, kultūros darbuotojai, jums rengiame. Rengdami kalendorines šventes kretingiškiams, visada stengiamės pateikti autentiškus papročius, priminti jų prasmę, ieškome kuo įvairesnių, šiuolaikiškesnių šventės formų.

Nuo 1997 m. Kretingoje yra rengiama tradicinė folkloro kolektyvų šventė “Padainioukem po lėipuom”. Per tiek metų be rajono kolektyvų joje dalyvavo visas būrys ansamblių iš kitų rajonų. Visada stengiamės pasikviesti pačius geriausius, stipriausius šios srities atlikėjus, kad visi pasiklausytume, pasimokytume, kaip turi skambėti autentiška žemaitiška daina, kaip atrodo tautinis kostiumas, kokiais instrumentais muzikuojama. Mūsų rajono folkloro kolektyvai negali pasigirti tautiniais kostiumais, nes tokių visai neturi (išskyrus Kretingos kultūros centro “Gervelę”). Dažnai tai būna pati didžiausia kliūtis, kuri uždaro visus kelius į tarptautinius festivalius Lietuvoje ar užsienyje. Taip pat mūsų kolektyvai nyksta, nes natūraliai pasitraukia vyresnės kartos žmonės. Tad kultūros centrų darbuotojai pradėjo burti į ansamblius kelių kartų atstovus. Manau, kad tai - geras problemos sprendimas, skatinantis kartų bendravimą, gyvosios tradicijos perdavimą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas