|
|
|
Kretinga – tai jos žmonės
Šiandien nebėra Kretingos pilies, kurios vardas pirmą kartą paminėtas 1253 metais Kuršo vyskupo Heinricho rašte, tačiau čia turime išaugusią Kretingą. Nebėra nė barzdotų pilies sargybinių – jų vieton stojo savo kraštą mylintys žmonės. Tai jie savo darbais sukūrė 760 metų besitęsiančią Kretingos istoriją, visu savo grožiu pražydusią miesto šventėje, ir kviečiančią į ją įrašyti ir savo vardus. Savaitgalį žmonės tarsi audimo staklių šaudyklė ėjo iš vieno renginio į kitą, kurių gausa ir įvairumu pasirūpino Kretingos miesto šventės „Pakeliui į rytdieną“ rengėjai. Jie kvietė susimąstyti apie tuos žmones, kurie jau įspaudė savo pėdsaką istorijos tėkmėje, ir pasidžiaugus šiandienos Kretinga, savo darbais ir talentais kurti jos ateitį. „Per 760 metų keitėsi žmonių kartos – kiekviena jų kūrė istoriją,- per Kretingos miesto šventę sveikinimo kalboje sakė Kretingos rajono meras Juozas Mažeika. – Negaliu nepaminėti Kretingos miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus, kuris įkūrė miestą ir suteikė jam Magdeburgo teises, grafo Juozapo Tiškevičiaus, kuris įkūrė Žiemos sodą, pirmą vaikų darželį ir nutiesė pirmą Lietuvoje telefono liniją Kretinga?Plungė?Rietavas. Šiandien mes esame Kretingos istorijos kūrėjai – būkite tikri savo miesto šeimininkai“. Į istorinę praeitį nukėlė prie J. K. Chodkevičiaus paminklo surengtos iškilmės – Stasys Jauga, įkūnijęs Livonijos ordino riterį, iškilmingai perskaitė laišką apie pirmąjį Kretingos vardo paminėjimą, o šventės vedėjai – Egidijaus Radžiaus Kretingos dramos teatro režisieriai Nerijus Gedminas ir Eglė Miškinytė – priminė Kretingos istorijos fragmentus.
Pagerbė kūrėjus Šiandien istoriją rašo jau dabarties žmonės, savo darbais ir talentais garsinantys Kretingos vardą. Tad iškilmingos ceremonijos miesto estradoje metu buvo pagerbti iškiliausieji kūrėjai –kultūros ir meno premijos laureatai. Apdovanojimo simboliai – menininko Viačeslavo Gibovskio sukurti stiklo angelai - įteikti Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčios klebonui Vidmantui Griciui, tautodailininkams Gražvydui Kasparavičiui ir Leokadijai Kaukėnienei, Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus meno vadovui Petrui Pučkoriui, Pranciškonų gimnazijos etninės kultūros mokytojai ekspertei Virginijai Rudavičienei. „Tai – kaip oskaras, palmės šakelė. Tai – dar daugiau, nes esi pripažintas miesto, kuriame kuri ir kurio vardas visur tave lydi, globoja“,- teigė G.Kasparavičius. Kretingos miesto šventę pagerbė ir į gimtinę sugrįžę Kretingos rajono Garbės piliečiai bei oficialios delegacijos tų miestų, su kuriais užmegzti draugystės ryšiai, – renginyje dalyvavo Estijos miesto Viljandi savivaldybės mero pavaduotojas Rein Triisa, Vengrijos Kiškunhalaš savivaldybės meras Istvan Gyovai, Kaliningrado srities Polesko savivaldybės meras Igoris Bolsunas bei Gvardeisko savivaldybės meras Aleksandras Baderis.
Per ceremoniją vasaros estradoje sveikinimo žodį taręs Kretingos Garbės pilietis ir Ministro pirmininko patarėjas sveikatai Antanas Vinkus prisipažino, kad iš visų jo aplankytų Lietuvos bei užsienio miestų, jam Kretinga – pati mieliausia ir gražiausia. Jis pasidžiaugė galėdamas paskelbti ir Algirdo Butkevičiaus sveikinimą, kuriame skambėjo žodžiai, jog „galbūt todėl, kad per šį kraštą iš Žemaitijos Klaipėdos uosto link nuo seno ėjo reikšmingas prekybos kelias, galbūt dėl šeimininkų išmintingumo, bet daugiausia dėl čia gyvenančių žmonių atkaklumo ir darbštumo šiandien Kretinga – vienas gražiausių Lietuvos kampelių, nuostabaus kraštovaizdžio, unikalių praeities paminklų ir modernizmo derinys“. Vaikams – išradingos pramogos Kretingos ateitis – mažieji kretingiškiai, savo talentu, džiaugsmu, nuoširdumu nuskaidrinę šventės programą. Įvairaus amžiaus vaikų prisirinko visas lurdo slėnis, kai čia rajono mokyklų ir suaugusiųjų meno kolektyvai pasirodė šventiniame koncerte „Po gimtinės dangum“. Vaikų dainos skambėjo ir ant „Boružių pievos“ scenos, šalia kurios teatro-studijos „Atžalynas“ vaikai surengė įvairių pramogų – lįsti tuneliu, šokinėti ant gimnastikos kamuolio, dėlioti domino detales, mėtyti kamuolį su šaudykle ir dar daug, daug visko, o galų gale – palikti savo delno atspaudą stende „Aš buvau Kretingos 760 metų gimtadienyje“. „Kretingoje nėra atrakcionų parko, todėl mes jį įkuriame nors vienai dienai“,- pasakojo „Boružių pievos“ sumanytoja, „Atžalyno“ režisierė Auksė Antulienė. Ji pasakojo, kad kartu su atžalyniečiais, kurių „Boružių pievoje“ triūsia bemaž 30, kaskart stengiasi sugalvoti vis naujų žaidimų. Taip, pavyzdžiui, šiemet pirmą kartą vaikai galėjo nusipiešti savo namą ir jį priklijuoti dideliame Kretingos žemėlapyje arba ant rankų ir kojų apsimovus lapų formos pagalvėles ir pačiam pavirtus tarsi į didelį lapą, pabandyti pievoje surinkti išsibarsčiusius lapus. „Vaikai visada nori pasiirstyti valtele šalia esančiame tvenkinyje. Vieną valtį jau „suplaukėme“, tad šįmet turime naują“,- sakė A.Antulienė. „Boružių pievos“ pramogas su 3,5 metų dukra Ugne išbandžiusi kretingiškė Vilija Baranauskienė pasidžiaugė, kad žaidimai suteikė daug džiaugsmo mažiesiems. „Vaikams pramogų labai reikia, jiems tai – šventė, tikras miesto gimtadienis“,- sakė V. Baranauskienė. Dalinosi Kretingos lobiais „Atžalyno“ tetaro jaunimas Kretingos miesto gimtadienį paminėjo ir kino vakaru, kuriame buvo pristatyti 7 trumpi filmai. A.Antulienė pasakojo, kad kurdami dokumentinio pobūdžio filmus, atžalyniečiai tarsi ieškojo Kretingos lobio – atrado nematytų vietų, užfiksavo istorijos ir kultūros perlus, atskleidė čia gyvenančių žmonių bendrystę. „O iš tiesų Kretingos lobis – tai mūsų artimi žmonės, bičiuliai. Man – tai neišsenkanti „Atžalyno“ versmė, nesibaigiantis vaikų talentas“,- sakė A.Antulienė, išvardijusi jaunuosius kino kūrėjus: Alanas Mėžetis, Lina Liebutė, Justė Stonkutė, Vitalijus Gylys, Kristina Jankauskaitė, Silvija Stonkutė bei filmą apie „Atžalyno sceną“ pristačiusi menininkė Gaivilė Tamošauskienė. Per kino vakarą savo fotografijų ciklą, kuriose – neatrasta, nematyta Kretinga, pristatė Monika Laukytė ir Smiltė Gotautaitė. „Aistė Šeštokaitė, Smiltė Gotautaitė, Artūras Mockus ir Eimantas Antulis parengė filmą, kurio scenarijus paremtas orientacinio žaidimo taisyklėmis: iš vienos Kretingos vietos į kitą veda įmintas atsakymas į klausimą-mįslę. Filme yra dvylika nuorodų į įvairias vietas, o kiekviena jų pristatyta teatrališkai, suvaidinant mažą sceną,- pasakojo A.Antulienė. – Per filmą pateikiama įdomi Kretingos istorija, faktai apie ją, todėl turime minčių šią idėją panaudoti Kretingos turizmui. Juk tai būtų originalus būdas savo kraštą – Kretingos lobius – pristatyti svečiams“.
Įaudė Kretingos vardą Kretingos miesto šventė neįsivaizduojama be tautodailės ir amatų mugės, kuri šeštadienio rytą užtvindė Rotušės aikštę. Šįmet joje dalyvavo apie 300 prekybininkų, suvykusių iš visos Lietuvos. „Tas, kas kartą ar du jau pabuvo mūsų mugėje, į ją sugrįžta ir kitais metais. Amatininkai sako, kad Kretingoje yra ypatinga atmosfera, žmonės – labai nuoširdūs“,- sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Reimunda Ruškuvienė. Centrinėje aikštės dalyje, vadinamojoje dauboje, tradicijų puoselėtojai demonstravo savo amatus: audimą, kalvystę, puodų žiedimą, medžių drožybą ir kita. Kasmet čia dalyvauja ir Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos bei Nasrėnų vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus įkurtos Audimo mokyklėlės vaikai. Jie, pasidabinę tautiškais rūbais, demonstravo, kaip audžiamos juostos, ir leido pasidžiaugti jau užbaigtais raštuotaisiais darbais. „Norisi, kad vaikai pajustų mugės atmosferą,- sakė Audimo mokyklėlės vadovė mokytoja Regina Tilvikienė. - Mugėse užsimezga ir bendradarbiavimo ryšiai. Pavyzdžiui, mums teko savo juostomis papuošti Klaipėdos šokių studijos „Inkarėlis“ šokėjus, žmonės juostų prašo, kai rengia pagoniškas vestuves ar nori nudžiuginti jubiliatą, padovanodami juostą su jo vardu“. Šįkart kūlupėniškiams vaikams teko išausti ypatingą juostą – jos raštuose pasirodė užrašas „Kretinga 760“. Išbandyti, kaip žiedžiamas molinis puodas, mugėje kvietė keramikas Jonas Grunda, atvykęs iš Palangos. „Kas ramiai ir lėtai elgiasi – tam molis ir paklūsta. Ir kreivas molio luitas tampa puodu, dubeniu, vaza“,- sakė J.Grunda, mokęs vaikus, kaip išsižiesti sau puodą, kurį vėliau išsidžiovinus saulėje galima išmarginti dažais. Kad geba ne tik drožinėti, bet ir linksmai muzikuoti, mugėje pademonstravo Liudas Ruginis drauge su Stasiu Gailiumi, atvykę iš Salantų. „Tautodailininkai iš savo darbo nelabai gali pragyventi, tad tenka ir taip prisidurti. O jei rimtai – tiesiog norime žmonėms pakelti nuotaiką“,- linksmai kalbėjo juodu. Savo kiemelį mugėje buvo įsirengusi ir Kretingos miesto seniūnija, kurios seniūnaičiai vaišingai pasitiko kiekvieną sutiktąjį. Prie puodo, pakabinto virš laužo, sukinėjęsis Pranas Liaučius kvietė paragauti sriubos, paskanintos šonkaulių nuoviru ir žalumynais. Jis pademonstravo ir įrankį sriubai srėbti - tautodailininko Raimundo Puškoriaus išdrožtą galingą medinį šaukštą, papuoštą užrašu „Kretinga 760“. Kretingos miesto seniūnijos seniūnas Stanislovas Juknevičius pasidžiaugė, kad kiemelį suruošė visi 25 seniūnaičiai, kurie yra aktyvūs visuomenininkai. „Mes prisistatome per miesto šventę, o per Derliaus šventę rudenį – kaimiškos seniūnijos. Tad negalėjome blogai pasirodyti, o ypač džiaugiamės vyriausia šventės „gaspadine“ Aleksandra Puškoriene“,- teigė S.Juknevičius. * * Šiemet pirmą kartą per koncertą Kretingos miesto estradoje buvo uždrausta pardavinėti alkoholinius gėrimus. Nors šventėje kalbinti žmonės skeptiškai vertino šį sprendimą ir piktinosi, kad turi slapstytis krūmuose ar alkoholį pilstyti į taras nuo gaiviųjų gėrimų, tačiau Kretingos rajono policijos komisariato vadovas Arūnas Merkelis teigė, kad visgi šventė buvusi kultūringesnė. „Žinoma, neblaivių asmenų buvo, tačiau muštynių išvengėme. Septyni alkoholio padauginę ir kultūringo bendravimo ribas peržengę asmenys buvo pristatyti į komisariatą. Čia buvo atvežti ir tie, kurie pasipriešino policijos pareigūnų nurodymams,- teigė A.Merkelis. – Visgi kilo abejonių dėl prekybininkų sąžiningumo. Nors jie pardavinėjo nealkoholinį alų, tačiau vakaro metu pastebėjome, kad jį gerdami žmonės „linksmėja“. Kitą kartą teks didesnį dėmesį skirti ir prekybos kontrolei“. Pareigūnai budėjo ne tik vakarinio koncerto metu, bet ir per mugę, kitus renginius, tačiau čia jie buvo nepastebimi, nes vilkėjo civiliniais rūbais ir didžiausią dėmesį sutelkė į galimą kišenvagystę. * Laikinai „Kretingos komunalininkui“ vadovaujanti Sigutė Jazbutienė pasidžiaugė, kad žmonės šįkart šventėje elgėsi gana kultūringai ir išsaugojo Rotušės aikštę puošiančius naujus gėlynus. „Tik vasaros estradoje nukentėjo du suolai. Be to, daugiau liko šiukšlių – iš karto po mugės pradėjome tvarkyti Rotušės aikštę ir iš jos išvežėme apie 10 konteinerių šiukšlių. Vasaros estradą kuopti baigėme tik pirmadienio rytą, nes sekmadienį darbus buvo nutraukęs lietus“,- teigė S.Jazbutienė. * Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Reimunda Ruškuvienė teigė, kad šiemet šventei Savivaldybė skyrė 35 tūkst. Lt, beveik tiek pat paaukojo ir privatūs rėmėjai. „Palyginti: Gargždai šventei išleido 80 tūkst. Lt. Be to, šventei skirti pinigai panaudoti ne tik koncertams. Parengėme 15 atvirukų rinkinį „Kretinga“, kuris išleistas 1 tūkst. egzempliorių tiražu ir kuris skirtas mūsų miestui reprezentuoti. Atvirukams panaudotos nuotraukas su gražiais Kretingos vaizdais, kurių autoriai: Jolanta Klietkutė, Darius Šypalis, Kazys Vasys, Evaldas Darulis, Rita Nagienė bei klaipėdietis Kęstutis Demereckas“,- teigė R.Ruškuvienė. Anot jos, verslininkai noriai remia miesto šventę, nes jų geranoriškumu nepiktnaudžiaujama ir pagalbos prašoma tik kartą per metus. Kelias minutes trukę įspūdingi fejerverkai, kurių šokis buvo pritaikytas prie muzikos kūrinio, kainavo 4 tūkst. Lt, nes pirotechnika besiverčiantis kretingiškis Paulius Laučys padarė nemenką nuolaidą.
|
|
