Malda Kalnalio bažnyčioje, giesmėmis prie maro kapų koplyčios bei prisiminimais išnykusių kaimų žmones prisiminė buvusieji kaimynai, draugėn susirenkantys kiekvienos vasaros pradžioje.

Buvusių kaimynų susitikimo dalyviai prie Petronėlės ir Juozo Jucių namo, statyto 1937 m.

Šių simbolinių švenčių iniciatorius – iš Didžiųjų Žalimų kilęs Petras Rudys, į kurio kvietimą dalyvauti išnykusių kaimų buvusių kaimynų susitikime atsiliepė jo sesuo Birutė Rudytė-Drakšienė, iš Klausgalvų-Medsėdžių kilusios seserys Antanina Zebitytė-Skurdauskienė ir Ona Zebitytė-Paulienė, Monika Jašmontaitė-Žaludienė su dukteria Regina, Petronėlė Jašmontaitė-Kačiukevičienė su dukteria Laima ir anūke Laura, Angelė Vaitkutė-Plaipienė, kurią atlydėjo sūnus Paulius ir marti Rūta, iš Didžiųjų Žalimų – Bronislava Jucienė, Aleksas Šalnis, iš Barzdžių-Medsėdžių – Eugenijus Jucys, Felikso Venckaus žmona Janina, lydima dukters Irenos Benetienės ir anūkių Donatos bei Erikos, iš Mažųjų Žalimų – Augustina Kniūkštaitė-Venckuvienė ir jos sesuo Adolfina Kniūkštaitė-Drungilienė bei kiti.

Visas būrys susirinko melioracijos vajaus išvengusioje Petronėlės ir Juozo Jucių, dar žmonių vadinamoje Užudvario, sodyboje, kuri Kretingos rajono žemėlapyje žinoma kaip akademiko Adolfo Jucio gimtinė. Šioje sodyboje dar pašeimininkauja P. ir J.Jucių palikuonys, likę ištikimi šeimos bitininkystės tradicijoms.

Skambėjo dainos apie gimtinę, prarastus namus. Buvo ir liūdnų gaidų – žmonės apmaudavo, jog laikmetis buvęs negailestingas vienkiemiams, jog žmonės buvo išblaškyti pokario įvykių, o asmeniniai gyvenimo pokyčiai vis rečiau besuvesdavo kaimynus vaikystės draugus, su kuriais žaista, bendramokslius, kurie taip ir išsisklaidė po gyvenvietes, tėvus suvarius į kolūkius. „Mums šie susitikimai – tikros šventės, per kurias susižinome, kaip kas gyvename, kokių rūpesčių ar džiaugsmų turime. Kadangi retai tesusitinkame, nė nepastebime, kaip prabėga laikas, kol viską spėjame išsipasakoti“, - klegėjo moterys prie suneštinių vaišių stalo.

• Rašyti komentarą (1)