Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Lietuvoje klesti prekyba merginomis

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kuprinė
  • 2006-12-29

Lietuvoje prekyba jaunomis moterimis įgyja vis lankstesnes formas. Merginos į vergiją yra verbuojamos įvairiais būdais ir įvairiose vietose: suteneriams apsilankant baruose, vakarėliuose, atokiuose vienkiemiuose, per modelių agentūras, skelbimus laikraščiuose ir SMS televizijoje. Dirbti prostitutėmis, joms šito nežinant, išvežamos jaunos ir patiklios merginos, dažniausiai nuo 15 iki 25 metų. Didžiausia merginų klaida yra manyti, kad taip atsitinka tik kitoms, bet niekad neatsitiks joms pačioms.

Apie prostitucijos ir prekybos moterimis Klaipėdos regione socialinius, psichologinius, teisinius aspektus buvo kalbėta Kretingos moterų informacijos ir mokymo centre įvykusiame seminare, kurį surengė Lietuvos “Caritas”. Į seminarą pakviestiems rajono socialiniams darbuotojams, Policijos komisariato bei nevyriausybinių organizacijų atstovams pranešimus skaitė psichoterapeutė Inesa Balsevič bei policijos tyrėjas Kazys Gaučius iš Klaipėdos ir Lietuvos “Caritas” socialinė darbuotoja Loreta Maikštėnaitė.

Prekyba žmonėmis – „aukso gysla“

Prekyba žmonėmis pagal pelningumą, pasak I.Balsevič, užima antrą vietą po narkotikų. Klaidinga manyti, kad merginos į vergiją yra grobiamos tiesiog gatvėje. Visa tai vyksta užmaskuotai.

„Vienas klaipėdietis vaikinas pasakojo, kad per mėnesį jis vidutiniškai uždirba 15-20 tūkst. dolerių (apie 40-50 tūkst. Lt). Merginą į Turkiją jis parduoda už 5 tūkst.dolerių (13 tūkst. Lt). Paprastai jis pakviečia merginą dvi savaites pailsėti Turkijos kurorte, prieš tai pamaloninęs ją dovanėlėmis“, - vieną iš merginų verbavimo būdų nusakė psichoterapeutė.

Pasak moters, įprastai prekeiviai yra įspūdingos išvaizdos, jauni ir gražūs vyrai. Jie yra labai gerai paruošti psichologiškai: tarp būrio merginų jis išsyk įžvelgia būsimą auką.

Aukomis dažniausiai tampa nuo vaikystės patiklios ir naivios merginos. Tai – alkoholikų tėvų vaikai, mergaitės, patyrusios prievartą šeimoje. Tokių mergaičių dažniausiai niekas nė nepasigenda, o aplinkiniai mano, kad jos užsienyje dirba kaip ir kiti tautiečiai.

Mergaitę iš socialinės rizikos šeimos lengva suvilioti pažadais užsidirbti ir padėti skurstančiai šeimai. Joms įteigiama, kad užsienyje jos dirbs padavėjomis. Svajonėse jos laukia „princo ant balto žirgo“, ir mano, kad toks kaip tik ir pasirodė. Jos nė nenutuokia, kad už menkiausią „princo“ dovanėlę teks žemintis ir atidirbti šimteriopai.

„Vienos mergaitės nė nežino, kad egzistuoja tokia verbavimo į prostituciją forma, kitos mano, kad apgaus tik kitą, bet ne ją. Arba vykdama į užsienį su mažai pažįstamais asmenimis, mergina įsitikinusi, jog tokie įvykiai ją aplenks. Nes noras išvykti yra toks didelis, kad užgožia savisaugos instinktą. Dar kitos merginos galvoja, kad prostitutėmis tampa tik asocialių šeimų – narkomanų ir alkoholikų – atžalos“, - I. Balsevič vardijo priežastis, dėl kurių mergina virsta sekso preke.

Prostitucijos aukos psichologija

Maždaug 15 proc. Lietuvos merginų prostitutėmis tampa savo noru. Dažniausiai tai – menko intelekto ir išsilavinimo merginos iš probleminių šeimų. Jų požiūris į vyrą yra savitas. Jos mano, kad parduodamos savo kūną teikia vyrui malonumą ir turi jam kažkokią įtaką. Jos džiaugiasi išskirtine galimybe gerai rengtis ir atrodyti išoriškai gražiai. Tačiau dvasiškai jos yra elgetos. Jų elgesys byloja apie tikrąjį meilės ilgesį, kurį malšina narkotikais bei alkoholiu. Būdamos priklausomos nuo sekso, jos tampa priklausomos ir nuo kvaišalų. Kai kurios yra iš prigimties tinginės: prekiaudamos kūnu, jos turi galimybę užsidirbti pragyvenimui.

Prostitucija, I.Balsevič įsitikinimu, yra savęs naikinimo būdas: „Ir tai - ne tik moters, bet ir vyro bei visos visuomenės problema“.

Pasak pareigūno K.Gaučiaus, 2004 m. Klaipėdoje už vertimąsi prostitucija buvo nubausta 60 merginų, pernai – 30, šiemet – tik 10. Penkios iš jų – iš Kretingos miesto bei rajono.

“Prie Palangos, lyg į savotišką paskirstymo punktą, neseniai iš Kauno buvo atvežtos merginos. Jos trečiąkart bandė bėgti iš sutenerio globos. Bet šis jas sugaudydavo vis kitose Lietuvos vietose, mat, į jas jau buvo investavęs pinigų: gydęs, apipirkęs. Merginoms siūlėme, kad apie savo išnaudojimą papasakotų policijai. Norėjome pradėti ikiteisminį tyrimą, vienok jos nesiryžo. Jos vėlgi ketino bėgti iš sutenerio globos. Aiškinome, kad ketvirtas kartas gali nemeluoti, bet jos nesutiko bendradarbiauti”, - kalbėjo pareigūnas.

Merginos bijo sutenerio keršto. Reikalinga, kad jos būtų užtikrintos dėl saugumo, pastogės, materialinės pagalbos. Pareigūnas įsitikinęs, kad reikalinga bendradarbiauti įvairioms visuomenės institucijoms. Tam į pagalbą ateina Lietuvos “Caritas”. Jo skyrius yra įkurtas prie Telšių vyskupijos ir Klaipėdoje, Taikos pr. 29 a.

Uždėta visuomenės žymė - prostitutė

Patyrusios prievartą merginos, grįžusios iš užsienio, apie savo išnaudojimą nesiryžta papasakoti net savo artimiesiems. Joms iš anksto uždėta savotiška visuomenės „stigma“ – prostitutė.

Ne vienai, kurį laiką pagyvenusiai turkų ar albanų viešnamyje, „pavažiuoja stogas“. Kartais jos tampa psichologinio teroro aukomis ir net sutenerėmis: joms sakoma - po pusmečio surask kitą į savo vietą, tuomet galėsi išvykti. Ir kaip sugrįžo namo, jos pasakoti nedrįsta.

Grįžusioms merginoms adaptuotis visuomenėje yra be galo sunku. “Caritas” socialinės darbuotojos L.Maikštėnaitės žodžiais, jų organizacija ir teikia pagalbą tokioms merginoms.

“Caritas” šiuo metu pagelbsti penkiasdešimčiai moterų ir merginų, kuriomis pasinaudojo: prostitutėms ir prekybos žmonėmis aukoms. Joms teikiama materialinė, psichologinė pagalba, pastogė, pasirūpinama kvalifikacijos įgijimu. Šį kelerius metus vykdomą pagalbos projektą finansuoja katalikiški Olandijos ir Vokietijos fondai bei privatūs aukotojai.

„Prostitucijos biznio nenutrauksime, - jis gyvuoja nuo senų laikų ir visose visuomenėse. Tačiau būtina gelbėti nors patikliąsias merginas. Dėl to mergaitėms jau nuo 12 – 13 metų apie pardavimo į sekso vergiją riziką būtina kalbėti šeimose, mokyklose, suaugusių ir vaikų susibūrimuose. Bendravimas ir aiškinimas yra paprasčiausia ir prieinamiausia prevencijos forma“, - įsitikinusi Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro savanorė Marija Juškienė, kurios iniciatyva ir buvo surengtas seminaras.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas