Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugsėjis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar tikrinate informaciją, paskleistą socialiniuose tinkluose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Senoji Kretinga atgyja internete

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2013-02-22

Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas jau antrus metus atlieka atsakingą darbą – 1839 - 1939 m. nuotraukose užfiksuotą senąją Kretingą jis perkelia į tarptautinį muziejų tinklalapį. Istorikas suskaitmenins ir pasaulio visuomenei pateiks per 1 tūkst. fotografijų, kuriose dominuoja grafų Tiškevičių giminė.

Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko rankose – grafų Tiškevičių šeimos albumai, iš kurių atgyja miesto praeitis.

Iš Kretingos – į Europą

Galimybė atspindėti Kretingos miesto valdytojų grafų Sofijos ir Aleksandro Tiškevičių šeimos, jų giminės bei to meto aplinkos, o taip pat kitų Kretingos įžymybių gyvenimą atsirado Kretingos muziejui kartu su 19 partnerių iš 13 pasaulio šalių įgyvendinant senų nuotraukų, sukurtų per pirmąjį fotografijos gyvavimo šimtmetį, projektą „Europeana Photography“.

Šis projektas bus vykdomas dar dvejus metus – ligi 2015-ųjų. Per tą laiką suskaitmenintos ir aprašytos nuotraukos visuomenei bus pateiktos Lietuvos integralios muziejų informacijos sistemos (LIMIS), muziejų elektroninių katalogų prieigose internete ir pateks į svarbiausią Europos kultūros paveldo portalą „Europeana“.

Viso projekto metu ketinama internete pateikti apie 20 tūkst. Lietuvos muziejuose saugomų senųjų fotografijų.

„Kretingos muziejaus fonduose saugoma per 2 tūkst. 1839 - 1939 m. darytų senų nuotraukų. Tenka atrinkti pačias vertingiausias, nes įsipareigojome jų pateikti perpus mažiau - 1 tūkstantį. Beje, į projektą neįtrauktas I pasaulinio karo laikotarpis, nes tarptautinėje virtualioje erdvėje jis bus pristatytas atskirai“, - akcentavo muziejininkas.

Tam, kad istorikas galėtų profesionaliai apdoroti nuotraukas ir pateikti jų aprašymus, LIMIS atstovai kretingiškiui paskolino modernių technologijų skenerį. „Apdorojant nuotraukas pačiam reikia nuspręsti, kiek jos vertingos, nustatant fizinę būklę, nusidėvėjimą“, - paaiškino istorikas.

Titanišką darbą J. Kanarskas jau atliko anksčiau – dar nebuvo bendros Lietuvos muziejų sistemos, o jau pernai Lietuvos muziejų virtualių parodų sistemoje jis pateikė dvi parodas „Grafai Tiškevičiai“ ir „Kretingos muziejaus senoji fotografija“, kuriose – 1 tūkst. nuotraukų.

Šias nuotraukas bereikia suvesti į LIMIS sistemą. „Tačiau šis darbas pareikalaus ypatingo atidumo, nes reikia itin dėmesingai sutikrinti įvykius bei patikslinti aprašomus žmones“, - akcentavo jis.

Pavyko atpažinti asmenybes

Techniškai apdorojant nuotraukas J. Kanarskui pavyko atpažinti asmenis, kurie anksčiau buvo nežinomi. Labai svarbu buvo identifikuoti gausią Sofijos ir Juozapo Tiškevičių šeimą, kurioje iš viso gimė 12 vaikų: iš jų 2 pirmieji ir 2 paskutiniai neišgyveno.

„Sūnų šeimoje buvo 8, užaugo tik 5: Aleksandras, Vladislovas, Juozapas, Antanas ir Feliksas. Tėvo vardu pavadintas vyriausias Juozapas mirė 6-erių, vos po 1 mėnesį teišgyveno ir paskutiniai 2 sūnūs – Kazimieras ir Jonas Motiejus. Sūnūs paauglystės nuotraukose užfiksuoti dažniausiai su kadetų ar junkerių uniformomis: anksčiau plika akimi buvo sudėtinga juos atskirti, bet dabar technika leidžia išryškinti veido bruožus – įsižiūri į žvilgsnį, ausų formą, lyginti ir sukonkretini asmenis“, - savo darbo ypatumus atskleidė istorikas.

S. ir J. Tiškevičių dukteris išryškinti ir atpažinti buvo sudėtingiau: „Gimė 4 dukterys: pirmagimė Sofija buvo pakrikštyta motinos vardu, tačiau ji neišgyveno. Užaugo Marija, Elena Klotilda ir dar viena Sofija. Jų išvaizda labai kito jau vaikystėje, todėl nedrįstu teigti, kuri užaugusi yra būtent ta, o ne kita“, - neslėpė muziejininkas.

Į LIMIS sistemą J. Kanarskas patalpins per 400 nuotraukų iš muziejuje išsaugotų 5 pačių grafų Tiškevičių albumų. „Dar 2 albumus laikėme esant jų šeimos albumais, tačiau pavyko išsiaiškinti, kad vienas priklausė Darbėnų dvaro ūkvedžiui Feliksui Bartkevičiui, o kitas – Kretingos dvaro guvernantei Pranciškai Šostakaitei“, - patikino jis.

Istoriją skaito iš veidų

Iš gausios Lietuvos dvarus valdžiusios grafų Tiškevičių giminės J. Kanarskui visiškai identifikuoti pavyko Kretingos valdytojų Sofijos ir Felikso, jų sūnaus Aleksandro ir dukters Marijos šeimas, kitų šeimos narių nuotraukų trūksta.

Po Juozapo mirties jo sūnus Feliksas įkūrė rezidenciją Palangoje, Lentvaryje apsigyveno Vladislovas, Užutrakyje – sūnus Juozapas.

Į europinį projektą įtraukta ir nemažai Kretingos verslo, mokslo, kultūros veikėjų nuotraukų. Iš jų išsiskiria pluoštas fotografijų, kuriose užfiksuota bajorų Parčevskių – Jokūbavo dvaro valdytojo Konstantino ir jo brolio Karolio, Stončių dvarininko, gydytojo ir medicinos profesoriaus, gyvenamoji aplinka.

„Nuotraukos atspindi ir Karolio dukters Irenos Parčevskaitės, kuri buvo ištekėjusi už Lietuvos kariuomenės pulkininko, diplomato, karo atašė Leopoldo Dymšos, gyvenimą. Nemažai garsios Parčevskių giminės atstovų yra palaidota senosiose Kretingos kapinėse“, - pasakojo J. Kanarskas.

Jo žodžiais, išsiskiria fotografijose įamžinta kredito bankų Lietuvoje įkūrėjo, Lietuvos ūkio banko veikėjo Petro Končiaus šeima ir draugai. P.Končius 1920 m. Kretingoje įkūrė Lietuvos banko skyrių ir buvo jo direktoriumi, po to skyrius kūrė Klaipėdoje ir Vilniuje. Išliko Petro Končiaus brolio Igno, kuris buvo etnokultūros tyrinėtojas ir vienas pirmųjų Kretingos muziejaus iniciatorių, nuotraukų.

„Įdomiausia buvo atpažinti žmones, skaitant jų veidus. Anksčiau tik perversdavau albumus, žinodamas asmenis, o dabar įsigilinau į asmenybes. Tuo pačiu pagilėjo supratimas apie tų žmonių gyvenamąjį laikotarpį - tradicijas, madas, buitį. Tarkim, iš vienos nuotraukos sužinojau, kad Kretingoje buvo prekiaujama alumi, pagamintu Šateikių „bravore“. Nagrinėjant kariškių nuotraukas pagal ženklus galima nuspręsti ne vien apie karinį laipsnį, bet ir kokiam daliniui priklausė“, - J. Kanarskas džiaugėsi galimybe itin kruopščiai prisiliesti prie savo miesto istorijos.

Į internetą, jo teigimu, bus patalpintos nuorodos iš konkretaus albumo, o vėliau galima bus pamatyti ir pačius albumus: „Pagal sukauptą informaciją bus pateiktos ir veikėjų biografijos, kurių nerasi jokioje enciklopedijoje ar Vikipedijoje. Netrukus kiekvienas žmogus galės kone pačiupinėti visą Kretingos istoriją“, - akcentavo istorikas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas