Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar kandidatams į valstybių prezidentus turėtų būti taikomas maksimalaus amžiaus cenzas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Restauruota bažnyčios vertybė – Renesanso epochos durys

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2006-12-01
Restauratorius Alfonsas Šiaulys sakė, jog jam buvo labai įdomu duryse atkurti istorinių asmenybių bareljefinius portretus bei figūras. Duryse, vedančiose į zakristiją bei vienuolyną, senieji meistrai pavaizdavo bažnyčios fundatorius – Joną Karolį Chodkevičių ir jo žmoną Sofiją.

Šią savaitę vilnietis restauratorius Alfonsas Šiaulys baigė restauruoti dvejas unikalias Kretingos Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios duris - didžiąsias ir zakristijos, išlikusias nuo bažnyčios statybos pradžios 1610-1617m. Kol išryškėjo jų pirmykštis grožis, meistrui reikėjo nugremžti septynis ir devynis dažų sluoksnius, atkurti sutrūnijusias detales.

Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininko Alvydo Mulvinsko žodžiais, šios Renesanso epochos meistrų išdrožinėtos, iš storų dvigubų lentų sukaltos dvivėrės durys yra išskirtinės tarp Lietuvos bažnyčių savo puošyba, detalių turtingumu bei jų harmonija. Mat, ir bažnyčios statybą finansavo vienas turtingiausių to meto didikų Lietuvoje, valstybės kariuomenės vadas Jonas Karolis Chodkevičius.

Abejų medinių durų plokštumos buvo gausiai dekoruotos įvairiais bareljefais, ornamentais, herbais. Ant didžiųjų vidinių durų, kurių aukštis - 4,10 m, o plotis – 2,80 m, išliko kruopščiai išdrožinėti: Chodkevičių šeimos ir giminės herbai, Pranciškonų ordino monograma, Chodkevičių bei kitų Kretingai svarbių istorinių asmenybių portretiniai bareljefai. Visi „veidai“ turi skirtingų, netgi psichologiškai nuotaikingų bruožų. Durų pakraščiuose - daugybė simetriškai sudėliotų augalinių motyvų, įmantrių ornamentų.

Ant zakristijos durų, kurių aukštis – 2 m, plotis – 2,50 m, išdrožinėtos bažnyčios fundatorių – J. K. Chodkevičiaus bei jo žmonos Sofijos Mieleckaitės – Chodkevičienės – figūros. Manoma, kad šių durų viduryje buvo langas arba vieta paveikslui.

Keturių šimtmečių senumo vidinės ir zakristijos durys atlaikė ne tik bažnyčią siaubusius gaisrus, bet ir pelėsį, kirvarpas. Bažnyčią prižiūrintys tarnai jas vis perdažydavo: taip ant didžiųjų durų išliko septyni, o ant zakristijos - net devyni dažų sluoksniai. Dėl to, pasak A.Šiaulio, susiniveliavo drožybos plastika, vietoj ornamentų beliko dažyti guzai, ką ir reikėjo atsargiai pašalinti.

„Gremžiant sluoksnį po sluoksnio, buvo įdomu prisiliesti prie jūsų miesto istorijos. Kai kur natūralus medis lengvai padažytas. Kai kas galvojo: gal, atidengus pirmąjį sluoksnį, bus atrasta aukso ar sidabro plokščių. Tačiau Renesanso epochai nebuvo būdingas puošimas brangiaisiais metalais. Mediena kai kur buvo visiškai sutrūnijusi, teko įlieti savo fantazijos, ypač atkuriant figūrų veido bruožus. Duris senieji meistrai gamino iš ąžuolo ir liepos. Nevienodos medienos panaudojimas sukelia dvejonių, jog meistrai dirbo skubotai“, - pasakojo ilgametę restauravimo darbų patirtį turintis 51-erių Alfonsas Šiaulys. Restauratorius atgamino ir senąsias durų spynas bei vyrius: juoda jų spalva išgauta ne nudažant, bet apdorojant metalo konservavimo technika.

Prieš keletą metų restauratoriui buvo patikėta atkurti sudėtingas Kretingos bažnyčios vienuolių stales (stalės – tai atskiras suolas ir šventojo paveikslas, kur po vieną meldėsi vienuoliai, - aut.pastaba). Konkursą restauruoti bažnyčios duris laimėjęs A.Šiaulys darbo ėmėsi pernai rudenį. Kultūros paveldo departamentas šiam tikslui skyrė 62 tūkst. Lt, dalį iš jų surinko parapijos tikintieji.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas