Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Komentarų topas

Jeigu ką daryti – tik labai gerai

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2006-11-17

Adomas Gikaras, Imbarės seniūnijos ūkininkas, yra vienas iš tų vis dažniau pasitaikančių ūkininkų, kurie nebijo pasakyti, kad pinigai ūkininkams turi būti dalijami ne dykai. Ūkininko nuomone, jeigu žmogus, gaudamas paramą, nė lito prie šios sumos neprideda, pinigus naudoja neracionaliai.

Ūkininkas Adomas Gikaras sako, kad ūkio ateitis – jo modernizavimas.

„Jeigu pusę sumos gaus iš valdžios, pusę turės pridėti pats, ūkininkas pinigų nelaidys“, - įsitikinęs A.Gikaras.

Pats A.Gikaras yra dalyvavęs įvairiose programose ir visuomet pridėjo ir savo pinigų. Pasinaudodamas parama, teikiama žemės ūkiui, jis pirko žemės, technikos, modernizavo savo ūkį. A.Gikaras yra iš tų ūkininkų, kurie nebebijo bankų.

„Reikia įvertinti savo galimybes“, - sako ūkininkas, grįsdamas savo nuostatą.

A.Gikaras sako ir savo žmoną pripratinęs prie to, kad verstis galima iš banko skolinantis pinigų, nes sutaupyti tiek, kiek reikia vystyti ūkį, ne taip paprasta, tai atima daug laiko. Jeigu bėda, ūkininko žodžiais, jis turi ką parduoti ir atiduoti skolas.

Pieno ūkį vystantis ūkininkas skeptiškai žiūri ir į draudimą, ir apie diskutuojamą savišalpos fondą. Draudimas, jo nuomone, naudingas tiems ūkininkams, kurie augina grūdines kultūras. O jam, turinčiam pievas, neapsimoka, nes patyrus nuostolių išmokos būtų menkos. Tačiau A.Gikaras yra apdraudęs gyvulius, pastatus, techniką.

Ūkininkas atsisakė mišraus ūkio. Dabar jo ir žmonos Sigutės ūkį sudaro 45 galvijai, iš kurių 32 – melžiamos karvės. Tokį pasirinkimą, anot A.Gikaro, lėmė akmenuotos žemės.

„Kai pradėjau ne pats ruošti pašarus, o naudoti kombinuotuosius, primilžis iš karvės padidėjo 1,5 tonos“, - tvirtina ūkininkas.

Dabar ūkininkas pats ruošia tik žolinius pašarus – avižų ir žirnių mišinius.

Žemės A.Gikaras sako turįs tiek, kiek reikia vystant pieno ūkį – vienai karvei išlaikyti reikia vieno hektaro žemės. Visa žemė yra vienoje vietoje.

Ūkininko nebaido tai, kad Europos Sąjungos parama žemės ūkiui gali pasibaigti. Vystydamas pieno ūkį jis tikisi rinkoje išsilaikyti. Tačiau labiausiai ūkininką verčia nerimauti kita.

„Ūkio plėtrą stabdo tai, kad nėra kam jo perduoti“, - sako A.Gikaras.

Ūkininkas yra keturių vaikų tėvas. Du vyresnieji – sūnus ir dukra – turi savo gyvenimus, savo planus, kuriuose ūkininkavimo nėra. Du mažieji, kurių jaunesniam – šešeri metai, - yra namuose, bet A.Gikaras negali būti tikras, kad vaikai panorės perimti ūkį. Nors tokios vilties neatsižada.

Todėl ūkininkai stato naują namą. Pradėję liepos mėnesį, jame ketina įsikurti jau Kalėdoms. Ūkininkas sako statąs tokį namą, kuriame būtų gera gyventi ir jiems patiems su žmona, ir į jį noriai grįžtų vaikai. Todėl name rengiamos ne tik didelės gyvenamosios erdvės, bet ir pirtis, ir baseinas. A.Gikaro nuostata, jeigu ką daryti, tai reikia daryti labai gerai. Dėl to jis atsisakė minties, kurią piršo aplinkiniai, atstatyti seną namą. Kalbinamas kreiptis paramos ir išlaikyti senoviško namo autentiškumą, ūkininkas pasirinko kitą variantą. Nors namas iš tiesų buvo labai senas, bet, jo paties žodžiais, tiek sykių remontuotas, kad autentiškumo liko labai mažai, taigi ir atstatinėti nebebuvo ko.

Sigutė ir Adomas Gikarai ūkyje dirba dviese. Nors jiedu gyvena „nuo vieno melžimo iki kito“, bet sutuoktinių gyvenimas ūkyje nesibaigia. Vyriškio žodžiais, jie lankosi visuose bendruomenės renginiuose, pasilinksminimuose, dalyvauja seminaruose, mokymuose ne tik rajone – apvažiuoja visą Lietuvą. Tik į užsienį išvykti nebuvo kaip. Jeigu važiuotų, tai tik vienas, nes kitas turėtų likti ūkyje.

Tai, kad sutuoktiniai ūkyje dirba dviese, lėmė dvi aplinkybės. Pirmiausiai, ūkio modernizavimas, o kita – sunku rasti žmonių, norinčių ir galinčių dirbti ūkyje. A.Gikaro žodžiais, kuriems pritaria dauguma ūkininkų, nėra svetimo žmogaus, kuriam galima būtų patikėti ūkį bent kelioms dienoms.

Nors ūkininkas gyvena namo statybos rūpesčiais, bet rikiuoja ir ūkio reikalus. A.Gikaro nuomone, dabar yra pats tinkamiausias laikas pirkti trąšas, žolių sėklas. Po naujųjų metų jų kainos paprastai šokteli.

Radijo ir televizorių remontininko specialybę turintis ūkininkas, kaip ir daugelis jo likimo draugų, ūkininkavimo mokslų sėmėsi iš patirties. Tačiau jis mielai mokosi seminaruose, klausia specialistų patarimo. A.Gikaro nuostata, kiekvienas turi daryti tai, ką geriausiai moka ir išmano. Dėl tos priežasties savo ūkio buhalteriją jis patikėjo specialistams.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas