Šukės kaimo bendruomenė, susirinkusi į vasaros šventę „Aš nusieisiu į žalė gėrė“, atidavė pagarbą dosniai gėrybėmis juos apdovanojusiai tėviškės žemei, aplinkiniams miškams, seniesiems kaimo žmonėms ir pasidžiaugė buvimu bendrystėje.

Publika linksminosi išvien su „Naisių vasaros“ teatro aktoriais.

„Šukė – kaimas, iš visų pusių apsuptas girių. Miškas nuo seno maitino, rengė ir mūsų protėvius saugojo nuo pavojų. Žmonės ir dabar jame pasisemia visokių gėrybių ir dvasinės atgaivos. Todėl šis mūsų tęstinis – jau trečius metus vykdomas – projektas ir yra savotiška padėka miškui bei žemei – tikriesiems mūsų maitintojams“, - projekto esmę apibūdino Kretingos kultūros centro Šukės filialo vadovė Violeta Ruikienė.

Šventėje netrūko nė miško gėrybių - mėlynių, aviečių, paskutiniųjų šiųmetinių žemuogių bei jau pasirodžiusių pirmųjų voveraičių, - kurių, tvirtino V.Ruikienė, iš aplinkinių miškų pririnko kaimo vaikai bei jaunimas. Senųjų baltų drabužius imituojančiais kostiumais apsirengusios folkloro ansamblio merginos nešiojo kraites šių gėrybių ir vaišino jomis susirinkusius į šventę.

Švęsti Šukės kaimo žmonės pirmiausiai sugužėjo ir į bendruomenės namų salę, kur laisvų vietų nebeliko nė ant palangių – šukiškių nuotaikas ir juoko bangas ten sukėlė „Naisių vasaros“ teatro jaunieji aktoriai.

Iš populiaraus televizijos serialo daugeliui pažįstami aktoriai Šukės scenoje jautėsi tarytum tarp gerai pažįstamų draugų: jie tiesiogiai bendravo, improvizavo ir bematant kūrė humoristinius vaizdelius, į kuriuos įtraukdavo ir žiūrovus. Visą pasirodymą jie perteikė dainomis - žinomomis ir pačių sukurtomis humoristinėmis bei skirtomis vaikams, o nuo jų sukelto juoko plyšavo visa salė.

Nepaisant apniukusio ir sunkiais lietaus debesimis užgulusio dangaus, po aktorių pasirodymo šventė tęsėsi kieme – ją vedė Šukės kaime augęs ir režisūros studijas šiemet baigęs Kęstutis Bručkus. Ant pakylos lipo vietiniai kaimo saviveiklininkai – folkloro kolektyvai ir kapelos su meno vadovu Alvydu Vozgirdu priešakyje. Savo tėvų dainas traukė ir kaimo giesmininkė – 83-jų Kazimiera Martinkienė, kuri savo atmintyje išsaugojo per 200 lietuvių liaudies ir žinomų Žemaitijos krašto dainų.

„Žmonėms reikia susiburti, o vasarą sugrįžta studentai, pas tėvus suvažiuoja pailsėti vaikai ir anūkai, po darbų užsieniuose atokvėpio į namus parlekia nemaža dalis šukiškių. Susirinkę pagerbiame ir kaimo močiutes, per visus metus - nuo praėjusios liepos - sulaukusias didelio džiaugsmo – savo anūkų gimimo“, - kalbėjo V.Ruikienė.

„Tik iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai paprasta. Bet kai pamąstai: kiek žmonės įdėjo širdies ir rūpesčio, kad mes, atėjusieji, galėtume linksmintis. Prieš javapjūtės darbus smagu susiėjus pabendrauti“, - tikino į šventę atskubėjęs Albertas Martinkus.

„Įprastai po kasdienių darbų nėra kada susibėgti nė su kaimynais pabendrauti. Tad kaimo šventė – puiki proga pasibūti ir , kaip sakoma, patiems pasirodyti bei kitus pamatyti“, - sakė sutuoktiniai Dovilė ir Dainius Miliai bei Vigilija ir Artūras Turauskiai.

• Rašyti komentarą (0)