Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Klaipėdos regione pasirodė netikrų pinigų: ar sugebėtumėte juos atskirti?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Iš Kretingos kilusio vargonų specialisto Antano Šauklio rankomis Darbėnų bažnyčioje prikeliami daug metų tylėję didžiausi istoriniai vargonai rajone.

Antanas Šauklys pasiryžo Darbėnų vargonus prikelti muzikai.
Kaskart - į naują “šiukšlyną”

Daugiau kaip 30 metų vargonuojantis ir vargonų remonto bei statybos įmonę turintis A.Šauklys juokavo, jog Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje atsidūrė beveik prievarta. „Iki gruodžio 15 dienos esu įsipareigojęs suremontuoti vargonus Imbrade. Prieš tai dirbome Švėkšnoje, kur užtrukome maždaug pora mėnesių ilgiau negu buvo numatyta. Tačiau tuo pačiu metu paprašyti darbus ėmėme vykdyti ir čia. Kiek iš viso truks restauravimo darbai - sunku pasakyti“, - prisipažino A.Šauklys.

Kaip teigė Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininkas Algirdas Mulvinskas, praėjusiais metais Darbėnų bažnyčios reikalais rūpinosi kitas specialistas - palangiškis A.Šeduikis. Tuomet buvo pagamintos dumplės vargonams. Šiemet į pagalbą iš Panevėžio pasikviestas buvęs kretingiškis A.Šauklys.

Specialisto teigimu, restauravimo trukmė taip pat priklausys nuo finansavimo bei motinos gamtos. Anot A.Šauklio, daug ką lemia oro sąlygos, konkrečiai - šaltis. „Planuojame jau šią savaitę baigti dabartinį etapą – atgaivinti visą pneumatinę Kartenos bažnyčios vargonų traktūrą – tam tikrą valdymo grandį, kurią galima sulyginti su šiuolaikiniu kompiuteriu. Kitas etapas – vamzdžių inventorizacija. Tai – labai svarbu, nes dalis jų išlaužyta, mediniai vamzdžiai visiškai atsiklijavę nuo drėgmės“, - sakė A. Šauklys. Restauratoriaus žodžiais, viena iš bėdų - nešildomos ir mažai vėdinamos bažnyčios. Tokioje šalto oro “pirtelėje” medžio klijai tiesiog ištirpsta.

„Dirbame įvairiai. Komandą sudaro du-keturi žmonės. Parengiamasis darbas visada yra kančia. Pabaigus vargonų skleidžiami garsai leidžia trumpai pasigėrėti savo triūsu. O tada ir vėl viskas prasideda iš naujo – važiuoji į naują šiukšlyną. Niekas nekviečia remontuoti pusiau veikiančio instrumento, mūsų prireikia tik visai nurašytiems vargonams prikelti“, - atviravo A.Šauklys.

Gyvenimas su vargonų muzika

A.Šauklys prisipažino, jog vargonais susidomėjo dar vaikystėje. „Tiesiog užsikrėčiau vargonais. Bažnyčioje jų muzikos klausydavau išsižiojęs. Visa kita buvo neįdomu. Mišios praeidavo, o giesmės ir vargonų skleidžiami garsai vis rėžėsi į širdį“, - sakė restauratorius.

Iki šiol vargonais besižavintis A. Šauklys mano, jog neapleis mėgstamo darbo dar bent dešimtmetį. „Dabar mano sąskaitoje - apie 40 atgaivintų instrumentų. Net ir idealiai sutvarkius vargonus ilgalaikių garantijų negali būti. Šis instrumentas - ypatingas, veikiantis tik kartu su daugybe pagalbininkų. Sugriuvus bent vienai grandžiai, jis nebegali normaliai funkcionuoti“, - vargonų paslaptis atskleidė vargonų restauratorius.

Pasak A.Šauklio, kiekvienas daiktas reikalauja pažinimo. „Kartą prisilietus prie instrumento, jį išstudijavus, antrą kartą to daryti neprireiks. Jei jau buvai nagus prikišęs, vargonams vėl sugedus bėdą atrasi išsyk. Joks kitas, kad ir labai kvalifikuotas specialistas to napadarys greičiau“, - teigė A.Šauklys.

Gimęs ir vaikystę Kretingoje praleidęs A. Šauklys po Lietuvos miestus ir miestelius klajoja nuo penkiolikos. Kretingoje vargonuoti mokęsis pas tėvą Teodorą, vėliau jis atsidūrė Kvėdarnoje. Vargonuodamas Šiauliuose būsimasis vargonų specialistas neakivaizdžiai kompozicijos mokėsi Maskvoje, o persikėlęs į Panevėžį iš karto gavo keturis chorus ir sukežusius vargonus. „Negalėjau taip dirbti, teko suktis iš padėties. Taip po truputį muzikavimas ėmė sietis su restauravimu. Visko, ką šiandien sugebu, išmokau stebėdamas kitus ir dirbdamas pats“, - pasakojo vargonininkas.

„Ave, Maria“ nesugrosi

Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje esantys vargonai pastatyti laikotarpiu nuo 1936 iki 1939 metų. Vargonų meistras – čekas Otto Krakotvilas, gyvenęs Šiauliuose.

Girėnas Povilionis, Kultūros paveldo centro muzikos instrumentų istorikas, vargonininkas, vargonų tyrinėtojas, pažymi, jog šis romantinio stiliaus, pneumatinės traktūros (traktūra – tam tikru principu veikianti sistema, esanti tarp klavišų ir įrengimų, leidžiančių orui pateikti į vamzdžius – aut. past.) instrumentas yra vienas didžiausių Lietuvoje, o balsų kiekiu – tai didžiausi istoriniai vargonai Kretingos rajone. Nors vargonų prospektas ir spinta ypatingos meninės vertės neturi, tačiau tai parodo to laikmečio didesnę svarbą instrumentui.

Anot G.Povilionio, vargonai visiškai užpildo bažnyčios erdvę, gali patenkinti tiek liturgijos, tiek koncertinio repertuaro poreikius.

1995 metais Kartenos bažnyčios vargonai buvo įtraukti į naujai išaiškintų Lietuvos Respublikos istorijos paminklų sąrašą. Planuojama, jog su naujomis dumplėmis vargonų restauravimas kainuos 58 tūkst. litų.

„Šis instrumentas gana paprastas, primityvus. Meistras darbą atliko be jokių įmantrybių. Tačiau vargonai ypatingi jau vien tuo, kad yra stambūs ir stovi pakankamai mažoje bažnyčioje, tad užgrojus efektas turėtų būti stulbinantis“, - savo mintimis dalinosi ilgametis vargonininkas A.Šauklys.

Anot specialisto, visa pneumatinė sistema šiuose vargonuose yra vėluojanti. A. Šauklys juokavo, jog tokiais vargonais reikia išmokti groti. „Ką „pragroji“ iš vakaro, vargonai sugros tik ryte. Ne visas giesmes su tokiu instrumentu įmanoma sugroti. Mechaninius vargonus grojančiajam valdyti daug paprasčiau“, - sakė specialistas.

Vargonai prieš restauravimą ilgą laiką neveikė. Pasak A.Šauklio, matyti: buvo manoma, kad jie ir nebebus tvarkomi - tai rodo išlaužyti vamzdynai.

Viktorija VAŠKYTĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas