Pajūrio naujienos
Help
2024 Birželis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Apklausa

Ar domitės dabar pristatoma mero ir Tarybos 2023 m. ataskaita?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Pokalbis su Kretingos meno mokyklos choreografe, su muzikinio spektaklio vaikams “Liūtas karalius” idėjos autore Živile Adomaitiene įvyko tuomet, kai spektaklis Kretingoje buvo parodytas paskutinį kartą. O ir tų kartų buvę ne tiek jau daug: į premjerą “Liūto karaliaus” autoriai ir atlikėjai žiūrovą pakvietė pavasarį, rudenį gi per vieną dieną buvo parodyti trys spektakliai. “Šventę scenoje lydi grandiozinis užkulisinis darbas, kurio žiūrovas nemato, tačiau kuris yra labai sunkus. Lėšos, transportas, susitarimai dėl salės ir panašiai – visa tai yra per daug sunku, kad spektaklį galėtum kartoti ir kartoti”, - apie priežastis, nulėmusias sprendimą “Liūto karaliaus” nebekartoti Kretingoje, kalbėjo Živilė Adomaitienė.

Choreografė Živilė Adomaitienė sako, jog vis tik didžiausią džiaugsmą teikia kasdienis darbas pamokose.

Tiesa, kretingiškius su “Liūtu karaliumi” kviečia mažeikiškiai, šiauliečiai, bet tvirto “taip” dar nepasakyta. “Liūtu karaliumi” labai rimtai susidomėjo Klaipėdos muzikinis teatras, kurio scenoje Kretingos meno kolektyvas turėtų pasirodyti sausį. Apie projektinę idėją, apie vaikų meninio ugdymo galimybes Ž.Adomaitienė pakviesta kalbėti ir Klaipėdoje muzikinio teatro iniciatyva įvyksiančioje tarptautinėje-praktinėje konferencijoje. Žodis “praktinė” tarsi įpareigotų spektaklį parodyti ir konferencijos dalyviams.

- Ką Jums, kaip šokio meno atstovei, reiškia muzikinis spektaklis “Liūtas karalius”? Kaip subrendote tokiai grandiozinei idėjai, juolab, kad pati sakėte, jog daryti tokius dalykus pagal ugdymo programą nepriklauso.

- “Liūtą karalių” pavadinčiau kūrybinių minčių ir ambicijų išbandymu. Tokiais atvejais užsakymų kažką padaryti nebūna. Pasakų vėlgi neieškojau – man visada buvo labai graži pasaka apie karalių Liūtą. Ji man simbolizuoja nenutrūkstamą gyvybės grandinę, per žvėris parodoma tai, kas vyksta ir žmonių gyvenime – gėris, blogis, meilė. Visa tai turime ir mes, žmonės. O kai išgirdau Eltono Džono atliekamą muziką, pamačiau, kaip viskas turėtų atrodyti scenoje. Idėja pastatyti “Liūtą karalių” vystėsi dvejus metus. Pradėjau ieškoti komandos – žmonių, kurie galėtų padėti įgyvendinti sumanymą. Visų pirma, ko jų paprašiau, - kad perskaitytų pasaką “Liūtas karalius”.

Įspūdžiui sustiprinti “Liūto karaliaus” kūrėjai pakvietė ir suaugusius šokėjus - profesionalius baleto atlikėjus.

- Bet ar vien tik perskaičius knygą galima pamatyti, kas iš tiesų vyks scenoje, kokio rezultato ar efekto galima tikėtis?

- Spektaklio visumą mačiau iš karto, tačiau rezultato ir efekto – ne. Atėjus į galvą idėjai pastatyti spektaklį vaikams, susimąsčiau: kodėl gi vaikams būna neįdomūs profesionalių teatrų aktorių pastatyti spektakliai. Atrodytų, ko gi jiems trūksta – puiki muzika, scenografija, rūbai, profesionalus atlikimas. Aš jokiais būdais nereiškiu pretenzijų ir nieko nekritikuoju, tačiau suprantu viena: spektaklis vaikus sudomina tuomet, kai jį stato žmonės, gerai pažįstantys vaikus arba su jais dirbantys. Tokie žmonės gerai žino, kas vaikams yra įdomu, patrauklu, aktualu. Tas pats pasakytina ir apie spektaklio trukmę – per ilgas reginys vaikams atsibosta, jie pradeda nekantrauti. Vaikams, įsitikinau, reikia intrigos, jiems viskas turi būti aišku.

- Ar šį tikslą Jums pavyko pasiekti?

- Jeigu atsiliepimai po spektaklio buvo tikri ir nuoširdūs, - taip. O kad suprastum, ar spektaklis buvo efektyvus, ar jis pasibeldė į vaiko širdį, užtenka pamatyti emocionaliai sujaudintus vaikus.

- Spektaklyje šoko per 100 choreografijos skyriaus mokinių. Atlikėjų, tuo pačiu – ir personažų gausa, rūbai, šviesos efektai, muzika, solistai, scenos dekoracijos. Kas iš spektaklio sudėtinių dalių veda į jo sėkmę, kaip reikia sujungti atskiras detales, kad žiūrovas pamatytų tą kvapą gniaužiančią per šokį išreikštos minties didybę?

- Gal kai kam nuskambės ir skausmingai, bet aš galvoju, jog sėkmės didžiumą nulemia gera muzika. O po to – jau darbas visų, kurie kuria spektaklį. Pripažįstu, jog viską sujungti iškart yra neįmanoma. Todėl su kiekviena personažų – leopardų, zebrų ar skruzdėlių – grupe dirbome atskirai. Kūrybos procese vis atrasdavau kažką naujo: pavyzdžiui, pamačiau, ką gali rankų judesiai. Rankų ažūras – tai ir kalėjimo grotos, ir džiugesys, ir drugelių sparnų virpėjimas, ir besiskleidžiantis gėlės žiedas. Kuriant personažus, buvo labai įdomu juos gretinti su žmonių charakteriais: kas gyvenime atitiktų leopardes, kas – hienas ir panašiai. Iš pradžių nebuvo sumanymo į spektaklį pakviesti suaugusius šokėjus. Kažkiek padirbėjus, pamatėme, jog būtų gerai turėti kelis stiprius personažus. Taip spektaklyje atsirado baleto artistai, kurie apie mus nieko nebuvo girdėję ir nežinojo, ko gali iš mūsų laukti. Aš džiaugiuosi profesionalų kontaktu su vaikais – baleto šokėjai neparodė jokios puikybės ir netgi prisipažįsta, jog pasiilgsta vaikų.

Statant “Liūtą karalių” vaidmenis kūrė per 100 Kretingos meno mokyklos choreografijos skyriaus šokėjų. Kuriant personažus, jų rūbus, paralelių buvo ieškoma su žmonių charakteriais, jų elgesiu.

- Jūs, Živile, esate tautinio šokio mokytoja, propaguotoja, dirbate su Dainų švenčių scenarijų ir šokių autoriais. Ir štai – modernus, šiuolaikiškas spektaklis. Ar neprieštaravote sau, imdamasi tokio kūrinio?

- Už tautiškumą visada ir visur “gulsiu kryžiumi”. To niekada neišsižadėjau ir neišsižadėsiu, tačiau manau, jog šokantis vaikas iš jį ugdančio mokytojo turi gauti viską. Spektaklio choreografiją sukūrė pirmus metus dirbanti choreografė Eglė Stočkutė. Jai pavyko vaikams duoti tai, ką pavadintume klasikos, moderno, džiazo miksu. Jauna choreografė labai greitai perprato idėją, spektaklio nuotaiką. Taigi – susikalbėjome.

- Dailininkas nutapo paveikslą, muzikas natas užrašo į sąsiuvinį, rašytojas išleidžia knygą. Jų kūriniai lieka, ir ilgam. O kaip su šokiu? Ar negaila darbo, įdėto statant “Liūtą karalių”? Negi tai – viendienė šventė?

- Iš esmės, - taip. Bet mes, choreografai, esame prie to pripratę. Išliekamoji šokio vertė yra kūrybinis procesas, kuris lydi siekiant užsibrėžto tikslo. Kūryba, bendravimas su tau pritariančiais ir tave suprantančiais žmonėmis – štai, kas teikia tikrą džiaugsmą, pasitenkinimą.

- Ar prasitarsite apie artimiausius kūrybinius sumanymus?

- Ypatingų sumanymų kol kas nėra. Šią savaitę dalyvauju tarptautinėje konferencijoje, kurioje skaitysiu pranešimą “Tautinio šokio aktualijos nūdienos švietimo sistemoje”. Su bendraminčiais kalbėsimės apie tai, kokia šokio padėtis šiandienos Lietuvoje ir dėl ko mums skauda širdį.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas