Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Komentarų topas

Į kretingiškių vištas įsisuko audinės

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2006-11-07
Briedžio gatvės gyventojas Vytautas Paulauskas, rodydamas į krūvą sumestas vištas - pastarųjų naktų jų tvarte siautusio plėšraus gyvūno grobį, - tvirtino, jog per kelis dešimtmečius, kiek gyvenąs šioje vietoje, dėl plėšrūno nebuvo patyręs tokio nuostolio.

Briedžio gatvės 4-o namo gyventojai, nebeapsikentę jų vištas pjaunančių gyvūnų, patys ėmėsi gynybos. Vytautas Paulauskas, kuriam per kelias naktis gyvūnas papjovė keturiolika vištų ir du gaidžius, patykojęs paryčiais nudobė plėšrūną. Vyriškis įsitikinęs, kad į jų ir į kaimynų vištas įsisuko audinės.

„Turėjome 32 vištas ir du gaidžius. Per kelias pastarąsias naktis beliko 18 vištų, - rodydamas į krūvą sumestus naminių paukščių kūnus pasakojo V.Paulauskas. – Pažiūrėkite: jų kaklai perkąsti, lyg būtų šeško ar kiaunės darbas. Bet įtarimai apie šeškus nepasitvirtino. Kaimynai jau anksčiau sakė, kad aplink siaučia audinės“.

Vytauto žmona Milda tvirtino praėjusio ketvirtadienio rytą ėjusi į tvartą skaudama širdimi: “Girdžiu, vištos lyg klykdamos kudakuoja. Pamačiau gražaus gyvūno uodegą. Atbėgo vyras ir, pačiupęs į tvarto sieną atremtą metalinį strypą, pradėjo jį vaikytis“. Vytautas tvirtino viena ranka su strypu prismeigęs gyvūną, o kita su svarmeniu tvojęs jam per galvą.

Rodydami tamsiai rudo žvilgančio plauko, maždaug 35-40 cm ilgio gyvūno kūną, V. ir M.Paulauskai įsitikinę, jog tai yra audinė. „Žinau tikrai, kad tai – ne šeškas ir ne kiaunė. Pati pusantrų metų dirbau žvėrininkystės ūkyje“, - tvirtino M.Paulauskienė.

Pasak V.Paulausko, šį rudenį audinės įsisuko į artimiausių kaimynų vištides, jos slankioja ir po greta esančias „Vienybės“ ir „Draugystės“ sodų bendrijas.

Paulauskų kaimynė Danutė Vaserienė papasakojo, jog prieš mėnesį jos marti su vaikais irgi gainiojosi po dirvą iš jų tvarto išbėgusią audinę, kol šią pavyko nudobti. Audinė tąsyk papjovė keturias D.Vaserienės vištas ir gaidį. „Nuo giedoriaus buvo net plunksnos nuplėšytos. Ko norėti – gaidys stambus, kol „šeškas“ jį priveikė, abudu gerokai „pasivajevojo“, - vaizdžiai kalbėjo moteris. - „Šeškas“ buvo atsibastęs ir į „silkinę“ (žuvies perdirbimo gamyklą „Ostsee fische“, - aut. pastaba). Aš ten dirbu. Pati jo nemačiau, bet prieš pusantro mėnesio kitos pamainos moterys sakė, jog vos infarkto negavo, kai „šeškas“ lakstė ceche ant stalų“.

„Žmonės po jų vištides siaučiančias audines vadina tiesiog šeškais. Jau 50 metų gyvenu šiame name. Nėra buvę, kad naminius paukščius pultų tikri šeškai. Aplinkiniai žmonės, dirbantys „lapyne“, kalba, kad rugpjūčio mėnesį iš žvėrininkystės ūkio pabėgo apie 140 audinių. Kas ir kaip jas paleido, nežinia“, - tvirtino V.Paulauskas.

Nudobęs tamsiai rudo žvilgančio kailio, maždaug 40 cm ilgio gyvūną, V.Paulauskas įsitikino, jog į jo ir kaimynų vištas įsisuko audinė.

Vyriškis sakė esąs įpykęs. Jis norėtų žvėrininkystės ūkio vadovus paduoti į teismą, kad atlygintų nuostolius: „Laikai gyvūną, lesini jį, rūpiniesi. Yra kažkiek naudos: ir kiaušinių padeda, ir mėsos lieka. O čia – šast, ir per kelias naktis nieko nebeturi“, - apgailestavo V.Paulauskas.

Žinią apie neva vasaros pabaigoje iš fermų pabėgusias 140 audinių Žvėrininkystės ūkio direktorius Algis Grabys pavadino gandu. “Nesu girdėjęs, kad iš mūsų vasarą būtų pabėgę 140 audinių. O tokio fakto nuslėpti yra neįmanoma. Žvėrys yra užpajamuoti. Brigados nuolat juos susiskaičiuoja. Ir nudvėsusiai audinei nurašyti nors uodegą atneša. Tarp teritorijos ir išorinės fermų tvoros yra 4-5 metrų pločio šunų takas”,- aiškino direktorius. Direktorius neneigė, kad galimybė vienam kitam žvėreliui pasprukti iš fermos pasitaiko ir gali pasitaikyti, kad ir kokia bebūtų griežta jų apskaita ir apsauga. A.Grabys pripažino, jog incidentų su kaimynystėje įsikūrusiais gyventojais būna kone kasmet, tačiau ūkio administracija yra nusiteikusi su kaimynais gyventi santarvėje. “Ateina - atlyginame nuostalius. Kodėl šįkart kreipėsi į redakciją, užuot atėję pas mus”,- sakė A.Grabys.

Žvėrininkystės ūkio specialistų teigimu, būna, kad iš fermos pabėgusi audinė laisvėje išgyvena metus ir daugiau. Fermose žmogaus šertas žvėrelis laisvėje irgi nepražūna, įsigudrina, kaip susirasti maisto, įsisuka net ir į vištides.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas