Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Komentarų topas

Moderni įranga atveria naujas operavimo galimybes

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Sveikata
  • 2006-11-03

“Šiaurės – Vakarų regiono gyventojams nebereikia pagalbos ieškoti Vilniuje ar Kaune. Klaipėdos ligoninėje atliekamos neurochirurginės operacijos, taikant naujausias technologijas – operacinį mikroskopą „Pentero“ su fluorescencijos moduliu“, - sakė Klaipėdos ligoninės Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Vytautas Grykšas.

Neurochirurgas Vytautas Grykšas stažavosi ne vienoje pasaulių šalių – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje.

Operuojama per mažą pjūvį

Operacinis neurochirurginis mikroskopas „Pentero“ su fluorescencijos moduliu yra viena naujausių technologijų pasaulyje. Toks aparatas yra pirmasis Baltijos šalyse. Kompiuterizuotu fluorescenciniu mikroskopu galima operuoti galvos ir nugaros smegenis - esant įvairiems navikams, kraujagyslių patologijoms, ištikus traumoms.

Mikroskopu padidinus vaizdą, labai gerai matomos net smulkiausios kraujagyslės, naviko ribos – patologijos židinį neurochirurgai mato milimetrų tikslumu. Todėl, operuojant šiuo mikroskopu, naudojami dešimt kartų mažesni instrumentai negu įprastai.

„Naudojant naująjį aparatą praplečiamos diagnostinės galimybės, operaciją galima atlikti per labai mažą pjūvį, beveik netraumuojant paciento, - pasakojo neurochirurgas V.Grykšas. - Operuodami mikroskopu „Pentero“, chirurgai turi būti itin atidūs, tačiau pacientams mažiau skauda, nereikia ilgai gulėti, trumpesnis ir lengvesnis pooperacinis periodas, jie greičiau reabilituojasi ir grįžta į darbą.“

Gali būti jungiamos kitos sistemos

Operacinis neurochirurginis mikroskopas „Pentero“ ypatingas ne tik tuo, kad didina vaizdą. Prie šio mikroskopo gali būti jungiamos įvairios sistemos, aparatai.

Klaipėdos ligoninės Neurochirurgijos skyriaus vedėjo Vytauto Grykšo žodžiais, mikroskopu padidinus vaizdą, labai gerai matomos net smulkiausios kraujagyslės, naviko ribos – patologijos židinį neurochirurgai mato milimetrų tikslumu.
Klaipėdos ligoninės įsigytas mikroskopas turi fluorescencijos modulį. Pacientui į veną suleidus tam tikrų vaistų, jie kaupiasi piktybiniame auglyje.

„Plika akimi sunkiai galima įžiūrėti, kur auglys prasideda, o kur baigiasi, - sakė neurochirurgas V.Grykšas. – Specialūs vaistai piktybinį auglį nudažo kitokia spalva. Tuomet auglys, naudojant fluorescencijos modulį, tampa gerai matomas. Fluorescencijos modulis leidžia nepaprastai tiksliai nustatyti navikines smegenų ląsteles operacijos metu, todėl galima radikaliai šalinti piktybinius galvos smegenų navikus.“

Operuojant smegenis tai ypač svarbu, nes pažeidus sveikas jų dalis galimi sunkūs padariniai.

Jeigu kompiuterizuotas operacinis mikroskopas nebėra naujiena, tai fluorescencijos modulio dar nenaudoja ne tik nė viena gydymo įstaiga Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje.

Neurochirurgams svarbu žinoti ir matyti, kaip keičiasi auglio lokalizacija operuojant – kur galima šalinti, o kur nevalia liesti, nes galima pakenkti. Šias problemas medikams gali padėti išspręsti speciali navigacinė sistema, kuri taip pat gali būti jungiama prie operacinio mikroskopo „Pentero“.

Stažuojasi užsienyje

Per tris mėnesius naujuoju operaciniu mikroskopu „Pentero“ Klaipėdos ligoninėje jau atlikta per 30 sudėtingų operacijų.

Naujuoju mikroskopu operuoja neurochirurgas V.Grykšas ir jo kolegos Egidijus Gružas bei Dmitrij Aleksandrov. Medikai stažavosi Vokietijoje, Prancūzijoje ir Norvegijoje. Pasak V.Grykšo, kuris taip pat stažavosi ir Jungtinėse Amerikos valstijose, dirbti su naujuoju mikroskopu galima tuomet, kai tik jo prireikia. Tačiau operuoti naudojant neuronavigacinę sistemą, fluorescencijos modulį medikai mokosi ten, kur jau įdiegtos ir naudojamos tokios sistemos.

Dirbti naujuoju mikroskopu specialiai apmokyta ir visa operacijos metu dirbanti komanda.

Taigi klaipėdiečiai turi realias galimybes pirmieji šalyje pradėti atlikti operacijas, naudodamiesi neuronavigacine sistema ir fluorescencijos moduliu. O šiuo metu, kaip pabrėžia Neurochirurgijos skyriaus vedėjas V.Grykšas, svarbiausia yra tai, kad paslauga priartinta prie paciento. Sunegalavusio žmogaus nebereikia vežti operuoti į kitą Lietuvos pakraštį, o artimiesiems nebereikia sukti galvos, kur įsikurti slaugant jį po operacijos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas