|
Gėlėmis iš popieriaus prisijaukino pavasarį
Pedagogės Angelės Skurdauskienės gėlėmis iš krepinio popieriaus vakar pražydo Kretingos pedagogų švietimo centras. Moteris sakė, jog gėlės buvo kuriamos peržiem, o kūrybinės mintys bei ryškios spalvos jai padėjo kuo greičiau prisijaukinti pavasarį. Savo autorinę parodą ji skiria gražiausiai pavasario šventei – Motinos dienai.
Parodoje – trys ciklai Pavasaris. Vasara. Ruduo. Pavienės gėlės, puokštės bei jų kompozicijos. Ryškios spalvos ir įvairaus dydžio žiedai: atrodytų, lyg tiesiai iš darželio į parodą atkeliavo violetiniai, geltoni krokai bei ugninės tulpės, iš gimtadienio puokščių – išdidžios rožės ir vienišas blyškus rožės žiedas, rudenio nostalgija dvelkiančios lelijų galvos bei daugybė kitokių gėlių. „Įsivaizduoju gėlę gamtoje, kartais nueinu į gėlių parduotuvę – stebiu, analizuoju žiedo struktūrą, lapus, žiedlapius, spalvų derinius. Įjungiu savo mintis ir fantaziją. Tada imuosi darbo“, - kalbėjo 60–metė kūrėja. Popierius ir klijai yra pagrindinės medžiagos, o žirklės - vienintelis jos darbo įrankis. Liniuotės A. Skurdauskienė sakė niekada nenaudojanti, kerpanti iš akies rankdarbiams jau įgudusia ranka. Žiedlapius sujungia į žiedą, išlanksto pagal natūralią jų formą. Kotams panaudoja medinius iešmelius arba šakeles, kurių prisirenka pajūry. Taip gimsta A. Skurdauskienės gėlės, o su jų gamybos technika per seminarą pedagogė supažindins ir savo koleges iš Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos. Pirmąkart - portretai pieštuku Į savo autorinę parodą A. Skurdauskienė be krepo gėlių dar atvežė pieštuku nupieštų portretų ciklą bei dekupažo darbų. Mokytoja ligi šiol jau surengė keletą savo rankdarbių parodų. Portretais ji sakė fiksuojanti žmonių nuotaikas: jai įdomu, kaip lūpos, akys, žvilgsnis veidui suteikia vis kitokią išraišką. „Šiuos portretus viešai rodau pirmąsyk. Ligi šiol neišdrįsau, galop įveikiau save. Esu savamokslė, ir jokių pastabų nė iš vieno profesionalaus dailininko ligi šiol neišgirdau. Dabar jau esu pasiryžusi išgirsti“, - sakė kūrėja. Pedagogė šį kovą tapo ir nacionalinio Vinco Kudirkos originalaus dailyraščio konkurso laureate. „Neslėpsiu – per savo gyvenimą išbandžiau visokių rankdarbių technikos: vaikystėje pradėjau nuo mezginių, nėrinių, siuvinėjimo darbų. Dariau atvirukus iš gamtinės medžiagos, sausų gėlių. Galo nėra: pamatai kažką naujo, tuoj norisi išbandyti. Tas kūrybos arkliukas manyje šuoliuoja visą gyvenimą, - kalbėjo mokytoja. – Mano mokiniai pradinukai yra įkvėpėjai: išvien su jais įvairiomis progomis kuriame darbelius. Ir tai neleidžia užsisėdėti vienoje vietoje – vis norisi gaivių minčių ir kitokių išraiškos būdų“. Kūrybos syvai – iš giminės Tačiau pagrindinė kūrėjos įkvėpimo versmė yra gamta: jūra, kopos, pušynai. Palangoje gimusi ir augusi, jau 40 metų pradinių klasių mokytoja Klaipėdoje bei Kretingoje dirbanti A. Skurdauskienė vėl apsigyveno kurorte. „Išeinu prie jūros, čia ne tik pasisemiu jėgų, minčių, apvalau sielą, bet ir grįžtu su pilnais glėbiais gamtos turtų – šakų, kerų, pagalių“, - šypsojosi mokytoja. Bet jei, anot jos, dieviškąja kūrybos gysla netekėtų syvai, perduoti iš giminės, galbūt ji šiandien nė nepastebėtų to dosnaus gamtos grožio ir neįstengtų jo perkelti į savo darbus. Abu A. Skurdauskienės tėvai buvo meniškų sielų žmonės: tėvas Antanas Bendikas drožė medį, o motina Skolestika mezgė, nėrė, siuvinėjo. Sesuo Leokadija – architektė, o brolis Evaldas valdo menišką braižą. „Savo pačios šeimoje neturiu pasekėjų, nors jaunėlis sūnus Valdas geba piešti, ypač - karikatūras“, - šeimos kūrybiniu potencialu pasidžiaugė moteris. Dabar ji sakė susižavėjusi kvilingo technika – iš įvairių spalvų popieriaus juostelių, jas susukant ant virbalo ar pieštuko, kuriamos gėlės, klijuojami paveikslai. „Atskleisiu dar vieną savo užmojį - gaminu arbatos servizą iš makaronų: išsilankstau karkasus ir juos apklijuoju labai smulkiais makaronėliais. Nežinau, kur jį dėsiu, bet užsimaniau padaryti, ir mintys dabar sukasi apie jį. Jį užbaigusi, užsidegsiu kitkuo. Tokia nenustygstanti jau esu“, - sakė kaitrią kūrybos ugnį savyje vis kurstanti moteris.
|