Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Komentarų topas

„Rados taurė” liko turnyro šeimininkių rankose

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas
  • 2006-10-31

Nors rankinio turnyras, skirtas Rados Matulevičienės taurei laimėti įvyko jau penktąjį kartą, pirmąsyk jis buvo tarptautinis. „Turnyras išaugo savo „marškinėlius“, - teigė vienas pagrindinių turnyro organizatorių, rankinio treneris Algimantas Pranaitis. – Komandos, tarp jų – ir mūsiškė, per pastaruosius kelerius metus ūgtelėjo, subrendo, tad pats laikas joms pasivaržyti aukštesniu lygmeniu“.

Panašus, tai yra tarptautinis, turnyras Kretingoje vyko tik prieš du dešimtmečius.

Kretingos rankininkių komanda šiais metais iškovojo „Rados taurę“. Pirmas iš dešinės stovi turnyro rėmėjas Juozas Matulevičius, priekyje – komandos treneris Algimantas Pranaitis. Organizacinius turnyro reikalus padėjo spręsti ir Jonas Benetis (stovi pirmas iš kairės).

Dėl „Rados taurės“ rankinio aikštėje Kretingoje varžėsi trys Lietuvos – Panevėžio, Vilniaus ir Kretingos - komandos bei po vieną merginų rankinio komandą iš Estijos (Talino), Lenkijos (Sčecino), Baltarusijos (Gardino).

Komandos, anot jas atlydėjusių trenerių, buvusios vienodo lygio. Tą patvirtino ir A.Pranaitis: “Stengėmės, kad į turnyrą susirinktų tokios komandos, kurios tarpusavyje galėtų varžytis kaip lygiavertės. Iš užsienio atvyko tos komandos, kurios ir galėjo atvykti, kadangi mes dar nepajėgūs pakviesti ypač stiprių komandų iš stiprių šalių – Danijos ar Vokietijos. Šių šalių komandos nesutiktų varžytis esamomis sąlygomis. Tai reiškia, kad mes joms negalime pasiūlyti rungtyniauti stiprioje sporto bazėje, prie kokių jos yra įpratusios“.

Prieš turnyrą rimtai padirbėjo

Kretingiškės šių metų „Rados taurės“ turnyre iškovojo I vietą ir pagrindinį apdovanojimą. Antros liko Panevėžio rankininkės – rimto ir stipraus klubo atstovės, kurių ne viena žaidžia ir aukščiausiu lygmeniu, klubo garbę gindamos Lietuvos mastu. Trečioji vieta atiteko Vilniaus rankininkėms, kurias treniruoja Iveta Nadzeikienė (buvusi kretingiškė) ir kurios „Rados taurę“ buvo išsivežusios pernai.

Pirmąjį susitikimą kretingiškės būtent ir žaidė su vilnietėmis, kurioms grėsė viena – kretingiškių siekis atsirevanšuoti. „Tai mus ir išvedė į pergalę, - šį susitikimą komentavo A.Pranaitis. – Varžybos – ne iš lengvųjų, tačiau noras atsirevanšuoti buvo labai stiprus“.

Vilnietes kretingiškės nugalėjo 25:19, tą pačią dieną jos pergalę rezultatu 32:25 šventė ir prieš Talino rankininkes. Prieš jas mūsiškės buvo pralaimėjusios „Panevėžio taurės“ varžybose, taigi tam tikra prasme kretingiškės patyrė dar vieną revanšą.

Prieš Gardino rankininkes Kretingos komanda laimėjo 34:23. Su Baltarusijos atstovėmis, kaip sakė treneris, buvo tikėtasi sunkesnių rungtynių. Jos tokios ir būtų buvusios, tačiau su komanda neatvyko keletas stiprių žaidėjų, kurios tuo pačiu metu savo miestui atstovavo Baltarusijos aukščiausios lygos varžybose.

Ypač kretingiškės baiminosi rungtynių su Panevėžio rankininkėmis. „Tačiau sužaidėme lyg iš natų, - teigė A.Pranaitis. – Galbūt merginas įkvėpė turnyro rėmėjo Juozo Matulevičiaus dėmesys, parodytas prieš varžybas. Išgyvenau – kur mano auklėtines nuves tas pakilimas, kurio jos buvo kupinos po pabendravimo su Juozu. Pasirodo, visa tai prisidėjo prie pergalės.“

Panevėžietės buvo sutriuškintos 33:19. Taigi jau antrosios turnyro dienos vakarą kretingiškės žinojo, jog jos jau yra iškovojusios pirmosios vietos pozicijas. Trenerio nuomone, tai „sužaidė“ per finalines rungtynes su Lenkijos, Sčecino atstovėmis – prieš kelių šio miesto klubų rinktinę mūsiškės pralaimėjo 21:22.

Iš viso per turnyrą kretingiškės pelnė 145 įvarčius, praleido 108. Geriausios žaidėjos vardą pelnė Gintarė Anužytė. Treneris patenkintas ne tik jos, bet ir vartininkės Odetos Lengvinaitės bei visų merginų ypač geru žaidimu.

A.Pranaitis teigė, jog jo auklėtinių pergalės proginiame turnyre buvo neatsitiktinės. Merginos ypač gerai padirbėjo, sezoną pradėjusios dar rugpjūčio pradžioje. Treniruočių stovykla, turnyras Lenkijoje, po to – startas „Panevėžio taurėje“ (šiose rungtynėse kretingiškės, įveikusios Estijos, Latvijos, Zarasų atstoves bei pusfinalyje pralaimėjusios taipogi estėms ir kovą dėl trečios vietos – garliaviškėms, užėmė IV v.). Anot trenerio, jaučiasi pasikeitęs merginų požiūris į treniruotes – jų lankomumas ypač pagerėjęs.

Iš turnyrų mokomasi

Kretingiškėms ir turnyro viešnioms tarptautiniai turnyrai nėra naujiena. Tačiau turnyras turnyrui nelygus. „Masiniai turnyrai, į kuriuos susirenka po keliasdešimt ar po šimtą komandų, yra labiau pramoginiai, dažniausiai užbaigiantys sezoną, - kalbėjo A.Pranaitis. – Keturių-šešių komandų turnyrai jau yra skirti rezultatui parodyti. Pagal tai, kaip turnyre sužaidė komanda, galima daryti ir tam tikras išvadas, kurios būtinos treneriams“.

A.Pranaitis sakė, jog buvo ko pasimokyti ir iš pastarojo turnyro. Visų pirma, anot jo, reikėtų, kad komanda, tegu ir vietinė, nakvotų vienoje vietoje, kartu. „Po varžybų merginos skirstydavosi namo. Man, kaip vienam iš turnyro organizatorių, vėlgi rūpėjo organizaciniai reikalai. Taigi varžybų analizei, pastaboms laiko kaip ir nebeliko, tiksliau – komanda po varžybų nebuvome kartu“, - sakė treneris.

Jis patvirtino svečių mintis, jog turnyras pavyko, jog viskas vyko sklandžiai, jog svečiai buvo nustebinti priėmimu. Iš tiesų, komandoms buvo išpirktas baseinas, surengta vakaronė „HBH-Juozo alaus“ darykloje, kur be vaišių dar buvo galima pasilinksminti diskotekoje, žaisti žaidimus.

„Tačiau svečiai ir aš pats pasigedome teisėjų profesionalumo. Turnyras sutapo su respublikiniais rankinio renginiais, ir mums net negalėjo padėti Rankinio federacija. Tačiau tikrai verta pamąstyti, kad kitais metais taip nenutiktų, ir turnyre teisėjautų teisėjai profesionalai“, - apie turnyro trūkumus atvirai kalbėjo A.Pranaitis.

Jis ir turnyro rėmėjas Juozas Matulevičius turi idėją kitais metais į turnyrą pakviesti daugiau komandų iš užsienio. Tai dar labiau pakeltų turnyro prestižą.

Turnyro svečiai – apie turnyrą

Iveta Nadzeikienė (Vilnius):

- Jaučiu tam tikrą nostalgiją Kretingai, nes būtent čia pradėjau žaisti ir pati. Turiu pasakyti, kad turnyro varžybos rengiamos labai atsakingai. Mes Kretingoje – nebe pirmą kartą. Pernai išsivežėme „Rados taurę“, tad visų sunkiausia žaisti su kretingiškėmis. Su komanda esame buvę daugelyje turnyrų, bet kad komanda turėtų tokius stiprius rėmėjus, kokie yra Rada ir Juozas Matulevičiai, nelabai kur ir esu mačiusi.

Bernard Vizovskij (Lenkija):

- Nesitikėjau tokio priėmimo. Esu su komanda išvažinėjęs visą Europą, dalį Rusijos. Lietuvoje esu pirmą kartą, ir drąsiai galiu sakyti, kad tokių turnyrų nebūna ir Europos miestuose. Su kretingiškių komanda susipažinome per turnyrą Sčecine. Gavome kvietimą ir susigundėme atvažiuoti. Smagu, kad komandos nepaiso nuotolių – juk mus skiria daugiau negu 1000 kilometrų.

Sergej Kambur (Baltarusija):

- Nors Lietuvoje mes - dažni svečiai, šiame regione esame pirmą kartą. Šiaip esame žaidę ir Alytuje, ir Varėnoje, ir Panevėžyje. Mums patinka čia – komandos rodo gerą žaidimą, yra gana aukšto lygio. Vadinasi, yra su kuo pasivaržyti. Tai – labai gerai, ypač tikintis, jog turnyrai tobulina ir mūsų komandos žaidimą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas