Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Ar puošdami kapines beturime saiką?

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Gatvės interviu
  • 2006-10-27

Ponia Bernadeta:

- Seniau žmonės „nesiversdavo per galvą“ taip, kaip dabar. Dažniausiai papuošdavo kapus baltais pumpurais nuo gyvatvorių. O dabar puošia kas kaip gali. Man gražu, kai kapas nėra per daug apkrautas gėlėmis, ypač ryškiomis dirbtinėmis, kalnais puokščių. Bet, atrodo, kad labiau pagerbi mirusįjį, kai daugiau gėlių ir vainikų per laidotuves ar ant kapo.

Erna Albužienė:

- Neturime. Žiūrėkit, žmogus mirė, ir viskas, kas su juo susiję, turėtų mirti. Kapinėse užtektų žalios pievelės ir lentelės su pavarde. Išsaugoti turėtų būti tik mirusiojo dokumentai. Dabar prisistatom tų paminklų ir vargstam po kapines visą gyvenimą. Nereiktų nė tų ilgų šarvojimų ir kalnų gėlių. Paskui reikia traktoriaus ieškoti, kad nuo kapo vainikus išvežtum.

Pranas Preibys:

- Aišku, per daug. Ant kapų padaro ištisus gėlynus. Užtektų kukliai, skoningai, kaip, tarkim, Estijoje arba Amerikoje: žalias gazonas ir kryžius arba lentelė. Dabar gi pasireiškia tik lietuvių puikybė: pažiūrėkit, kaip aš papuošiau ir už kiek papuošiau, o va tas kapas – visai apleistas, šiokie ir anokie tie mirusiojo giminės. Manau, kad laidojimo tradicija nesikeis, kol neišmirs senoji karta.

Ričardas:

- Manau, kad visko šiam pasauly yra per daug. Kas ir kaip yra kapinėse – man tas pats. Aš į laidotuves ir kapines nevaikštau. Iš artimų giminių dėdė yra miręs, bet nebuvau jo laidotuvėse. Tėvai – gyvi, bet kažin, ar eisiu ir į jų laidotuves. Nuo 14 metų jie mane paliko, nuo tol basčiausi vienišas po pasaulį. Gerai, kad Kretingoje draugę sutikau.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas